Vilniaus apygardos teismo nutartis

2008-01-10 · Civilinė byla Nr. 2A-25-516/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-01-10
Bylos Nr.
2A-25-516/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Rasa Gudžiūnienė (pran.), Neringa Švedienė
Ieškovas
L. J.
Atsakovas
S.J.
Kategorijos
  • 75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 75.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 75.8pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 77.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 78.21pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A31-25/08Procesinio sprendimo kategorija: 75.4.3; 75.6.1; 75.8; 77.4.2; 78.21; 121.21; (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2008 m. sausio 10 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rasos Gudžiūnienės,kolegijos teisėjų D. K. , Neringos Švedienėssekretoriaujant R.Sindikaiteidalyvaujant ieškovės atstovei advokatei I.Arbočieneiatsakovo atstovei advokatei R.Šaltinienei

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės L. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007 m. spalio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. J. ieškinį atsakovui S.J. dėl santuokos nutraukimo esant vieno sutuoktinio kaltei, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo, sutuoktinių bendro turto padalinimo, bei pagal atsakovo priešieškinį ieškovei dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei, išlaikymo vaikui priteisimo, santuokinio turto padalinimo; išvadą teikianti institucija – Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnyba.

Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2005-10-20 sprendimu buvo nutraukta ieškovės L. J. ir atsakovo S. J. santuoka bei išspręsti kiti su santuokos nutraukimu susiję klausimai (padalintas santuokoje įgytas turtas, nustatyta nepilnametės dukters gyvenamoji vieta, priteistas jai išlaikymas) (1 t., 68-70 b.l.). Atsakovo S. J. prašymu, Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-03-26 nutartimi, buvo atnaujintas procesas byloje Civilinio proceso kodekso 366 str. 1 d. 2 p. pagrindu (dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo metu) (1 t., 150-154 b.l.).

Po proceso atnaujinimo patikslinusi ieškinio reikalavimus (2 t., 1-4 b.l.), L. J. prašė: 1) nutraukti santuoką su atsakovu S. J. dėl jo kaltės; 2) palikti ieškovei santuokinę pavardę – J.; 3) nustatyti dukters J. J. , gim. 1997-02-21, gyvenamąją vietą su ja (ieškove); 4) priteisti iš atsakovo išlaikymą dukrai nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki jos pilnametystės po 500 Lt kas mėnesį periodinėmis išmokomis (58 000 Lt), o taip pat išlaikymo įsiskolinimą už tris metus (18 000 Lt), iš viso- 76 000 Lt; 5) išlaikymą dukrai iš atsakovo priteisti jam priklausančiu turtu – 1/3 dalimi buto (duomenys neskelbtini) ; 6) padalinti santuokoje įgytą turtą ieškovei priteisiant 2/3 dalis, o atsakovui – 1/3 dalį turto (buto (duomenys neskelbtini) (260 000 Lt vertės), ir garažo su rūsiu (2742 Lt vertės)), kartu ieškovui pripažįstant nuosavybės teisę ir į 2/3 dalis ieškovei tenkančio garažo ir priteisiant ieškovei iš atsakovo 1828 Lt dydžio kompensaciją už jai tenkančią garažo dalį; 7) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2000 metų rugsėjį atsakovas išvyko uždarbiauti į Rusiją ir nuo to laiko šeima bei vaiku visiškai nesirūpina, neremia dukters nei morališkai, nei materialiai, nesidomi kaip dukra auga ir kaip jai sekasi. Jos vienos darbo užmokesčio nepakanka visapusiškam ir pilnaverčiam dukters lavinimui ir priežiūrai, dukrai reikalingas specialus gydymas, kadangi ji turi sveikatos sutrikimų. Vaiko išlaikymui kas mėnesį reikalinga 806,90 Lt, todėl mano, kad atsakovas galėtų vaikui skirti bent po 500 Lt į mėnesį. Atsižvelgiant į tai, kad dukra lieka gyventi su ieškove, o santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, dalinant santuokinį turtą prašė nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo (LR CK 3.123 str.), priteisiant jai 2/3, o atsakovui - 1/3 dalis santuokoje įgyto turto. Pažymėjo, kad ši atsakovo santuoka yra ne pirma ir šiuo metu iš atsakovo priverstinai išieškomas išlaikymo įsiskolinimas kitos šeimos narių naudai, todėl abejotina, kad priteisus išlaikymą periodinėmis išmokomis, jis bus teikiamas, todėl yra pagrindas pakeisti išlaikymo formą, vaikui priteisiant išlaikymą atsakovui tenkančia 1/3 buto dalimi.

Šalies argumentai

Atsakovas nesutiko su ieškiniu, pateikė priešieškinį (2 t., 44-48 b.l.), kuriuo prašė: 1) santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės (LR CK 3.61 str.); 2) priteisti dukros išlaikymui iš jo po 250 Lt į mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, šią sumą kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka; 3) nustatyti naudojimosi butu tvarką pagal jo pasiūlytą variantą 4) priteisti iš ieškovės 5337 Lt sumą už buto su rūsiu pagerinimą; 5) priteisti ieškovei iš atsakovo 1371 Lt kompensaciją už ½ dalį garažo su rūsiu. Atsakovas nurodė, kad nuo 2000 metų vidurio jo santykiai su ieškove pašlijo, šeimoje kilo konfliktai, ieškovė nepagrįstai kaltino atsakovą neištikimybe, beveik du metus ji nesilaikė LR CK 3.27 str. numatytų sutuoktinio pareigų. Į Rusiją atsakovas išvyko todėl, jog Lietuvoje nepavyko rasti darbo. Pažymėjo, jog teikia išlaikymą dar ir kitai šeimai po 125 Lt kas mėnesį, be to, butas Medeinos g. 41-63, Vilniuje, priklauso abiems sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise, butas nuomojamas, todėl nuomos lėšos už atsakovui priklausančią buto dalį turi būti užskaitomos kaip jo išlaikymas dukrai. Dalinant santuokinį turtą, atsakovas prašė palikti jam garažą, priteisiant iš jo ieškovei 1371 Lt kompensaciją ½ dalies garažo vertės. Kadangi kitos gyvenamosios vietos neturi, butą prašė palikti bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, nustatant naudojimosi butu tvarką. Už jo atliktus buto pagerinimus atsakovė jam turėtų išmokėti 5337 Lt kompensaciją.

Vilniaus m. 1 apylinkės teismas 2007-10-15 sprendimu pakeitė anksčiau priimtą teismo 2005 m. spalio 20 d. sprendimą. Ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies: nutraukė santuoką dėl atsakovo S. J. kaltės, paliko šalims jų santuokines pavardes; padalino santuokoje įgytą turtą: butą padalino lygiomis dalimis- po ½, garažą priteisė atsakovui, įpareigodamas jį kompensuoti ieškovei ½ garažo vidutinės rinkos vertės (1371 Lt); nustatė naudojimosi butu tvarką tarp ieškovės ir atsakovo pagal atsakovo priešieškinyje pateiktą variantą; nustatė dukters J. J. gyvenamąją vietą su ieškove, priteisė iš atsakovo išlaikymą dukrai periodinėmis išmokomis po 350 Lt kas mėnesį nuo 2007-10-01 iki dukros pilnametystės bei 4500 Lt išlaikymo įsiskolinimą. Išlaikymo lėšų tvarkytoja paskyrė ieškovę, bei paskirstė bylinėjimosi išlaidas tarp šalių. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad atsakovas ilgą laiką negyveno su šeima, ja nesirūpino, bei konstatavęs, kad atsakovas neįrodė ieškovės kaltės dėl santuokos iširimo, pripažino, jog dėl santuokos nutraukimo kaltas atsakovas. Nustatydamas išlaikymo vaikui dydį, teismas atsižvelgė į vaiko poreikius, tuo metu buvusios minimalios mėnesinės algos dydį (700 Lt) bei, remdamasis teismų praktika (LAT nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-259/2004), sprendė, kad išlaikymą lygiomis dalimis turi teikti abu tėvai po 350 Lt kas mėnesį. Atsižvelgdamas į tai, jog atsakovas iki 2007-10-01 dienos, nors ir nereguliariai, bet teikė išlaikymą dukrai po 125 Lt kas mėnesį, teismas išlaikymo įsiskolinimą priteisė už tris metus iki ieškinio padavimo už kiekvieną mėnesį papildomai po 125 Lt, iš viso 4500 Lt. Teismas konstatavo, jog nėra nustatyta aplinkybių, kurios leistų nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo (LR CK 3.123 str., 3.117 str. 3.127 str. 3 d.), todėl butą padalino tarp šalių lygiomis dalimis, o garažą priteisė atsakovui, kartu priteisdamas iš jo pusės garažo rinkos vertės kompensaciją ieškovei.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė L. J. prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria padalintas santuokoje įgytas turtas ir priteistas išlaikymas dukrai. Apeliantė prašo padalinti santuokoje įgytą butą ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisiant 2/3 dalis, o atsakovui -1/3 dalį buto, ir atsakovui tenkančią 1/3 dalį buto priteisti kaip išlaikymą nepilnametei dukrai turtu. Garažą su rūsiu (duomenys neskelbtini), apeliantė prašo priteisti atsakovui asmeninės nuosavybės teise, priteisiant jai iš atsakovo 2/3 garažo vertės – 1828 Lt kompensaciją. Apeliantė nurodo, kad dalindamas turtą, teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovas proceso metu veikė nesąžiningai: išlaikymo dalį dukrai sumokėjo tik prieš paskutinį teismo posėdį; prasidėjus teismo procesui pardavė kitą jo turėtą gyvenamąjį plotą; suklaidino teismą teigdamas, kad galutinai nutraukė darbo santykius Rusijoje ir grįžo gyventi į Lietuvą. Ieškovės žiniomis, atsakovas vėl išvyko į Rusiją, todėl gyvenamojo ploto problema jam yra daugiau formali, nei reali. Sprendime nurodytu būdu teismui padalinus turtą, ginčas iš esmės liko neišspręstas, ateityje neišvengiamai kils kiti ginčai, kadangi liko nenustatyta naudojimosi bendromis buto patalpomis tvarka, neišspręsti patalpų priežiūros, komunalinių mokesčių mokėjimo klausimai. Teismas neatsižvelgė ir į vaiko interesus bei dukros teisę į saugų bei normalų gyvenimą (LR CK 3.127 str. 3 d.). Ieškovės teigimu, prielaidą nukrypti nuo lygių sutuoktinių turto dalių principo sudaro ir aplinkybė, jog teismas pripažino atsakovo kaltę dėl santuokos nutraukimo, be to, ilgą laiką atsakovas šeimai neteikė jokio išlaikymo ar materialinės pagalbos. Nukrypstant nuo lygių dalių principo turėtų būti atsižvelgiama ir į tai, kad atsakovas savo neveikimu sudarė sąlygas bendros jungtinės nuosavybės turto sumažėjimui, kadangi tinkamai nesirūpino, jog pavogtas automobilis Audi 80 būtų surastas. Sprendžiant išlaikymo dydžio bei formos klausimus, apeliantės nuomone, svarbi aplinkybė, jog atsakovas nėra pateikęs teismui įrodymų, jog jo materialinė padėtis yra sunki. Be to, atsakovas elgėsi neatsakingai, išsisukinėjo nuo pareigos teikti išlaikymą dukrai, o kita atsakovo dukra, kuriai atsakovas teikė išlaikymą po 125 Lt į mėnesį, bylos nagrinėjimo metu tapo pilnametė, todėl pareiga mokėti išlaikymą jai išnyko. Atsakovo pateikti duomenys apie iš darbo santykių gaunamas pajamas gali būti neteisingi, nes atsakovas Rusijoje dirba tolimųjų reisų vairuotoju, ten išvyko dirbti būtent dėl didesnio, negu Lietuvoje, atlyginimo, todėl mano, jog atsakovas turi galimybę skirti savo dukrai didesnį, nei minimalų išlaikymą. Pažymi, jog visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (LAT 2004-04-19 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-286/2004). Ieškovės teigimu, gyvenamasis plotas atsakovui apskritai nereikalingas, kadangi jis Lietuvoje praleidžia labai nedaug laiko. Kadangi išlaikymą atsakovas teikė nereguliariai, o kitai dukrai išlaikymą teikė tik po priverstinių išieškojimo veiksmų, yra tikimybė, kad tėvo pareigų atsakovas nevykdys ir toliau. Jam gyvenant ir dirbant Rusijoje, išlaikymo iš jo priverstinis išieškojimas taptų labai sudėtingas, o tai sudaro prielaidą pakeisti išlaikymo formą, priteisiant išlaikymą dukrai turtu (LAT 2003-01-17 nutartis civ. byloje Nr. 3K-7-96/2003). Apeliantės skaičiavimu, išlaikymo įsiskolinimas skaičiuojant pusę atitinkamu laikotarpiu buvusio MMA dydžio kas mėnesį, sudaro 12 715 Lt, tačiau ieškovės teigimu, atsakovas gali skirti dukrai žymiai didesnį išlaikymą, t.y. po 500 Lt kas mėnesį, kas iki dukters pilnametystės sudarytų dar 43 000 Lt sumą.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas S. J. prašo skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, jog ieškovė klaidina teismą, esą atsakovas negrįžta gyventi į Lietuvą. Ginčo butas yra vienintelis jo nekilnojamasis turtas, mano, jog buto padalinimas tarp šalių lygiomis dalimis yra teisingas ir pagrįstas. Nurodo, kad ginčo bute negyvena nei jis, nei ieškovė su dukra, kurios gyvena Jonavoje, o ginčo butas yra nuomojamas. Naudojimosi tvarka butu nustatyta atskiriant tiek asmeninio, tiek bendro naudojimosi patalpas, o papildomai nustatyti buto tvarkymo, priežiūros, ar mokėjimo už komunalines paslaugas tvarką, atsakovo teigimu, nėra reikalo, be to, šie reikalavimai pirmojoje teismo instancijoje nebuvo reiškiami. Atsakovo manymu, ieškovė nepagrįstai abejoja pateiktoje oficialioje pažymoje esančiais duomenimis apie atsakovo darbo užmokestį. Be to pažymi, jog nuo 2007-10-01 dienos atsakovui bus mokama 399 Lt kompensacija už ypatingas darbo sąlygas, į kurią bus galima nukreipti išieškojimą, jeigu atsakovas išlaikymo geruoju neteiks.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (LR CPK 329 str. 2 ir 3 dalys) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 1 ir 2 dalys, Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).

Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str. 2 ir 3 dalys), taip pat byloje nėra ginamas viešasis interesas, todėl bylą kolegija nagrinėja apeliacinio skundo ribose, t.y. teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertinamas dalyse dėl turto padalinimo ir dėl išlaikymo dukrai priteisimo.

Dėl santuokoje įgyto turto padalinimo.

Sprendžiant santuokoje įgyto turto padalinimo klausimą, galioja prezumpcija, jog sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (Civilinio kodekso 3.117 str. 1 d.), tačiau nuo šio principo Civilinio kodekso numatytais atvejais teismui leidžiama nukrypti (Civilinio kodekso 3.117 str. 2 d.). Tokie atvejai išvardinti Civilinio kodekso 3.123 str. 1 d.; vienas iš kriterijų, į kurį turi būti atsižvelgiama, dalijant santuokoje įgytą turtą, yra nepilnamečių vaikų interesai. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai į juos neatsižvelgė, dalindamas tarp ieškovės ir atsakovo jų santuokoje įgytą turtą- butą bei garažą. Argumentas, jog ieškovė gyvena Jonavoje ir butu nesinaudoja, nėra pakankamas, kad nebūtų atsižvelgta į aplinkybę, jog su ieškove po santuokos nutraukimo liko gyventi nepilnametė duktė. Turto padalinimo tarp sutuoktinių atveju vaikų interesas pasireiškia tuo, jog tas iš tėvų, su kuriuo lieka gyventi vaikas, turi pareigą užtikrinti jam normalias, saugias gyvenimo sąlygas, aprūpinti tinkamu būstu. Taigi, tėvų santuokos nutraukimo ir turto padalinimo pasėkoje, tiek abu tėvai, tiek- pagal galimybes- ir teismas, turi siekti, kad tos gyvenimo sąlygos, kurias vaikas turėjo, tėvams gyvenant santuokoje, nepablogėtų. Ginčo šalys santuokos metu įgijo butą, kuris iki tam tikro momento buvo ir šeimos būstas (ieškovė procesiniuose dokumentuose nurodo, jog bute Vilniuje gyveno iki atsakovas išvyko nuolat dirbti į Rusiją, o po to, dėl pablogėjusios finansinės padėties, ji su dukra išvyko gyventi pas savo motiną į Jonavą, kur gyvena ir šiuo metu). Vadinasi, dabartinė ieškovės ir jos dukters gyvenamoji vieta negali būti pripažįstama jų nuolatiniu būstu, nes ji nėra šios gyvenamosios vietos savininke ir tik nuo savininko valios priklauso, kiek ieškovė ir jos dukra turės galimybę naudotis šiuo būstu. Tai reiškia, jog, dalinant sutuoktinių turtą, negali būti nevertinami nepilnametės J. J. interesai. Ieškovei priteisus didesniąją turto dalį, ji turėtų galimybę greičiau, mažesnėmis sąnaudomis įsigyti naują būstą ir taip užtikrinti vieną iš esminių nepilnametės dukters poreikių. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai konstatavo, jog nėra Civilinio kodekso 3.123 str. nustatytų aplinkybių, kurios leistų nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo, nes šiuo atveju egzistuoja vienas iš įstatyme įvardintų kriterijų, leidžiančių nukrypti nuo lygių dalių sutuoktinių bendrojoje nuosavybėje- nepilnamečių vaikų interesai (Civilinio kodekso 3.123 str. 1 d.). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija pripažįsta egzistuojant pagrindą nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių bendrame turte principo ir priteisti ieškovei 2/3 dalis, o atsakovui- 1/3 santuokoje įgyto turto. Atitinkamai iki 1828 Lt didintina iš atsakovo ieškovei priteistina piniginė kompensacija už jai priklausančią atsakovui priteisto garažo dalį.

Dėl išlaikymo dydžio ir formos.

Tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus reglamentuoja Civilinio kodekso 3.192 straipsnis. Jame numatyta, kad išlaikymo tvarka ir forma turi būti nustatoma bendru tėvų susitarimu ir išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abudu tėvai, proporcingai savo turtinei padėčiai. Vienam iš tėvų nevykdant pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ieškinį (Civilinio kodekso 3.194 str. 1 d.). Civilinio kodekso 3.200 str. numatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau ne daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Teisė į išlaikymą atsiranda tuomet, kai vienas iš tėvų nevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus (Civilinio kodekso 3.194 str. 1 d.). Prašydama priteisti išlaikymą iš atsakovo už trejus metus iki kreipimosi į teismą dienos, ieškovė nurodė, kad atsakovas prie dukters išlaikymo neprisideda nuo 2000 metų, kai išvyko dirbti ir gyventi į Rusiją. Pirmosios instancijos teismas, atsakovo argumentus dėl jo epizodiškai nupirktų dovanų dukrai įvertinęs kaip nepagrįstus, neįrodančius, kad išlaikymas vaikui buvo teikiamas, pagrįstai priteisė išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus iki ieškinio teismui padavimo, t.y. už laikotarpį nuo 2002-07-12 iki 2005-07-12 (1 t., b.l. 4) (Civilinio kodekso 3.200 str.). Tačiau už šį laikotarpį iš esmės nemotyvuodamas, teismas priteisė nepagrįstai mažą išlaikymą- po 125 Lt, t.y. sumą, atitinkančią 1 MGL (minimalų gyvenimo lygį). Pats teismas, remdamasis teismų praktika, skundžiamame sprendime nurodė, jog tėvų turtinei padėčiai esant sunkiai, į tai turi būti atsižvelgiama, priteisiant išlaikymą vaikui, tačiau net ir šiuo atveju vienam vaikui tenkančio išlaikymo suma negali būti mažesnė už vieną MMA (minimalią mėnesio algą). Apeliantė skunde pagrįstai nurodo, kad ir priteisiant išlaikymo įsiskolinimą, šia nuostata teismas turėjo vadovautis. Apeliaciniame skunde teisingai nurodomi atitinkamais įsiskolinimo laikotarpiais galioję MMA dydžiai (2 t. b.l. 140); todėl, vadovaujantis nuostata, kad tėvai lygiomis dalimis turi prisidėti teikdami išlaikymą vaikui (jeigu jų turtinė padėtis yra lygiavertė; o ieškovė byloje iš esmės neįrodinėjo, kad aptariamu laikotarpiu atsakovo turtinė padėtis buvo geresnė negu jos), išlaikymo įsiskolinimo suma iki ieškinio padavimo sudaro 8275 Lt.

Pirmosios instancijos teismas, remdamasis atsakovo pateiktais įrodymais (2 t., 108-115 b.l.), konstatavo, kad po ieškinio padavimo atsakovas savo nuožiūra teikė išlaikymą dukrai, todėl už laikotarpį nuo ieškinio padavimo (2005-07-12) iki 2007-10-01 išlaikymo nepriteisė. Tokia teismo pozicija nepagrįsta. Teismas turėtų teisinį pagrindą nepriteisti išlaikymo už laikotarpį nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos tik tuo atveju, jeigu būtų pagrindas konstatuoti, kad atsakovas savo lėšomis pakankamai prisidėjo, išlaikydamas dukrą. Tačiau, kaip matyti iš aptariamų kvitų, atsakovas per keletą kartų 2007 m. liepos- rugsėjo mėnesiais sumokėjo išlaikymo įsiskolinimą, mokėjimo nurodymą formuluodamas taip, kad kiekvieno mėnesio mokėjimams tenka po 130 Lt. Tokio dydžio išlaikymas, atsižvelgiant į jau minėtas nuostatas, jog minimaliems vaiko poreikiams patenkinti reikalinga MMA, neatitinka pakankamumo kriterijaus, todėl gali būti vertinamas tik kaip dalinis išlaikymas mokėjimo perlaidose nurodytu laikotarpiu. Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstu apeliantės argumentus, jog už bylos nagrinėjimo laikotarpį atsakovo įsiskolinimas taip pat skaičiuotinas pagal atitinkamais laikotarpiais galiojusius MMA dydžius, galutinę įsiskolinimo už šį laikotarpį sumą mažinant realiai sumokėta suma. Kaip jau buvo minėta, apeliaciniame skunde pateikti teisingi duomenys apie tam tikrais laikotarpiais galiojusius MMA dydžius (2 t., 141 b.l.); remiantis jais, pusė MMA išlaikymas už laikotarpį nuo 2005-07-12 iki 2007-01-01 sudarytų 7950 Lt, iš kurių atėmus atsakovo sumokėtą 3510 Lt sumą, įsiskolinimas už aptariamą laikotarpį sudaro 4440 Lt., o bendras įsiskolinimas- 12715 Lt (8275 +4440).

Nuo 2007-10-01 iki J. J. pilnametystės pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovo išlaikymą po 350 Lt kas mėnesį. Vertinant, ar tokia išlaikymo suma atitinka Civilinio kodekso 3.192 str. 2 ir 3 dalyse nustatytus kriterijus, būtina pažymėti, jog nuostata, kad išlaikymas vienam vaikui negali būti mažesnis už 1 MMA, vadovaujamasi preziumuojant, jog tokia suma turėtų būti užtikrinamas minimalių vaiko poreikių patenkinimas, t.y. 1 MMA, kaip išlaikymą savo vaikui, tėvai privalo skirti, netgi jeigu jų turtinė padėtis yra labai bloga (t.y. darbo užmokestis labai mažas, jie neturi jokių kitų pajamų, taip pat- turto). Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė, kad dukters būtinųjų poreikių patenkinimui reikalinga 806,90 Lt suma (2 t., 2 b.l.). Pirmosios instancijos teismas nepripažino pagrįstomis 100 Lt išlaidų, kurios sprendimo priėmimo metu viršijo 1 MMA ir kurias ieškovė patikslintame ieškinyje įvardijo kaip papildomas išlaidas. Įvertinant tai, kad bylos nagrinėjimo eigoje (po teismo sprendimo priėmimo iki bylos išnagrinėjimo apeliacine tvarka) MMA dydis pasikeitė ir nuo 2008 m. sausio 1 d. yra 800 Lt, iš esmės be jokio papildomo įrodinėjimo galima konstatuoti, jog tokio dydžio (806 Lt) išlaidos vaiko būtiniausiems poreikiams patenkinti yra visiškai pagrįstos. Tačiau pažymėtina, jog ir teismo sprendimo priėmimo metu tokia išlaidų suma negalėjo būti pripažįstama nepagrįstai didelė ar neprotinga: įvertinant, kad į detalizuotų išlaidų sąrašą neįtrauktos mokymo priemonės, kuriomis nėra aprūpinama mokykloje (sąsiuviniai, pratybų sąsiuviniai, pieštukai, dažai ir kt.), higienos priemonės, vaiko laisvalaikio išlaidos, išskyrus baseiną (kino filmai, grožinės literatūros knygos ir pan.), 100 Lt suma visiems šiems papildomiems poreikiams patenkinti yra visiškai logiška, todėl negalima sutikti su teismo motyvu, kad šios išlaidos ieškovės yra nepagrįstai įtrauktos į vaiko poreikių sąrašą. Pažymėtina, jog tuo atveju, jeigu teismui kilo abejonių dėl tokių išlaidų pagrįstumo ar jų dydžio, ieškovei turėjo būti pasiūlyta pateikti jų detalizavimą (Civilinio proceso kodekso 376 str. 1 d.), tačiau tokio detalizavimo nebuvo reikalaujama, o šios išlaidos iš esmės be motyvų buvo atmestos kaip nepagrįstos.

Konstatavus, jog 806 Lt išlaidų vaiko poreikių tenkinimui suma yra pagrįsta, atitinkanti protingumo kriterijus, turi būti nustatytos proporcijos, kuriomis abu tėvai turi šį išlaikymą vaikui teikti. Ši proporcija nustatoma, atsižvelgiant į tėvų turtinę padėtį (Civilinio kodekso 3.192 str. 3 d.). Ieškovės ir atsakovo turtinė padėtis (vertinant turimą ar turėtą turtą) nėra visai lygiavertė: ieškovė bendrosios jungtinės nuosavybės teise su atsakovu turi tik ginčo butą (duomenys neskelbtini) bei garažą Ukmergėje; tuo tarpu atsakovas dar turėjo ir paveldėtą butą (duomenys neskelbtini) (1 t., 12 b.l.), kurį, remiantis atsakovo paaiškinimais teisme, jis pardavė (2 t., 126 b.l.). Nors bylos nagrinėjimo eigoje atsakovas pateikė įrodymus, esą darbo santykius Rusijoje nutraukė (2 t., 103-104), šiuo metu, remiantis ieškovės paaiškinimais, kurių neneigė ir atsakovą atstovaujanti advokatė, jis vėl yra išvykęs dirbti į Rusiją. Remiantis atsakovo atstovės paaiškinimais apeliacinės instancijos teisme, S. J. dirba toje pat darbovietėje, tokiomis pat darbo sąlygomis. Byloje nėra objektyvių duomenų, koks šiuo metu atsakovo darbo užmokestis. Tačiau, jeigu būtų pripažintas pagrįstu atsakovo atstovės argumentas, kad jis dirba už tokį pat darbo užmokestį, koks buvo ir anksčiau (2 t., 78-80 b.l.), tai jis būtų 720 Lt (pagal oficialiai skelbiamus valiutų kursus 100 Rusijos rublių atitinka 9,60 Lt.). Pažymėtina ir tai, kad atsakovas teismui buvo pateikęs pažymą apie pajamas, apmokestinamas 13 procentų tarifu, tačiau byloje nėra duomenų, ar tai darbo užmokestis, ar kokia nors kita pajamų rūšis; be to, ši vienintelė pažyma nėra pakankamas įrodymas, kad jokių kitų pajamų (apmokestinamų kitokiu mokesčių tarifu) atsakovas negauna. Įvertinant aplinkybę, kad pasibaigė atsakovo prievolė teikti išlaikymą dukrai iš pirmosios santuokos, bei į tai, kad jam papildomai skirta 399 Lt kasmėnesinė kompensacija už ypatingas darbo sąlygas (2 t., 149 b.l.), atsakovo turtinė padėtis, lyginant su ieškovės (2 t., 95-96 b.l.), yra geresnė, todėl jis gali didesne dalimi prisėdėti, išlaikant dukrą. Priteisiant iš atsakovo didesnį išlaikymą, atsižvelgiama ir į tai, kad ieškovei tenka pareiga ne tik materialai išlaikyti dukrą, bet ir ja nuolat rūpintis bei prižiūrėti, nes atsakovas praktiškai visą laiką gyvena Rusijoje. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, išlaikymas periodinėmis išmokomis nuo 2007 m. spalio mėnesio iš atsakovo priteistinas po 500 Lt, nes jis išgali teikti tokio dydžio išlaikymą.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad vaiko interesus labiau atitinka išlaikymas periodinėmis išmokomis, nes tokiu būdu yra galimybė tenkinti kasdienius, nuolatinius vaiko poreikius. Tačiau tam tikrais atvejais, atsižvelgiant į vaiko interesus, gali būti priteisiamas ir išlaikymas turtu (Civilinio kodekso 3.196 str. 1 d. 3 p.). Šiuo atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, tokia išlaikymo forma atitinka vaiko interesus, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas pajamas gauna užsienio valstybėje, todėl išieškojimas iš šių pajamų būtų komplikuotas, tuo tarpu Lietuvoje gaunamos pajamos nepadengia priteistos išlaikymo sumos. Be to, pasirenkant tokią išlaikymo formą, atsižvelgiama ir į byloje esančius duomenis, jog išlaikymas atsakovo dukrai iš pirmosios santuokos taip pat buvo išieškomas priverstinai, per antstolį (1 t., 12 b.l., 2 t. 49-68 b.l.). Tačiau apeliantės prašymas priteisti kaip išlaikymą dukrai 1/3 dalį buto, tenkančią atsakovui turto padalinimo pasėkoje, nėra visai pagrįstas. Kaip minėta, atsakovo išlaikymo įsiskolinimas J. J. iki 2007-10-01 sudaro 12715 Lt; išlaikymo suma nuo 2007-10-01 iki Julijos pilnametystės (2005-02-21) skaičiuojant po 500 Lt kas mėnesį susidaro 44 500 Lt (89 mėn. x 500 Lt). Bendra atsakovo mokėtino išlaikymo suma- 57 215 Lt. Tuo tarpu atsakovui priteistos 1/3 buto dalies vertė yra 95666 Lt. (2 t., 97 b.l.: 287 000 Lt :3= 95666 Lt). Taigi, kaip išlaikymas dukrai turtu gali būti priteisiama tik ta dalis buto, kuri atitinka išlaikymo bendrą sumą. Nustatant J. J. kaip išlaikymą tenkančią buto dalį teisėjų kolegija remiasi tokiais paskaičiavimais: viso buto vertė yra 287 000 Lt; 57215 Lt. sudaro 19,94 % buto vertės (57215 Lt x 100 % : 287 000 Lt. = 19,935 %). Kadangi nuosavybės teisės į turtą nekilnojamojo turto registre registruojamos ne procentine išraiška, o dalimis, 19,94 procentai atitiktų 1994/10 000 dalis; protingumo kriterijų atitiktų tokios dalies apvalinimas iki 2000/10000, arba iki 1/5 dalies, kuri, kaip išlaikymas J. J. , priteistina iš atsakovo S. J. .

Dėl nuosavybės teisės į likusią buto dalį bei kompensacijos dydžio.

Įvertinant tai, kad išlaikymas dukrai priteistas turtu- buto dalimi, o didžioji dalis (2/3) šio buto po santuokos nutraukimo priteisiama ieškovei, atsakovui liktų labai nedidelė nuosavybės dalis į šį butą. Be to, bylos duomenimis, atsakovas praktiškai Lietuvoje negyvena, realaus poreikio būstui nėra (tai tam tikra prasme patvirtina ir aplinkybė, jog kitą turėtą butą jis yra pardavęs), o valdymas bei disponavimas turtu, kai vienas iš bendraturčių gyvena užsienyje, kitiems bendraturčiais (ieškovei ir jos dukrai) būtų labai apsunkintas, todėl, galutinėje išdavoje, tikslinga, dalinant santuokoje įgytą turtą, ieškovės nuosavybės dalį didinti iki 4/5 dalių, o atsakovui atitinkamai priteisti iš ieškovės kompensaciją, kurią sudaro skirtumas tarp 1/3 buto vertės ir dukros išlaikymui priteisiamos 1/5 buto vertės. Šios kompensacijos suma apskaičiuojama taip: iš 95666 Lt. (1/3 buto vertės) atimama bendra išlaikymo dukrai suma (įsiskolinimas bei mokėjimai iki dukters pilnametystės)- 57 215 Lt. ir mokėtinos už butą kompensacijos suma gaunama 38 451 Lt. Be to, ši kompensacijos suma mažintina ta suma, kurią kaip kompensaciją už 2/3 garažo dalis ieškovei turi išmokėti atsakovas, t.y. 1828 Lt ir, atlikus tarpusavio užskaitymus, galutinė ieškovės atsakovui mokėtina kompensacijos suma po turto padalinimo lieka 36623 Lt. (38 451 Lt -1828 Lt).

Tokiu būdu, apeliacinės instancijos teismas iš dalies keičia pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyse dėl bendrosios jungtinės nuosavybės padalinimo, išlaikymo dukrai dydžio bei formos (Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 3 p.), o kitas sprendimo dalis palieka nepakeistas (Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.).

Kadangi ieškovės apeliacinis skundas tenkinamas, ieškovei iš atsakovo priteisiamos bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidos: už apeliacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis- 300 Lt (Civilinio proceso kodekso 93 str. 3 d.) ir išlaidos advokato pagalbai apmokėti- 250 Lt (Civilinio proceso kodekso 98 str.)- (2 t., 135-136 b.l.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-331 str., teismas

nutarė:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007 m. spalio 15 d. sprendimo dalis dėl santuokoje įgyto turto padalinimo ir išlaikymo nepilnametei J. J. priteisimo pakeisti, jas išdėstant taip: pripažinti L. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teisę į 4/5 dalis buto Medeinos g. 41-63, Vilniuje (unikalus Nr. 1098-6007-1010:0061); atsakovui S. J.(asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti asmeninės nuosavybės teisę į 1/5 dalį buto (duomenys neskelbtini) , šią buto dalį, kaip išlaikymą turtu, priteisiant nepilnametei dukrai J. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) Pripažinti atsakovui S. J. asmeninės nuosavybės teisę į patalpą- garažą su rūsiu (duomenys neskelbtini) . Priteisti S. J. iš L. J. 36 623 Lt (trisdešimt šešių tūkstančių šešių šimtų dvidešimt trijų litų) piniginę kompensaciją už jai tenkančią didesnę turto dalį.

Panaikinti teismo sprendimą dalyje, kur nustatyta naudojimosi butu Medeinos g. 41-63, Vilniuje tvarka ir priešieškinio reikalavimą dėl naudojimosi butu tvarkos nustatymo atmesti.

Kitas teismo sprendimo dalis palikti nepakeistas.

Priteisti ieškovei L. J. iš atsakovo S. J. 550 Lt bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.

Kolegijos pirmininkė R. GudžiūnienėTeisėjai D. KutrienėN. Švedienė