Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis, eII-98-1170/2023

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-02-02
Bylos Nr.: eII-98-1170/2023
Teisminio proceso Nr.: 4-68-3-01425-2022-9
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą tyrimui atlikti

Teisėjas: Justyna Žukovska-Pečiulienė (pirm.)
Pažeidėjas: G. G.
Institucija: Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija
Advokatai: Skaistė Lašienė, Skaistė Lašienė Vilnius

Kategorijos

Skundas Nr. eII-98-1170/2023

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01425-2022-9Procesinio sprendimo kategorija: 9.18; 21.10.4 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2023 m. vasario 2 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Justyna Žukovska-Pečiulienė,sekretoriaujant Laurai Baziukevičiūtei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam G. G., jo įgaliotai atstovei advokatei Skaistei Lašienei,

nedalyvaujant Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojančio ir faktiškai gyvenančio adresu (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos vyriausiojo specialisto G. G. 2022 m. lapkričio 29 d. nutarimo Nr. VMI-01-ANR_N-3410-2022 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Institucija) vyriausiojo specialisto G. G. 2022 m. lapkričio 29 d. nutarimu Nr. VMI-01-ANR_N-3410-2022 (toliau – ir Nutarimas) G. G. buvo pripažintas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 187 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, o būtent – 2022 m. lapkričio 10 d., 02.29 val. nustatyta, kad G. G., būdamas UAB „Duomenys neskelbtini“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), vadovu, neužtikrino, kad teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) būtų pateikta Mėnesinė pajamų mokesčio deklaracija (forma GPM313) už 2022 m. rugsėjo mėnesį, kuri turėjo būti pateikta mokestiniam laikotarpiui pasibaigus iki kito mėnesio 15 d., atitinkamai iki 2022 m. spalio 17 d. Tuo, vadovas, būdamas atsakingas už UAB „Duomenys neskelbtini“ veiklos organizavimą, pažeidė Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 (toliau – ir Gyventojų pajamų mokesčio įstatymas) 24 straipsnio 2 dalies nuostatas. 2022 m. lapkričio 10 d., 02.29 val. nustatyta, kad G. G., būdamas UAB „Duomenys neskelbtini“ vadovu, neužtikrino, kad teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais VMI būtų pateikta Pridėtinės vertės mokesčio deklaracija (forma FR0600) už 2022 m. rugsėjo mėnesį, kuri turėjo būti pateikta iki kito mėnesio 25 dienos, atitinkamai iki 2022 m. spalio 25 d. Tuo, vadovas būdamas atsakingas už UAB „Duomenys neskelbtini“ veiklos organizavimą, pažeidė Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 (toliau – ir Pridėtinės vertės mokesčio įstatymas) 85 straipsnio 1 dalies nuostatas. 2022 m. lapkričio 10 d., 02.29 val. nustatyta, kad G. G., būdamas UAB „Duomenys neskelbtini“ vadovu, neužtikrino, kad teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais VMI būtų pateikti gaunamų ir išrašomų pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM) sąskaitų faktūrų duomenys į Išmaniosios mokesčių administravimo informacinės sistemos (i.MAS) elektroninių sąskaitų faktūrų posistemį (i.SAF) už 2022 m. rugsėjo mėnesį, kurie turėjo būti pateikti už kiekvieną kalendorinį mėnesį iki kito mėnesio 20 dienos, atitinkamai iki 2022 m. spalio 20 d. Tuo, vadovas būdamas atsakingas už Juridinio asmens veiklos organizavimą, pažeidė Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 78 straipsnio 5 dalies, Lietuvos Respublikos Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 (toliau – ir Mokesčių administravimo įstatymas) 42-2 straipsnio 1 dalies ir VMI viršininko 2004 m. balandžio 21 d. įsakymu Nr. VA-55 (2016 m. kovo 25 d. įsakymo Nr. VA-28 redakcija) patvirtintų PVM sąskaitų faktūrų duomenų tvarkymo ir pateikimo taisyklių 30.1 punkto nuostatas (b. l. 3-5).

Šalies argumentai

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens įgaliota atstovė advokatė Skaistė Lašienė Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė skundą, kuriuo prašo skundžiamą Nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atžvilgiu nutraukti, o taip pat pripažinti proceso išlaidomis pastarojo patirtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti ir jų atlyginimą priteisti atsakomybėn traukiamo asmens naudai (b. l. 21-25). Advokatės teigimu, G. G. administracinė atsakomybė taikyta nepagrįstai, nes šiuo konkrečiu atveju jis yra netinkamas nusižengimo subjektas, be to, jo veiksmuose nėra asmens kaltės dėl ANK 187 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymo. Iš Nutarimo matyti, kad Institucija administracinę atsakomybę taikė išimtinai todėl, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo yra UAB „Duomenys neskelbtini“ vadovas, nurodant, kad vadovas, būdamas atsakingas už juridinio asmens veiklos organizavimą, pažeidė įstatymų nuostatas. Tačiau Institucija visiškai nevertino ar būtent administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo turėjo pareigą teikti nepateiktus dokumentus ir duomenis VMI. Vadovas nuo 2021 m. rugsėjo 13 d. UAB „Duomenys neskelbtini“ buhalterinę apskaitą tvarkyti buvo pavedęs UAB „Duomenys neskelbtini“ buhalterei R. S. Pastaroji buvo nurodyta kaip įgaliotas asmuo tiek Mano VMI, tiek i.MAS sistemoje, jai buvo suteikti įgaliojimai VMI teikti deklaracijas ir kitus duomenis, būtent ji gaudavo VMI priminimus apie nepateiktus dokumentus. Ši buhalterė tvarkė UAB „Duomenys neskelbtini“ apskaitą ir buvo įgaliota teikti reikalingas deklaracijas, pranešimus, duomenis į i.MAS per Mano VMI bei kitas elektronines VMI sistemas, ji UAB „Duomenys neskelbtini“ vardu faktiškai tai ir darė. Šios aplinkybės Institucijai buvo žinomos, kadangi duomenys apie teikiamas deklaracijas atsispindi VMI informacinėse sistemose. Rašytinė sutartis su UAB „Duomenys neskelbtini“ nebuvo pasirašyta, tačiau sutartiniai santykiai susiklostė žodinio susitarimo pagrindu, o žodinė paslaugų sutartis buvo realiai vykdoma. Tai įrodo ne tik aukščiau paminėti VMI sistemų duomenys, bet ir tai, kad R. S. siuntė UAB „Duomenys neskelbtini“ sąskaitas už apskaitos tvarkymą. Todėl administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, kaip įmonės vadovas, turėjo pagrindą manyti, jog susitarimas su UAB „Duomenys neskelbtini“ ir R. S. yra vykdomas. Pažymėtina, kad nors vadovas buvo anksčiau gavęs VMI surašytą 2022 m. spalio 4 d. nutarimą dėl tų pačių deklaracijų nepateikimo už 2022 m. rugpjūčio mėnesį, tačiau buhalterė G. G. telefonu patikino, kad ji deklaracijas ir i.SAF duomenis teikia tinkamai ir laiku, todėl pastarasis buvo įsitikinęs, jog buhalterinės apskaitos vedimas yra organizuojamas tinkamai, o pasikalbėjimas su buhaltere bus pakankamas, kad ateityje jokių vėlavimų nepasikartotų. Pažymėtina, kad dar 2022 m. gruodžio 17 d. buhalterė įmonės vadovui atsiuntė laišką, tvirtindama, kad ji pateikė visas reikalingas deklaracijas. Juo labiau, ji nebuvo pateikusi jokio įspėjimo apie paslaugų teikimo sustabdymą. Nepaisant anksčiau minėtų R. S. veiksmų, po skundžiamo Nutarimo gavimo G. G. jau ėmėsi priemonių, kad būtų surastas kitas buhalterines paslaugas teikiantis asmuo, nurodė buhalterei, kad VMI būtų pateiktos visos privalomos deklaracijos ir duomenys. Nors juridinio asmens vadovas turi teisę buhalterinę apskaitą tvarkyti pats, tačiau jis taip pat tai daryti gali pavesti konkretiems asmenims, ką šiuo atveju G. G. ir buvo padaręs. Jis organizavo UAB „Duomenys neskelbtini“ veiklą ir organizavo apskaitos tvarkymą įmonėje, taigi jis įgyvendino Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymo (toliau – ir Finansinės apskaitos įstatymas) 13 straipsnio 1 dalį ir pavedė ANK 187 straipsnio 2 dalyje numatytus dokumentus teikti buhalterinių paslaugų įmonei, kurios vardu veikė konkreti buhalterė. Dėl šios priežasties, advokatės teigimu, G. G. nėra tinkamu administracinės atsakomybės subjektu pagal ANK 187 straipsnį Advokatė skunde taip pat nurodė, kad nei Nutarime, nei administracinio nusižengimo protokole nėra jokios analizės dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės, jos formos, kaltę patvirtinančių įrodymų. 2022 m. lapkričio 10 d. administracinio nusižengimo protokolas, kurio turinys identiškai perrašytas į Nutarimą, apskritai priimtas naktį (2.30 val.), nusižengimą nustatant vieną minutę prieš (2.29 val.), iš ko aišku, kad protokolas VMI sistemos suformuotas automatiškai. Nors administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo dėl nepatyrimo neprašė bylą nagrinėti žodine tvarka, paaiškinimų iki Nutarimo surašymo nepateikė, tačiau tai nereiškia, kad Institucija, taikydama administracinę atsakomybę, gali visapusiškai neištirti bylai reikšmingų aplinkybių. Šiuo atveju yra objektyvių duomenų daryti išvadai, kad deklaracijas ir duomenis apie gautas/išrašytas PVM sąskaitas-faktūras turėjo patekti ir jų laiku nepateikė įgaliota tai padaryti, buhalterė, o ne administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, todėl jis nėra kaltas dėl jam inkriminuojamo nusižengimo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, šioje byloje atsakomybėn traukiamas asmuo nėra nusižengimo subjektas ir nėra kaltas dėl ANK 187 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymo (b. l. 21-25).

Atsiliepimas

Institucija pateikė atsiliepimą į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens įgaliotos atstovės skundą, kuriuo prašė skundo netenkinti. Atsiliepime nurodyta, kad nors G. G. įgaliota atstovė teigia, kad jis negali būti atsakingas už nusižengimą, nes nėra tinkamas subjektas, Institucija su šiuo teiginiu nesutinka. Finansinės apskaitos įstatymo 13 straipsnyje numatyta, kad subjekto apskaitos tvarkymą organizuoja subjekto vadovas. Vadovas parenka apskaitą tvarkantį asmenį, užtikrina, kad apskaitą tvarkančiam asmeniui būtų teisinga ir laiku pateikta, tiksli informacija apie ūkines operacijas, nustato vidaus kontrolės priemones ir užtikrina jų taikymą, taip pat organizuoja kitus straipsnyje nurodytus veiksmus. G. G. nėra pateikęs buhalterinės apskaitos tvarkymo sutarties, taip pat nėra pateikęs ir vidinio teisės akto, kuris tokią funkciją pavestų kitam asmeniui bei nustatytų konkrečią atsakomybę, už įstatymo nuostatų nesilaikymą. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad advokatė skunde cituoja teismų praktiką, paremtą dar ankstesne Finansinės apskaitos įstatymo redakcija (anksčiau vadintas Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymu (toliau – ir Buhalterinės veiklos įstatymas)), kurioje apibrėžtos nuostatos skiriasi nuo dabartinės redakcijos. Institucijos vertinimu, žodinis susitarimas nėra pakankamas pagrindas perkelti atsakomybę kitam subjektui. Net ir Vilniaus miesto apylinkės teismui adresuoto skundo 3-asis priedas gali klaidinti. Mokesčių mokėtojo atstovų sąraše matyti, kad Mano VMI atstovų yra daugiau nei vienas, tarp jų ir G. G. nurodyta – R. S., jai suteiktas Mano VMI atstovo tipas. Tame pačiame sąraše matyti ir Apskaitą tvarkančio juridinio asmens įgalioto asmens tipas, jis suteiktas visai kitam asmeniui, nei nurodo pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo. Iš pateikiamų Elektroninio deklaravimo sistemos bei Mokesčių mokėtojų registro duomenų matyti, kad R. S. net nepridėta prie atstovų, o administracinėn atsakomybėn patraukto asmens minima įmonė UAB „Duomenys neskelbtini“ visai nefigūruoja. Taigi, atsakingu už buhalterinės apskaitos netinkamą organizavimą ir jos tvarkymą turėtų būti laikomas pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo. Advokatė skunde taip pat teigia, kad nėra administracinio nusižengimo sudėties požymio – kaltės. Institucija su šiuo teiginiu nesutinka. Kaltė gali pasireikšti tyčia arba neatsargumu. ANK 187 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis yra formali, todėl pats straipsnio dispozicijoje nurodytų veiksmų atlikimas, o šiuo atveju, pavėluotas deklaracijų pateikimas ar nepateikimas teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais užtraukia administracinę atsakomybę ir turėtų būti vertinama, kad administracinės atsakomybės subjektyvusis požymis egzistuoja. Kaip advokatė ir teigia, administracinio nusižengimo protokolas buvo suformuotas automatizuotai nakties metu, bet ir iš minėto procesinio dokumento 4 puslapio matyti, kad protokolas pasirašytas elektroniniu būdu Institucijos darbuotojo 2022 m. lapkričio 10 d., 8.10 val. Administracinio nusižengimo protokolas buvo tinkamai įteiktas, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo turėjo teisę reikalauti žodinio nagrinėjimo arba pateikti rašytinius paaiškinimus, tačiau šia teise nepasinaudojo. Nagrinėjimo metu lengvinančių aplinkybių nenustatyta, nustatyta tik atsakomybę sunkinanti aplinkybė – pakartotinumas.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patraukto G. G. atstovė advokatė S. Lašienė parodė, kad G. G. administracinė atsakomybė taikyta nepagrįstai, jis šiuo konkrečiu atveju nėra tinkamas nusižengimo subjektas. Paprastai, o taip pat ir UAB „Duomenys neskelbtini“ atveju, tas asmuo, kuris tvarko apskaitą, jis rengia deklaracijas, nes buhalterinius duomenis suregistruoja apskaitoje ir taip susirenka reikalingus duomenis, kurie teikiami VMI, o parengus deklaracijas, jas ir pateikia, nes deklaracijos, PVM sąskaitų-faktūrų registrai paprastai pildomi VMI sistemose „Online“ būdu. G. G., kaip juridinio asmens vadovas, organizavo apskaitos tvarkymą įmonėje, t. y. tapęs vadovu, nuo 2021 m. rugsėjo 13 d. UAB „Duomenys neskelbtini” buhalterinę apskaitą tvarkyti pavedė UAB „Duomenys neskelbtini“, konkrečiai – R. S. Pastaroji buvo nurodyta kaip įgaliotas asmuo tiek Mano VMI, tiek i.MAS sistemoje, jai buvo suteikti įgaliojimai VMI teikti deklaracijas ir kitus duomenis, būtent ji gaudavo VMI priminimus apie nepateiktas dokumentus. Ši buhalterė tvarkė UAB „Duomenys neskelbtini“ apskaitą ir buvo įgaliota teikti reikalingas deklaracijas, pranešimus, duomenis į i.MAS per Mano VMI bei kitas elektronines VMI sistemas, ji UAB „Duomenys neskelbtini“ vardu faktiškai tai ir darė. Atsiliepime Institucija teigia, neva administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundo „3 priedas gali klaidinti“. Tačiau Institucija atsiliepime nenurodo, kad mokesčių administratorius buvo suklaidintas. Su atsiliepimu pateikti duomenys tik patvirtina, kad VMI darbuotojams buvo matoma, jog mokesčių mokėtojo atstovų yra ne vien tik vadovas, kad tarp jų yra G. G. nurodyta R. S., taip pat pripažįstama, kad jai buvo suteiktas Mano VMI atstovo tipas. Nors Institucija teigia, kad Elektroninio deklaravimo sistemos bei Mokesčių mokėtojų registro duomenyse R. S. net nepridėta prie atstovų, tačiau iš skundo 4 priedo (i.MAS atstovai) aiškiai matyti, kad iki 2022 m. gruodžio 16 d., kai suformuoti duomenys, ji buvo nurodyta tarp atstovų. Skundo 5-6 priedai (Elektroninio deklaravimo sistemos išrašas) patvirtina, kad būtent R. S. teikė mėnesinę gyventojų pajamų mokesčio deklaraciją, PVM deklaraciją už 2022 m. birželio-liepos mėnesius. Pažymėtina, kad VMI teismui teikia 2023 m. sausio 16 d. matomus nepilnus mokesčių mokėtojų registro duomenis, nes ties dalimi „atstovaujantys asmenys“ kairėje esanti „rodyklės slinktis“ rodo, kad matomi ne visi atstovai, jų yra daugiau. Visgi, visuose VMI atsiliepimo priedo Nr. 1 languose matyti besikartojantys R. S. duomenys. Visos šios aplinkybės įrodo, kad Institucija turėjo informaciją, kad įmonės vardu deklaracijas ir kitus duomenis įgaliota teikti R. S. ir faktiškai teikia ji, o ne administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo. Juo labiau, VMI priimdavo būtent iš jos gautas deklaracijas. Institucija nepagrįstai teigia, kad žodinis susitarimas su buhaltere nėra pakankamas pagrindas perkelti atsakomybę kitam subjektui. Nors rašytinė sutartis su UAB „Duomenys neskelbtini“ ar tiesiogiai su R. S. nebuvo pasirašyta, tačiau sutartiniai santykiai susiklostė, žodinė paslaugų sutartis buvo realiai vykdoma, inkriminuojamo pažeidimo padarymo metu nei Finansinės apskaitos įstatymas, nei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ar kiti įstatymai nenumatė juridinio asmens vadovo pareigos sudaryti būtent rašytinę sutartį su apskaitą tvarkančiu asmeniu. Tuo labiau, tokia sutarties forma nėra nurodyta ANK 187 straipsnyje. Institucija atsiliepime nepagrįstai teigia, kad skunde nurodyta teismų praktika neaktuali, nes joje neva analizuotos Buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatos, o šiuo atveju galioja Finansinės apskaitos įstatymas. Pirma, Finansinės apskaitos įstatymas ir yra Buhalterinės apskaitos įstatymas, kuris Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 pakeitimo įstatymu (TAR, 2021-12-03, Nr. 2021-25145) nuo 2022 m. gegužės 1 d. išdėstytas nauja redakcija ir pavadintas Finansinės apskaitos įstatymu. Pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje be kita ko nustatyta, kad įsigaliojus šiam įstatymui, kituose teisės aktuose: 1) vartojama sąvoka „buhalterinė apskaita“ atitinka šiame įstatyme vartojamą sąvoką „finansinė apskaita“; 2) vartojama sąvoka „vyriausiasis buhalteris (buhalteris)“ atitinka šiame įstatyme vartojamą sąvoką „apskaitą tvarkantis asmuo“; 3) nuorodos į Buhalterinės apskaitos įstatymą laikomos nuorodomis į Finansinės apskaitos įstatymą, nuorodos į verslo apskaitos standartus laikomos nuorodomis į Lietuvos finansinės atskaitomybės standartus. Antra, iki 2022 m. gegužės 1 d. galiojusio Buhalterinės apskaitos įstatymo 10 straipsnis, nustatantis, kad ūkio subjekto apskaitą tvarko: 1) vyriausiasis buhalteris (buhalteris); arba 2) pagal sutartį apskaitos paslaugas teikianti įmonė arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiantis asmuo, atitinka Finansinės apskaitos įstatymo 14 straipsnį. Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje, kaip ir dabar Finansinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 1 punkte, nustatyta, kad vadovas yra atsakingas už subjekto apskaitos organizavimą. Taigi tiek pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo, tiek pagal Finansinės apskaitos įstatymo apskaitos tvarkymo klausimai yra reglamentuojami identiškai, ir skunde pagrįstai vadovaujamasi nurodyta teismų praktika. Taip pat yra pagrindo pagal analogiją vadovautis ir skunde nurodyta praktika baudžiamosiose bylose, kuriose išaiškinta, kad įmonės vadovas pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalį yra atsakingas už tinkamą buhalterinės apskaitos organizavimą, t. y. už tai, kad įmonėje būtų vedama buhalterinė apskaita, (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- 454/2012, Nr. 2K-41/2012, Nr. 2K-569/2012, Nr. 2K-430/2013). Šiuo atveju administracinio nusižengimo subjektas yra specialusis ir tai nebūtinai yra juridinio asmens vadovas, o šioje byloje – tai buvo ne vadovas. Šiuo atveju deklaracijas ir registrus buvo įgaliota teikti buhalterė, ji tai darė iki 2022 m. rugsėjo mėnesio. G. G. 2022 m. lapkritį sužinojęs, kad visgi buhalterė jam teikia neteisingą informaciją apie savo paslaugų tinkamumą, ėmėsi priemonių, kad šią situaciją ištaisytų ir pati Institucija pripažįsta, kad 2022 m. gruodžio 19 d. deklaracijos buvo pateiktos. Taigi, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo tinkamai organizavo UAB „Duomenys neskelbtini“ apskaitą, o pagal ANK 187 straipsnio 2 dalyje atsakomybė jam nėra taikytina. Taip pat pastebėtina, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nėra kaltas dėl nusižengimo padarymo. Nei Nutarime, nei administracinio nusižengimo protokole nėra jokios analizės dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės, jos formos, kaltę patvirtinančių įrodymų. 2022 m. lapkričio 10 d. administracinio nusižengimo protokolas, kurio turinys identiškai perrašytas į Nutarimą, apskritai priimtas naktį (2.30 val.), nusižengimą nustatant vieną minutę prieš (2.29 val.), iš ko aišku, kad protokolas VMI sistemos suformuotas automatiškai. Tai, kad protokolas pasirašytas elektroniniu būdu Institucijos darbuotojo 2022 m. lapkričio 10 d., 8.10 val., neįrodo, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltė buvo kaip nors vertinta, kaltės analizės nėra nei protokole, nei Nutarime. Iš Institucijos atsiliepimo netgi matyti, kad nėra suvokiama, kas sudaro „asmens kaltę“. Priešingai nei aiškina Institucija, aplinkybė, kad ANK 187 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis yra formali, reiškia tik tai, kad nusižengimo konstatavimui neturi būti atsiradusių padarinių. Su asmens kaltumo nustatymu tai neturi nieko bendro. Papildomai paminėtina, kad pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neturėjo pareigos ir objektyviai negalėjo pats pateikti deklaracijų, nes neturėjo tam reikalingo išsilavinimo, iki 2022 m. gegužės 1 d. pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 10 straipsnio 2 dalį, uždarosios akcinės bendrovės apskaitos ūkio subjekto vadovas apskritai negalėjo tvarkyti apskaitos, įmonės dokumentai buvo pas buhalterę, kuri jį klaidino, kas taip pat patvirtina, kad asmuo nėra kaltas. Šiuo atveju yra objektyvių duomenų daryti išvadai, kad deklaracijas ir duomenis apie gautas/išrašytas PVM sąskaitas-faktūras turėjo pateikti ir jų laiku nepateikė įgaliota tai padaryti buhalterė, o ne administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, todėl jis nėra kaltas dėl jam inkriminuojamo nusižengimo.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patrauktas G. G. parodė, kad 2022 m. rugsėjį įsigijo įmonę UAB ,,Duomenys neskelbtini“, buhalterinę apskaitą pavedė vykdyti R. S. Viskas vyko sklandžiai, apie tai, kad deklaracijos už rugpjūčio mėnesį nepateiktos, sužinojo tik spalio mėnesį, susisiekus su buhalterę, ji patikino, kad visos deklaracijos teikiamos laiku, todėl jis patikėjo jos žodžiu. Lapkritį jis buvo informuotas apie dar vieną nusižengimą, todėl kreipėsi į advokatą. Pradėjus nagrinėti situaciją, prisijungus prie VMI sistemos, pamatė, kad nėra pateiktos deklaracijos. Jis susisiekė su buhaltere, kreipėsi į ją elektroniniu paštu, o ji vėl patikino, kad visos deklaracijos teikiamos laiku. Iš tikrųjų jos buvo pateiktos tik gruodžio mėnesio antroje pusėje. Jis nuo 2021 m. rugsėjo pradėjo vadovauti įmonei, su R. S. susitarė dėl buhalterinės apskaitos. Jo atsakomybė buvo teikti reikalingos dokumentus, likusią apskaitą turėjo tvarkyti R. S. Jis perduodavau reikalingus dokumentus kas mėnesį, dalį elektroniniu paštu, dalį gyvai. Apie pirmąjį nusižengimą sužinojo spalio mėnesį. Iki tol viskas vyko sklandžiai. G. G. teigimu, jis prie VMI sistemos prisijungdavo labai retai, tam nebuvo poreikio, pranešimų apie nepateiktus dokumentus negavo, buvo informuotas tik apie nustatytą pažeidimą. 2022 m. spalį sužinojo apie pirmąjį nusižengimą, tačiau nutarimo neginčijo, kadangi nežiūrėjo į tai rimtai, nebuvo įsigilinęs į situaciją. Sužinojęs apie antrąjį nusižengimą, jis kreipėsi į buhalterę telefonu. Ji nurodė, kad teikia deklaracijas laiku. Jis lapkričio mėnesį buvo informuotas apie dar vieną pažeidimą, per tą laiką bendravo su buhaltere, ji nuolat tvirtino, kad visus dokumentus tvarko laiku. 2022 m. spalio mėnesį jis buvo pateikęs visus dokumentus, kurie reikalingi tvarkyti buhalterinei apskaitai, įmonėje buvo pradėtas bankroto procesas, todėl dokumentų nebuvo daug. Dėl susirašinėjimo su buhaltere G. G. parodė, kad bendravo telefonu, vėliau siuntė elektroninius laiškus, atsakymo negavo. Nuo pat spalio mėnesio jie bendravo telefonu, buvo nurodyta kad deklaracijos teikiamos laiku. Mokesčių mokėtojų registre nurodyti asmenys, kurie tvarkė buhalterinę apskaitą iki jiems įsigyjant įmonę, taip pat ankstesnis įmonės vadovas. Jis perėmė iš šių asmenų buhalterinius dokumentus ir perdavė juos R. S., kitų darbinių santykių su minėtais asmenimis neturėjo. Pats nesijungdavo prie VMI sistemos. Buhalterė nebuvo pateikusi jokio įspėjimo dėl paslaugų teikimo sustabdymo. Su buhaltere buvo atsiskaityta pagal išrašytas sąskaitas faktūras už suteiktas paslaugas, sąskaitos buvo išrašomos kas mėnesį. Lapkričio 10 d. protokolas jam buvo įteiktas, jis susisiekė su advokate, ji padėjo man pateikti paaiškinimus. Institucija dėl paaiškinimų pateikimo nesikreipė.

VMI portalo e.VMI autorizuotų elektroninių paslaugų srities Mano VMI duomenyse apie UAB „Duomenys neskelbtini“ atstovą nurodyta, kad UAB „Duomenys neskelbtini“ Mano VMI atstovas yra R. S., elektroninio pašto adresas: (duomenys neskelbtini), kuriai suteiktų teisių galiojimo laikotarpis – nuo 2021 m. rugsėjo 13 d. iki 2035 m. gruodžio 31 d. Pastarajai yra suteikta dauguma teisių Mano VMI paskyroje (b. l. 8-10, 14-15).

Mokesčių mokėtojų registre tvarkomų duomenų 2022 m. gruodžio 16 d. išraše nurodyta, kad UAB „Duomenys neskelbtini“ mokesčių mokėtojo atstovais yra: nuo 2021 m. rugsėjo 9 d. vadovas – G. G., Mano VMI atstovas – nuo 2021 m. rugsėjo 9 d. G. G., nuo 2021 m. rugsėjo 13 d. iki 2035 m. gruodžio 31 d. R. S., nuo 2020 m. spalio 7 d. iki 2031 m. sausio 29 d. V. M., nuo 2020 m. lapkričio 25 d. iki 2023 m. lapkričio 25 d. J. G., apskaitą tvarkantis asmuo – UAB „Duomenys neskelbtini“ nuo 2020 m. spalio 23 d., apskaitą tvarkančio juridinio asmens įgaliotas asmuo – J. G. nuo 2020 m. spalio 23 d. (b. l. 12-13).

Elektroninės deklaravimo sistemos dokumento kortelės 2022 m. gruodžio 16 d. išraše nurodyta, kad 2022 m. rugpjūčio 17 d. R. S. pateikė išmokas mokėjusio asmens - UAB „Duomenys neskelbtini“ Mėnesinę pajamų mokesčio deklaraciją (forma GPM313) už 2022 m. liepos 1 d. – 2022 m. liepos 31 d. mokestinį laikotarpį (b. l. 16).

Elektroninės deklaravimo sistemos dokumento kortelės 2022 m. gruodžio 16 d. išraše nurodyta, kad 2022 m. liepos 20 d. R. S. pateikė UAB „Duomenys neskelbtini“ Pridėtinės vertės mokesčio deklaraciją (forma FR0600) už 2022 m. birželio 1 d. – 2022 m. birželio 30 d. mokestinį laikotarpį (b. l. 17).

R. S. 2022 m. gruodžio 7 d. G. G. siųstame elektroniniame laiške nurodyta, kad pastarajam yra siunčiama Sąskaita–faktūra, kurios laiku neapmokėjus, atskaitos nebus vykdomos (b. l. 18).

Iš R. S. ir G. G. laikotarpiu nuo 2022 m. gruodžio 17 d. iki 2022 m. gruodžio 18 d. vykusio susirašinėjimo elektroniniu būdu matyti, kad G. G. 2022 m. gruodžio 17 d. kreipėsi į R. S., nurodydamas, kad UAB „Duomenys neskelbtini“ ir R. S. teikė UAB „Duomenys neskelbtini“ buhalterines paslaugas ir niekada G. G. neinformavo apie tai, kad paslaugų teikimas nutrauktas. G. G. nurodo, jog prisijungęs prie VMI mato, kad dėl UAB „Duomenys neskelbtini“ R. S. jokių deklaracijų neteikė net nuo 2022 m. rugpjūčio mėnesio ir vienos nepateikė už liepos mėnesį. Pastarasis prašo nedelsiant pateikti VMI ir Sodrai visus privalomus UAB „Duomenys neskelbtini“ ir UAB „Duomenys neskelbtini“ pranešimus, deklaracijas, gautų/išrašytų sąskaitų registrus, kitus reikalingus dokumentus. R. S. į G. G. atsiųstą elektroninį laišką atsakė, kad UAB „Duomenys neskelbtini“ teikė visas deklaracijas, susijusias su įmonės veikla ir net tas, kurios nebuvo susijusios, į ką G. G. atsakė, nurodydamas, kad R. S. meluoja, nes jis mato, kad į UAB „Duomenys neskelbtini“ Mano VMI sistemą nuo 2022 m. rugsėjo 28 d. jungtasi nebuvo (b. l. 19).

Iš 2022 m. gruodžio 20 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad G. G. iš advokatės S. Laišienės gavo 363,00 Eur vertės teisines paslaugas.

Iš 2023 m. sausio 16 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad G. G. iš advokatės S. Laišienės gavo 181,50 Eur vertės teisines paslaugas.

UAB (Duomenys neskelbtini) banko 2023 m. sausio 17 d. sąskaitos išrašo matyti, kad G. G. apmokėjo 2022 m. gruodžio 20 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2023 m. sausio 16 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) 544,50 Eur sumai už advokatės S. Laišienei suteiktas paslaugas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

ANK 187 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už ataskaitų, deklaracijų ar kitų mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingų dokumentų ir duomenų pateikimo tvarkos pažeidimą, ataskaitų, deklaracijų ar kitų mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingų dokumentų ir duomenų pavėluotą pateikimą ar nepateikimą, neteisingų duomenų įrašymą į mokesčių administratoriui pateiktas ataskaitas, deklaracijas ar kitus mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingus dokumentus, neteisingų duomenų pateikimą. Ši teisės norma yra blanketinė, kadangi ataskaitų, deklaracijų ar kitų mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingų dokumentų ir duomenų pateikimo tvarkos yra nustatytos kitais teisės aktais.

ANK 567 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal šį kodeksą įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Pagal nurodyto ANK straipsnio 2 dalį, priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis aptartu teisiniu reguliavimu, įgaliotas institucijos pareigūnas, tiriantis administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, turi išskirtinę kompetenciją bei pareigą imtis visų įmanomų priemonių, kad byloje būtų surinkta tiek duomenų ir įrodymų, jog būtų galima operatyviai, visapusiškai ir objektyviai ištirti padarytos veikos aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą.

Pagal ANK 569 straipsnio 2 dalį, įrodymus renka, prireikus skiria ekspertizę ar reikalauja specialisto išvados pareigūnai, atliekantys administracinio nusižengimo tyrimą.

ANK 593 straipsnis reglamentuoja administracinius nusižengimus tiriančių pareigūnų įgaliojimus. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtintas didelis skaičius tyrimo veiksmų, kuriuos turi teisę atlikti administracinius nusižengimus tiriantys pareigūnai.

Aptartų ANK normų analizė leidžia daryti išvadą, kad administracinio nusižengimo tyrimą atliekantis pareigūnas turi pareigą būti aktyvus, kad būtų ištirtos galimo administracinio nusižengimo padarymo aplinkybės. Todėl ANK 593 straipsnis įtvirtina tokiam pareigūnui plačius įgaliojimus. Ir priešingai, nepateisinama, jei administracinio nusižengimo tyrimą atliekantis pareigūnas daro atitinkamas išvadas dėl administracinio nusižengimo padarymo ar nepadarymo įvertinęs aplinkybes formaliai, nesiimdamas priemonių išsiaiškinti tikrąsias aplinkybes. Toks pareigūno elgesys ne tik prieštarauja ANK 567 straipsnio 1 daliai, bet ir administracinių nusižengimų teisenos paskirčiai, įtvirtintai ANK 1 straipsnio 1 dalyje.

Iš skundžiamo Nutarimo bei Vilniaus miesto apylinkės teismui adresuoto administracinėn atsakomybėn patraukto G. G. atstovės skundo matyti, kad pastarasis buvo pripažintas kaltu 2022 m. spalio 18 d. padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 187 straipsnio 2 dalyje, susijusi su tuo, kad pastarasis, būdamas UAB „Duomenys neskelbtini“ vadovu, neužtikrino, kad nustatyta tvarka ir terminais VMI už 2022 m. rugsėjo mėnesį būtų pateiktos jo vadovaujamos įmonės Mėnesinės pajamų mokesčio bei PVM deklaracijos, taip pat gaunamų ir išrašomų PVM sąskaitų - faktūrų duomenys.

Įvertinus aptariamą procesinį sprendimą ir jo medžiagą, kuri Institucijos buvo pateikta kartu su atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patraukto G. G. atstovo skundą, nėra aišku remiantis kokiais duomenimis 2022 m. lapkričio 10 d. buvo nustatyta, kad G. G. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą ir kokie veiksmai buvo atlikti šio administracinio nusižengimo tyrimo metu. Su atsiliepimu Institucija pateikė UAB „Duomenys neskelbtini“ juridinio asmens duomenis, esančius šio juridinio asmens Mano VMI paskyroje, iš kurių, priešingai Institucijos atsiliepime pateiktiems teiginiams, matyti, kad yra nurodyti keli asmenys, tvarkantys G. G. vadovaujamo juridinio asmens apskaitą. Daugiau jokių duomenų, remiantis kuriais buvo nustatytas G. G. inkriminuotas administracinis nusižengimas, Vilniaus miesto apylinkės teismui nebuvo pateikta. Pabrėžtina ir tai, jog aptariamo administracinio proceso metu G. G., tiek kiti, galimai su tiriamu administraciniu nusižengimu susiję asmenys nebuvo apklausti, taip pat nebuvo gauti jų paaiškinimai. Iš administracinio nusižengimo bylos duomenų nematyti, kad būtų bandoma susisiekti su galimai padaryto administracinio nusižengimo inkriminavimui svarbias aplinkybes žinančiais asmenimis bei gauti tyrimui reikšmingus duomenis. Juo labiau, nėra aišku remiantis kokiais VMI sistemose esančiais duomenimis G. G. veiksmuose buvo konstatuoti jam inkriminuoto administracinio nusižengimo sudėties požymiai, įskaitant ir kaltės požymį. Kaip matyti iš Institucijos kartu su atsiliepimu pateiktų priedų, juose esanti informacija yra sietina su keliais subjektais, VMI atstovaujančiais UAB „Duomenys neskelbtini“ interesus, tačiau, šių priedų pagrindu negalima teigti, kad buvo imtasi veiksmų, skirtų nustatyti minėtų asmenų sąsajas su galimai padarytu administraciniu nusižengimu.

Teismui, įvertinus anksčiau aptartus duomenis, juos sugretinus su administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundo turiniu ir jo lydimąja medžiaga, pripažintina, kad šioje administracinio nusižengimo byloje atliktas tyrimas buvo formalus.

Pabrėžtina, jog pagal ANK 569 straipsnio 1 dalį, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nagrinėjamu atveju išvada, kad yra padarytas administracinis nusižengimas, padaryta skubotai ir neatlikus papildomo tyrimo. Visapusiškam aplinkybių ištyrimui reikalinga atlikti išsamų bylos duomenų tyrimą, todėl atsižvelgiant į ANK 563 straipsnyje įtvirtintus administracinių nusižengimų teisenos uždavinius, teismas sprendžia, jog skundžiamas Nutarimas, kuris buvo priimtas neištyrus visų aptariamo įvykio reikšmingų aplinkybių, negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu, todėl jis naikintinas, o byla grąžintina institucijai, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą (ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Teismas nepasisako dėl byloje surinktų duomenų vertinimo, kadangi visos reikšmingos bylos aplinkybės, taip pat ir skundo argumentai, turės būti įvertinti tiriant ir nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą iš naujo.

Dėl proceso išlaidų

Byloje buvo pateiktas prašymas G. G. naudai priteisti patirtas 554,50 Eur išlaidas advokatės pagalbai apmokėti, kurias sudaro: 363,00 Eur – skundo dėl Institucijos 2022 m. lapkričio 29 d. nutarimo parengimas (3 val. x 121,00 Eur); 181,50 Eur – už pasirengimą t. y. susipažinimas su Institucijos atsiliepimu, pasiruošimas posėdžiui, atstovavimas administracinio nusižengimo byloje Nr. eII-98-1170/2023 (1,5 val. x 121,00 Eur).

ANK 666 straipsnyje numatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK nuostatos). Pagal baudžiamojo proceso įstatymą pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Konstitucinio Teismo 2021 m. kovo 19 d. nutarimu pripažinta, kad BPK 106 straipsnyje (su 2020 m. birželio 26 d. pakeitimu) nustatytas specialus teisinis reguliavimas, pagal kurį atlyginamos asmens turėtos išlaidos advokato paslaugoms, ir kad šis straipsnis tiek, kiek pagal jį asmeniui, dėl kurio priimtas išteisinamasis nuosprendis, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, nėra atlyginamos būtinos ir pagrįstos išlaidos advokatui, prieštarauja Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 6 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. ANK 666 straipsnio 2 dalyje (2022 04 12 įstatymu Nr. XIV-1012) buvo įtvirtinta nuostata, jog atvejais, kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal šio kodekso 591 straipsnio 1 punktą, šio asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto lėšų mutatis mutandis taikant BPK.

Atsižvelgiant į anksčiau aptartą konstitucinę jurisprudenciją, teismas galėtų spręsti klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų, kurias G. G. patyrė dėl advokato pagalbos administracinio nusižengimo byloje, tik tuo atveju, jei teisena G. G. atžvilgiu būtų nutraukta pagal šio kodekso 591 straipsnio 1 punktą, tačiau šiuo konkrečiu atveju administracinio nusižengimo byla grąžinama Institucijai, o ne nutraukiama, todėl teismas, vadovaudamasis ANK 666 straipsnio 2 dalimi, neturi pagrindo priteisti G. G. jo patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti, todėl toks prašymas paliktas nenagrinėtas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu,4 ir 6 dalimis,

nutaria:

patenkinti advokatės Skaistės Lašienės, atstovaujančios administracinėn atsakomybėn patrauktą G. G., skundą iš dalies.

Panaikinti Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos vyriausiojo specialisto G. G. 2022 m. lapkričio 29 d. nutarimą Nr. VMI-01-ANR_N-3410-2022 ir bylą grąžinti institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.

G. G. atstovės advokatės Skaistės Lašienės prašymą dėl išlaidų apmokant atstovo paslaugas priteisimo palikti nenagrinėtą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Justyna Žukovska-Pečiulienė