Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui I. L., jo atstovui advokatui Aleksandrui Palamarčuk,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo I. L. (toliau – pareiškėjas), gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) vyriausiosios tyrėjos K. G. 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-19403-2023 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

Institucijos vyriausioji tyrėja K. G. 2023 m. gruodžio 16 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-19403-2023 nustatė, kad I. L. padarė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 428 straipsnio 6 dalyje nustatytą administracinį nusižengimą, nes jis 2023 m. gegužės 23 d. 14:21 val. (duomenys neskelbtini), važiavo dviračiu automobilių važiuojamąja dalimi, kai šalia buvo šaligatvis, taip trukdydamas automobilių transporto eismui, taip pat jis nedėvėjo šviesą atspindinčios liemenės. Tokiais savo veiksmais I. L. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET), patvirtintų LRV 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950, 56, 57, 58, 60, 62 punktų reikalavimus.

I. L. buvo paskirta administracinė nuobauda – 11 Eur dydžio bauda.

II. Pagrindiniai skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

J. L. Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti Institucijos vyriausiosios tyrėjos 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutarimą kaip nepagrįstą. Skunde nurodoma, kad pareiškėjo manymu, jam važiuojant dviračiu kelio važiuojamosios dalies pirmąją eismo juosta arčiau eismo juostos dešinio krašto, jis kitiems eismo dalyviams netrukdė. Priešingai šalimai pravažiavęs vilkikas vos nekliudė pareiškėjo vairuojamą dviratį. J. L. teigimu, jo pasirinkimas dviračiu važiuoti kelio važiuojamąja dalimi buvo sietinas su tuo, kad šalimai dviračio tako nebuvo, o esančio šaligatvio būklė buvo nekokybiška, nes šaligatvį dengiančios plytelės buvo su įskilimais, įtrūkimais, duobėtos, todėl netiko važiuoti dviračiu. Savo veiksmuose J. L. neįžvelgia KET pažeidimų.

Institucijos vyriausiasis tyrėjas G. R. atsiliepimu į J. L. skundą prašo skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą ir skundo netenkinti. Atsiliepime į skundą nurodoma, kad Institucijos vyresnioji tyrėja, išnagrinėjusi administracinio nusižengimo byloje esančius duomenis, 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutarimu pagrįstai ir teisėtai, vadovaudamasi 428 straipsnio 6 dalimi, J. L. paskyrė faktiškai minimalią (11 Eur) baudą. Atsiliepime teigiama, kad byloje esantis vaizdo įrašas paneigia Pareiškėjo versiją, jog dviračio gale degė raudonas žibintas. Taip pat vaizdo įrašas aiškiai įrodo, kad važiuojant keliu Pareiškėjas nesilaikė Kelių eismo taisyklių. Įvertinus visas šias aplinkybes, bylą nagrinėjantis Institucija daro išvadą, kad pareigūnas, priimdamas nutarimą išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, paskirtą nuobauda individualizuota tinkamai, atitinka ANK 22 str. įtvirtintus administracinės nuobaudos tikslus.

III. Teismo išvados

I. L. skundas tenkinamas iš dalies.

ANK 641 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

I. L. teismo posėdžio metu paaiškino, kad su jam paskirta bauda nesutinka, jo manymu jis jokio administracinio nusižengimo nėra padaręs, nors neneigė, jog važiuojant su dviračiu šviesa atspindinčios liemenės nedėvėjo, atvirkščiai, nutarime nurodytomis aplinkybėmis sunkiasvorio automobilio vairuotojas elgėsi neapdairiai, vairavo pavojingai. Dėl pareiškėjo važiavimo gatvės važiuojamąja dalimi pirma eismo juosta paaiškino, kad toje kelio atkarpoje nėra dviračio tako, o šalia esančio šaligatvio danga ir jos būklė yra nesaugi važiuoti dviračiu, duobėta, šaligatvio plytelės paklotos nevienodai, yra didelė tikimybė pradurti dviračio padangas. Pareiškėjo teigimu, jam bevažiuojant pirma eismo juosta arčiau jos krašto jo veiksmai jokios grėsmės saugiam eismui nesudarė.

Teismo motyvai dėl I. L. padaryto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 428 straipsnio 6 dalyje

ANK 428 straipsnio 6 dalis reglamentuoja, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai („ ....dviračius vairuojančių asmenų nepaklusimas eismo reguliavimo signalams, kelio ženklų, ženklinimo reikalavimų ...“) išskyrus šiame kodekse numatytuosius, užtraukia baudą nuo dešimt iki dvylikos eurų.

Kelių eismo taisyklių 56 punktas reglamentuoja, kad „...dviračio vairuotojas privalo dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais...“;

Kelių eismo taisyklių 57 punktas reglamentuoja, kad „ ... Važiuoti dviračiu leidžiama tik dviračių takais, pėsčiųjų ir dviračių takais arba dviračių juostomis, o kur jų nėra, – tam tinkamu (su asfalto arba betono danga) kelkraščiu ...“

Kelių eismo taisyklių 60 punktas reglamentuoja, kad „Dviračio vairuotojas, ketindamas kirsti važiuojamąją dalį ten, kur eismas nereguliuojamas arba nėra eismo pirmumą nustatančių kelio ženklų, privalo praleisti važiuojamąja dalimi važiuojančias transporto priemones, išskyrus tuos atvejus, kai kerta išvažiavimus iš šalia kelio esančių teritorijų, gyvenamosios zonos, kiemo, stovėjimo aikštelės, kai kerta važiuojamąją dalį, į kurią kiti vairuotojai suka“.

Pirmiausią teismas pasisako dėl I. L. KET 57 punkto reikalavimo nesilaikymo ir jo teismo posėdyje išsakytu pastebėjimo, jog pagal pareiškėją, jis kelio važiuojamąją dalimi važiavo dėl to, kad šalimai nors ir buvo šaligatvis, tačiau šaligatvio dangos būklė buvo duobėta, plytelės sudėtos nevienodai, iškraipytos, kas kėlė grėsmę dviračio padangų pradūrimui. Pirmiausia teismas pažymi, jog iš skundo medžiagos bei iš pareiškėjo pateiktų įvykio vietos nuotraukų (b. l. 55-57) matyti, jog (duomenys neskelbtini), šaligatvio esančio iš dešinės pusės ir vedančio link miesto centro būklė yra pakankamai geros būklės, šaligatvio plytelės suklotos viename aukštyje, matyti ties šulinio duobių užglaistymo žymės, ir nors plytelės turi tam tikrų įtrūkimo požymių, eismo saugumui tiek pėstiesiems, tiek dviračių arba paspirtukų vairuotojams įtakos neturi. Ties šviesoforu reguliuojama (duomenys neskelbtini) gatvių sankryža įvykio diena buvo vykdomi žemės kasimo darbai, tačiau iš nuotraukų matyti, jog tie darbai (jų apimtis) netrukdė eismo dalyviams (pėstiesiems), remonto darbai buvo aptverti tvora, kas teismo vertinimu niekaip negalėjo įtakoti eismo dalyvio nesilaikyti KET reikalavimo – važiuoti dviračiu ten, kur yra šaligatvis. Pažymėtina, kad I. L. kelio važiuojamąja dalimi, jam išvažiuojant iš maršrutinio transporto sustojimui skirtos vietos (aikštelės), elgėsi neapdairiai, trukdė pirmąja eismo juosta važiavusiems automobiliams, pasak liudytojo A. R. (vilkiko vairuotojas), dviračiu važiavęs I. L. manevravimas iš dešinės (iš maršrutinio transporto sustojimo aikštelės/vietos) į kairę (į pirmąją eismo juostą) buvo jam netikėtas, dviratininkas ranka jokio ženklo nerodė, galvos nepasuko, važiavo be šviesą atspindinčios liemėnes, toks dviratininko netinkamas elgesys buvo užfiksuotas vilkike įrengto vaizdo registratoriaus pagalba. Pažymėtina, kad toks J. L. elgesys – dviračiu važiuoti kelio važiuojamąja dalimi, kai šalia yra šaligatvis, buvo pakankamai pavojingas tiek pačiam dviratininkui, tiek kitiems eismo dalyviams, nes tuo metu buvo didelę transporto priemonių spūstys, automobiliai važiavo vienas paskui kitą abejomis eismo juostomis, todėl vilkiko vairuotojas nebūtų turėjęs galimybės saugiai manevruoti siekiant išvengti eismo pasekmių.

Teismo posėdyje I. L. nurodė, kad įvykio dieną jam vairuojant dviratį jis šviesą atspindinčios liemenės nedėvėjo, nes ant jo dviračio iš priekio bei iš galo buvo įjungti žibintai. Teismui susipažinus su skundo medžiagoje esančiu vaizdo įrašu, matyti, jog I. L. liemenės nedėvi, o ant jo vairuojamo dviračio galinės dalies degančio (mirksinčio) žibinto šviesos nematyti (įrašo 13:12:50 val.). Tokie duomenys patvirtinti ir 2023 m. liepos 26 d. įvykio vietos apžiūros protokolo duomenimis, kuriame pažymėta, kad dviratį vairuojantis asmuo, bando įsilieti į gatvės važiuojamąją dalį, važiuojant iš visuomeninio transporto sustojimo vietos. Pareiškėjo elgesys kelio važiuojamojoje dalyje bei jo veiksmai yra užfiksuoti vaizdo įraše, kuris buvo peržiūrėtas teismo posėdžio metu. Teismo vertinimu, pareiškėjas nagrinėjamoje situacijoje elgėsi neapdairiai, nes esant šalimai šaligatviui, jis vairuojant dviratį, kuriame nebuvo įjungtas galinis šviečiantis žibintas, važiavo kelio važiuojamąją dalimi bei išvažiuojant iš visuomeninio transporto sustojimo vietos ir keisdamas judėjimo kryptį I. L. neparodęs jokio įspėjamojo ženklo, nepasukęs galvos į šoną, nedėvėjo liemenės, neįsitikino savo saugumu, tęsė judėjimą, nors privalėjo sumažinti važiavimo greitį ir tęsti judėjimą tik įsitikinęs, kad važiuoti saugu ir nebus trukdoma kitiems eismo dalyviams. Tokiose I. L. veiksmuose įžvelgiami KET 56 punkto reikalavimo nesilaikymas, nes iš skundo medžiagos matyti, kad ant dviračio prekinėje bei galinėje dalyje yra įrengti žibintai, tačiau galinis žibintas nedegė.

Dėl administracinės nuobaudos skyrimo pagrįstumo

Pagal ANK 22 straipsnio nuostatas administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, šio kodekso nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus.

ANK 34 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą šio kodekso XXXIII ir XXXV skyriuose nustatyta tvarka, administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013,2AT-13-2013, 2AT-10-2014, 2AT-7-14-303/2017).

ANK 428 straipsnio 6 dalyje nurodyto nusižengimo sankcijoje numatyta bauda nuo dešimties iki dvylika eurų. Nutarimu pareiškėjui paskirta sankcijos vidurkį atitinkanti bauda, nes jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti.

Administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-54-489/2018).

Pareiškėjas prašo visiškai neskirti jam administracinės nuobaudos ir administracinė teisena nutraukti. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nors šiuo atveju J. L. veiksmais jam nesilaikant KET 56, 57, 58, 60 punktų reikalavimų, padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ANK 428 straipsnio 6 dalyje, tačiau teismo vertinimu nusižengimas, yra formalus ir mažareikšmis. Pažymėtina, kad J. L. kelio važiuojamąja dalimi važiavo su apsauginiu šalmu, ant dviračio yra sumontuoti atšvaitai, šio nagrinėjamo įvykio metu nebuvo sukeltas eismo įvykis, nebuvo apgadintos transporto priemonės, skundo medžiagoje nėra duomenų apie pareiškėjo patraukimą administracinėn atsakomybėn, J. L. neteistas. Tokioje situacijoje teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir pareiškėjui skirti mažesnę už ANK 428 straipsnio 6 dalies sankcijoje numatytą minimalų baudos dydį. Teismas sprendžia, jog šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas sumažinti pareiškėjui Nutarimu paskirtą baudą skiriant įspėjimą.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

tenkinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. L. skundą iš dalies.

Pakeisti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos K. G. 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-19403-2023, skiriant J. L. už ANK 428 straipsnio 6 dalyje numatytą nusižengimą įspėjimą.

Dėl nutarties per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jos kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos, arba nuo nutarties kopijos vertimo dienos gavimo, gali būti paduotas apeliacinis skundas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.