Panevėžio apylinkės teismo nutartis

2018-11-08 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-207-229/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-11-08
Bylos Nr.
II-207-229/2018
Teisminio proceso Nr.
4-08-3-00579-2018-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Rita Bilevičienė
Pareiškėjas
P. U.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-207-229/2018Teisminio proceso Nr. 4-08-3-00579-2018-7Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3.; 21.10.4.; 21.10.6. (S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2018 m. lapkričio 8 d.Panevėžys
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Rita Bilevičienė,sekretoriaujant Raimundai Šateikienei,dalyvaujant pareiškėjui P. U.,

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos atstovui Arnoldui Glodeniui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo P. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą dėl Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus 2018 m. rugpjūčio 21 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 50-ANR_N-6561-2018 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus 2018 m. rugpjūčio 21 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 50-ANR_N-6561-2018 (toliau – skundžiamas nutarimas) pareiškėjas P. U. pripažintas kaltu, padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 3 dalyje, ir jam paskirta administracinė nuobauda – 60 Eur bauda. Šiuo skundžiamu nutarimu buvo konstatuota, kad P. U. 2018 m. birželio 25 d., 9.15 val., Panevėžyje, ties Aukštaičių g. 21, vairuodamas automobilį „Opel Zafira“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) keitė važiavimo kryptį, neįsitikinęs, kad tai daryti yra saugu, ir nedavė kelio kitam automobiliui „Citroen", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiavusiam arčiau skiriamosios juostos. Eismo įvykio metu apgadintas minėto automobilio „Citroen" dešinės pusės užpakalinio vaizdo veidrodėlis. Tokiais veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET), 101 punktą. Šis pažeidimas, kaip nurodyta skundžiamame nutarime, įrodytas surinktais dokumentais bei vaizdine medžiaga.

Šalies argumentai

Nesutikdamas su skundžiamu nutarimu, pareiškėjas P. U. pateikė skundą, kuriuo prašė teismo panaikinti skundžiamą nutarimą. Skunde nurodyta, kad jis nesijaučia kaltas dėl eismo įvykio, kadangi jis tuo metu važiavo tiesiai pirma eismo juosta, degant žaliam šviesoforo signalui, todėl nesupranta, kaip galėjo kliudyti minėto automobilio „Citroen", kuris važiavo antra eismo juosta, veidrodėlį. Taip pat nesutinka su skundžiamame nutarime padaryta išvada, kad pareiškėjas tuo metu keitė važiavimo kryptį. Todėl akivaizdu, kad kaltas dėl eismo įvykio yra pats automobilio „Citroen" vairuotojas.

Pareiškėjas R. K. teismo posėdžio metu savo skundą palaikė, prašė jį tenkinti, pakartotojo skunde nurodytas aplinkybes ir papildomai paaiškino, kad tuo metu jis savo automobiliu „Opel Zefira“ buvo įvažiavęs į J. Basanavičiaus ir Aukštaičių gatvių sankryžą, degant žaliam šviesoforo signalui, ir likus metrui iki pėsčiųjų perėjos Aukštaičių gatvėje, jam bevažiuojant šalia dešiniojo kelio krašto, jį lenkė kitas automobilis „Citroen“, kliudė jo automobilio vairuotojo pusės veidrodėlį, nors pareiškėjui žalos nebuvo padaryta, o lenkusio automobilio veidrodėlis užsilenkė, ir nuvažiavo tolyn dar 100-150 m. Aukštaičių gatve. Po to automobilis „Citroen“ sustojo ir jo vairuotojas pareikalavo iš pareiškėjo pildyti eismo įvykio deklaraciją. Pareiškėjui nesutikus su eismo įvykiu, buvo iškvieti policijos pareigūnai, kuriems automobilio „Citroen“ vairuotojas paaiškino, kad dėl eismo įvykio yra kaltas pareiškėjas. Pareiškėjas su tuo nesutiko, kadangi jis nuo 1959 m. turi vairuotojo stažą ir yra visą gyvenimą dirbęs vairuotoju, todėl visą situaciją jis buvo įvertinęs tinkamai. Nurodė, kad būtent automobilio „Citroen“ vairuotojas turėjo duoti kelią pareiškėjo automobiliui, remiantis KET 104 punkto reikalavimais. Taip pat nesutinka, kad pareiškėjas keitė važiavimo kryptį, kadangi visą laiką jis važiavo šalia dešiniojo kelio krašto.

Atsiliepimas

Skundžiamą nutarimą priėmusi institucija pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriame nurodė, kad su skundo reikalavimu nesutinka. Nurodo, kad skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas, atsižvelgiant ir įvertinus visas bylai reikšmingas aplinkybes.

Skundžiamą nutarimą priėmusios institucijos atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad šioje situacijoje buvo svarbu nustatyti, kuris iš minėtų dviejų eismo dalyvių, kurie važiavo gretimai vienas kito, keitė važiavimo kryptį eismo įvykio metu, kadangi jie nurodo skirtingas eismo įvykio versijas. Pagrindinis byloje esantis įrodymas yra vaizdo įrašas, užfiksuotas J. Basanavičiaus ir Aukštaičių gatvių sankryžoje įrengtos vaizdo kameros, iš kurio matyti, kaip pareiškėjo valdytas automobilis, važiuodamas šalia dešiniojo kelio krašto, po truputį keitė savo važiavimo kryptį, artindamas šalia kairiau važiavusio automobilio „Citroen“, kadangi dešiniau kelio stovėjo kiti automobiliai, kuriuos reikėjo apvažiuoti pareiškėjui, dėl ko automobiliai ir susikontaktavo veidrodėliais. Todėl skundžiamas nutarimas priimtas pagrįstai ir teismo prašo jį nepanaikinti.

Skundas netenkinamas.

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).

Pareiškėjas, nesutikdamas su skundžiamu nutarimu, iš esmės skundą grindžia savo nesutikimu su jam inkriminuotu KET pažeidimu ir su skundžiamame nutarime nustatytomis aplinkybėmis, kad jis savo valdytu automobiliu keitė važiavimo kryptį, neįsitikinęs, kad tai daryti yra saugu, ir nedavė kelio kitam automobiliui, važiavusiam arčiau skiriamosios juostos. Todėl teismas, nagrinėdamas tokį pareiškėjo skundą ir priimdamas šią nutartį, plačiau aptaria tik šiuos pareiškėjo skundo argumentus.

Teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, išanalizavęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, mano, kad pareiškėjo skundo argumentai yra nepagrįsti. Teismo manymu, institucija, priimdama skundžiamą nutarimą, išsamiai ir nešališkai ištyrė, atsižvelgė ir įvertino visas tokio sprendimo priėmimui reikšmingas aplinkybes, padarė teisingas, surinktais įrodymais pagrįstas išvadas ir priėmė pagrįstą bei teisėtą procesinį sprendimą. Teismo vertinimu šioje byloje pareiškėjo kaltė, padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, yra visiškai įrodyta.

ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už reikalavimo duoti kelią pradedant važiuoti, įvažiuojant į kelią, persirikiuojant ir kitaip keičiant važiavimo kryptį nevykdymą, įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant KET reikalavimus, apsisukimą geležinkelio pervažose, vietose, kur kelio matomumas bent viena kryptimi mažesnis kaip 100 metrų, draudimo vairuotojams naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis (išskyrus atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas), nesilaikymą. Šalia to skundžiamame nutarime buvo nustatytas KET 101 punkto reikalavimo pažeidimas, kur numatyta, kad prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams. Tuo tarpu KET 104 punkte yra numatyta, kad vairuotojas privalo duoti kelią dešinėje esančiai transporto priemonei tik tuo atveju, jei ta pačia kryptimi važiuojančios transporto priemonės persirikiuoja kartu, kas nebuvo nustatyta skundžiamame nutarime, todėl pareiškėjas šią nuostatą teismo posėdyje aiškina akivaizdžiai netinkamai, nurodydamas, kad vairuotojas visais atvejais privalo duoti kelią dešinėje esančiai transporto priemonei, jei abi transporto priemonės važiuoja ta pačia kryptimi. Todėl būtent minėtų teisės aktų nuostatų pažeidimas ir buvo inkriminuotas pareiškėjui skundžiamu nutarimu, konstatuojant, jog skundžiamame nutarime nurodytu metu ir vietoje pareiškėjas, vairuodamas automobilį „Opel Zafira“, keitė važiavimo kryptį, neįsitikinęs, kad tai daryti yra saugu, ir nedavė kelio kitam automobiliui „Citroen", važiavusiam arčiau skiriamosios juostos, dėl ko eismo įvykio metu buvo apgadintas automobilio „Citroen" dešinės pusės užpakalinio vaizdo veidrodėlis. Tuo tarpu pareiškėjas skunde, o po to ir teismo posėdyje nesutiko su skundžiamu nutarimu, neigė savo kaltę ir iš esmės kartojo tas pačias aplinkybes, kad jis eismo įvykio metu važiavimo krypties nekeitė ir važiavo tiesiai šalia dešiniojo važiuojamosios dalies krašto. Būtent šioje dalyje pareiškėjo nurodyta įvykio versija išsiskyrė nuo skundžiamame nutarime nustatytų aplinkybių ir byloje esančių duomenų. Tačiau teismo posėdžio metu buvo detaliai ištirti pagrindiniai bylos įrodymai, vienareikšmiai pagrindžiantys pareiškėjo kaltę, o svarbiausi jų – nukentėjusio K. P. rašytinis paaiškinimas apie eismo įvykį, kurį nuosekliai patvirtino byloje esantis kompaktiniame diske įrašytas vaizdo įrašas, užfiksuotas J. Basanavičiaus ir Aukštaičių gatvių sankryžoje įrengtos vaizdo kameros, iš kurio aiškiai yra matyti, kaip pareiškėjo valdytas automobilis, važiuodamas per šią gatvių sankryžą šalia dešiniojo važiuojamosios dalies krašto ir baigiant pravažiuoti šią gatvių sankryžą, po truputį pradėjo keisti savo važiavimo kryptį, artėdamas lygiagrečiai pareiškėjo ir arčiau juostos, skiriančios priešingas eismo juostas, važiuojančio automobilio „Citroen“ iki pat šių automobilių kontakto, kuris įvyko iš karto pravažiavus šią gatvių sankryžą. Vien šių pagrindinių tiesioginių bylos įrodymų pakanka pagrįsti pareiškėjo kaltę, padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, ir paneigti jo pasirinktą gynybinę versiją apie eismo įvykio eigą. Todėl tenkinti pareiškėjo skundo nėra pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgus į anksčiau išvardintas aplinkybes, darytina išvada, jog pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas, o skundžiamas nutarimas paliktinas nepakeistu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ANK 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4, 6 dalimi, 646 straipsnio 2 dalimi, teismas

nutaria:

Pareiškėjo P. U. skundą atmesti.

Nutartis per 20 dienų nuo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.

Teisėja Rita Bilevičienė