Alytaus apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą ieškovės I. P. ieškinį atsakovui G. P. dėl prievolės įvykdymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovės I. P. atstovė advokatė Irena Andriuškevičienė teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad šalys sudarė Paveldėjimo teisių pirkimo – pardavimo sutartį, kuria ieškovė savo paveldėjimo teises į turtą ir turtines teises pagal testamentą pardavė atsakovui. Atsakovas nepasinaudojo galimybe kelti bylą dėl sutarties nuginčijimo, jeigu jis manė, kad sutartis yra sudaryta suklydimo įtakoje, todėl ji yra galiojanti, tačiau atsakovas nesumoka ieškovei sutartimi sutartos pinigų sumos. Šalių sudaryta sutartis turi įstatymo galią ir privalo būti įvykdyta. Atsakovas nurodo, kad šalių sudarytoje sutartyje sutarta suma yra per didelė, teikia 2015 metų turto vertinimo ataskaitą. Ieškovės tvirtinimu nebuvo jokiu kitų sutarčių. Naivu tikėti, kad atsakovas neskaitė sutarties, nesuprato jos, ar nežinojo, kad pagal sutartį įsipareigojo ieškovei sumokėti 50000,00 Lt. Atsakovas savo teiginių nepagrindė jokiais įrodymais, t. y. jis nepateikė teismui įrodymų, kad sutartis buvo kitokia, kad ketino parduoti paveldėtą turtą ir pasidalinti pinigus, jis nepateikė teismui įrodymų apie tai, kokia buvo turto kaina, kai jis 2011 metais buvo paveldėtas. Atsakovo pateiktas 2015 metų turto vertinimas neaktualus ginčo dienai ir tokiu įrodymu negalima vadovautis, juolab kad teismas turi kitus įrodymus. I. P. palaikė glaudžius santykius su atsakovu, būdama vyresnė, visuomet padėjo broliui materialiai, ji nurodė, kad apmokėjo mamos skolas, o atsakovas tik surado paskolos davėją Marijampolėje, kad gautų patvirtinimą notariškai, jog skolos už butą nėra. Atsakovas turi pakankamai turto, turi kitą butą, sodo sklypą, tačiau netinkamai vykdė savo prievolę, buvo nesąžiningas ir nesiekė nei dalimis, nei kita forma atsiskaityti su ieškove, todėl ieškovė ir nesutinka sudaryti taikos sutarties, nes net ir sudarius taikos sutartį, ji neturi lūkesčių, kad atsakovas sumokės nurodytą sumą pinigų. Atsakovas aiškina teismui, kad šalys sudarė kitokią sutartį, ir kad šalių valia buvo kita – parduoti butą ir pasidalinti pinigines lėšas. Tačiau ši sutartis apima visą paveldėtą turtą, t. y. dar žemės sklypą ir pinigines lėšas. Apie tai, kad reikia parduoti žemės sklypą ir kad gavo pinigines lėšas atsakovas teismui nenurodė. Šalys laisva valia įvertino butą, susitarė kainą ir pasirašydami sutartį prisiėmė teises bei pareigas. Šalys sutartyje pasirašę, kad sutarties sąlygos jiems išaiškintos. Atsakovas per visą laiką nesistengė įvykdyti sutarties ir neatliko ieškovei nei vieno mokėjimo. Prašo ieškinį tenkinti pilnai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė ieškovės ir atsakovo motina V. P., kuri testamentu visą turtą paliko savo vaikams – I. P. ir G. P. lygiomis dalimis, t. y. po ½ dalį. Tiek ieškovė, tiek atsakovas priėmė palikimą, o (duomenys neskelbtini) sudarė Paveldėjimo teisių pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 3691, kuria susitarė, kad ieškovė parduoda atsakovui teises į turtą ir turtines teises pagal testamentą, likusias po motinos mirties už 50000,00 Lt (14481,00 Eur), kurių mokėjimas atidėtas penkeriems metams, t. y. iki (duomenys neskelbtini). Suėjus nustatytam terminui, atsakovas pareigos pagal Paveldėjimo teisių pirkimo–pardavimo sutartį, sumokėti ieškovei 14481,00 Eur, neįvykdė.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.154 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę. Šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir šio kodekso nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Sutarties sąlygas šalys nustato savo nuožiūra, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas nustato imperatyviosios teisės normos (CK 6.156 straipsnio 4 dalis). Kiekviena sutarties šalis turėdama sutartinių santykių, privalo elgtis sąžiningai (6.158 straipsnio 1 dalis ). Remiantis CK 6.193 straipsnio 1-2, 4-5 dalimis, sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, yra privaloma ir turi būti vykdoma. Pagal CK 6.189 straipsnio 1 dalį sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai.

Šalys sudarė Paveldėjimo teisių pirkimo-pardavimo sutartį, taigi tarp šalių susiklostė pirkimo – pardavimo teisiniai santykiai – kuomet viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą) (CK 6.305 straipsnis). Iš tarp šalių sudarytos sutarties, teismas sprendžia, jog konkrečios parduodamos paveldėjimo teisės į turtą ir turtinės teisės kainos dydis bei faktas, kad mokėjimas atidedamas penkeriems metams, t. y. iki (duomenys neskelbtini), yra nustatytas abiejų sutarties šalių susitarimu, patvirtintu šalių bei notaro parašais. Sutarties laisvės principas reiškia civilinių teisinių santykių subjektų teisę laisvai spręsti, sudaryti jiems konkrečią sutartį ar jos nesudaryti, taip pat pasirinkti, su kuo sudaryti sutartį, be to, savarankiškai spręsti dėl sutarties turinio (sutarties sąlygų) bei formos, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas ar jos turinį nustato imperatyviosios teisės normos arba tam tikrų sąlygų reikalauja viešoji tvarka, sąžiningumo, protingumo, teisingumo ir kiti teisės principai, gera moralė. Sutarties laisvės principas taip pat apima šalių teisę pasirinkti ir sudaryti tokios rūšies sutartį, kuri labiausiai atitinka jų interesus (CK 6.156 straipsnis).

Iš bylos duomenų nustatyta, jog šalių motina paliko savo vaikams: butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), sodo žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) bei pinigines lėšas, esančias AB banke SNORAS. Atsakovas savo valia sutiko su ieškovės pasiūlymu įsigyti jos paveldėjimo teises į turtą ir turtines teises už 50000,00 Lt (14481,00 Eur) kainą, priešingų įrodymų, paneigiančių nurodytą faktinę aplinkybę teismui nepateikta. Tačiau 2015 metais atsakovas nusprendė, kad šalių sutartyje sutarta kaina per didelė, kreipėsi į turto vertintoją, kuris atliko vertinimą ir nurodė, kad paveldėto buto bendra rinkos vertė vertinimo dieną (2015-07-08) yra 17000,00 Eur, kurios ½ atsakovas sutinka sumokėti ieškovei. Atsakovas teismo posėdžio metu taip pat paaiškino, kad sodo žemės sklypo, kurį siūlo pasiimti ieškovei, vertė yra apie 290,00 Eur, banke buvusi pinigų suma panaudota motinos laidotuvėms. Atsakovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad kartu su ieškove buvo pas notarą, tačiau į sutarties turinį nesigilino ir dėl nurodytos kainos sutartyje klausimų nekėlė, nes pasitikėjo ieškove. Taip pat atsiliepime atsakovas nurodė, jog jis vertina, kad sutartyje paveldėjimo teisių į turtą ir turtinių teisių įsigijimo kaina per didelė, į sutartį įrašyta nesąžiningai, siekiant apgauti atsakovą ir akivaizdžiai jam nepalankiomis sąlygomis.

Pažymėtina, kad ginčijant sutartį, kaip sudarytą suklydus ar dėl apgaulės, pareiga įrodyti, kad asmuo, nors ir būdamas veiksnus, sandorio metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti (CK 1.89 straipsnio 1 dalis), kad suklysta ir kad suklydimas buvo esminis (CK 1.90 straipsnio 1 dalis), kad sandoris sudarytas dėl apgaulės (CK 1.91 straipsnio 1 dalis), tenka šaliai, kuri siekia nuginčyti sandorį nurodytais pagrindais (CK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Atsakovas nepateikė į bylą jokių įrodymų, jog sutartį pasirašė dėl suklydimo ar apgaulės bei sutarties nėra nuginčijęs taip pat neginčija ir šioje byloje. Ieškovės atstovei atkreipus atsakovo dėmesį į šią aplinkybę, atsakovas baigiamojoje kalboje nurodė, jog negali paaiškinti, kodėl neginčijo sutarties, tačiau daugiau bylinėtis su seserimi neketina.

Sutarties sąlygų pakeitimas, kaip ir jos sudarymas, gali būti atliekamas tik laisva valia sudarytu šalių susitarimu (CK 6.223 straipsnio 1 dalis). Kaip minėta teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnis). Sutartis turi būti vykdoma tinkamai ir sąžiningai, t. y. taip, kaip nustatyta jos sąlygose. Jei nėra abipusės sutarties šalių valios (susitarimo), viena iš sutarties šalių neturi teisės vienašališkai pakeisti sutarties sąlygas ar sutartį nutraukti (jos atsisakyti), išskyrus atvejus, kai tokia teisė įtvirtinta įstatyme ar sutartyje ir laikomasi nustatytos šios teisės įgyvendinimo tvarkos (CK 6.59, 6.204, 6.217. 6.223 straipsniai). Vienos iš sutarties šalių valia, nesant kitos šalies sutikimo, sutarties sąlygos gali būti keičiamos tik įstatyme ar sutartyje apibrėžtais atvejais, priešingu atveju tai reikštų sutarčių laisvės principo ir kitos sutarties šalies teisėtų interesų pažeidimą. Dėl to tais atvejais, kai įstatymai ar sutartis nesuteikia teisės vienašališkai keisti sutartį, šalis, siekdama dėl tam tikrų priežasčių pakeisti jos sąlygas, turi kreiptis į kitą šalį ir sutarties keitimo klausimą spręsti derybų būdu, o susitarti nepavykus – kreiptis į teismą (CK 6.223 straipsnio 2 ir 3 dalys). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad sutarties sąlygų pakeitimas teismo sprendimu yra išimtinė priemonė, kuri gali būti taikoma tik sutartyje numatytais ar įstatymo nustatytais pagrindais, kiekvienu konkrečiu atveju pagal byloje nustatytas aplinkybes konstatavus, kad šalių sutartinių prievolių pusiausvyra yra iš esmės pažeista ir vienai šaliai sutarties vykdymas yra suvaržytas.

Nagrinėjamu atveju atsakovas, siekdamas pakeisti šalių sudarytos Paveldėjimo teisių pirkimo-pardavimo sutarties nuostatas dėl paveldėjimo teisių į turtą ir turtinių teisių pardavimo kainos, tačiau ieškovei nesutinkant dėl tokio sutarties pakeitimo, nepasinaudojo jam įstatymo suteikiama teise kreiptis į teismą su ieškiniu dėl (duomenys neskelbtini) sutarties pakeitimo. Sutarčiai esant galiojančiai, nenuginčytai ir abiejų šalių valia ar teismo sprendimu nepakeistai, atsiskaitymas už įsigytas teise į turtą ir turtines teises turėjo būti vykdomas pagal šalių minėtoje sutartyje sutartas sąlygas. Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovo teisė vienašališkai keisti su ieškove pasirašytą sutartį įstatyme neįtvirtinta, tokia teisė jam nenustatyta ir šalių sudarytoje sutartyje. Be to, šalių sutarties 11 punkte nurodyta, kad sutartis šalių perskaityta, suprasta dėl turinio ir pasekmių ir, kaip atitinkanti šalių valią, savarankiškai pasirašyta. Todėl teismas įvertinęs bylos medžiagą, šalių argumentus, vadovaujantis pirmiau nurodytais motyvais, daro išvadą, kad ieškovės reikalavimas dėl 14481,00 Eur priteisimo yra pagrįstas ir tenkintinas.

CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, jog pagal prievolę neatsiskaitęs asmuo, privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, t. y. 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2018-09-13) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ištyrus bylos medžiagą, vertinant visumą byloje esančių įrodymų yra pagrindas išvadai, kad ieškovė įrodė visas sąlygas, būtinas tenkinti ieškovės ieškinio reikalavimus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnis).

Patenkinus ieškinį, iš atsakovo priteistinos ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovė I. P. teikia teismui įrodymus, kad patyrė 1357,90 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ieškovės patirtos advokato pagalbos išlaidos, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą nustatytus advokato užmokesčio maksimalius dydžius, laikytinos pagrįstomis (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Taip pat iš atsakovo priteistinos 3,36 Eur išlaidos susijusios su procesinių dokumentų įteikimu valstybei (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265–270 straipsniu ir 448 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei I. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 14481,00 Eur skolą, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2018-09-13) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1357,90 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovo G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 3,36 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Ši suma turi būti pervesta į VMI prie LR finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Šis sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.