- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-11-26
- Bylos Nr.
- N-575-3141-10
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Ričardas Piličiauskas (pran.), Virgilijus Valančius
- Pažeidėjas
- Lietuvos Respublikos
- Kategorijos
- 40.1.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 18 d. nutarimo G. S. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n ustatė:
I.
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus (toliau – ir Institucija) pareigūnas G. S. surašė 2009 m. lapkričio 3 d. administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ir ATPK) 41² straipsnio 1 dalį už tai, kad jis, būdamas UAB „Dalila ir partneriai“ direktoriumi, neužtikrino, jog nustatytais terminais būtų įvykdytas Institucijos 2009 m. rugsėjo 3 d. reikalavimo Nr. R1 0750-0120 2 punktas, įpareigojantis iki 2009 m. rugsėjo 25 d. darbuotojai L. B., su kuria nebuvo atsikaityta jos atleidimo iš darbo dieną, išmokėti vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsikaityti laikotarpį.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2009 m. lapkričio 18 d. nutarimu G. S. administracinio teisės pažeidimo bylą pagal ATPK 41² straipsnio 1 dalį nutraukė. Teismas nurodė, jog G. S. pripažino, kad Institucijos reikalavimas nustatytu terminu nebuvo visiškai įvykdytas, tačiau paaiškino, jog realiai negalėjo jo įvykdyti dėl įmonės sunkios finansinės padėties, įmonė vėluoja atsiskaityti su kitais darbuotojais (tai įrodo pateiktos pažymos dėl įsiskolinimo atleistiems darbuotojams), yra restruktūrizuojama banko paskola, todėl papildomai išmokėti darbuotojams lėšas įmonė neturi galimybės. Įvertinęs tai, kad Institucijos reikalavimas nebuvo įvykdytas dėl to, jog objektyviai nebuvo galimybės to padaryti, teismas padarė išvadą, kad G. S. veiksmuose nėra kaltės, todėl jis negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 41² straipsnio 1 dalį.
II.
Institucija apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 18 d. nutarimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrovės vadovas yra vienasmenis bendrovės valdymo organas. Šio straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog bendrovės vadovas organizuoja kasdieninę bendrovės veiklą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas. Įmonės vadovas, organizuodamas bendrovės veiklą, atstovaudamas įmonės interesus darbo teisiniuose santykiuose, turi pareigą laikytis Lietuvos Respublikoje galiojančių darbo santykius reglamentuojančių teisės aktų, taip pat ir Darbo kodekso 141, 201, 206 straipsnių, numatančių darbo užmokesčio mokėjimo bei atsiskaitymo su atleidžiamais darbuotojais tvarką. UAB „Dalila ir partneriai“ vadovas, žinodamas apie sunkią įmonės materialinę padėtį, nebandė su darbuotojais pasiekti susitarimo dėl vėlesnio atsiskaitymo, t. y. neišnaudojo visų įstatymo suteiktų galimybių pašalinti nustatytus pažeidimus. Pabrėžia, kad ATPK 31 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, jog sunki administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens materialinė padėtis yra atsakomybę lengvinanti, o ne ją šalinanti, aplinkybė. Todėl darytina išvada, kad teismas klaidingai vertino bylos aplinkybes, nepagrįstai konstatavo, jog pažeidimas padarytas, nesant UAB „Dalila ir partneriai“ vadovo G. S. kaltės, ir objektyviai nebuvo galimybės jo pašalinti.
Atsiliepimas
G. S. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 18 d. nutarimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad Institucijos reikalavimas objektyviai negalėjo būti įvykdytas dėl įmonės sunkios finansinės padėties ir susitarimo su buvusia darbuotoja L. B. dėl priklausančių išmokėti išmokų išmokėjimo ne atleidimo iš darbo dieną, o per tris mėnesius nuo darbo sutarties nutraukimo dienos. Teismui buvo pateiktos pažymos apie įmonės įsiskolinimus, restruktūrizuojamą banko paskolą, t. y. atskleista sunki įmonės finansinė padėtis. Pažymi, kad pagal buvusios UAB „Dalila ir partneriai“ darbuotojos L. B. ieškinį dėl darbo užmokesčio ir kitų išmokų, susijusių su darbo santykiais, išieškojimo Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme 2009 m. spalio 20 d. buvo iškelta civilinė byla Nr. 2-24389-728/2009. Taigi, šiuo atveju tarp UAB „Dalila ir partneriai“ ir buvusios įmonės darbuotojos L. B. yra kilęs individualus darbo ginčas, kuris, vadovaujantis Darbo kodekso 286 straipsniu, nagrinėjamas teisme, tuo tarpu Valstybinė darbo inspekcija įstatymu nėra įgaliota spręsti darbo ginčus. Pažymi, kad Institucijos teiginys, jog nebuvo bandoma su darbuotoju pasiekti susitarimo dėl vėlesnio atsiskaitymo ir tuo būdu nebuvo išnaudotos visos įstatymo suteiktos galimybės pašalinti nustatytus pažeidimus, nėra teisingas. Priešingai minėtoje civilinėje byloje ir yra įrodinėjamos aplinkybės, kad darbdavys su darbuotoju buvo sudaręs susitarimą atsiskaityti ne atleidimo iš darbo dieną, o per tris mėnesius nuo darbo sutarties nutraukimo datos.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Apylinkės teismas bylos nagrinėjimo metu turėjo spręsti, ar patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens veikoje yra jam inkriminuoto ATPK 41² straipsnyje numatyto pažeidimo sudėtis. Šioje teisės normoje numatyta atsakomybė už Institucijos pareigūnų teisėtų reikalavimų nevykdymą. Nustatymas, ar patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens veikoje yra pažeidimo sudėtis - šios bylos nagrinėjimo dalykas. Administraciniam teisės pažeidimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi keturi organiškai tarp savęs susiję objektyvieji ir subjektyvieji požymiai. Subjektyviosios pusės struktūroje, kuri aktualiausia nagrinėjamos bylos kontekste, lemiamą reikšmę turi administracinį teisės pažeidimą padariusiojo asmens kaltė, motyvas ir tikslas. Kaltė – tai asmens psichinis santykis su padarytąja veika ir jos padariniais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. balandžio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N9-62-500/2006, 2006 m. kovo 10 d. nutarimas administracinėje byloje Nr. N9-62-334/2006, 2010 m. gegužės 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575-602/2010, 2010 m. gegužės 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575-696/2010).
Pirmosios instancijos teismas, padarė išvadą, kad Institucijos reikalavimas dėl atsiskaitymo su buvusia darbuotoja L. B. nebuvo įvykdytas dėl objektyvių priežasčių, nes bendrovė neturėjo tam būtinų lėšų, t. y. nesant G. S. kaip darbdavio atstovo kaltės. Šią išvadą teismas padarė atsižvelgęs į tai, kad bendrovė vėluoja atsiskaityti su kitais darbuotojais ir yra restruktūrizuojama banko paskola. Teisėjų kolegija pažymi, kad G. S. administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta aplinkybė, kad „yra restruktūrizuojama banko paskola“ (b. l. 2) byloje nėra pagrįsta jokiais objektyviais duomenimis, nėra nustatyta kokią įtaką šios galimos aplinkybės egzistavimas darė bendrovės finansiniai padėčiai. Nors bylos medžiagoje yra dvi bendrovės pateiktos pažymos apie įsiskolinimus darbuotojams ir atleistiems darbuotojams (b. l. 10-11), šie dokumentai tik įrodo įsiskolinimo egzistavimo faktą, tačiau objektyviai nepagrindžia bendrovės sunkios finansinės padėties. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, padarydamas išvadą, kad Institucijos reikalavimas dėl atsiskaitymo su darbuotoja nebuvo įvykdytas dėl objektyvių priežasčių, nors neturėjo jokių išsamių ir pakankamų duomenų apie bendrovės realią finansinę padėtį, priėmė tinkamai nemotyvuotą, nepagrįstą ir neteisėtą nutarimą. Nesant tokių duomenų ir įrodymų bylos medžiagoje, apeliacinės instancijos teismas neturi galimybės bylos išnagrinėti iš esmės, todėl byla turi būti grąžinta pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo, taip pat turi išsamiai ištirti ir įvertinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens apeliacinės instancijos teismui nurodytas naujas aplinkybes, kad tarp UAB „Dalila ir partneriai“ ir darbuotojos L. B. civilinėje byloje yra kilęs individualus darbo ginčas dėl su darbo santykiais susijusių išmokų nesumokėjimo.
Apibendrinusi išdėstytą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas yra tinkamai nemotyvuotas ir nepagrįstas, teismas nukrypo nuo teisminės praktikos, vertinant įrodymus šios kategorijos administracinių teisės pažeidimų bylose, nerinko papildomų įrodymų, kurie būtų leidę objektyviai ir visapusiškai išnagrinėti bylą, todėl apeliacinis skundas tenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
n utaria:
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus apeliacinį skundą tenkinti.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 18 d. nutarimą panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.