Telšių apylinkės teismo sprendimas

vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio ketvirtąja dalimi, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ieškinį atsakovams R. A. ir A. A. dėl įpareigojimo atlaisvinti savavališkai užimtą valstybinę žemę.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Procesiniai dokumentai atsakovams įteikti tinkamai, asmeniškai, atsiliepimo į ieškinį nustatytu laiku jie nepateikė, todėl, ieškovei prašant, priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 1 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.2 straipsnis).

Iš byloje esančių 2018 m. gruodžio 19 d., 2019 m. liepos 5 d. žemės naudojimo patikrinimo aktų, 2019 m. vasario 11 d. administracinių nusižengimo protokolo Nr. NZT-ANR_P-127-2019 nustatyta, jog 2018 m. gruodžio 19 d. ieškovė, dalyvaujant atsakovams, atliko patikrinimą žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), ir nustatė, jog tvoros vieta prie (duomenys neskelbtini) gatvės nesutampa su privatizuotomis ir teritorijų planavimo dokumentuose nustatytomis žemės sklypo ribomis ir yra užimtas 263 kv. m. ploto valstybinės žemės plotas. Iš nekilnojamojo turto registro duomenų nustatyta, jog atsakovams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso 0,1922 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai 2019 m. gruodžio 19 d. patikrinimo akte paaiškino, kad žemės sklypą įsigijo jau aptvertą tvora ir nežinojo, kad yra aptvėrę dalį valstybinės žemės. 2019 m. vasario 11 d. administracinių nusižengimų protokolu atsakovams buvo paskirta 150 Eur bauda. Atsakovai baudą susimokėjo, tačiau pažeidimo nepašalino; 2019 m. liepos 5 d. patikrinimo akte konstatuota, kad valstybinė žemė nėra atlaisvinta.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.98 straipsnis numato, kad savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Žemės įstatymo 53 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad savavališkai užimti žemės sklypai grąžinami neatlyginant neteisėto naudojimo metu įdėtų sąnaudų. Atlikus formalų ieškovės pateiktų įrodymų vertinimą bei atsakovams nepateikus įrodymų, paneigiančių ieškovės nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog, pasitvirtinus ieškovės pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas ieškinį patenkinti (CPK 285 straipsnio 2 dalis). Todėl ieškovės ieškinys tenkintinas, įpareigojant atsakovus per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atlaisvinti savavališkai užimtą valstybinės žemės sklypą ir pašalinti valstybinėje žemėje esančius statinius - tvorą su stulpais.

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis), todėl iš atsakovų į Valstybės biudžetą priteistinas 75,00 Eur dydžio žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 259–270, 285–286 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Įpareigoti R. A., a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. A., a. k. (duomenys neskelbtini) žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), savininkus, per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo savo lėšomis atlaisvinti 0,0263 ha ploto valstybinės žemės dalį, pavaizduotą Privalomos atlaisvinti valstybinės žemės schemoje Nr. 1, ir pašalinti tvorą su stulpais.

Priteisti iš atsakovų R. A., a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. A., a. k. (duomenys neskelbtini) 75,00 Eur (septyniasdešimt penkių eurų 00 ct) žyminį mokestį į Valstybės biudžetą, šią sumą išieškant iš atsakovų lygiomis dalimis po 37,50 Eur (trisdešimt septynis eurus 50 ct). Žyminis mokestis mokamas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, įmokos pavadinimas: žyminis mokestis, įmokos kodas – 5660.

Šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau gali per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Šalis, kurios prašymu teismas priėmė sprendimą už akių, turi teisę per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo paduoti apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per sprendimą priėmusį teismą.