Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.8.6.2; 1.1.8.12; 1.1.9.1; 1.1.9.6; 1.2.4.6.1; 2.3.4.3; 2.12.2.8; 2.1.15.4.2

2026 m. kovo 19 d.

kaltinamajam V. R. (dalyvavo per nuotolinę vaizdo ir garso konferencijų programą „Zoom“), jo gynėjui advokatui Andriui Kazakevičiui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), pilietybė Ukrainos, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), šeim. padėtis – vedęs, dirba (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, neteistas

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos veikos padarymo aplinkybės

1. V. R. smurtaudamas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajam A. Š., o būtent: 2025-10-01 apie 11:20 val., adresu Šiauliai, (duomenys neskelbtini), konflikto metu tyčia ranka vieną kartą sudavė nukentėjusiajam A. Š. į veido sritį ir po smūgio nukentėjusysis A. Š. nukrito ant žemės, taip padarydamas jam nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus – poodinę kraujosruvą dešinio skruosto srityje, odos nubrozdinimus su aplinkine poodine kraujosruva kairės alkūnės srityje.

II. Byloje surinkti įrodymai

2. Kaltinamasis V. R. teisme kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino visiškai, nurodė, jog dėl savo veiksmų gailisi. Paaiškino, jog turguje nusipirko skustuvą, šeštadienį pastebėjo jo defektą ir nunešė jį grąžinti, nesutiko priimti atgal ir trenkė žmogui. Vieną kartą trenkė į skruosto sritį, po akimi. Žmogus prisėdo ant žemės ir su galine ranka pasirėmė. Iš karto nesimatė sumušimo žymės. Pripažįsta, kad buvo neteisus, visų atsiprašė. Nukentėjusiojo neatsiprašė, 3 kartus važiavo į turgų, bet jo nerado. Teismo posėdžio metu kaltinamasis atsiprašė nukentėjusiojo ir gailėjosi dėl įvykusio įvykio. Sutiktų su 1300 Eur žalos atlyginimu.

3. Kadangi kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, paaiškino jos padarymo aplinkybes, kaltinimas pareikštas ne dėl labai sunkaus nusikaltimo padarymo, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, proceso dalyviai sutiko, kad nebūtų apklausiami liudytojai, tiriami kiti įrodymai, todėl įrodymai byloje ištirti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis).

4. Kaltinamojo kaltė įrodyta ne tik jo prisipažinimu, bet ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais rašytiniais įrodymais:

5. Policijos informacinėje sistemoje ir registre 2025-10-01 11 val. 16 min. „PRĮR“ registruotas įvykis, kuriame nurodyta, kad prieš 5 min. asmuo turgavietėje nusipirko barzdaskutę, nepatiko jam ir supykęs norėjo grąžinti, pasiėmė kitą nuo stalo ir metė į žemę. Dėl prekės konfliktavo, trenkė į veidą su ranka pranešėjui. Šalinasi dabar vyras, pranešėjas iš paskos eina jo. Sujungta su AVPK. GMP atsisako pranešėjas. Asmuo vilki su juodu bliuzonu, mėlynais džinsais. Iš Šiaulių ligoninės priėmimo sk. gautas slaugytojos B. tel. pranešimas, kad į nurodytą įstaigą pats kreipėsi blaivus A. Š., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) Šiauliai, kuriam diagnozuotas galvos sumušimas, ambulatoriškai, sumušė nepažįstamas (1 t., b. l. 6-10).

6. Šiaulių apskrities VPK Šiaulių m. ir r. PK Reagavimo skyriaus 1-ojo poskyrio jaunesniojo tyrėjo G. S. 2025-10-01 Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2025-10-01 dirbant ekipaže „1155“, Šiaulių mieste, nustatytame maršrute „Pietinis“ kartu su Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Šiaulių apskr. VPK) Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus 1-ojo poskyrio tyrėja G. P. 11.16 val. gavo pranešimą iš OVS budėtojų, kad „Prieš 5 min. asmuo turgavietėje nusipirko barzdaskutę, nepatiko jam ir supykęs norėjo grąžinti, pasiėmęs kitą nuo stalo ir metė į žemę. Dėl prekės konfliktavo, trenkė į veidą su ranka pranešėjui. Šalinasi dabar vyras, pranešėjas iš paskos eina jo. Sujungta su AVPK. GMP atsisako pranešėjas. Asmuo viki juodą bliuzoną, mėlynus džinsus. Apie 11.22 val., atvykus adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai, buvo rastas blaivus A. Š., gim. (duomenys neskelbtini), tel. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nurodė, kad šiandien į turgavietę, adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, atėjęs asmuo, kuris vėliau paaiškėjo buvo Ukrainos pilietis V. R., gim. (duomenys neskelbtini), tel. Nr. (duomenys neskelbtini), dirba (duomenys neskelbtini), atsinešė vakar pirktą sveiką, nesugadintą skutimosi mašinėlę, kuri šiandien 2025-10-01, buvo sulūžusi ir reikalavo pinigų grąžinimo. Pardavėjas pinigus grąžinti atsisakė, todėl V. R. reikalavo neva sugadintą prekę pakeisti į naują. A. Š. atsisakė, todėl V. R. pasiėmė naują skutimosi mašinėlę ir ją mesdamas į žemę sudaužė. A. Š. prašė atpirkti ką tik sugadintą skutimosi mašinėlę. V. R. atsisakė, todėl tarp asmenų įvyko žodinis konfliktas, kurio metu V. R. trenkė A. Š. į veido sritį iš kumščio vieną kartą. Pardavėjas teigė, kad kai asmuo trenkė į veido sritį, tai šis pasišalino iš įvykio vietos, todėl A. Š. sekė V. R. iš paskos. Š. medikų pagalbos atsisakė. Pabendravus su blaiviu V. R., šis su pažeidimu sutiko. Asmuo kalbėjo tik rusų kalba, todėl detalių aplinkybių apie įvykį nurodyti negalėjo. Šiuo metu A. Š. pretenzijų dėl skutimosi mašinėlės neturi, kadangi V. R. atlygino 60 eurų už sugadintą prekę. A. Š. teigė, kad dėl laiko stokos įvykio vietoje atsisako rašyti pareiškimą, todėl jei turės pretenzijų dėl sužalojimo po darbo kreipsis į policijos komisariatą pareiškimo rašymui. Įvykio vieta fotografuota (1 t., b. l. 11-12).

7. V. R., kai jam 2025-10-24 buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 1 d., kaltu prisipažino ir parodė, kad dėl padarytos nusikalstamos veikos labai gailisi. Apklaustas įtariamuoju 2025-10-24, parodė, kad psichinėmis ligomis jokiomis neserga, nėra registruotas priklausomybių ligų ar psichikos sveikatos centre, galvos traumų nėra turėjęs. Jam pareikštas įtarimas yra aiškus ir suprantamas, kaltu prisipažįsta visiškai. Gynėjas ikiteisminio tyrimo metu dalyvauja. Jam įtariamojo teisės išaiškintos ir jas suprato. Parodymus duoti sutiko. Parodė, kad tikslaus laiko nepamena, bet tai galėjo būti 2025-10-01 apie 11:30 val., kai jis buvo turgavietėje, adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliuose. Pamena, kad stovint prie pardavėjo tarp jų įvyko žodinis konfliktas, kurio metu V. R. nesusivaldžius sudavė ranka į veido sritį nukentėjusiajam, po V. R. smūgio nukentėjusysis prarado pusiausvyrą ir jis nugriuvo ant žemės. Po įvykio tiesiog V. R. bandė nueiti, tačiau tuo metu, kai jis bandė nueiti, tai atvažiavo policijos pareigūnai. Dėl savo elgesio labai gailisi, tikrai nenorėjo ranka suduoti žmogui į veido sritį. Dėl savo elgesio labai gailisi ir žino, kad daugiau tai nepasikartos. Parodė, kad nepažįstamo asmens nori atsiprašyti, atlyginti žalą galėtų dalimis. Parodė, kad anksčiau nurodyto asmens nėra matęs, nėra sutikęs ir bendravęs. Parodė, kad nukentėjusio asmens nori atsiprašyti ir tikisi, kad jis jam atleis. Daugiau ko parodyti neturėjo. Parodė, kad šiandien turėjo išvykti į komandiruotę, tačiau norėdamas, kad greičiau visą tai išsispręstu, tai pasiliko Lietuvos Respublikoje. Parodė, kad tikslios gyvenamosios vietos negali nurodyti, kadangi nežino, kur būdamas Lietuvoje apsistos. Daugiau ko parodyti neturėjo (1 t., b. l. 98-101).

8. 2025-10-01 A. Š. Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nurodė, 2025-10-01 apie 11:20 man būnant darbo vietoje adresu Šiauliai, (duomenys neskelbtini), atėjo Ukrainos pilietis, kuris prieš kelias dienas buvo pirkęs skutimosi mašinėlę, atėjęs pradėjo reikšti pretenzijas, kad ji yra sulūžusi ir prašė grąžinti pinigus. Jam nesutikus kilo konfliktas, kuriuo metu jis A. Š. vieną kartą rankos kumščiu trenkė į galvos sritį, taip sukeldamas jam fizinį skausmą. Dėl A. Š. sukelto fizinio skausmo, A. Š. kreipėsi į VŠĮ Šiaulių Respublikinės ligoninės priėmimo skyrių, kur buvo nustatytas galvos sumušimas, išleido gydytis ambulatoriškai. Teisė pareikšti civilinį ieškinį tvarka išaiškinta, civilinį ieškinį pateiks tyrimo eigoje. Prašė jį sumušusį asmenį nubausti įstatymų nustatyta tvarka. Toliau apklaustas liudytoju A. Š. nurodė, kad 2025-10-01 apie 11:20 man būnant darbo vietoje adresu Šiauliai, (duomenys neskelbtini), atėjo Ukrainos pilietis, kuris prieš kelias dienas buvo pirkęs skutimosi mašinėlę, atėjęs pradėjo reikšti pretenzijas, kad ji yra sulūžusi ir prašė grąžinti pinigus. Man nesutikus kilo konfliktas, konflikto metu vyriškis nuo prekystalio pasiėmė kitą skutimosi mašinėlę ir nueidinėjo. Man atsistojus aš ėjau paskui jį. Pasivijus šis atsisuko ir pradėjo toliau su manimi konfliktuoti, konflikto metu vyriškis turėtą naują skutimosi mašinėlę sviedė į žemę ir ją sudaužė, man pasilenkus pažiūrėti kas liko iš mašinėlės, šis vieną kartą rankos kumščiu trenkė man į veidą, dėl ko aš nugriuvau ant žemės. Po smūgio vyriškis nueidinėjo, tačiau aš atsistojęs jį sekiau ir paskambinau į policiją. Kadangi aš vydamasis neturėjau mobilaus telefono, į policiją skambinau pasiskolinęs telefoną iš nepažįstamos merginos. Po suduoto smūgio aš buvau trumpam praradęs sąmonę. Dėl man sukelto fizinio skausmo, kreipiausi į VŠĮ Šiaulių Respublikinės ligoninės priėmimo skyrių, kur man buvo nustatytas galvos sumušimas, išleido gydytis ambulatoriškai. Dėl suduoto smūgio man buvo sukeltas fizinis skausmas, kurį 10 balų nuo 1 iki 10 vertinu, 10 balų. Atvykus policijai, aiškinomės įvykio aplinkybes, Ukrainos pilietis už sudaužytą skutimosi mašinėlę žalą man atlygino. Dėl to jam pretenzijų neturiu. Tačiau turiu pretenzijų dėl man suduoto smūgio ir sukelto fizinio skausmo. Daugiau nieko paaiškinti negaliu (1 t., b. l. 13-20).

9. 2025-10-10 A. Š. Liudytojo apklausos protokole nurodė, kad teisės ir pareigos yra išaiškintos, jas suprato. Parodymus duoti sutiko. Papildomai norėjo parodyti, kad dirba pagal verslo liudijimą ir pardavinėja įvairias prekes Šiaulių turguje. Parodė, kad prieš keletą dienų, tai galėjo būti 2025-09-27, kai iš jo nupirko skutimosi mašinėlę, tuo metu pardavinėjo savo prekes (duomenys neskelbtini), Šiauliuose. 2025-10-01 apie 11:20 val. jam, kartu su žmona L. Š., tel. Nr. (duomenys neskelbtini), būnant toje pačioje darbo vietoje adresu, (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, ir pardavinėjant savo prekes, prie jo priėjo tas pats žmogus, kurio anketinių duomenų negalėjo nurodyti, bet jis kalbėjo rusų kalba, galimai buvo iš Ukrainos. Priėjęs prie A. Š. asmuo pasakė, kad turi pretenzijų dėl prekės - skutimosi mašinėlės ir pageidauja, kad jis jam grąžintų pinigus. Pamena, kad kai A. Š. atsisakė grąžinti pinigus, kadangi matė, kad tai ne dėl nekokybiškos prekės jis jam turi pretenzijų, o dėl to, kad pats ją sulaužė, tai tarp A. Š. ir nurodyto asmens kilo konfliktas. Pamena, kad kai kilo konfliktas, tai nurodytas asmuo nuo prekystalio paėmė kitą skutimosi mašinėlę ir pradėjo eiti nuo prekystalio, tuo metu A. Š. tai pamatęs pradėjo eiti vyrui iš paskos ir sakyti rusiškai, kad jis turi atiduoti jam priklausantį daiktą. Pamena, kad konflikto metu asmuo tiesiog rankoje laikydamas A. Š. priklausantį daiktą metė ant žemės ir numesta skutimosi mašinėlė sudužo. Pamena, kad tuo metu pašalinis asmuo (kurio vardo ir pavardės negalėjo nurodyti, kadangi nežino) pradėjo nurodytam asmeniui sakyti, kad nedarytų nesąmonių, tuo metu A. Š. pasilenkė link žemės, kad pasižiūrėtų kaip sudužo skutimosi mašinėlė ir jam palenkus galvą žemyn pajuto smūgį į veido sritį, smūgiuota buvo iš rankos, kurios rankos negalėjo nurodyti. Pamena, kad tuo metu nukrito ant žemės bei matė, kaip nurodytas asmuo nueina. A. Š. atsikėlė. Pamena, kad pašalinių asmenų paprašė, kad duotų paskambinti bendruoju pagalbos telefonu 112 ir jis tuo tarpu skambindamas pradėjo eiti iš paskos nurodyto asmens, nes nenorėjo, kad jis paspruktų. A. Š. einant iš paskos nurodyto asmens, prie jo privažiavo policijos pareigūnai, kuriems nurodė asmenį, kuris jam sukėlė fizinį skausmą. Sukeltą fizinį skausmą iš 10 balų vertinimo sistemos vertino 5 balais. Prieš tai, kai teikė pareiškimą, skausmą įvertino 10 balų, tačiau taip įvertino todėl, kad tuo metu buvo šoko būsenoje dėl įvykusio įvykio. Parodė, kad po įvykio kreipėsi VšĮ Respublikinę Šiaulių ligoninę priėmimo skyrių, taip pat kreipėsi ir į teismo ekspertizę. Parodė, kad nedarbingumo nesiėmė, kadangi dirba ant savęs. Parodė, kad po suduoto smūgio jam iki šiol skauda galvą, vartoja vaistus. Civilinio ieškinio pateikimo tvarka jam yra išaiškinta, civilinį ieškinį teiks jei ikiteisminis tyrimas bus perduotas į teismą. Parodė, kad po įvykio jis grįžo į savo darbo vietą ir pabaigė darbą apie 13:00 val., kai grįžo į namus apie 13:30 val. tai juto skausmą, bet iš karto į gydymo įstaigą nevyko, iš kart vyko į policijos komisariatą. Į gydymo įstaigą nuvažiavo tik vėliau apie 16:00 val. Parodė, kad mano žmona įvykio nematė, todėl apie įvykį nieko papasakoti negalėtų. Parodė, kad kitų asmenų, kurie galimai galėjo matyti įvykį negalėjo nurodyti, kadangi nežino. Dėl sugadintos skutimosi mašinėlė pretenzijų asmeniui neturėjo, kadangi už sugadintą prekę jis jam sumokėjo 60 eurų. Pretenzijų turi tik dėl sukelto fizinio skausmo. Daugiau ko parodyti neturėjo (1 t., b. l. 62-65).

10. 2025-11-06 A. Š. Liudytojo papildomos apklausos protokole nurodė, kad teisės ir pareigos jam yra išaiškintos, jas suprato. Parodymus duoti sutiko. Parodė, kad ankščiau duoti parodymai yra teisingi, prašė remtis jais. Papildomai parodė, kad įvykio dieną jam buvo trenkta vieną kartą į veido sritį iš rankos, iš kurios rankos negalėjo nurodyti. Pamena, kad tuo metu nukrito ant žemės ir parkritęs ant žemės jis nusibrozdino rankos alkūnę. Parodė, kad civilinio ieškinio pateikimo tvarka jam yra išaiškinta, civilinį ieškinį teiks teismo metu, kadangi šiuo metu jam padaryta žala dar yra tikslinama. Parodė, kad su įtariamuoju taikytis nesutinka, kadangi jam buvo sukeltas fizinis skausmas, kurio metu jis patyrė sužalojimus ir iki šiol nuo patirtų sužalojimų jam skaudą galvą bei žandikaulį. Daugiau ko parodyti neturėjo (1 t., b. l. 68-70).

11. 2025-10-15 Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje Nr. G 1125/2025 (04) nurodyta, kad A. Š. nustatyti sužalojimai: poodinė kraujosruva dešinio skruosto srityje; odos nubrozdinimai su aplinkine poodine kraujosruva kairės alkūnės srityje. A. Š. nustatyti sužalojimai tiek visumoje, tiek ir kiekvienas atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 58-59).

12. 2025-10-01 A. Š. Asmens apžiūros protokole nurodyta, kad priešais save mato maždaug 172 cm, ūgio vidutinio sudėjimo, trumpai kirptų, žilų plaukų vyrą. Vyras avi aukšto aulo tamsios spalvos batus, dėvi margai tamsiai žalias kelnes, vilki tamsios spalvos megztinį ir tamsios spalvos liemenę, ant kaklo pakabinta juodos spalvos piniginė. Apžiūrint vyro kūną, ant dešinės pusės priekinėje veido srityje matoma raudonos spalvos dėmė, galimai sumušimas. Daugiau apžiūrint vyro rūbais neuždengtas vietas, jokių sužalojimų, sumušimų ar kitų odos pakitimų nenustatyta (1 t., b. l. 45-47).

13. 2025-10-27 Įvykio vietos ir vietovės apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, įvykio vietoje matoma turgavietė ir pagrindinis įėjimas į turgavietės aikštelę. Prieš turgavietės pagrindinį įėjimą, kairėje pusėje, matoma šalikelė. Einant šalikelėje prie tvoros matomas šulinio dangtis. Šalia dangčio matosi sudaužyta barzdos skutimo mašinėlė. Patekus pro pagrindinį įėjimą į turgavietę matosi prekyvietė su prekystaliais ir įvairiais daiktais (1 t., b. l. 27-29).

14. 2025-10-15 Apžiūros protokole užfiksuotas garso įrašas Nr. BPC skambučio įrašas (ID 95526060731, skambučio pradžia_ 2025-10-01 11:11:19).mp3, kuriame girdimas pokalbis telefonu tarp Bendrojo pagalbos centro darbuotojos (BPC) ir paskambinusios moters (M). Įrašo trukmė 12 min 49 sek. (1 t., b. l. 36-40).

15. 2025-10-16 Apžiūros protokole užfiksuotas vaizdo įrašas Nr. export-7yd5z.mp4, kuriame fiksuojamas spalvotas vaizdas su garsu policijos pareigūnės G. S. vaizdo kamera 2025-10-01 laikotarpyje nuo 11:23:47 iki 11:33:47. Įrašo trukmė 10 min 10 sek. Vaizdo įrašas Nr. export-gou8r.mp4, kuriame fiksuojamas spalvotas vaizdas su garsu policijos pareigūnės G. P. vaizdo kamera 2025-10-01 laikotarpyje nuo 11:23:42 iki 11:33:43. Įrašo trukmė 10 min 10 sek. (1 t., b. l. 41-44).

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

16. Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu ir yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas.

17. Teismas, įvertinęs anksčiau išdėstytų įrodymų visumą, sprendžia, jog byloje ištirti įrodymai objektyvūs, išsamūs, nuoseklūs bei patikimi ir teismas jais remiasi darydamas išvadą. Įrodymai dera tarpusavyje, vieni kitiems neprieštarauja, jų visuma pakankama kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos faktinėms aplinkybėms atskleisti, veikos požymiams įrodyti ir jo kaltei pagrįsti. V. R. teisme pripažino jam inkriminuojamos veikos padarymo aplinkybes, nurodė sudavęs nukentėjusiajam ranka į veido sritį. Sutinka, kad tokiais savo veiksmais galėjo padaryti A. Š. nežymų sveikatos sutrikdymą. Smurto aplinkybes šiuo atveju patvirtina ir paties nukentėjusiojo parodymai, specialisto išvada, kurioje atitinkamai nurodyta, kokie sužalojimai A. Š. šiuo atveju buvo nustatyti. Kaltinamasis, smurtaudamas prieš nukentėjusįjį, sudavęs ranka į veidą, suvokė pavojingą savo veiksmų pobūdį, suprato, jog tokiais savo veiksmais padarys nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą, norėjo taip veikti, taigi veikė tiesiogine tyčia. Kaltinamojo veiksmai, aprašyti šio nuosprendžio 1 pastraipoje, kvalifikuotini kaip nusikalstama veika, numatyta BK 140 straipsnio 1 dalyje.

IV. Bausmės skyrimas

18. Bausmės paskirtis pagal BK 41 straipsnio 2 dalį yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.

19. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, numatyti BK 54 straipsnyje, reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, nustatytos sankcijos ribose ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Teismas, skirdamas bausmę, vykdo ne tik įstatymo reikalavimus atsižvelgti į nusikalstamos veikos sunkumą bei kaltinamojo asmenybę, bet ir išreiškia nuomonę apie padarytą veiką bei kaltąjį asmenį. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat ir į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

20. Kaltinamojo V. R. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

21. V. R. anksčiau neteistas (1 t., b. l. 144-145), administracine tvarka 5 metų laikotarpyje baustas 3 kartus už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, galiojančių nuobaudų nėra, baudos sumokėtos (1 t., b. l. 146-148). Kaltinamasis yra 70 metų amžiaus, Sodros duomenimis dirba pastovų darbą (1 t., b. l. 149-151), šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, kaltinamajam skirtina sankcijose numatyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas (BK 48 straipsnis) be intensyvios priežiūros. Prokuroras teisiamajame posėdyje prašė visą bausmės laikotarpį kaltinamajam neskirti įpareigojimų, nes yra kitatautis, nuolat vyksta į darbo komandiruotes užsienyje.

22. Byla teisme išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis pripažino savo kaltę, todėl taikytinas BK 64¹ straipsnis ir skiriama bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

23. Teismas, įvertinęs V. R. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, jos įvykdymo aplinkybes, jo vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme, kaltinamojo asmenybę, mano, kad teisingam atsakomybės realizavimui, tinkamam pasekmių įvertinimui ir būtinam teisingumo principo įgyvendinimui, kaltinamajam skirtina BK 71 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – minimalaus dydžio (10 MGL, 500 Eur) įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant 4 mėnesių, skaičiuojant nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, įmokos sumokėjimo terminą.

V. Dėl civilinio ieškinio

24. Pagal BPK 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

25. Nukentėjusysis A. Š. byloje pateikė civilinį ieškinį (2 t., b. l. 12-19), kuriame nurodė, kad kaltinamojo veiksmais jam buvo sukeltas fizinis skausmas veido srityje, po smūgio nugriuvo ant žemės, buvo sukeltas fizinis skausmas alkūnės srityje. Galvos skausmus jaučia iki šiol, neužmiega, yra priverstas vartoti vaistus nuo skausmo; vaistus bei maisto papildus, padedančius užmigti. Įvykis vyko viešoje vietoje šalia turgaus teritorijos, kurioje yra nuolatinė jo darbo vieta, smurtą matė pašaliniai žmonės, įvykio metu jautė dvasinį sukrėtimą bei pažeminimą. 2025-10-13 specialisto išvadoje Nr. GI 125/2025 (04) konstatuota, jog kaltinamojo veiksmais buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Pagal pridedamus tyrimo duomenis jam buvo padarytas smegenų sukrėtimas, diagnozuotas pagal TLK-10AM S06.00, konstatuotas 2025-11-25 galvos smegenų kompiuterinės tomografijos metu. Dėl atliktų kaltinamojo veiksmų patyrė daug nepatogumų: atsigavęs nuo smūgio buvo priverstas persekioti kaltininką, nes jis pasišalino iš įvykio vietos, buvau priverstas vykti į policiją duoti parodymų, dvi savaites po įvykio dėl patirto streso ir galvos skausmo buvo priverstas nedirbti. Šis įvykis sumažino galimybes bendrauti, ypač su kitos tautybės žmonėmis.

26. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė taikoma taip pat ir už būsimą žalą, kurios dydį (nuostolius) teismas gali įvertinti remdamasis realia tokios žalos atsiradimo tikimybe, ir kaip žalos atlyginimą gali priteisti konkrečią pinigų sumą, periodines išmokas arba įpareigoti skolininką užtikrinti žalos atlyginimą. Žalos padarymo faktas nagrinėjamoje byloje abejonių nekelia, ją teisiamojo posėdžio metu pripažino ir kaltinamasis.

27. Nukentėjusysis teismui pateikė rašytinius duomenis dėl 295,00 Eur patirtų teisinių išlaidų. Iš jų 240,00 Eur sudaro išlaidos teisinei pagalbai apmokėti ir 55,00 Eur už notarinio įgaliojimo atstovauti teisme paruošimą ir patvirtinimą. Esant paminėtų aplinkybių visumai, teismas, nustatęs, kad tarp kaltinamojo veiksmų ir kilusių padarinių yra priežastinis ryšys, taip pat nesant abejonių dėl turtinės žalos dydžio, šioje dalyje civilinis ieškinys tenkintinas visiškai, iš kaltinamojo nukentėjusiojo naudai priteistina 295,00 Eur patirtų teisinių išlaidų.

28. Nukentėjusysis A. Š. pateiktu civiliniu ieškiniu taip pat prašė iš kaltinamojo priteisti 2000 Eur neturtinės žalos. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis nurodė, kad patyrė pažeminimą, jaučia galvos skausmą, patyrė smegenų sutrenkimą, turėjo kreiptis į policiją, nedirbo, 2000 Eur neturtinės žalos dydis buvo ir pradžioje, toks ir liko.

29. BPK 113 straipsnyje nustatyta, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas. CK yra įtvirtinta bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą yra pabrėžta, kad deliktinės atsakomybės atsiradimo pagrindas yra keturios sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšis ir kaltė. Teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, nėra visiškai laisvas, jis atsižvelgia į: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytas neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, ir kiekvienu atveju teismas, nustatydamas šios žalos dydį, taip pat turi vertinti konkrečioje byloje reikšmingas aplinkybes, nes kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymų saugoma teisinė vertybė, neturtinė žala patiriama individualiai ir neturtinės žalos dydis nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą.

30. Kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių visumą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinęs ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Be to, aiškindami ir taikydami neturtinės žalos nustatymo kriterijus, teismai turi atsižvelgti ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio. Kita vertus, atkreipiamas dėmesys į tai, kad dėl sveikatos sužalojimo padarytos neturtinės žalos dydžių visiškai suvienodinti teismų praktikos šioje srityje iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis.

31. Atkreiptinas dėmesys, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, taip pat privalo atsižvelgti ir į susiformavusią teismų praktiką. Įvertinus teismų praktikoje priteisiamus neturtinės žalos dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo dydžius, matyti, kad neretai jie svyruoja nuo 100 Eur iki 1200 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-563/2014, 2K-347-976/2018, 2K-128-489/2020, 2K-205-719/2020, 2K-142-303/2021 ir kt.). Pažymėtina, kad 1000 Eur ir didesnės sumos priteisiamos dažniausiai tais atvejais, kai nustatytas itin intensyvus smurtas, neturtinė žala patiriama ne vien dėl sveikatos.

32. Šiame kontekste taip pat pabrėžtina, kad neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis nėra kaltininko nubaudimas ar nukentėjusio asmens turtinės padėties pagerinimas. Juo siekiama teisingai kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą.

33. Teismo nustatyta, jog prieš nukentėjusįjį A. Š. buvo padarytas tyčinis smurtinis nusikaltimas – sukeltas fizinis skausmas ir padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas – poodinė kraujosruva dešinio skruosto srityje, odos nubrozdinimai su aplinkine poodine kraujosruva kairės alkūnės srityje. Tai patvirtina 2025-10-13 specialisto išvada Nr. G1125/2025 (04) (1 t., b. l. 58-59). Akivaizdu, kad dėl panaudoto smurto jis juto fizinį skausmą, dėl gydymo jis patyrė nepatogumus kasdieniniame gyvenime, todėl pripažįstama, jog nukentėjusysis dėl jam padarytų sužalojimų neabejotinai patyrė neturtinę žalą, pats ieškinio reikalavimas dėl neturtinės žalos yra pagrįstas.

34. Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą ir nustatydamas nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos dydį, teismas sutinka su kaltinamojo gynybos pozicija, kad kaltinamajame akte kaltinamajam nėra pareikšto kaltinimo, kad nukentėjusysis patyrė smegenų sukrėtimą. Tokio sužalojimo nėra nurodyta ir 2025-10-13 specialisto išvadoje. Nr. G1125/2025 (04). Taigi, įrodymų, kad šiuo konkrečiu atveju dėl kaltinamojo veiksmų nukentėjusysis patyrė smegenų sukrėtimą, byloje nėra. Teismas taip pat nenustatė, kad nukentėjusiajam kaltinamojo padaryti sužalojimai sukėlė ilgalaikių ir negrįžtamų pasekmių, tokių įrodymų byloje nukentėjusysis nepateikė.

35. Atsižvelgęs į šias nustatytas aplinkybes, nukentėjusiajam padarytą sužalojimą ir patirtus nepatogumus, teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, atsižvelgdamas ir į tai, jog kaltinamojo veiksmai nesukėlė negrįžtamų pasekmių, konstatuoja, jog nukentėjusysis dėl prieš jį padarytos nusikalstamos veikos patyrė 500 Eur neturtinę žalą, ir ją privalo atlyginti kaltinamasis. Šiuo atveju, teismo vertinimu, priteistina suma geriausiai atitinka nukentėjusiojo ir nuskalstamą veiką padariusio asmens interesų pusiausvyrą, nukentėjusiojo patirtus fizinius ir dvasinius išgyvenimus. Teismo įsitikinimu, ši yra suma pakankama kompensacija už prieš nukentėjusįjį padarytą nusikaltimą.

VI. Kiti klausimai

36. Byloje pateikta patikslinta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2026 m. vasario 23 d. pažyma Nr. APD-2026-02157 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš kaltinamojo V. R. (2 t., b. l. 31-35).

37. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 51 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kada gynėjo dalyvavimas yra būtinas. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras motyvuotu nutarimu ar teismas motyvuota nutartimi turi teisę pripažinti, kad gynėjo dalyvavimas būtinas ir kitais atvejais, jeigu, jų nuomone, be gynėjo pagalbos įtariamojo ar kaltinamojo teisės ir teisėti interesai nebūtų reikiamai ginami.

38. Pažymėtina, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį susijęs su tuo, jog pirmiausia asmeniui turi būti suteikta teisė pačiam pasirinkti gynėją, o valstybės teikiama teisinė pagalba turi būti užtikrinta tik kai asmuo savo teise pasirinkti gynėją nepasinaudojo, tačiau advokato pagalba jam yra reikalinga. Šioje baudžiamojoje byloje kaltinamajam V. R. gynėjas paskirtas, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, nes jis būtinas nagrinėjant nemokančių proceso kalbos asmens bylą teisme.

39. Pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2026 m. vasario 23 d. pažyma Nr. APD-2026-02157, apie valstybės patirtas 308,33 Eur išlaidas dėl kaltinamajam paskirto gynėjo, kurias prašoma priteisti iš nuteistojo. Teismas šiuo atveju iš kaltinamojo priteisia antrinės teisinės pagalbos išlaidas.

40. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 1 CD laikmena su BPC garso įrašu ir 2 CD laikmenos su kūnų kamerų vaizdo įrašais, prisegtos prie bylos vidinio viršelio – paliktinos saugoti kartu su baudžiamąja byla.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302 straipsniu, 303–305 straipsniais, 307 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. R. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, be intensyvios priežiūros, neskiriant įpareigojimų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti V. R. laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, be intensyvios priežiūros, neskiriant įpareigojimų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, V. R. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL (500 Eur, penkių šimtų eurų) įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant 4 mėnesių, skaičiuojant nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, įmokos sumokėjimo terminą, įmoką sumokant į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (kodas 125817744) sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), būtinai nurodant asmens, kuriam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, vardą, pavardę ir asmens kodą. Apie tai pranešti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajam A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 295,00 Eur (du šimtus devyniasdešimt penkis eurus) turtinės žalos, 500 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinės žalos, Kitoje dalyje (dėl likusios reikalautos neturtinės žalos dalies), civilinį ieškinį atmesti.

Priteisti iš V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 308,33 Eur (tris šimtus aštuonis eurus 33 ct) Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų dėl kaltinamojo gynėjo dalyvavimo procese.

Išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas nurodant juridinio asmens kodą (188659752), įmokos kodą (5630), mokėjimo paskirtį (įmoką už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Swedbank, AB, sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini);

AS „Citadele bankas“ Lietuvos filialas, sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini);

Luminor bank, AS Lietuvos skyrius, sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini);

AB SEB bankas, sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini);

AB Šiaulių bankas, sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini);

UAB Medicinos bankas, sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini).

1. Laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19-22 straipsniai. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) susisiekti su Probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo dienos; atvykti į Probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną;

2) laikytis nustatytų draudimų, intensyvios priežiūros sąlygų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

4) kai taikomos elektroninio stebėjimo priemonės, dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą, pranešti Probacijos tarnybai apie šio įtaiso praradimą ar pastebėtą gedimą.

2. Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 1 CD laikmeną su BPC garso įrašu ir 2 CD laikmenas su kūnų kamerų vaizdo įrašais, prisegtos prie bylos vidinio viršelio – palikti saugoti kartu su baudžiamąja byla.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.