- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2023-03-14
- Bylos Nr.
- e1-1301-917/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-44018-2022-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Sigita Meškauskienė
- Kaltinamasis
- R. S.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 1.1.8.7.13Veiką padarė recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 13 p.)
- 1.1.8.11Bausmės skyrimas, kai neatlikus bausmės padaryta nauja nusikalstama veika (BK 64 str.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 2.12.1.3Teisėjo sprendimai (BPK 420 str.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
- 2.12.1.5Kaltinamojo teisė reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme (BPK 422 str.)
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Sigita Meškauskienė, nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 3-iojo skyriaus prokuroro D. J. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą byloje, kurioje
R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, išsituokusi, neįgali, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), teista:
1. 2022 m. birželio 3 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 163 straipsnį, 138 straipsnio 2 dalies 1, 3, 5 punktus (dvi veikos), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 5 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, paskirti įpareigojimai,
kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
R. S. 2022 m. lapkričio 19 d., apie 20.50 val. buto svetainėje, esančioje (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto su artima giminaite – mama I. S. metu, tyčia pargriovė nukentėjusiąją ant lovos mažiausiai ir ne mažiau 10 kartų rankomis sudavė jai į galvą, pečius, rankas ir kojas, keikė necenzūriniais žodžiais, po ko I. S. pradėjus šauktis pagalbos, dešinės rankos delnu užspaudė burną, o I. S. išsivadavus ir išbėgus į minėto buto prieškambarį, pasivijo nukentėjusiąją I. S., sugriebė už plaukų ir tyčia išrovė plaukų kuokštą, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajai I. S. padarė kraujosruvą dešiname žaste, kraujosruvas dešinės alkūnės srityje, kraujosruvą kairiame dilbyje, kraujosruvą airio riešo srityje, kraujosruvas dešinėje šlaunyje, kraujosruvą dešinėje blauzdoje, kraujosruvą kairio kelio srityje, kraujosruvą kairėje blauzdoje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamoji R. S. ikiteisminio tyrimo metu kaltu dėl padarytos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi ir parodė, kad 2022 m. lapkričio 19 d., apie 20.50 val. buto svetainėje, esančioje (duomenys neskelbtini), konflikto su savo motina metu, ji sudavė jai įtarime nurodytą kiekį smūgių, nes jai mama neatidavė jai jos pinigų. Ji dėl to susinervino ir nesukontroliavo savo nervų. Dėl tokių savo veiksmų labai gailisi, pasižada daugiau taip nedaryti. Su savo mama nebendrauja, vengia konfliktinių situacijų ir daugiau taip nepasikartos. Prašo ikiteisminį tyrimą baigti baudžiamuoju įsakymu ir sutinka su arešto bausme.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamosios prisipažinimo, jos kaltę taip pat patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai, tai yra nukentėjusiosios parodymai, tarnybiniai pranešimai, įvykio vietos apžiūros protokolas, specialisto išvada ir kita baudžiamosios bylos medžiaga.
Nukentėjusioji I. S. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), kartu su dukterimi R. Z.. Tarp jos ir dukters nuolat vyksta konfliktai, ankščiau ne kartą yra kvietusi policiją, tačiau ikiteisminis tyrimas dėl smurto artimoje aplinkoje nebuvo pradėtas. Duktė dažnai vartoja alkoholinius gėrimus, ko pasėkoje tampa agresyvi, elgiasi neprognozuojamai, pradeda žodžiais konfliktuoti, stumdytis. R. Z. 2022 m. lapkričio 19 d., apie 20.50 val., būdama neblaivi grįžo namo ir pradėjo elgtis agresyviai. Svetainės kambaryje tarp jos ir jos dukters R. Z. įvyko žodinis konfliktas, kurio metu duktė tyčia abiejų rankų, delnais sudavė ne mažiau kaip dešimt kartų į įvairias kūno vietas, taip pat pagriovė ant grindų, (griūnant susitrenkė dešinės rankos alkūnę), tąsė už plaukų, (juos raudama), tokiais veiksmais R. Z. sukėlė jai fizinį skausmą ir padarė sumušimą, poodinę kraujosruvą ant dešinės rankos alkūnės. Iš karto po įvykio, nukentėjusioji skambino bendruoju pagalbos numeriu 112 ir pranešė apie įvykį. Konflikto metu namuose daugiau pašalinių asmenų nebuvo, juose buvo tik ji su dukterimi. Po įvykio ją apžiūrėjo medicinos darbuotojai, į gydymo įstaigą nesivežė.
Liudytojas E. B. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad 2022 m. lapkričio 19 d., apie 21.00 val. kartu su E. J. dirbo Kauno apskr. VPK Reagavimo valdybos 3-iame skyriuje patruliais, kai iš budėtojo gavo nurodymą vykti į smurtą artimoje aplinkoje į (duomenys neskelbtini). Nuvykus nurodytu adresu, R. Z. įsiaudrinusi pradėjo jiems šaukti, kad jai motina perkando pirštą ir neatiduoda pinigų, kad jai skauda, kad ji turi pretenzijų ir panašiai. Keikėsi, keikė motiną, pravardžiavo. Motina, matydama, kad neįmanoma perrėkti dukros, nuėjo ramiai į miegamąjį ir atsisėdo ant lovos. Motina I. S. papasakojo, kad į jos namus atėjo jos dukra R. Z.. Ji tuo metu uždegusi žvakę meldėsi ir dėl to R. Z. pradėjo ant jos rėkti, kad namai dvokia nuo žvakės. Puolė ją kolioti, nuvertė ją ant lovos, mušė per rankas, veidą, pilvą. Kai ji pradėjo rėkti, šauktis pagalbos, dukra ranka jai užspaudė burną. Po to, kai ji iš dukros išsilaisvino, ji pradėjo bėgti į koridorių ir dukra čiupo jai už plaukų ir rovė plaukus. Parodė savo ranką ir veidą. Jis matė nubrozdinimus. P. J. paklausė ar jai buvo išrauti plaukai ir ji atsakė, kad nežino, bet po to persibraukė sau per pakaušį, per plaukus ir jos rankoje liko nemažas kuokštas plaukų. Jis liepė padėti tuos plaukus ant lovos. Motina aiškino, kad dukra gyvena su iš kalėjimo grįžusiu sugyventiniu ir nuolatos yra girta. Dukra su ja nuolatos negyvena, bet atėjo pas ją į svečius. Dukra ateina į jos namus, nes jaučiasi šeimininke, nes yra deklaravusi gyvenamą vietą šiame bute. Abiem moterims buvo patikrintas girtumas. Motina buvo blaivi, o dukra buvo apsvaigusi nuo alkoholio. Jiems bendraujant su moterimis į butą atvyko medikai, kurie abi moteris apžiūrėjo. Nuėjęs į virtuvę pas R. Z. išklausyti jos įvykio versijos ją apžiūrinėjo medikai ir ant piršto klijavo pleistrą. Kai medikai baigė apžiūrėti R. Z., jie nuėjo prie jos motinos. Viena iš medikų, praeidama pro jį, jam pasakė, kad labai gerai pažįsta R. Z., kad ji nuolatos melagingai skundžiasi apie sužalojimus, labai dažnai kviečia GMP ir meluoja apie tai, kad ją visi sužaloja. R. Z. pasikėlusi palaidinė rodė maišelį pritvirtintą prie pilvo, pradėjo aiškinti, kad jai yra išvesta stoma, kad jai mušė per pilvą, graudinosi, po to tapo agresyvi, pradėjo keiktis necezūriniais žodžiais, keikti savo motiną. Dukra bandė iš motinos atimti kortelę jėga, bet motina jai įkando į pirštą. Dukra pasakodama nuolatos keitė nuotaikas, nuolatos apžiūrinėjo lentynas, kažką dėliojo, buvo nervinga, tai verkė, tai tapdavo agresyvi, tai pikta keikė pareigūnus. Grasino, kad sumuš motiną, kad padegs jos duris, kad atleis pareigūnus iš darbo, rašys skundą prieš medikus, nes ir jie neatlieka savo darbo, nes pareigūnai neatiduoda jai pinigų ir panašiai. Kalbėjo daug, keikėsi, tai verkė, tai pyko. Buvo akivaizdžiai apsvaigusi nuo alkoholio. R. Z. atsisakė pasirašyti žurnale prie alkotesterio parodymų. Bendraujant su motina miegamajame girdėjo, kad dukra virtuvėje daužė rankomis į galimai baldus, rėkė, keikė motiną, aiškino, kad motina ją daužė. Motina tai girdėdama ramiai atsakinėjo, kad niekas jos nedaužė. Vėliau atvyko tyrėjai ir motiną jie perdavė jiems atlikti procesinius veiksmus, o jų nurodymų R. Z. išsivedė į lauką ir prie automobilio įteikė jai šaukimą atvykti į policijos komisariatą.
Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta – (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje nuo kampinės sofos-lovos paimtas plaukų kuokštas supakuotas į voką.
Specialisto išvadoje nurodyta, kad I. S. nustatyta kraujosruva dešiname žaste, kraujosruvos dešinės alkūnės srityje, kraujosruva kairiame dilbyje, kraujosruva kairio riešo srityje, kraujosruvos dešinėje šlaunyje, kraujosruva dešinėje blauzdoje, kraujosruva kairio kelio srityje, kraujosruva kairėje blauzdoje. R. S. sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 9 punkto sužalojimai laikomi nežymiu sveikatos sutrukdymu. Sužalojimai padaryti butu daiktu, dėl ne mažiau kaip septynių trauminių poveikių. Sužalojimų vaizdas, lokalizacija, pobūdis rodo, kad sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku. Sužalojimai galėjo būti padaryti daiktui judant be kontaktuojant su kūnu ir kūnui judant bei kontaktuojant su daiktu.
Kauno apskrities VPK Reagavimo valdybos tarnybiniame pranešime nurodyta, kad telefonu gautas pranešimas, kad smurtaujama (duomenys neskelbtini). Atvykus į vietą nustatyta, kad smurtą patyrė I. S.. Ant nukentėjusios galvos ir dešinės rankos matoma žaizda ir įdrėskimas. Nukentėjusioji susijaudinusi. Smurtu įtariama dukra R. Z.. Ant jos kūno matomi sužalojimai, yra susijaudinusi, akivaizdžiai apsvaigusi nuo alkoholio. R. Z.21.26 val. nustatytas 1,85 promilių girtumas. Nukentėjusioji blaivi. Atvykus moterys tarpusavyje žodžiu konfliktavo. Nukentėjusioji papasakojo, kad į butą atėjo dukra ir prašė jos pinigų. Motinai atsisakius duoti pinigų tarp jų kilo konfliktas, ko pasėkoje dukra rankomis nustūmė motiną nuo lovos, taip moteris nukritusi nuo lovos ant grindų susitrenkė dešinės rankos alkūnę. Bandant šauktis pagalbos, moteris dukra rankomis bandė spausti jai veidą, taip nudraskydama moteriai nosį. Nukentėjusiajai ginantis nuo dukros, ji jai įkando į dešinės rankos rodomąjį pirštą. Išsilaisvinusi I. S. pabėgo į buto koridorių, kur jos dukra dar kartą priėjusi rankomis paėmė moteriai už plaukų, tempė ją taip sukeldama moteriai fizinį skausmą. Pakalbėjus su R. Z., ji paaiškino, kad motinos banko sąskaitoje yra jos pinigai, kuriuos moteris norėjo susigražinti, dėl to kilo konfliktas. Aplinka netvarkinga. Išmėtyti daiktai.
Tarnybiniame pranešime dėl užfiksuotų sužalojimų nurodyta, kad 2022 m. lapkričio 19 d. 21.50 val. nuvykus į įvykio vietą – (duomenys neskelbtini), ir atliekant tolimesnį informacijos patikslinimą dėl smurto artimoje aplinkoje, ant pranešėjos I. S. vizualiai matėsi kūno sužalojimai, todėl siekiant užfiksuoti galimo smurto artimoje aplinkoje faktą, padarytos I. S. veido ir dešinės rankos fotonuotraukos. Smurtą patyrusi I. S. blaivi.
Apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėjus bendro pagalbos centro garso įrašus nustatyta, kad pirmas kvietimas 2022 m. lapkričio 19 d. 20:57:24 val. vyras pranešė, kad kaimynė rėkia, prašosi pagalbos. Matyt dukra muša motiną, nes tai ne pirmas kartas. Antras skambutis buvo 21:07:00 val. kai skambino I. S., ir pranešė, kad dukra reikalauja kortelės, mušasi. Prašė kviesti policiją ir gelbėti.
BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Pažymėtina, kad tam, jog kiltų atsakomybė pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, pakanka padaryti bent vieną iš šio straipsnio dispozicijoje numatytų alternatyvių veikų, smurtavimo pobūdis, nusikalstamos veikos padarymo įrankiai ir pan. veikos kvalifikavimui reikšmės neturi, tačiau į juos atsižvelgiama parenkant skiriamos bausmės rūšį ir jos dydį.
BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Tai kvalifikuota nusikaltimo sudėtis, nes įstatymo leidėjas smurtą prieš savo artimą giminaitį ar šeimos narį laiko pavojingesne veika.
Teismas, išanalizavęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus – kaltinamosios, nukentėjusiosios parodymus, įvykio vietos apžiūros protokolą, specialisto išvadą, kitus rašytinius įrodymus, daro išvadą, jog kaltinamoji 2022 m. lapkričio 19 d., apie 20.50 val. žodinio konflikto su mama I. S. metu, tyčia pargriovė nukentėjusiąją ant lovos mažiausiai ir ne mažiau 10 kartų rankomis sudavė jai į galvą, pečius, rankas ir kojas, keikė necenzūriniais žodžiais, po ko I. S. pradėjus šauktis pagalbos, dešinės rankos delnu užspaudė burną, o I. S. išsivadavus ir išbėgus į minėto buto prieškambarį, pasivijo nukentėjusiąją I. S., sugriebė už plaukų ir tyčia išrovė plaukų kuokštą, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajai I. S. padarė kraujosruvą dešiname žaste, kraujosruvas dešinės alkūnės srityje, kraujosruvą kairiame dilbyje, kraujosruvą airio riešo srityje, kraujosruvas dešinėje šlaunyje, kraujosruvą dešinėje blauzdoje, kraujosruvą kairio kelio srityje, kraujosruvą kairėje blauzdoje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą.
Byloje kaltinamosios R. S. ir kitais aptartais įrodymais nustatyta, jog kaltinamoji pagriovusi nukentėjusiąją ant lovos, ne mažiau kaip 10 kartų rankomis sudavė jai į galvą, pečius, rankas ir kojas, nukentėjusiajai pradėjus šauktis pagalbos, delnu užspaudė burną, o nukentėjusiajai išsivadavus, sugriebė už plaukų ir tyčia išrovė plaukų kuokštą, siekė nukentėjusiąją sužaloti, sukelti jai fizinį skausmą. Visa tai rodo, kad asmuo suprato, jog elgiasi neteisėtai, ir taip norėjo elgtis, t. y. veikė tiesiogine tyčia.
Šie duomenys patvirtina, kad nežymų sveikatos sutrikdymą I. S. sukėlė dukros kaltinamosios vartotas fizinis smurtas ir taip sukeltas fizinis skausmas, t. y. pasekmės susiję priežastiniu ryšiu su kaltinamosios neteisėtu veikimu. Kaltinamoji, būdama suaugusi, pakaltinamas asmuo, neabejotinai suvokė, kad trenkdama nukentėjusiajai ir sugriebus už plaukų raudama plaukus gali sužaloti ir sukelti fizinį skausmą.
Apibendrinant darytina išvada, kad kaltinamosios veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji fizinio smurto vartojimo sukeliant nežymų sveikatos sutrikdymą savo šeimos nariui požymiai, todėl kaltinamosios veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Atsižvelgus į bylos duomenis ir esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą.
Kaip matyti iš paskelbimo įtariamajai apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, R. S. galimybę užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, šio proceso tvarką ir pasekmes suprato, su prokuroro kreipimusi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei su siūloma bausmės rūšimi – areštu – sutinka.
Skiriant bausmę kaltinamajai, atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje, t. y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kitas reikšmingas bylai aplinkybes, o taip pat ir bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis).
Kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad ji prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jos atsakomybę sunkinančios aplinkybės – nusikaltimą padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir būdama recidyviste (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai).
Skiriant bausmę atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir stadiją – kaltinamoji padarė vieną baigtą tyčinę nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Taip pat įvertinama ir kaltinamojo asmenybė, o būtent tai, kad kaltinamoji praeityje teista už smurtinio pobūdžio nusikalstamos veikos padarymą, administracine tvarka nebausta, VšĮ ,,Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos“ stacionare gydėsi, diagnozuota F10.8, F10.2, F60.1, Priklausomybės ligų centre Kauno filiale neregistruota, 2023 m. sausio 3 d. specialisto išvadoje konstatuota, kad R. S. teismo psichiatrijos ekspertizę skirti netikslinga.
BK 140 straipsnio 2 dalies sankcija numato, kad už nusikalstamą veiką – nesunkų nusikaltimą, gali būti skiriama viena iš alternatyvių bausmių – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.
Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, kaltinamąją charakterizuojančius duomenis, taip pat siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajai už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą skirtina sankcijoje numatyta bausmės rūšis – areštas, jos vykdymą atidedant su intensyvia priežiūra.
Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamoji kalta prisipažino visiškai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 2 dalies nuostatomis, taikytinos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatos ir skirtina bausmė kaltinamajai mažinama vienu trečdaliu.
Pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos ,,Liteko“ duomenis, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose R. S. atžvilgiu yra nagrinėjamas teikimas dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo. Procesinis sprendimas minėtoje byloje nepriimtas, todėl šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė nebendrintina su 2022 m. birželio 3 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu paskirta bausme.
Kaltinamajai paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti, pradėjus bausmės vykdymą, panaikintina.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vokas, kuriame yra plaukų kuokštas, saugomas prie popierinės bylos, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,
nusprendžia:
R. S. pripažinti kalta padariusią nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti, jai 75 (septyniasdešimt penkių) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir paskirti R. S. sumažintą bausmę – 50 (penkiasdešimt) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalies, 4 dalies, 5 dalies 7 punktu, 10 punktu, R. S. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams su intensyvia priežiūra – laiko ir vietos stebėjimo kontrole elektroninėmis stebėjimo priemonėmis, nustatant buvimą gyvenamojoje vietoje ir nurodant, kad R. S. privalo būti namuose pagal nurodomą gyvenamąją vietą nuo 23.00 val. iki 06.00 val., išskyrus atvejus, kai tai susiję su darbu, o taip pat skiriant įpareigojimą viso arešto atidėjimo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti.
Daiktą, turėjusį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: voką, kuriame yra plaukų kuokštas, saugomą prie popierinės bylos, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikinti.
1. Nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, ji turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jai įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamosios gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kalta, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajai dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.