- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-05-29
- Bylos Nr.
- 1A-286-337-2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-54-1-00649-2006-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Eligijus Gladutis, Evaldas Vanagas, Bronė Vidzėnienė
- Nuteistasis
- S. Š.
- Nukentėjusysis
- R. G., V. G.
- Advokatai
- Antanas Cemnolonskas
Teisėjas Dainius Strautininkas Baudžiamoji byla Nr. 1A-286-337/2013
2013 m. gegužės 29 d.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Evaldo Vanago (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Bronės Vidzėnienės ir Eligijaus Gladučio,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. Š. gynėjo advokato Antano Cemnolonsko apeliacinį skundą dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2013-02-15 nuosprendžio, kuriuo S. Š. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 str. 1 d. ir nuteistas šešerių (6) metų laisvės atėmimo bausme.Iš S. Š. Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos 74 010,84 Lt priteista gydymo išlaidų, nukentėjusiajam R. G. - 100 000 Lt neturtinės, nukentėjusiajai V. G. 12 498,08 Lt turtinės ir 15 000 Lt neturtinės žalos atlyginimas, 5 491,43 Lt išlaidų Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos VRM ir 138,30 Lt pašto išlaidų.
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. Š. nuteistas už tai, kad 2006 m. gruodžio 26 d. naktį, apie 3 val. 40 min., Biržuose, (duomenys neskelbtini) gatvėje, netoli namo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl asmeninių nesutarimų ir pykčio, suduodamas smūgius akmeniu nukentėjusiajam R. G. ne mažiau kaip keturis kartus į galvos sritį, taip padarydamas kaukolės skliauto ir pagrindo kaulų (kaktikaulio, dešinio smilkinkaulio, plėštakaulio) lūžius, muštines žaizdas viršugalvyje ir smakre, poodinę kraujosruvą dešinės akies vokuose, odos nubrozdinimus kairėje kūno pusėje, galvos smegenų sumušimą, kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu ir virš kietojo smegenų dangalo dešinėje smilkininėje dalyje, tyčia sunkiai sutrikdė R. G. sveikatą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistojo S. Š. gynėjas advokatas Antanas Cemnolonskas prašo panaikinti Biržų rajono apylinkės teismo 2013-02-15 nuosprendį ir S. Š. išteisinti.
Gynėjas nurodo, kad teismo nuosprendis neteisėtas, todėl yra naikintinas. Mano, kad teismas, priimdamas nuosprendį, ypatingą dėmesį turėjo skirti tiek S. Š., tiek ir nukentėjusiojo R. G. parodymų patikimumui, kadangi jų parodymai yra nenuoseklūs ir prieštaringi.
Pažymi, kad nėra nustatytas nusikaltimo padarymo motyvas. Nors teismas pripažino įrodyta, kad S. Š. R. G. sužalojo dėl asmeninių nesutarimų ir pykčio, tačiau šios aplinkybės nepatvirtinta bylos duomenys. Tiek nukentėjusysis, tiek ir nuteistasis nurodė, kad jų santykiai visuomet buvo labai geri. Tai patvirtino ir nukentėjusioji V. G. bei liudytojai O. Š. ir I. S.. Tai, kad R. G. atvyko pas S. Š. švęsti Šv. Kalėdų, mano, taip pat rodo, jog jų santykiai iki įvykio buvo labai geri.
Gynėjas nurodo, jog teismo išvada, kad S. Š. ikiteisminio tyrimo metu surašydamas nuoširdų prisipažinimą bei duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo teisėjui taip pat įtariamojo parodymų patikrinimo metu sakė tiesą ir vėliau, siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės, parodymus pakeitė, neįvertino to, kad teismo laikomi teisingais S. Š. parodymai neatitinka teismo nuosprendžiu nustatytų aplinkybių.
Parodymuose, kuriuos teismas laikė teisingais, S. Š. nurodė, kad metė akmenį ir pataikė vyrui į nugarą, po ko vyras pargriuvo, po to tą patį akmenį metė vyrui į galvą ir pataikė į galvos šoną. Tačiau teismo medicinos specialistas sužalojimų nukentėjusiojo nugaros srityje nenustatė, nors jie turėjo likti, kadangi pasak nuteistojo, nuo smūgio akmeniu tas vyras (galimai R. G.) net pargriuvo. Teismas nustatė, kad nukentėjusiajam R. G. į galvos sritį akmeniu buvo suduota ne mažiau kaip keturis kartus, tuo tarpu S. Š. pripažino tik vieną kartą.
Kaip vieną iš argumentų, kodėl S. Š. parodymus, duotus atliekant jo parodymų patikrinimą vietoje, teismas laiko teisingais, nurodė tai, kad šis ikiteisminio tyrimo veiksmas buvo filmuojamas. Tačiau šio ikiteisminio tyrimo veiksmo vaizdo medžiaga nagrinėjant bylą teisme nebuvo ištirta. Todėl mano, kad tai turėtų būti padaryta nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, nes iš filmuotos medžiagos būtų galima susidaryti nuomonę, kiek patikimi yra S. Š. parodymai, duoti atliekant parodymų patikrinimą vietoje.
Nurodo, jog ypatingai atsargiai S. Š. parodymus, jų patikimumo aspektu, teismas turėjo vertinti ir dėl jo sveikatos būklės tiek įvykio metu, tiek po jo jau duodant parodymus ikiteisminio tyrimo metu bei teisme. S. Š. gydytojų psichiatrų gydytas nuo 1997 m. Iki 2007-02-08 pas psichiatrus lankėsi net 44 kartus. Atkreipia dėmesį ir į tai, kad teismo psichiatrijos – psichologijos ekspertizė S. Š. atlikta tik 2012 metais, t. y. praėjus beveik šešeriems metams po įvykio. Teismo posėdžio metu teismo ekspertė psichiatrė paaiškino, kad yra neaišku, kokios būtų buvusios ekspertų išvados dėl S. Š. psichinės būklės, jeigu ekspertizė būtų buvusi atlikta 2007 m. Tai, kad šios išvados, vertinant S. Š. psichinę būklę įvykio metu, galėjo būti kitokios, negu atlikus ekspertizę 2012 metais, duoda pagrindo S. Š. duotų tuoj po įvykio parodymų nelogiškumas. Ikiteisminio tyrimo metu S. Š. nurodė, jog nukentėjusysis jam pasakojo apie dalyvavimą kažkokioje žmogžudystėje su V., kad nukentėjusysis turėjo pasiklausymo aparatūrą. S. Š. elgesys po įvykio taip pat kelia abejonių dėl jo psichinės būklės. S. Š. į savo namus įlindo pro langą, nors su savimi turėjo raktus, po to ilgai miegojo, nors liudytojai D. K. ir I. S. 2006-12-26 nepastebėjo, kad nuteistasis būtų girtas ar pagiriotas, S. Š. buvo ramus, neatrodė išsigandęs.
Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo gynėjas prašė S. Š. skirti papildomą teismo psichiatrinę ekspertizę, pavedant ekspertams atsakyti į klausimą, ar S. Š. nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo patologinio girtumo būsenos. Mano, kad šis prašymas buvo pagrįstas atsižvelgiant į tai, kad S. Š. nurodė, jog išgėrus nedaug degtinės jį apėmė miegas, jis pradėjo viską matyti kaip per miglą, o po to jį pradėjo kažkas smaugti, prasidėjo grumtynės. Tačiau teismas šį prašymą atmetė, nors teismo ekspertė psichiatrė paaiškino, kad patologinis girtumas išsivysto panaudojus nedidelį alkoholio kiekį, tuomet atsiranda kliedesiai, pasikeičia elgesys. Nors ekspertizės akte yra nurodyta, kad objektyvių medicinos duomenų, kad S. Š. galimai padarytos veikos metu sirgtų lėtiniu ar laikiniu psichikos sutrikimu nėra, tačiau gynėjas nurodo, kad taip yra dėl to, kad po įvykio S. Š. nebuvo atlikta teismo psichiatrinė ekspertizė. Mano, kad nurodytos aplinkybės apie S. Š. būseną, išgertą nedidelį alkoholio kiekį, jo parodymai, duoda pagrindą abejoti S. Š. visišku sugebėjimu suvokti ir valdyti savo veiksmus įvykio metu.
Nurodo, kad abejones kelia ir nukentėjusiojo R. G. parodymų patikimumas. Dėl įvykio metu patirtų sužalojimų nukentėjusysis buvo praradęs atmintį. Jis apklaustas 2007-07-18 ir 2009-12-16 apie tai, tačiau kokiomis aplinkybėmis ir kas jį sumušė, neprisiminė. 2007-07-18 apklausoje R. G. nurodė, kad pas S. Š. be kitų asmenų dar buvo S. Š. ir D. K. ir A. V., nors D. K. ir S. Š. 2006-12-25 pas S. Š. nebuvo. Tik 2010-02-12, t. y. po įvykio praėjus daugiau kaip keturiems metams, R. G. apklausos metu parodė, kad prisimena, jog šaukė „S., nemušk“. 2010-06-23 vykusios apklausos metu R. G. nurodė tai, kad pamatęs pas S. Š. atėjusį A. V., pabėgo, ir jie jį vijosi. Išbėgęs į lauką nugriuvo, pamatė S. Š., kuris buvo iškėlęs rankas, jose laikė didelį akmenį ir tuo akmeniu smogė jam į galvą. Girdėjo A. V. balsą, raginantį S. Š. jį mušti. Tačiau gynėjas nurodo, kad abejotina, jog praėjus ilgam taiko tarpui po sužalojimo, nukentėjusysis pradėjo pats atsiminti įvykio aplinkybes. Mano, kad nukentėjusysis kitų asmenų papasakotas aplinkybes įsivaizduoja kaip realiai buvusias, kurias pats atsimena, nes jeigu nukentėjusysis iš tiesų pats realiai atsimintų įvykio aplinkybes, tai jos neprieštarautų byloje nustatytiems faktams. Pažymi, kad įvykio vieta yra nustatyta prie (duomenys neskelbtini) g. namo Nr. (duomenys neskelbtini), o ne prie S. Š. namų, todėl R. G. parodymai, kad jis išbėgo iš S. Š. namų ir pargriuvo, nėra teisingi. Atkreipia dėmesį į tai, jog teismas padarė išvadą, kad, kai buvo mušamas R. G., šalia jo buvo tik vienas asmuo. Tuo tarpu pats R. G. nurodo, kad kai S. Š. jį mušė, jis girdėjo A. V. balsą raginant S. Š. jį mušti. Teismo išvada, jog pirminiai S. Š. parodymai yra teisingi prieštarauja teismo išvadai, kad neabejoja nukentėjusiojo R. G. parodymais. Tvirtina yra akivaizdu, kad R. G. parodymai prieštarauja S. Š. parodymams, kuriuos teismas laikė teisingais.
Nurodo, kad liudytojas G. J. parodė, jog pro langą matė asmenį, kuris ties gulinčiu žmogumi buvo užsimojęs akmeniu. Tas asmuo buvo tvirtesnio kūno sudėjimo negu S. Š.. Ant iš įvykio vietos paimto akmens S. Š. kvapo nerasta, taip pat nerasta ant S. Š. drabužių kraujo bei sutepimų, tinkamų biologinių pėdsakų tyrimui. Šios aplinkybės verčia abejoti teismo išvada, kad S. Š. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir duoda pagrindą manyti, jog yra neįrodyta, kad S. Š. tyčia sunkiai sutrikdė R. G. sveikatą, todėl S. Š. turi būti išteisintas.
Nurodo, kad netgi ir sutikus su teismo nuosprendžiu nustatytomis S. Š. nusikalstamos veikos aplinkybėmis, mano, jog jam paskirta aiškiai per griežta bausmė. Teismui nenustačius S. Š. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, darytina išvada, kad teismas sutinka su S. Š. nurodyta aplinkybe apie išgertą nedidelį alkoholio kiekį, nes jo apsvaigimas neturėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Teismas, parinkdamas bausmės dydį, netinkamai atsižvelgė į S. Š. sveikatos būklę. S. Š. sveikatos būklė duoda pagrindą skirti bausmę švelnesnę, o ne griežtesnę negu sankcijos vidurkis. Teismas nuosprendyje daro išvadą, kad 2006-12-26 S. Š. namuose be jo ir nukentėjusiojo buvo daugiau asmenų, kad buvo kilęs konfliktas ir grumtynės, kurių metu nuo laiptų buvo nustumtas nukentėjusysis. Tuo teismas paaiškina ir iš kur ant S. Š. kūno atsirado specialisto išvadoje nurodyti sužalojimai. Tačiau į šias labai svarbias aplinkybes, galimai nukentėjusiojo smurto veiksmus prieš S. Š., netgi nukentėjusiojo elgesį įvykio metu teismas skirdamas bausmę neatsižvelgė. Mano, kad nenustačius S. Š. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, atsižvelgiant į jo sveikatos būklę, įvykio aplinkybes, jam turėjo būti skirta švelnesnė, negu sankcijos vidurkis, bausmė.
Teismo posėdyje S. Š. gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokurorė, nukentėjusysis ir jo atstovė – atmesti.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Apygardos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių nepažeidė. Apeliaciniame skunde dėstomi argumentai baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų – nukentėjusiojo R. G. bei S. Š. parodymų, pakankamumo ir patikimumo aspektais. Apygardos teismas konstatuoja, kad S. Š. kaltė 2006-12-26 sunkiai sutrikdžius R. G. sveikatą yra įrodyta išanalizuotų bylos įrodymų visuma. Apylinkės teismas BPK 20 str. 5 d. nuostatų nepažeidė.
Apygardos teismas, įvertinęs byloje surinktus ir ištirtus įrodymus – nukentėjusiojo R. G. paaiškinimus, S. Š. parodymus, liudytojų – G. J., A. P., D. K., I. S. ( I. Š.) parodymus, V. G. paaiškinimus, specialisto išvadų duomenis bei kitus bylos įrodymus konstatuoja, kad S. Š. kaltė padarius BK 135 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką yra pilnai įrodyta. Paminėti ir pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstyti bei išanalizuoti įrodymai abejonių dėl S. Š. kaltės sužalojus R. G. nekelia.
Baudžiamojoje byloje įrodyta, kad R. G. 2006-12-26 sužalojo S. Š.. Tiek paties S. Š., tiek nukentėjusiojo R. G. paaiškinimais nustatyta, kad R. G. 2006-12-25 vakare kartu su S. Š. pas jį namuose šventė Kalėdas. Tai, kad nukentėjusysis 2006-12-25 vakare išvyko pas S. Š., nustatyta ir liudytojų E. Ž., J. Ž., I. S. parodymais. Nors byloje nenustatyta, kad pas S. Š. namuose 2006-12-25 ar 2006-12-26 būtų vykęs konfliktas, tačiau tai, kad nukentėjusįjį 2006-12-26 apie 3 val. 40 min. Biržuose, (duomenys neskelbtini) gatvėje, netoli namo Nr. (duomenys neskelbtini), sužalojo S. Š., patvirtina sekančios byloje nustatytos aplinkybės.
Nukentėjusysis R. G. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdyje nurodė, kad jį sužalojo S. Š.. Tvirtino, kad atsimena kaip bėgo nuo S. Š., pargriuvo ir jį pradėjo mušti S. Š. - atsimena kaip S. Š. stovi užsimojęs abejomis rankomis laikydamas akmenį ( t. 6., b. l. 5-41). Tokios nukentėjusiojo nurodytos aplinkybės teismui nekelia abejonių, jos sutampa su liudytojų A. P. ir G. J. parodymais, specialistų išvadų duomenimis. Liudytojas G. J. nurodė, kad išgirdęs lauke riksmą pro langą pamatė gulintį ant žemės žmogų, o kitas žmogus buvo užsimojęs akmeniu, kurį jam surikus šis numetė, sėdo ant dviračio ir nuvažiavo. Liudytojas A. P., išgirdęs pagalbos šauksmą, išėjęs į lauką prie sužaloto žmogaus pamatė gulintį kruviną akmenį (t. 6., b. l. 5-41). Tai, kad R. G. sužalojo S. Š. patvirtina ir liudytojo G. J. parodymai, jog jo matytas asmuo įvykio vietoje buvo su dviračiu ir iš jos juo pabėgo. Pats S. Š. jo apklausų metu, taip pat teisiamajame posėdyje nurodė, kad įvykio naktį važiavo dviračiu ir iš įvykio vietos taip pat pabėgo dviračiu. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad iš esmės S. Š. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme neneigė buvęs įvykio vietoje. S. Š. įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje 2012-03-21 nurodė vietą (duomenys neskelbtini) gatvėje prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), kur jis metė į vyrą akmenį ir pataikė į nugarą, taip pat akmenį dar kartą metė vyrui į galvą, kai šis buvo nugriuvęs (t. 3., b. l. 184-185). Specialisto išvada byloje nustatyti padaryti sužalojimai R. G. patvirtina tiek aptartus liudytojų parodymus, tiek nukentėjusiojo bei iš dalies ir paties S. Š. nurodytas aplinkybes, kaip jis įvykio naktį sužalojo asmenį. R. G. be kitų specialisto išvadoje nurodytų sužalojimų nustatyti kaukolės skliauto ir pagrindo kaulų lūžiai padaryti suduodant ne mažiau keturių smūgių į galvos sritį kietais, bukais daiktais ( t. 1., b. l. 78-79).
S. Š. kaltę patvirtina ir aplinkybė, kad pas S. Š. buvo rasti nukentėjusiojo daiktai. Liudytoja I. Š. nurodė, kad nepavykus susisiekti su R. G., jo ieškoti nuvyko pas S. Š. į namus, kuriuose pamatė R. G. daiktus - batus, o pradėjus skambinti R. G. S. Š. padavė jai ir jo paliktą telefoną. Liudytojas A. P. parodė, kad naktį išgirdęs šauksmą išėjo į lauką ir pamatė gulintį sužalotą be sąmonės žmogų, kuris buvo pusnuogis - apsirengęs tik su sportinėmis kelnėmis ir marškinėliais, be batų ( t. 6., b.l. 5-41). Tokie įrodymai byloje nepalieka abejonių, kad nukentėjusįjį sužalojo būtent S. Š., kadangi aptarti duomenys patvirtina, kad nukentėjusysis, dėl konflikto ar prieš jį pradėto vartoti smurto pabėgo iš S. Š. namų ir netoli jų – vietos apžiūros protokolo duomenimis nustatyta, kad vieta, kur buvo rastas sužalotas R. G., yra 290 m atstumu nuo S. Š. namų, kitoje gatvėje, buvo sužalotas ( t. 1., b. l 63-67).
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde nurodoma, jog nepatikimi R. G. parodymai dėl tų aplinkybių, jog jis nurodė girdėjęs A. V. balsą, tuo tarpu teismas nustatė, kad įvykio vietoje buvo tik vienas asmuo. Taip pat dėl to, kad nukentėjusysis neteisingai nurodė, kad pas S. Š. 2006-12-25 namuose taip pat buvo ir S. Š. bei D. K.. Teismas konstatuoja, kad šios apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės nesudaro pagrindo vertinti nukentėjusiojo paaiškinimus kaip nenuoseklius ar prieštaringus. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teismo posėdyje R. G. nurodė, kad jį sužalojo S. Š.. Liudytojas G. J. nurodė, kad matė vieną asmenį, kuris buvo užsimojęs akmeniu prieš gulinti žmogų. Įvykio vietos apžiūrų metu rasti akmuo bei statybinio blokelio dalis, ant kurių, kaip nustatyta specialisto išvada, rastas žmogaus kraujo geno tipas sutampa su nukentėjusiojo R. G. genotipu. Nors byloje apklausti liudytojai S. Š. bei D. K. nurodė, kad 2006-12-25 Biržuose nebuvo, o liudytojas G. J. įvykio vietoje matė tik vieną asmenį, tai nesudaro pagrindo abejoti nukentėjusiojo paaiškinimais dėl esminių įvykio aplinkybių. Jis nuosekliai tvirtino, kad jį vijosi ir akmeniu sužalojo S. Š.. Šias nurodytas aplinkybes, kaip minėta, patvirtina kiti bylos įrodymai. Nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes, jog S. Š. jį vijosi, metė akmenį į galvą, S. Š. pripažino savo 2012-03-16 rašytiniame prisipažinime, o 2012-03-16 vykusios apklausos metu, 2012-03-21 parodymų patikrinimo vietoje metu, bei įtariamojo apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją 2012-03-28 metu nurodė, kad šiuos veiksmus atliko prieš vyrą, kuris jį smaugė namuose. Be to, S. Š. pirmosios instancijos teismo 2012-10-15 posėdyje kaltu pagal pareikštą kaltinimą prisipažino visiškai. Nors apeliaciniame skunde akcentuojama, kad S. Š. pripažino sudavęs tik vieną smūgį akmeniu į galvą, tačiau tai, kad nukentėjusiajam sunkų sveikatos sutrikdymą padarant nustatytus galvos sužalojimus padarė S. Š. patvirtina nustatytos aplinkybės, jog liudytojas G. J., išgirdęs riksmą bei pagalbos šaukimą, priėjęs prie lango pamatė tik vieną asmenį, kuris buvo užsimojęs akmeniu prieš gulintį žmogų jam šaukė (t. 6, b. l. 9).
Apeliaciniame skunde keliama abejonė, ar S. Š. galėjo visiškai suvokti ir valdyti savo veiksmus įvykio metu dėl galimai patologinio girtumo būsenos. Apygardos teismas pažymi, kad šis gynybos klausimas buvo keliamas ir pirmosios instancijos teisme. Byloje buvo atlikta S. Š. stacionarinė, kompleksinė psichiatrijos - psichologijos ekspertizė, kurios išvadoje (Nr. 75U-I-36/2012) nurodoma, kad objektyvių medicinos duomenų, jog S. Š. nusikalstamos veikos vykdymo metu sirgtų lėtiniu ar laikinu psichikos sutrikimu, nėra, jam diagnozuojamas adaptacijos sutrikimas, kuris netrukdo suprasti savo veiksmų ir juos valdyti. S. Š. eksperimentinio tyrimo metu polinkis agresijai bei neadekvati situacijai reakcija į agresyvų kitų žmonių elgesį neišryškėjo (t. 4., b. l. 93-95). Pirmosios instancijos teismo posėdyje ekspertė N. M. paaiškino, jog S. Š. lėtinių ar laikinų psichikos sutrikimų nenustatyta, o laikinas psichinis sutrikimas apima ir patologinį girtumą. Taip pat, ekspertė nurodė, kad pagal medicininius duomenis matyti, kad S. Š. pastoviai lankėsi pas psichiatrą, paskutinįjį kartą – 2007-02-08, tačiau jokių duomenų apie S. Š. psichozinę simptomatiką nėra ( t. 6., b. l. 5-41).
Apeliaciniame skunde abejojama S. Š. parodymų patikimumu dėl jo sveikatos būklės įvykio metu ir atkreipiamas dėmesys į tai, kad teismo psichiatrijos – psichologijos ekspertizė S. Š. atlikta tik 2012 metais, o S. Š. tuoj po įvykio duoti parodymai nelogiški. Tačiau paminėtos aplinkybės nesudaro pagrindo abejoti atliktos teismo psichiatrijos – psichologijos ekspertizės išvadomis, jog S. Š. nusikalstamos veikos padarymo metu galėjo visiškai suprasti savo veiksmų esmę ir juo valdyti. Teismo psichiatrai ekspertai pateikdami tokią išvadą, be psichologinio tyrimo vertino ir visą medicininę dokumentaciją, kurioje fiksuoti duomenys apie S. Š. psichikos būklę ( t. 4 b. l. 94).
Nepagrįstas ir apelianto teiginys dėl nuteistajam paskirtos per griežtos bausmės. Skirdamas bausmę teismas bausmių skyrimo taisyklių nepažeidė ir jomis vadovavosi tinkamai, įvertino visas reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes. Padarytas tyčinis, baigtas nusikaltimas, kurį baudžiamasis įstatymas priskiria sunkių kategorijai (BK 11 str. 5 d.). Nusikaltimas nukentėjusiajam sukėlė sunkias pasekmes – jis negrįžtamai prarado darbingumą. S. Š. atsakomybę lengvinančių bei ją sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgė į S. Š. asmenybę – neteistas, nedirba, taip pat įvertino ir apeliaciniame skunde akcentuojamą S. Š. sveikatos būklę apibūdinančius duomenis. Įvertinus visas šias aplinkybes darytina išvada, kad S. Š. paskirtąją bausmę, kuri savo trukme yra artima BK 135 str. 1 d. sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkiui, pripažinti aiškiai per griežta ir dėl to neteisinga, nėra pagrindo.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, keisti ar naikinti skundžiamą Biržų rajono apylinkės teismo 2013-02-15 nuosprendį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistojo S. Š. gynėjo advokato Antano Cemnolonsko apeliacinį skundą atmesti.