Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Artūras Pažarskis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal V. V. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 1 d. nutarimo, kuriuo V. V. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d. 1 250 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams ir 3 mėnesiams,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. V. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d. už tai, kad jis 2012-04-09, apie 0.18 val., (duomenys neskelbtini) k., Elektrėnų sav., vairavo automobilį „Mazda 323“, v/n (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis (0,93 promilės).

V. V. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2012-06-01 nutarimą ir priimti naują nutarimą.

Nurodo, kad teismo padarytos išvados neatitinka tikrovės ir yra nepagrįstos. Teismas, priimdamas nutarimą, rėmėsi išskirtinai policijos pareigūnų parodymuose ir jų tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotomis aplinkybėmis. V. V. teismo posėdžio metu aiškiai nurodė, kad vartojo du vienetus alaus prieš 3 valandas iki vairavimo. Tai patvirtina teismui pateiktas gėrimų pirkimo čekis. Pasak apelianto, jis važiavo iš (duomenys neskelbtini) k. sodybos per (duomenys neskelbtini) k. į (duomenys neskelbtini) k. Grįžtant (duomenys neskelbtini) k. teritorijoje jis buvo sustabdytas stovėjusių policijos pareigūnų. Taigi, jo važiavimas automobiliu dar užėmė kažkiek laiko. Tvirtina, kad jam buvo liepiama pūsti į alkotesterį du kartus, prieš tai policijos pareigūnas išaiškino šią procedūrą. Pirmu bandymu buvo nustatytas promilių kiekis, neviršijęs leistinos ribos, todėl apeliantui yra nesuprantamas policijos pareigūnų pateiktas reikalavimas pūsti į alkotesterį antrą kartą, padavus jam kitą alkotesterio antgalį. Policijos pareigūnas aiškino, kad jis (V. V.) nesugebėjo tinkamai pūsti į alkotesterį, neišlaikė tempo, kita vertus, ši procedūra nėra sudėtinga esant net vidutinio ar sunkaus neblaivumo būklės. Taigi, toks teiginys yra klaidingas arba apgaulingas promilių kiekio nustatymas minėtu alkotesteriu naudojant kitą antgalį. Apelianto teigimu, jam nebuvo leista nuvykti į sveikatos priežiūros įstaigą per vieną valandą pasitikrinti neblaivumą. V. V. nesutikus pasirašyti alkotesterio kvite, kuriame užfiksuotas jo 0,93 promilių neblaivumas, kol nebus patikrintas kraujas, jam nebuvo leista per 1 valandą nuvykti į sveikatos priežiūros įstaigą. Be to, policijos pareigūnai vilkino laiką surašydami procesinius dokumentus ir atlikdami kitus procesinius veiksmus.

Tvirtina, kad policijos pareigūnų teiginiai apie keistą automobilio manevravimą, lėtą važiavimą, neadekvatų jo (V. V.) elgesį, nerišlią kalbą, dokumento skaitymą laikant atvirkščia puse, ilgą ir įnirtingą ginčijimosi laiką nuo sustabdymo iki blaivumo patikrinimo, atmestini, nes prieštarauja faktinėms aplinkybėms. Pasak V. V., jis susipažino su alkotesterio patikros sertifikatu negavęs jo į rankas, o buvo parodytas gulintis lapas atvertoje bagažinėje. Policijos pareigūnas R. R. apskritai teismo posėdyje neatsiminė, kokiu būdu apeliantas buvo supažindintas su šiuo dokumentu.

Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad netinkamai buvo įformintas transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktas, klastojant tokį dokumentą. Priešingai nei teigė policijos pareigūnai, jis neprašė nuvairuoti transporto priemonę į Elektrėnus. V. V. brolis gyvena 1 kilometro atstumu nuo sustabdymo vietos, kur jis galėjo palikti automobilį. Jis pasirašė transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktą, nes tai priverstinai būtina sąlyga atgauti transporto priemonę. Teigia, kad dėl neteisėto automobilio nugabenimo buvo padaryta 356,81 Lt turtinė žala.

Pasak apelianto, teismas neleido jam tinkamai susipažinti su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato (toliau – Komisariatas) atstovės pateiktais dokumentais, taip pažeisdamas bylos nagrinėjimo tvarką.

Jis teismo posėdžio metu nurodė, kad alkotesterio patikros sertifikate nėra nurodyta metrologinė žyma, tai reiškia tokios žymos nėra ir ant alkotesterio. Tačiau teismas neatsižvelgė į tokią pastabą, nevertino, kokiu būdu ir kiek patikimai toks prietaisas yra apsaugotas nuo galimo šalutinio poveikio patikros metu. Teisės aktais yra pagrįsta, kad matavimo prietaisai, kuriems taikoma valstybinė metrologinė kontrolė, privalo turėti kalibravimo įspaudą ar kitokį kontrolės rezultatų įforminimą, užtikrinantį matavimo priemonės parametrų tikslumą.

V. V. apeliacinis skundas netenkinamas.

Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Nagrinėjamu atveju buvo tinkamai įvertinti visi administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti įrodymai ir pagrįstai konstatuota, jog V. V. padarė jam inkriminuotą teisės pažeidimą.

Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d. numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės).

Policijos pareigūnų S. G. ir R. R. tarnybiniuose pranešimuose užfiksuota, kad 2012-04-09, apie 0.18 val., patruliuojant tarnybiniu automobiliu (duomenys neskelbtini), Vievio sen., Elektrėnų sav., jie pastebėjo keistai manevruojantį automobilį „Mazda 323“, v/n (duomenys neskelbtini), kuris lėtai važiavo. Sustabdžius automobilį, prie automobilio vairo sėdėjo V. V., kurio elgesys buvo neadekvatus, t. y. jis buvo įsikibęs į vairą, dairėsi. Kai apeliantas atidarė automobilio dureles, policijos pareigūnai pajuto alkoholio kvapą, jo kalba buvo nerišli. V. V. pasitikrinus blaivumą alkotesteriu, jam buvo nustatytos 0,93 promilės (b.l. 5-6).

Teismo posėdyje liudytoju apklaustas S. G. parodė, kad įvykio dieną jis, patruliuodamas kartu su kolega R. R., pastebėjo įtartinai važiuojantį automobilį, kuris buvo sustabdytas. Buvo patikrintas vairuotojo blaivumas, nes iš jo jautėsi alkoholio kvapas. Vairuotojui sutikus pasitikrinti blaivumą alkotesteriu, jis pirmą kartą pūtė per mažai, o antrą kartą pūtė normaliai, alkotesterio rodmenys buvo 0,93 promilės. V. V. buvo išaiškinta, kad blaivumą gali tikrintis ligoninėje (b.l. 29). Teismo posėdyje liudytoju apklaustas policijos pareigūnas R. R. nurodė iš esmės tokias pačias aplinkybes kaip ir S. G. (b.l. 29).

Apeliacinės instancijos teismas nenustatė jokių pagrindų, dėl kurių liudytojai S. G. ir R. R. būtų suinteresuoti duoti melagingus parodymus ar nepagrįstai apkalbėti V. V., jų parodymai yra nuoseklūs, tarpusavyje neprieštarauja, vieni kitus papildo, atitinka kitus byloje surinktus įrodymus, todėl laikytini patikimais. Tai, kad R. R. teismo posėdyje neatsiminė visų su šiuo įvykiu susijusių aplinkybių, nėra pakankamas pagrindas pripažinti jo parodymus kaip neobjektyvius.

Alkotesterio „Lion alcolmeter 500“ kvitas patvirtina, kad V. V. 2012-04-09, 0.20 val., buvo nustatytas 0,93 promilių neblaivumas (b.l. 7). Tokie alkotesterio naudojimo rodmenys užfiksuoti ir alkotesterio naudojimo registracijos žurnale (b.l. 23).

Taigi, šioje byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog V. V. inkriminuotu laiku ir vietoje vairavo automobilį „Mazda 323“, v/n (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis (0,93 promilės). Alkotesterio „Lion alcolmeter 500“ patikros sertifikatas Nr. 1069642 patvirtina, kad alkotesteris, kuriuo buvo tikrinamas V. V. blaivumas, tinkamas naudoti iki 2012-09-20 (b.l. 8), kas neduoda pagrindo netikėti alkotesterio 2012-04-09, 0.20 val., užfiksuotais rodmenimis. Būtent minėtas patikros sertifikatas įrodo, kad alkotesteris yra metrologiškai patikrintas ir tinkamas naudoti. Byloje taip pat nenustatyta alkotesterio panaudojimo pažeidimų. Apelianto teiginio, kad tikrinant blaivumą pirmu bandymu jam buvo nustatytas promilių kiekis, neviršijęs leistinos ribos, nepatvirtina jokie objektyvūs įrodymai. Priešingai, tokią V. V. versiją paneigė policijos pareigūnas S. G., kuris parodė, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pirmą kartą pūtė per mažai, iš ko galima daryti išvadą, jog pirmą kartą apelianto blaivumas nebuvo patikrintas dėl jo netinkamų veiksmų. Be to, ta aplinkybė, kad V. V. blaivumas buvo tikrinamas kelis kartus, neleidžia abejoti nustatytu jo neblaivumo laipsniu. Apelianto teiginys, kad jis vartojo du vienetus alaus prieš 3 valandas iki vairavimo, neturi jokios reikšmės vertinant jo nustatytą neblaivumo laipsnį, kadangi alkotesterio rodmenys yra objektyvūs. V. V. tik apeliaciniame skunde iškėlė versiją, kad tikrinant jo blaivumą antrą kartą buvo naudojamas alkotesteris su kitu antgaliu, nors tokios aplinkybės jis nenurodė nei savo rašytiniame paaiškinime teismui (b.l. 15-16), nei teismo posėdžio metu (b.l. 28-30). To nepatvirtina taip pat ir byloje surinkti įrodymai. Atsižvelgiant į tai, minėta apelianto versija vertintina kritiškai.

Transporto priemonių vairuotojų ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) patikrinimo tvarką reglamentuoja Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklės (toliau – Taisyklės), patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452. Pažymėtina, kad nurodytose Taisyklėse nėra numatytas konkretus laiko tarpas, per kurį asmuo turėtų atvykti į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, tačiau sistemiškai aiškinant minėtų taisyklių nuostatas, galima padaryti išvadą, kad asmuo turėtų į tokią įstaigą kreiptis netrukus po to, kai išvyksta ar yra paleidžiamas iš Institucijos, kurioje nesutiko tikrintis neblaivumo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys N261-4059/2011, N261-4059/2011). Taigi, V. V. galėjo nuvykti į sveikatos priežiūros įstaigą pasitikrinti savo blaivumą net ir praėjus vienai valandai po jo blaivumo tikrinimo alkotesteriu. Apeliacinio skundo teiginiai apie neva laiko vilkinimą policijos pareigūnams surašant procesinius dokumentus ir atliekant kitus procesinius veiksmus nepaneigia V. V. kaltės pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d.

Taisyklių (2009-06-17 redakcija) 4 p. nustatyta, kad policijos pareigūnai gali tikrinti transporto priemonės vairuotoją, įtariamą esant neblaivų (girtą), arba pristatyti jį į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros. Taisyklių 5 p. įtvirtinta, kad policijos pareigūnai į asmens sveikatos priežiūros įstaigą pristato transporto priemonės vairuotoją, įtariamą esant neblaivų (girtą), jeigu objektyviai neįmanoma atlikti įtariamo neblaivumu (girtumu) transporto priemonės vairuotojo tikrinimo arba transporto priemonės vairuotojas įtariamas nusikalstamos veikos padarymu. Iš to seka, kad policijos pareigūnų pareiga pristatyti transporto priemonės vairuotoją į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros atsiranda dviem atvejais: 1) jeigu objektyviai neįmanoma atlikti įtariamo neblaivumu (girtumu) transporto priemonės vairuotojo tikrinimo, arba 2) transporto priemonės vairuotojas įtariamas nusikalstamos veikos padarymu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N16-1085/2007, N1-1185/2007, N62-2766/2011). Kitais atvejais policijos pareigūnų pareiga pristatyti transporto priemonės vairuotoją į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros neatsiranda (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N261-4355/2011). Nagrinėjamu atveju nenustatyta nei viena iš nurodytų privalomų sąlygų, kurioms esant policijos pareigūnai būtų privalėję pristatyti V. V. į sveikatos priežiūros įstaigą.

Pabrėžtina, kad nubaustojo nesutikimas su teismo padarytomis išvadomis dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo savaime neleidžia teigti, kad jis nepagrįstai nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas neleido teisės pažeidėjui tinkamai susipažinti su Komisariato atstovės pateiktais dokumentais, taip pažeisdamas bylos nagrinėjimo tvarką, tačiau toks minimas pažeidimas nelaikytinas esminiu, kuris sudarytų pagrindą naikinti skundžiamą nutarimą.

Lietuvos Respublikos ATPK 302¹¹ str. 1 d. reglamentuoja, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. V. V. policijos pareigūnų veiksmus dėl priverstinio transporto priemonės nuvežimo galėjo skųsti Lietuvos Respublikos ATPK 271 str. numatyta tvarka, t. y. aukštesniajam organui (pareigūnui) arba rajono (miesto) apylinkės teismui, todėl dėl šių apeliacinio skundo argumentų nepasisakoma.

Remiantis tuo, kas nustatyta, naikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2012-06-01 nutarimą V. V. apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Lietuvos Respublikos ATPK nenumato, kad apeliacinio skundo padavimas dėl apylinkės teismo nutarimo (nutarties) yra apmokestinamas žyminiu mokesčiu. Atsižvelgiant į tai, sumokėtas žyminis mokestis grąžinamas apeliantui (b.l. 41).

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Palikti Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 1 d. nutarimą nepakeistą ir V. V. apeliacinio skundo netenkinti.

Grąžinti V. V. 2012 m. birželio 18 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sumokėtą 50 (penkiasdešimties) Lt žyminį mokestį.

Nutartis neskundžiama.