Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininko), Artūro Drigoto (pranešėjo) ir Ričardo Piličiausko,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo A. V. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. liepos 11 d. nutarimo P. G. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Kauno miesto VPK Dainavos PK tyrėjas 2006m. birželio 27d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą P. G. , kuriame nurodė, kad jis iš namo rūsio bendro naudojimo koridoriaus pagrobė vonią, priklausančią A. V. . Teigta, kad pastarasis vonią įsigijo iš kaimynės už 5 kg medaus, kurio vertė 60 litų, todėl P. G. padaręs pažeidimą, numatytą LR Administracinių teisės pažeidimų kodekso (ATPK) 50 straipsnyje.

Apeliacinį skundą pateikė nukentėjusysis A. V. ir prašo panaikinti apylinkės teismo nutarimą ir perduoti bylą tyrimo organams ikiteisminiam tyrimui atlikti. Nurodė, jog netinkamai nustatyta pagrobtos vonios kaina. Nukentėjusysis ją vertinęs 300 litų, teismas ir policijos darbuotojai įvertinę tik medaus kainą. Todėl P. G. įvykdęs ne administracinį teisės pažeidimą, o baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 178 straipsnio 4. dalyje. Teismas turėjęs priimti sprendimą grąžinti vonią arba atlyginti jos realią vertę.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinis skundas atmestinas.

ATPK 50 straipsnis numato atsakomybę už smulkųjį svetimo turto pagrobimą vagystės, sukčiavimo arba iššvaistymo būdu, nesant Baudžiamojo kodekso 271, 274 ir 275 straipsniuose numatytų sunkinančių aplinkybių. Turto grobimas laikomas smulkiu, jei pagrobtojo turto vertė neviršija 1 minimalaus gyvenimo lygio.

ATPK 256 straipsnis įrodymais administracinio teisės pažeidimo byloje įvardija bet kuriuos faktinius duomenis, kuriais remiantis organai (pareigūnai) įstatymo nustatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

ATPK 273 straipsnis be kitų numato nukentėjusiojo teisę teikti įrodymus bei reikšti prašymus. Apeliantas šiomis teisėmis viso proceso metu nesinaudojo, nepateikė įrodymų bei nereiškė prašymų dėl naujų įrodymų, paneigiančių byloje nustatytas aplinkybes, rinkimo.

Nors pareiškime policijai A. V. nurodė, jog pagrobtą vonią įkainuoja 300 litų, įrodymų patvirtinančių tokį teiginį nepateikė. Protokolą surašęs pareigūnas bei teismas įvertino paaiškinimus, kad vonia buvo įsigyta už medų, kurio vertė 60 litų. Todėl, nesant kitų įrodymų, nėra pagrindo išvadai, kad P. G. veika kvalifikuota netinkamai.

ATPK 286 straipsnyje numatyta galimybė skiriant nuobaudą kartu išspręsti klausimą dėl pažeidėjo padaryto turtinio nuostolio atlyginimo. Tačiau, kaip matyti iš bylos, nukentėjusysis tokio prašymo nereiškė, o teismas neprivalėjo savo iniciatyva spręsti dėl nuostolio atlyginimo. Skundžiamas nutarimas neužkerta kelio A. V. kreiptis dėl žalos atlyginimo civilinio proceso įstatymų nustatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

A. V. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. liepos 11 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.