- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-07-29
- Bylos Nr.
- 2YT-4417-1021/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-53-3-00847-2024-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jonas Abraitis
- Pareiškėjas
- L. L.
- Suinteresuotas asmuo
- L. M., valstybės įmonė ,,Turto bankas“
- Kategorijos
Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teisėjas Jonas Abraitis
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. L. pareiškimą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys L. M., valstybės įmonė ,,Turto bankas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja L. L. prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. M., mirusi (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą po savo sutuoktinio A. M., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, pradėdama palikimą faktiškai valdyti.
Pareiškėja pareiškime nurodo, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos motina M. M., kuri bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise turėjo žemės sklypą su gyvenamuoju namu bei ūkio pastatais, esančius (duomenys neskelbtini), bei dar du žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini). Be to, M. M. priklausė ir 4 žemės sklypai asmeninės nuosavybės teise. Visas šis nekilnojamasis turtas yra registruotas M. M. vardu. Po motinos mirties pareiškėja notarui padavė pareiškimą dėl jos palikimo priėmimo bei gavo tai patvirtinantį notaro liudijimą. Tačiau pareiškėja negali paveldėti motinai M. M. priklausančio turto ir gauti paveldėjimo teisės liudijimo, kadangi paaiškėjo, jog nebuvo užvesta paveldėjimo byla po jos sutuoktinio (pareiškėjos tėvo) A. M., kuris mirė (duomenys neskelbtini) mirties, t. y., M. M. po sutuoktinio mirties nepadavė pareiškimo notarui dėl palikimo priėmimo ir nebuvo paveldėjusi jam priklausančio turto. Šiuo metu, norint pareiškėjai susitvarkyti turto paveldėjimo dokumentus po M. M. mirties, pareiškėjai būtina kreiptis į teismą, kad teismine tvarka būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, jog M. M. priėmė palikimą po savo sutuoktinio A. M. mirties, pradėdama jį faktiškai valdyti. Po sutuoktinio mirties M. M. liko gyventi jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), pareiškėjos šeimos padedama jį prižiūrėjo, tvarkė, pagal poreikį remontavo, mokėjo už jį komunalinius mokesčius, tvarkė jo aplinką. Motinos deklaruota gyvenamoji vieta iki pat jos mirties buvo šiame name. Po sutuoktinio mirties jai atiteko ir visi namuose buvę bei sutuoktiniui priklausę asmeniniai ir namų apyvokos daiktai. Po sutuoktinio mirties pareiškėjos motina visą laiką naudojosi ir visais jiems priklausančiais žemės sklypais, t. y., jos pavedimu žemės sklypus prižiūrėjo ir dirbo pareiškėjos šeima, nes dėl savo amžiaus ir sveikatos būklės ji pati jų dirbti ir prižiūrėti jau nebegalėjo. Tokiu būdu M. M. priėmė palikimą po sutuoktinio A. M. mirties, pradėdama jį faktiškai valdyti (b. l. 1-2).
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo L. M. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, tačiau raštu yra nurodęs, kad atsisako jam priklausančios tėvo ir motinos palikimo dalies (b. l. 34); prieštaravimų pareiškimo tenkinimui neišreiškė, todėl teismas sprendžia, kad šis suinteresuotas asmuo pareiškimui neprieštarauja.
Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „Turto bankas“ atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, procesiniai dokumentai jam įteikti tinkamai (elektroninių ryšių priemonėmis). Kadangi procesiniai dokumentai jam įteikti tinkamai, atsiliepimo teismui nepateikė, teismas sprendžia, kad šis suinteresuotas asmuo pareiškimui taip pat neprieštarauja.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ypatingosios teisenos tvarka gali būti nustatomi tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t. y., juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes. Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y., ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis). Palikimo priėmimo faktą tvirtina teismas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Kitokiu būdu gauti įrodymų, kad buvo priimtas palikimas, kaip tik kreipiantis į teismą su prašymu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, nėra galima, todėl pareiškėjos reikalavimas yra teisėtas. Prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas pareiškėjai sukels teisines pasekmes, kadangi, neturėdama teismo sprendimo dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, negali paveldėti mirusios motinos turto, jį įregistruoti viešame registre savo vardu ir juo disponuoti (CPK 444 straipsnio 1 dalis). Faktas nustatomas turto paveldėjimo tikslu (CPK 444 straipsnio 8 punktas, 445, 448 straipsniai).
Pareiškėjos pateiktais rašytiniais įrodymais – medicininiais mirties liudijimais nustatyta, kad A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), jų abiejų nuolatinė gyvenamoji vieta iki mirties buvo adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 5, 25); santuokos sudarymo įrašo išrašu nustatyta, kad A. M., gimęs (duomenys neskelbtini), ir M. M. (iki santuokos sudarymo – J.), gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) buvo sudarę santuoką (b. l. 6); Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašais nustatyta, kad M. M. vardu įregistruota nuosavybės teisė į šį nekilnojamąjį turtą: žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini) (įregistravimo pagrindas – 1996 m. spalio 25 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)); gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinius (du kanalizacijos šulinius), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini) (įregistravimo pagrindas – 1992 m. gruodžio 8 d. Sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2014 m. balandžio 7 d. pažyma); žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini) (įregistravimo pagrindas – 1996 m. liepos 17 d. Apskrities valdytojo įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) ir 1996 m. spalio 25 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)); žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini), (įregistravimo pagrindas – 1996 m. liepos 17 d. Apskrities valdytojo įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini)) (b. l. 8-20); Testamentų registro išrašu nustatyta, kad A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), testamento sudaręs nebuvo, duomenų apie palikimo po jo mirties priėmimą nėra (b. l. 21); Gyventojų registro išrašais nustatyta, kad A. M. ir M. M. deklaruota gyvenamoji vieta nuo 2014 m. balandžio 22 d. iki kiekvieno mirties buvo adresu (duomenys neskelbtini); A. M. mirė (duomenys neskelbtini), būdamas santuokoje (kuri sudaryta (duomenys neskelbtini)); M. M. (duomenys neskelbtini), būdama našle (kuria tapo (duomenys neskelbtini)) (b. l. 22, 23); Vilkaviškio rajono savivaldybės 3-iojo notaro biuro notaro Rimanto Kivyliaus išduotas liudijimas patvirtina, kad M. M. palikimą yra priėmusi jos duktė – pareiškėja šioje byloje L. L. (b. l. 24).
M. M. buvo A. M. sutuoktinė, todėl ji turėjo teisę paveldėti šio turtą kartu su pirmos ar antros eilės mirusiojo įpėdiniais pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.13 straipsnį (duomenų, kad A. M. būtų sudaręs testamentą, byloje nėra). Tam, kad paveldėti sutuoktinio turtą, M. M. turėjo per 3 mėnesius nuo sutuoktinio mirties priimti jo palikimą teisės aktų nustatyta tvarka, t. y., faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti arba paduodama palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 1-3 dalys). M. M. į notarą dėl mirusio sutuoktinio palikimo priėmimo nesikreipė, tačiau pareiškėja L. L., kuri yra priėmusi M. M. palikimą, atitinkamai jos teises ir pareigas, įrodinėja, kad M. M. savo sutuoktinio A. M. palikimą priėmė faktiniu valdymu.
Pareiškėja pareiškime nurodė, kad po sutuoktinio mirties M. M. liko ir toliau gyventi jai ir jos sutuoktiniui bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), jį prižiūrėjo, tvarkė, pagal poreikį remontavo, mokėjo už jį komunalinius mokesčius, tvarkė jo aplinką, taip pat naudojosi kitais tuo pačiu adresu esančiais statiniais, po sutuoktinio mirties jai atiteko ir visi namuose buvę bei sutuoktiniui priklausę asmeniniai ir namų apyvokos daiktai. Byloje jokio ginčo dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto nėra, suinteresuoti asmenys pareiškimui neprieštarauja, pareiškėjos nurodytų aplinkybių neginčija. Taigi, teismui nėra jokio pagrindo netikėti pareiškėjos teiginiais, kuriuos iš dalies patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai, dėl ko konstatuojama, kad M. M. savo sutuoktinio A. M. palikimu rūpinosi kaip savo, nepraėjus 3 mėnesiams nuo jo mirties. Kadangi pareiškėja negali kitokia tvarka gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų, o šio fakto nustatymas pareiškėjai turės juridinę reikšmę – ji įgis galimybę gauti paveldėjimo teisės liudijimą į visą mirusiajai M. M. priklausiusį turtą, pareiškimas tenkintinas visiškai – paveldėjimo tikslu nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėja M. M., mirusi (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą po savo sutuoktinio A. M., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, pradėdama palikimą faktiškai valdyti (CK 5.50 straipsnio 1-3 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 8 punktas, 445, 448 straipsniai).
Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 1R-386/1K-411 „Dėl Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“ nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 8 Eur, o šioje byloje susidariusios mažesnės, 7,93 Eur dydžio, išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, jos iš pareiškėjos ne priteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis išdėstytu bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 270, 275, 296, 442, 444, 448 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškimą patenkinti visiškai.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą po savo sutuoktinio A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, pradėdama palikimą faktiškai valdyti.
Faktą nustatyti turto paveldėjimo tikslu.
Šio teismo sprendimo nuorašus ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo sprendimo paskelbimo dienos pasiųsti pareiškėjai bei suinteresuotiems asmenims.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.