Kauno apygardos teismo nutartis

2023-09-12 · Civilinė byla Nr. e2S-1012-638/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-09-12
Bylos Nr.
e2S-1012-638/2023
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-09241-2021-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Diana Labokaitė
Ieškovas
Z. V., A. V.
Atsakovas
D. J., K. K., J. P.
Trečiasis asmuo
Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, A. B., A. G., D. B.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-1012-638/2023Teisminio proceso Nr. 2-69-3-09241-2021-1Procesinio sprendimo kategorija 3.3.1.6 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. rugsėjo 12 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja D. L. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų Z. V., A. V. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų Z. V., A. V. ieškinį atsakovams D. J., K. K., J. P., tretiesiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, A. B., A. G., D. B., dėl žemės sklypų ribos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. I. Z. V. ir A. V. (toliau – ieškovai), patikslinę ieškinio reikalavimus, prašė nustatyti ieškovams priklausančio žemės sklypo(duomenys neskelbtini), ribas pagal MB ,,Telemetras” 2023 m. balandžio 12 d. parengtą žemės sklypo planą sekančiai: tarp ieškovams priklausančio žemės sklypo(duomenys neskelbtini), ir atsakovams D. J., K. K. ir J. P. bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis priklausančio žemės sklypo(duomenys neskelbtini), ribą nustatyti pagal koordinates(duomenys neskelbtini), priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Kauno apylinkės teismas 2023 m. balandžio 27 d. nutartimi nustatė ieškovams 10 dienų terminą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos pašalinti nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytus trūkumus. Teismas nurodė, kad susipažinus su ieškovų pateiktu patikslintu žemės sklypo, esančio(duomenys neskelbtini), planu nustatyta, jog jis neatitinka CK 4.45 straipsnyje nurodytų reikalavimų. Minėtame žemės sklypo plane yra nurodytas išskirtinai tik ieškovams priklausantis žemės sklypas, tačiau nėra pateikta sklypo, su kuriuo prašoma nustatyti ribą, žemės sklypo planas, kuriame būtų nurodytas sklypo plotas ir kiti duomenys. Teismas iš pateikto žemės sklypo plano negali spręsti, ar nėra pažeidžiamos atsakovų ar kitų asmenų teisės ir interesai, todėl nustatomas 10 dienų terminas - pateikti patikslintą žemės sklypo planą, kuriame būtų nurodytas ne tik ieškovų, bet ir gretimo sklypo, su kuriuo prašoma nustatyti ribą, plotas ir kiti duomenys pagal CK 4.45 straipsnio nuostatą (CPK 115 straipsnis).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Kauno apylinkės teismas 2023 m. gegužės 17 d. nutartimi ieškovų patikslintą ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino ieškovams.

4. Teismas nurodė, kad teismo nustatytu trūkumams šalinti terminu ieškovai jiems nurodytų trūkumų nepašalino, todėl ieškovų 2023 m. balandžio 18 d. patikslintas ieškinys laikytinas nepaduotu ir grąžintinas jį padavusiam asmeniui

III. Atskirojo skundo argumentai

5. Atskirajame skunde ieškovai prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 17 d. nutartį ir perduoti ieškovų Z. V. ir A. V. patikslinto ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

5.2 Ieškovai, manydami, kad teismo nutartyje nurodyti trūkumai nelaikytini esminiais ieškinio trūkumais, o yra susiję su ieškinio įrodytumu ir gali būti pašalinti bylos nagrinėjimo iš esmės metu, todėl nelaikytini trūkumais, sudarančiais kliūtis priimti patikslintą ieškinį ar nagrinėti jau iškeltą civilinę bylą, ieškinio trūkumų nustatytu terminu nepašalino.

5.3 Ieškovų vertinimu, nustatyti trūkumai (nepateiktas patikslintas planas, kuriame atsispindėtų ir gretimo žemės sklypo plotas), nelaikytini trūkumais, nes neprivalomų pateikti įrodymų nepateikimas (nepakankamas pateikimas) sudaro ieškovės pareikšto reikalavimo vertinimą įrodytumo aspektu, o ne ieškinio, kaip procesinio dokumento formaliuosius reikalavimus.

5.4 Procesinis sprendimas apriboja ieškovų teises, nes ieškovams net ir nepateikus patikslinto plano, ši aplinkybė sudarytų prielaidas vertinti, pagrįstas ir tenkintinas pateiktas ieškinys, ar ne, o ne spręsti, kad jis apskritai net nėra tinkamas nagrinėti. Teisminėje praktikoje laikomasi nuostatos, kad pareiškimo (ieškinio) trūkumams esant neesminiaim, dėl kurių tolesnis procesas įmanomas, ieškinio trūkumų šalinimo institutas netaikomas (CPK 115 straipsnio 4 dalis).

5.5 Teismo procesinis sprendimas, kuriame nurodyta, kad tolesnis bylos nagrinėjimas pagal patikslintą ieškinį, nepateikus patikslinto plano, yra neįmanomas, yra visiškai nepagrįstas ir neatitinkantis proceso teisės normų bei nepagrįstai varžantis ieškovų teisę į teisminę gynybą bei pažeidžiantis proceso ekonomiškumo principą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).

7. Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas ieškovų patikslintą ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui, teisėtumo ir pagrįstumo.

8. CPK 115 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti. Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo termino trūkumams pašalinti pabaigos dienos teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis).

9. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovai neįvykdė Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 27 d. nutarties ir per 7 dienas nepašalino teismo 2023 m. balandžio 27d. nutartyje nurodytų patikslinto ieškinio trūkumų. Šios aplinkybės ieškovai neneigia ir atskirajame skunde. Tačiau ieškovai atskirąjį skundą iš esmės grindžia aplinkybe, kad nustatyti trūkumai (nepateiktas patikslintas planas, kuriame atsispindėtų ir gretimo žemės sklypo plotas) nelaikytini trūkumais, nes neprivalomų pateikti įrodymų nepateikimas (nepakankamas pateikimas) sudaro ieškovės pareikšto reikalavimo vertinimą įrodytumo aspektu, o ne ieškinio kaip procesinio dokumento formaliuosius reikalavimus.

10. Kaip matyti iš bylos duomenų, pirmosios instancijos teismas, susipažinęs su patikslintu ieškiniu, įpareigojo ieškovus pašalinti 2023 m. balandžio 27 d. nutartyje nurodytus trūkumus, t. y. pateikti patikslintą žemės sklypo planą, kuriame būtų nurodytas ne tik ieškovų, bet ir gretimo sklypo su kuriuo prašoma nustatyti ribą plotas ir kiti duomenys pagal CK 4.45 straipsnio nuostatą.

11. Nagrinėjamu atveju iš byloje pateikto patikslinto ieškinio matyti, kad ieškovų reiškiamas reikalavimas iš esmės yra susijęs su ginču dėl žemės sklypų ribų. Ieškovai prie patikslinto ieškinio pridėjo MB ,,Telemetras” 2023 m. balandžio 12 d. parengtą žemės sklypo planą, 2023 m. kovo 24 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Kauno rajono skyriaus atsakymą Nr. 7SD-1920-(14.7.137E.).

12. CK 4.45 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu sklypų savininkai nesutaria dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų, ribas nustato teismas, atsižvelgdamas į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas bei kitus įrodymus. Lietuvos Aukščiausiasis teismas nustatė, jog sklypo ribų aiškumas (neaiškumas) yra vertinamojo pobūdžio kategorija, priklausanti nuo konkrečių faktinių aplinkybių ir tik įvertinus šių aplinkybių visetą sprendžiama, ar sklypo ribos neaiškios ir dėl to turi būti nustatinėjamos. Kaip ir kiekvienu atveju esant gretimų sklypų ribų neatitikčiai, nustatant sklypo ribą dėl jos faktinės ir teisinės neatitikties, būtina nustatyti ir įvertinti visas tam reikšmingas faktines aplinkybes (sklypuose esančius statinius bei tai, kam jie priklauso nuosavybės teise, kokie yra susitarimai dėl jų naudojimo tvarkos ar sąlygų; faktinio naudojimo trukmę ir aplinkybes; aplinkos objektus ar reljefo ypatumus bei kitus svarbius faktus) ir ieškoti sklypų savininkų interesų pusiausvyros, kad abiejų sklypų naudojimas būtų įmanomas, racionalus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje bylos Nr.3K-3-475/2010).

13. Kaip matyti iš bylos medžiagos, byla nagrinėjama daugiau kaip dveji metai, byloje pateikti atsiliepimai, vykęs ne vienas teismo posėdis, bylos medžiagoje yra visa eilė dokumentų, planų, registrų duomenys, institucijų oficialūs raštai ir kt., su patikslintu ieškiniu pateiktas naujas planas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad ieškovų patikslintą ieškinį šioje bylos nagrinėjimo stadijoje laikyti nepaduotu nėra teisinga ir neužtikrina įstatymo leidėjo įtvirtintų civilinio proceso tikslų įgyvendinimo – ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymo saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, taip pat kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp šalių.

14. Pažymėtina, jog 2023 m. balandžio 27 d. nutartyje teismo nurodytas patikslinto ieškinio trūkumas – pateikti patikslintą planą, kuriame atsispindėtų ir gretimo žemės sklypo plotas, vertintinas kaip teismo pastebėtas ieškinio reikalavimo įrodymų trūkumas, o ne paties pareiškimo trūkumas. Todėl formalus konstatavimas, kad ieškovai nepateikė patikslinto plano, tik užvilkina kilusio ginčo tarp šalių išsprendimą, pažeidžia įstatymo leidėjo įtvirtintus bylos proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus (CPK 7 ir 8 straipsniai).

15. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino procesines teisės normas, todėl priėmė neteisėtą bei nepagrįstą nutartį. Nutartis naikintina ir ieškovų Z. V. ir A. V. patikslinto ieškinio priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 17 d. nutartį ir perduoti ieškovų Z. V. ir A. V. patikslinto ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Diana Labokaitė