Kauno apygardos teismo nutartis

2010-01-29 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-129-175-2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-01-29
Bylos Nr.
1A-129-175-2010
Teisminio proceso Nr.
56-1-00215-2009
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Algerdas Urbšys (pirm.), Algirdas Jaliniauskas, Jurgis Kiškis
Nuteistasis
R. S., M. S., N. Š.

Pranešėjas Algerdas Urbšys Baudžiamoji byla Nr. 1A-129-175/2010

Teisėjas Raimundas Krušinys (Proceso Nr. 56-1-00215-2009)
Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.1.8.6.2.; 1.1.8.6.3.; 1.1.10.1.; 2.4.7.

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. sausio 29 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Algerdo Urbšio, teisėjų Algirdo Jaliniausko, Jurgio Kiškio, sekretoriaujant Vaidai Pupšytei, dalyvaujant prokurorei Birutei Šečkuvienei, gynėjui advokatui Valerijui Karpovui, nuteistajam R. S.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. S. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 26 d. nuosprendžio, kuriuo R. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal LR BK 284 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Iš N. Š., M. S. ir R. S. solidariai priteista G. L. 679 Lt turtinės ir 5000 Lt neturtinės žalos; A. S. 4700 Lt neturtinės žalos.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti M. S. ir N. Š., tačiau jų atžvilgiu apeliacinių skundų negauta.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. S. nuteistas už tai, kad kartu su N. Š. ir M. S. padarė viešos tvarkos sutrikdymą, t.y. jog 2008 m. rugsėjo 27 d. apie 00.30 val. (duomenys neskelbtini), esančios pirties, kurioje vyko E. S. gimtadienio šventė, teritorijoje, t.y., viešoje vietoje, be jokio pateisinamo motyvo ir priežasties, ignoruodami visuomenėje egzistuojančias moralės ir pagarbos vieni kitiems principais pagrįstas bendrąsias viešo elgesio taisykles, elgdamiesi ypatingai įžūliai, demonstruodami nepagarbą susirinkusiems į šventę, M. S. supykus, jog nebuvo įleistas į pirtyje vykusią šventę bei pamelavus, jog buvo sumuštas G. L., M. S. kartu su broliu R. S. bendrai sudavė G. L. nenustatytą kiekį smūgių rankomis bei spardė į įvairias kūno vietas, padarydami paviršinius veido nubrozdinimus, kraujosruvas galvoje, veide, kairėje rankoje, odos nubrozdinimus veide, dešiniame petyje ir nugaroje, t. y., kas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Tuoj po to, tęsdami nusikalstamą veiką, M. S. nuvedus sumuštą G. L. prie pirties ir tarp jo bei nukentėjusiojo M. B. kilus žodiniam konfliktui, privažiavus broliui R. S. ir priėjus nepilnamečiui N. Š., visi kartu pradėjo mušti M. B., suduodami nenustatytą kiekį smūgių kumščiais ir spardydami į galvą bei kitas kūno vietas, parkritusį spardydami, padarydami M. B. odos nubrozdinimus galvoje ir veide, kraujosruvą galvoje, sukėlusius nežymų sveikatos sutrikdymą. Marius ir R. S., tęsdami savo chuliganiškus veiksmus, tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, G. L. bandant apginti M. B., kartu sudavė nenustatytą kiekį smūgių kumščiais bei spardė nukentėjusįjį G. L., dėl ko jam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Po to, toje pačioje vietoje, M. S. sudavė nenustatytą kiekį smūgių kumščiais bei spardė į įvairias kūno vietas T. B., padarydamas odos nubrozdinimą veide, abiejose rankose ir juosmens srityje, kas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, o R. S. sudavė vieną kartą kumščiu į veidą A. S., norėjusiai apginti nuo užpuolikų mušamą G. L., padarydamas odos nubrozdinimą ir kraujosruvą veide, kas sukėlė A. S. nežymų sveikatos sutrikdymą. Tokiais bendrais įžūliais veiksmais visi kaltinamieji demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Šalies argumentai

Nuteistasis R. S. apeliaciniu skundu prašo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2009-11-26 nuosprendį pakeisti, paskiriant jam bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu, t.y. bausmės vykdymą atidėti pritaikius LR BK 75 str. Apelianto nuomone, teismas turėjo jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Nuteistasis tvirtina, kad kaltu jis visiškai prisipažino, kai tik jam buvo pareikštas įtarimas padarius nusikalstamą veiką (b. l. 106, 107). Kaltinamajame akte taip pat nurodoma, kad įtariamojo R. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nuteistasis nurodo, kad pagal savo dabartines finansines išgales atlygino nukentėjusiajai A. S. dalį žalos – 300 Lt.

Pasak apelianto, teismas, skirdamas jam bausmę, turėjo atsižvelgti į tai, kad jis dirba (b. l. 200). Nuteistasis nesutinka su teismo išvada, kad jo vaidmuo nusikaltimo padaryme yra vienas iš svarbiausių, kadangi pagrindinis nusikaltimo padarymo kaltininkas buvo jo brolis M. S., ką pripažino ir teismas. Nuteistojo nuomone, yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Atsižvelgus į paminėtas aplinkybes ir tai, kad jo padarytas nusikaltimas yra nesunkus, kad jis yra labai jauno amžiaus, laisvės atėmimo bausmės vykdymas galėtų būti atidėtas.

Teismo posėdyje prokurorė prašo nuteistojo apeliacinį skundą atmesti, nuteistasis ir jo gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. S. apeliacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegijos nuomone, Marijampolės rajono apylinkės teismas, pilnai ir visapusiškai ištyręs bylos aplinkybes, tinkamai įvertinęs įrodymus, priėmė teisėtą bei pagrįstą nuosprendį. Teismas R. S. bausmę paskyrė teisingai, nepažeisdamas bausmių skyrimo pagrindų, numatytų LR BK 54 str., nurodė išsamius motyvus, kodėl skiria tokios rūšies ir tokio dydžio bausmę.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas turėjo pripažinti nuteistojo R. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdų gailėjimąsi. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sprendžia, kad apylinkės teismas pagrįstai nepripažino nuteistojo R. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jog prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis pripažįstamas kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe tada, kai asmuo savo noru prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, o ne verčiamas objektyvių aplinkybių, ir nuoširdžiai gailisi. Nuoširdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė reiškiasi tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Nors nuteistasis R. S. tvirtina, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, tačiau iš bylos duomenų matyti, kad jis visgi nepripažino visų esminių aplinkybių. Faktiniais bylos duomenimis nustatyta, kad R. S. smurtinius veiksmus atliko G. L., A. S. ir M. B. atžvilgiu. Tuo tarpu nuteistasis teisminio nagrinėjimo metu tvirtino, kad smūgius sudavė tik vienam G. L., sukdamasis sudavė A. S., neigė sudavęs smūgius M. B.. Ikiteisminio tyrimo metu pirminėje apklausoje taip pat tvirtino sudavęs smūgius tik G. L. ir netyčia A. S.. Antros įtariamojo apklausos metu jis papildomai nurodė, kad smūgius sudavė ir M. B.. Šios aplinkybės rodo, kad R. S. nebuvo nuoširdus, parodymus stengėsi derinti prie esančių jo kaltės įrodymų, siekdamas kiek įmanoma sumažinti savo nusikalstamos veikos apimtį. Iš teismo posėdžių protokolų nustatyta, kad R. S. turėdamas galimybę atsiprašyti nukentėjusiųjų, to savalaikiai nepadarė. Tiesa, jis atlygino pagal galimybes, kaip jis pat tvirtina, dalį žalos vienai iš nukentėjusiųjų, tačiau tai neduoda pagrindo daryti kategorišką išvadą, kad nuteistasis išties kritiškai vertina savo elgesį. Dėl nurodytų priežasčių apylinkės teismas pagrįstai nepripažino R. S. atsakomybę lengvinančios aplinkybės – prisipažinimo ir nuoširdaus gailėjimosi. Apeliantas aiškina, kad kaltinamasis aktas patvirtina jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimą (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Pažymima, kad kaltinamasis aktas yra valstybinio kaltinimo pozicija ir nėra privalomas teismui vertinant byloje nustatytas aplinkybes. Vadovaujantis LR BPK 20 str. 5 d. teisėjai vertina byloje surinktus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, mano, kad apylinkės teismas pagrįstai nenustatė R. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs faktines bylos aplinkybes, pagrįstai nustatė nuteistojo R. S. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikaltimą padarė veikdamas bendrininkų grupe.

Apeliantas nurodo, kad jis atlygino nukentėjusiajai A. S. dalį žalos, tačiau teisėjų kolegijos nuomone, tai nėra R. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta LR BK 59 str. 1 d. 3 p. Skundžiamu nuosprendžiu nukentėjusiajam G. L. solidariai priteista iš nuteistųjų 679 Lt turtinės ir 5000 Lt neturtinės žalos. Nukentėjusiajai A. S. iš nuteistųjų solidariai priteista 4700 Lt neturtinės žalos. Nuteistasis tik nukentėjusiajai A. S. iki nuosprendžio priėmimo atlygino labai mažą dalį (300 Lt) žalos (b. l. 199), tuo tarpu LR BK 59 str. 1 d. 3 p. įpareigoja atlyginti ar pašalinti visą nusikaltimu padarytą žalą. Visa tai įvertinus, daroma išvada, kad nėra pagrindo pripažinti LR BK 59 str. 1 d. 3 p. numatytos aplinkybės nuteistojo R. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas R. S. bausmę, atsižvelgė į tai, kad jis padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, nusikalto turėdamas neišnykusį teistumą. Apylinkės teismas, atsižvelgęs į tai, kad R. S. yra recidyvistas, laikydamasis LR BK 56 str. 1 d. nuostatų, pagrįstai jam paskyrė laisvės atėmimo bausmę. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgė į tai, kad nenustatyta R. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nustatyta viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Teismas įvertino tai, kad R. S. atlygino nukentėjusiajai dalį žalos (300 Lt). Apylinkės teismas padarė teisingą išadą, kad R. S. vaidmuo nusikaltimo padaryme buvo vienas iš svarbiausių, kadangi iš bylos duomenų matyti, jog nusikaltimo pagrindinis kaltininkas buvo M. S., tačiau R. S. aktyviai prisidėjo prie M. S. nusikalstamų veiksmų, sudavė daugybinius smūgius, smurtinius veiksmus vartojo net trijų nukentėjusiųjų atžvilgiu. Įvertinęs visas šias aplinkybes, apylinkės teismas paskyrė R. S. laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis artimas LR BK 284 str. 1 d. sankcijoje numatytam laisvės atėmimo bausmės vidurkiui. Teisėjų kolegijos nuomone, bausmė paskirta teisingai, tinkamai individualizuota.

Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (BK 75 str. 1 d.). Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl, net ir esant formaliems pagrindams pagal nusikalstamos veikos kategoriją, esminė taikymo sąlyga yra teismo išvada, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Teismas, spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi vertinti visas bylos aplinkybes, susijusias ir su padaryta veika, ir su nuteistojo asmenybe: nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, kaltininko asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, jo elgesį šeimoje ir visuomenėje, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, kaltininko elgesį po nusikaltimo padarymo, pavyzdžiui, ar jis supranta padarytos veikos pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta savo kaltę ir neneigė jos ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos siekė įrodyti, jog ateityje nedarys naujų pavojingų veikų, kad nelinkęs sukurti konfliktinių situacijų, kad padaryti nusikaltimai yra daugiau atsitiktinio pobūdžio ir neparodo tikrosios jo vertybinės orientacijos, kad jis nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, atsiprašo nukentėjusiojo, atlygina padarytą žalą. Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus (ar auklėjamojo poveikio priemonę), ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį.

Konkrečiu nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad R. S. nors yra jauno amžiaus, teisiamas jau ne pirmą kartą. Nusikaltimą, už kurį nuteistas skundžiamu nuosprendžiu padarė jau būdamas teistas už tyčinį smurtinį sunkų nusikaltimą. Jo vaidmuo nusikaltimo padaryme, kaip pagrįstai nustatė teismas, buvo vienas iš svarbiausių. Kaip jau anksčiau minėta, nustatyta viena R. S. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. R. S. charakterizuojamas patenkinamai (b. l. 118). Tiesa, jis atlygino nukentėjusiajai A. S. nedidelę dalį žalos (b. l. 199), įsidarbino (b. l. 200). Tačiau teisėjų kolegijos nuomone, šios aplinkybės neduoda pagrindo manyti, kad nuteistasis daugiau nedarys naujų nusikaltimų, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Tad R. S. atžvilgiu taikyti BK 75 str. ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą nėra pagrindo.

Atsižvelgiant į išdėstytą, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, jį keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

nuteistojo R. S. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Algerdas UrbšysTeisėjai Jurgis KiškisAlgirdas Jaliniauskas