- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-08-25
- Bylos Nr.
- 1S-1606-290/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-85-1-00598-2010-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jurgis Kiškis
- Nuteistasis
- G. P.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Jurgis Kiškis, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo nuteistojo G. P. skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 29 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2015 m. liepos 14 d. nutarimą Nr. 1132 taikyti jam lygtinį paleidimą, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
kad G. P. šiuo metu bausmę atlieka pagal Tauragės rajono apylinkės teismo 2012-10-19 nuosprendį, kuriuo jis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 1 d., 22 str. 1 d., 178 str. 2 d., 63 str. 1, 4 d. 5 d. 2 p. laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, o vadovaujantis BK 63 str. 1, 4, 9 d. subendrinus dalinio sudėjimo būdu su 2012-09-19 nuosprendžiu skirta bausme, jam paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 4 metams.
Bausmės pradžia – 2012-07-24, o pabaiga – 2016-05-22, neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis yra 10 mėnesių 8 dienos (skaičiuojant Komisijos posėdžio dieną).
Žemesnės instancijos teismas
Komisija 2015-07-14 nutarimu Nr. 1132 nutarė nuteistajam G. P. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą.
Marijampolės rajono apylinkės teismas 2015 m. liepos 29 d. nutartimi atsisakė patvirtinti šį Komisijos nutarimą konstatavęs, jog nėra pagrindo pritarti išvadai, kad nuteistasis jau patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir, kad toliau taisant nuteistąjį neizoliuotą nuo visuomenės bus įgyvendinta bausmės paskirtis ir teisingumo principas.
Šalies argumentai
Nuteistasis G. P. skundu prašo taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nurodo, kad 2014-10-03 jam buvo taikomas lygtinis paleidimas ir prokuroras neprieštaravo, bet teisėjas netaikė lygtinio paleidimo. Po to, 2015-03-06 teisme vėl buvo svarstomas jo lygtinio paleidimo klausimas ir tada teisėjas sutiko paleisti lygtinai, bet prokuroras prieštaravo. Iš to matyti, kad jo prašymai dėl lygtinio paleidimo teisėjo ir prokuroro išnagrinėjami prieštaraudami vienas kitam ir tai nesuprantama. 2015-07-29 teisme vėl buvo svarstomas jo lygtinio paleidimo iš pataisos namų klausimas. Šį kartą paleidimui prieštaravo ir teisėjas, ir prokuroras, nors po paskutiniojo teismo svarstymo jis dalyvavo socialinės reabilitacijos programoje Elgesys – pokalbis – pasikeitimas, drausmingai elgiasi, nepažeidinėjo vidaus tvarkos taisyklių, buvo penktą kartą paskatintas už stropų darbą, suteikiant penkių dienų atostogas vykti pas šeimą.
Nuteistojo teigimu, teismas šį kartą atsisakė patvirtinti lygtinio paleidimo nutarimą motyvuojant tuo, kad pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, t.y. 95 balai, pagal OASys, artima aukštai ir, kad šis teistumas yra devintas. Jis supranta, kad jo praeitis pilka, bet jis mato šviesią ateitį. Neteisinga teigti, kad jis nepasitaisęs vien dėl praeities, nes penki teistumai jau yra išnykę, bausmę atlieka už apysunkį nusikaltimą, šiai dienai atlikęs daugiau nei tris ketvirtadalius bausmės, perkeltas į lengvąją grupę, dirba besargyboje. Tai rodo, kad jis pasitaisė, kad yra nusiteikęs gyventi dorai ir nepažeidinėti įstatymų. Pataisos namuose tikima jo pasitaisymu, Komisijos nariai balsavo vieningai dėl jo paleidimo.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo G. P. skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.
Lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos galima taikyti asmenims, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals (BVK 157 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, o ne pareiga, todėl Komisijos nutarime padarytos išvados neįpareigoja teismo nuteistąjį lygtinai paleisti. Taip pat sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą neturi reikšmės tai, kad Komisija jau kelis kartus nusprendė taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam, bei prokuroro pozicija, kuri nagrinėjamu aspektu yra tik rekomendacinio pobūdžio. Ar yra pagrindas manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, teismas sprendžia iš bylos duomenų visumos: nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu, asmenybės vertinimo, padarytos nusikalstamos veikos pobūdžio, pavojingumo laipsnio, neatliktos bausmės dydžio, ankstesnių teistumų ir kt.
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad G. P. atitinka formalias sąlygas, kurioms esant, gali būti svarstomas klausimas dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, tačiau vien formalių kriterijų atitikimas nesudaro lygtinio paleidimo pagrindo. Vertindamas skundo argumentus ir analizuodamas pirmosios instancijos teismo nutarties motyvus, skundą nagrinėjantis teismas sprendžia, kad apylinkės teismas, atsižvelgęs į aplinkybių visumą, pagrįstai nepadarė įstatymo reikalaujamos išvados, kuriai esant nuteistąjį būtų galima lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietos.
Aukštesniojo teismo vertinimu, nuteistojo skunde nurodytos jo elgesį bausmės atlikimo metu teigiamai charakterizuojančios aplinkybės nesudaro besąlyginio pagrindo taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Bausmę atlikti tinkamai yra kiekvieno nuteistojo pareiga, todėl aplinkybės, kad G. P. bausmės atlikimo metu buvo skatintas, dirba be sargybos, buvo išleistas atostogų pas šeimą, rodo, kad jis savo elgesį siekia koreguoti teigiama linkme, tačiau nesudaro absoliutaus pagrindo manyti, kad paleistas lygtinai jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
G. P. šiuo metu bausmę atlieka už dviem apkaltinamaisiais nuosprendžiais paskirtas bausmes, už keturių nusikaltimų padarymą t. y. BK 178 str. 1 d. (dėl turto vagystės), BK (dėl pasikėsinimo pagrobti turtą), BK 178 str. 2 d. (dėl turto vagystės), BK 182 str. 1 d. (dėl sukčiavimo). Pagrįstai pirmosios instancijos teismas įvertino tai, kad nuteistas iš viso teistas 9 kartus. Nors, kaip nurodo nuteistasis penki teistumai jau yra išnykę, tačiau toks didelis teistumų skaičius vis tik neigiamai charakterizuoja G. P. asmenybę, rodo jo polinkį nusikalsti. Daromi nusikaltimai susiję su nusikaltimais nuosavybei, turtinėmis teisėmis ir interesais, manytina, jog dalį lėšų pragyvenimui jis gaudavo iš nusikalstamos veiklos. Nuteistajam anksčiau buvo taikytas lygtinis paleidimas, kurio metu jis padarė naują nusikaltimą, taip pat tris kartus jam buvo atidėtas bausmės vykdymas, tačiau teismo pasitikėjimo nuteistasis nepateisino, vėl nusikalto, todėl nuteistojo pažadai nebenusikalsti laikytini deklaratyviais. Taip pat svarbu, tai, kad Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, jog nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas yra 95 balai (pagal OASys), tai reiškia, kad nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, artima aukštai. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat pažymima, kad nuteistasis siekdamas savo tikslų gali elgtis savanaudiškai, pasinaudoti kitais, kartais elgiasi nerūpestingai. Taip pat išvadoje pažymima, jog pats nuteistasis nurodo retus nekontroliuojamus pykčio protrūkius. Daugelio atvejų numato tam tikrus alternatyvius sprendimus, tačiau nesugeba nustatyti aiškių žingsnių, kurių reikia visa tai tikrus alternatyvius sprendimus, tačiau nesugeba nustatyti aiškių žingsnių, kurių reikia visa tai įgyvendinti praktiškai. Pats nuteistasis savo problemą įvardina, kaip silpną atsakomybės jausmą, lengvabūdiškumą, darydamas nusikaltimą negalvoja apie savo veiksmų pasekmes, apie tai pradeda mąstyti kai jau būna per vėlu. Psichologinės tarnybos išvadoje taip pat nurodoma, kad nuteistasis linkęs rizikuoti, negalvoja apie pasekmes, lengvai pasiduoda neigiamai draugų įtakai, nelinkęs mokytis iš savo klaidų. Išvardytos aplinkybės leidžia abejoti nuteistojo sėkminga probacija.
Išnagrinėtų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas pataisos procesui reikšmingas aplinkybes ir pagrįstai atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą dėl nuteistojo G. P. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Apylinkės teismo nutartis yra pagrįsta, teisinga ir teisėta, ją naikinti nuteistojo skunde nurodytais argumentais jokio pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi teismas
nutarė:
atmesti nuteistojo G. P. skundą ir palikti galioti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 29 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.