- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2011-01-28
- Bylos Nr.
- 1-75-448/2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Asta Jakučiūnienė
- Nukentėjusysis
- L. P.
- Kaltinamasis
- V. T., A. Ž.
- Advokatai
- Antanas Pliauga
Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Asta Jakučiūnienė, sekretoriaujant Vilmai Grigaravičienei, dalyvaujant prokurorei Laurai Mačiulytei-Valaitei, advokatui Antanui Pliaugai, nukentėjusiajam L. P. , teismo posėdyje nagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
V. T., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. 1970-06-21 Mažeikiuose, rusas, LR pilietis, turintis vidurinį issilavinimą, išsituokęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso 22 str. 1 d. -178 str. 2d., 187 str. 1d.
A. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. 1984-07-22 Marijampolėje, lietuvis, LR pilietis, turintis 6 klasių išsilavinimą, nevedęs, bedarbis, (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikoje neteistas, 2010 02 12 2 Vilniaus m. 2-os apylinkės teismo nutartimi suderinta Ispanijos Karalystės Almerijos teismo paskirta 5 m. laisvės atemimo bausmė pagal Ispanijos Karalystės BK atskirus straipsnius su LR BK 180 str. 2 d ir paskirta 5 m. laisvės atėmimo bausmė, 2010-05-26 lygtinai paleistas is pataisos istaigos neatlikęs 2 m. 5 men. 28 d. paskirtos laisvės atėmimo bausmės, teistumas neišnykęs, kaltinamas dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso 22 str. 1 d. -178 str. 2d., 187 str. 1d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. T. laikotarpiu nuo 2010 m. rugpjūčio 25 d. iki rugjūčio 26 d. 13 val. išlupdamas medinių durų lentas, išlauždamas lango rėmą, nupjaudamas metalinę spyną, įsibrovė į L. P. priklausančias dirbtuves, esančias (duomenys neskelbtini), ir kartu su A. Ž. pasikėsino pagrobti L. P. turtą: 35 kg aliumininės 6 mm vielos, 1 kg. vertė 20 Lt bendrai 700 Lt sumai, du aliuminio skriemulius, vieno vertė- 400 Lt, kito vertė-1000 Lt, du degalų užpylimo pistoletus po 100 Lt bendrai 200 Lt sumai, 18 kg aliumininio metalo laužo, 1 kg vertė 3 Lt bendrai 54 Lt sumai, 150 Lt vertės dujinį degiklį, 38 kg tris varinių radiatorių šerdis po 7 Lt vienas kg bendrai 266 Lt sumai, 300 Lt vertės ir 200 Lt vertės elektros variklius bendrai 500 Lt sumai, 17,5 kg varinio metalo laužo, kur 1 kg vertė 10 Lt bendrai 175 Lt sumai, 7, 5 kg varinių laidų, kur 1 kg vertė 3,5 Lt bendrai 26 Lt sumai, 8 kg žalvario juostų ir strypų, kur 1 kg vertė 10 Lt bendrai 80 Lt sumai, keturis akumuliatorius po 50 kg, kur 1 kg vertė 1,30 Lt bendrai 260 Lt sumai, du akumuliatorius po 22 kg, kur 1 kg vertė 1,3 Lt bendrai 57 Lt sumai, tuo pasikėsino padaryti nukentėjusiajam L. P. 3868 Lt turtinę žalą, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios, nes buvo pastebėti liudytojo A. Z. .
V. T. ir A. Ž. buvo kaltinami tuo, jog tuo pačiu metu, toje pat vietoje, bendrais veiksmais, turėdami tikslą padaryti vagystę bei įsibraudami į L. P. dirbtuves, išlupdami medines durų lentas, sugadino duris, kurių vertė 300 Lt, išlauždami lango rėmą ir išdauždami stiklą, sugadino langą 250 Lt vertės, išlupdami spyną 30 Lt vertes, tyčia sunaikino nukentėjusiajam L. P. priklausantį turtą, tuo padarydami jam 580 Lt turtinę žalą.
Apklaustas kaltinamuoju, V. T. kaltu prisipažino ir paaiškino, kad 2010-08-25 važiavo pro šalį broliui priklausančiu automobiliu SEAT Toledo, sustojo atlikti gamtinius reikalus ir pasuko nuo kelio prie senų dirbtuvių pastato. Per pastato durų skylę pamatė, kad viduje daug metalo laužo. Nusprendė šį laužą pavogti. Nulupo lentą nuo durų ir taip pateko į pastatą, į rastą maišą sukrovė laužą, maišą išnešė ir padėjo prie pastato. Viską išnešė per kelis kartus, akumuliatorius iškėlė per langą. Kadangi metalo buvo daug, jis nusprendė važiuoti namo ir paprašyti brolio bendrakaltinamojo Ž., kad šis padėtų laužą sudėti į automobilį. Brolis sutiko padėti ir jie sekančią dieną brolio automobiliu nuvažiavo prie dirbtuvių, pernešė laužą, tačiau eidami link savo automobilio, pamatė atvažiuojantį traktorių. Kadangi išsigando, palikę laužą išvažiavo. Nurodo, kad neprisimena, jog lango rėme būtų stiklas, o lango rėmą sugadino, nes jį užkabino, kai per langą kėlė akumuliatorių. Dėl spynos paaiškino, kad spynos nepjovė, spynų nematė.
Nukentėjusiojo atsiprašė, jam atlygino žalą-600 Lt.
Apklaustas kaltinamuoju, A. Ž. paaiškino, jog brolis T. jam papasakojo, kad važiavo į Alytų, buvo sustojęs prie dirbtuvių ir matė spalvoto metalo laužo. Brolis paprašė padėti parvežti tą laužą, nes jam sunku nešti iki automobilio. Kaltinamasis sutiko ir sekančią dieną jie abu nuvažiavo prie kažkokio sandėlio, šalia jo ant žemės buvo sudėti du maišai su laužu, toliau buvo dar du akumuliatoriai, ritiniai vielos. Brolis įlipo į pastato vidų, jam liepė laukti lauke. Nešant maišus link automobilio, kaltinamieji pamatė atvažiuojantį traktorių, išsigando ir išvažiavo viską palikę.
Nukentėjusysis L. P. parodė, kad (duomenys neskelbtini) esančias mechanines dirbtuves jis naudoja kaip sandėlį, ten laiko techniką ir grūdus. 2010 08 26 jam pranešė, kad šį pastatą buvo bandyta apvogti. Atvažiavęs į vietą, rado prie kito pastato sudėta iš dirbtuvių išneštą metalo laužą-du maišus, o akumuliatoriai (4 dideli ir 2 mažesni) buvo neprinešti, numesti pusiaukelėje. Pastato durys buvo išspardytos. Patalpa, iš kurios buvo išnešti daiktai, buvo užrakinta spyna, ji buvo nukirpta ir taip buvo patekta į tą patalpą. Lango rėmas buvo patręšęs, iš vidaus buvo apmušta lentomis, stiklas silpnai laikėsi. Vagystės metu lango rėmas buvo išstumtas. A. Z. jam pasakojo, kad traktoriumi važiavo iš laukų, pamatė atokiai stovintį automobilį ir vaikščiojančius žmones. Jam kilo įtarimas, privažiavęs arčiau pamatė, kad žmonės nubėgo į automobilį, tačiau jis nematė, ar jie buvo pastate.
Nurodo, kad kaltinamieji jam atlygino žalą, sumokėjo 600 litų, jo atsiprašė ir jis jiems atleidžia.
Liudytojas A. Z. parodė, kad apie pietus pro L. P. priklausančias dirbtuves važiavo iš laukų namo. Pamatė baltos spalvos automobilį. Privažiavęs arčiau, pamatė du žmones bėgančius į automobilį, o daiktai buvo sudėti lauke. Automobilis buvo ne vietinių gyventojų. Liudytojas paskambino T. R. , šis atvažiavo, jie viską apžiūrėjo-matė maišą, prikrautą smulkių detalių, arčiau dirbtuvių gulėjo akumuliatoriai. Apžiūrėjus pastatą, matė, kad ir durys , ir langas buvo sugadini. Nurodo, kad T. R. spėjo įsidėmėti nuvažiuojančio automobilio numerius.
Liudytojas T. R. parodė, kad jam paskambino dėdė A. Z. ir pranešė, kad jis matė, kaip du vaikinai pabėgo nuo dirbtuvių link balto nematyto automobilio. Liudytojas nuvažiavo link dirbtuvių ir pamatė važiuojantį per pievas baltos spalvos automobilį. Šiam automobiliui užstojo kelią, užsirašė jo numerius. Vėliaus su atvykusiu dirbtuvių savininku šalia pastato rado sukrautą į maišus metalą, toliau buvo dar kelios metalinės detalės.
Protokolu- pareiškimu L. P. praneša, kad 2010 08 26 buvo apvogtos (duomenys neskelbtini) esančios jo dirbtuvės, pavogta detalių ir metalo laužo, į dirbtuves buvo patekta medinėse duryse išardžius lentas bei išlaužus langą ( b. l. 3).
Apžiūros protokole, fotolentelėse fiksuota, kad apžiūrėtos šios dirbtuvės, lauke prie jų rasti įvairūs metalo daiktai (b. l. 4-15), rasta nukirpta metalinė pakabinamos spynos ąselė; specialisto išvadoje Nr. 52-16-ISI-257 nurodyta, kad tiriamieji strypai buvo atidalinti žnybimo būdu kokiu nors žnybimo įrankiu (pvz. žnyplėmis) (b. l. 35-36).
Specialisto išvadoje Nr. 52-16-ISI-322 nurodyta, kad du pirštų pėdsakai, išimti įvykio vietos apžiūros metu, yra palikti A. Ž. kairės rankos smiliumi ir tikimiausiai kairės rankos didžiuoju pirštais (b.l. 25-26).
Ikiteisminio tyrimo metu V. T. ir A. Ž. veika pagal LR BK 22 str. 1d.-178 str. 2d. buvo kvalifikuota tinkamai. Kaltinamasis V. T. teigia, kad į pastatą jis pateko įveikęs kliūtį, t.y. atlupęs durų lentas ir taip patekęs į pastatą. Jis į pastatą įsibrovė-pateko prieš savininko valią ir pasikėsino pavogti nukentėjusiojo turtą, kuris kaltinamajam buvo svetimas ir jam nepriklausė. V. T. ir A. Ž. teigė, kad A. Ž. apskritai nebuvo patekęs į patalpas, jis tik laukė prie pastato. Nors A. Ž. fiziškai nebuvo įėjęs į pastatą, tačiau jis negalėjo nežinoti, kad dalyvauja vagystėje, nes žinojo, kad pastatas su jame buvusiu turtu nepriklauso jo broliui V. T. , be to, jo suvokimą dėl dalyvavimo vagystėje paliudija ir tas faktas, kad jis, pamatęs besiartinantį traktoriumi važiuojantį liudytoją A. Z. , skubiai puolė šalintis iš įvykio vietos, tuo parodydamas, kad suprato, jog užsiima neteisėta veika. Kaltinamasis A. Ž. teigė, kad jis nevogė, jis tik norėjo padėti broliui išnešti turtą. Šiuo atžvilgiu jo prisipažinimas ir nebūtinas, nes aukščiau aptartais įrodymais nustatyta, kad nusikaltimą buvo pasikėsinta pdaryti bendrais veiksmais, abiems kaltinamiesiems aktyviai dalyvaujant jį darant, neprieštaraujant vienas kito veiksmams realizuojant nusikaltimo objektyviąją pusę, savo dalyvavimu užtikrinant nusikalstamų tikslų įgyvendinimą. Kaltinamųjų veikoje yra ir vagystės, kaip nusikaltimo, subjektyvusis veikos požymis-į pastatą buvo įsibrauta su tikslu pagrobti turtą.
Savo nusikalstamo sumanymo kaltinamieji nebaigė dėl to, kad pabėgo iš nusikaltimo vietos, išsigandę traktoriumi važiuojančio žmogaus.
Nors kaltinamasis V. T. nepripažino, kad į pastate buvusią patalpą jis pateko nupjovęs durų spyną, tačiau toks faktas įrodytas nukentėjusiojo L. P. parodymais, kur jis teigė, kad patalpa, iš kurios buvo bandyta pagrobti jo turtą, buvo užrakinta pakabinama spyna, o po vagystės spyna buvo nupjauta. Įvykio vietos apžiūros metu matyti, kad metalinės pakabinamos spynos užkaba yra nukirpta (b.l. 10), o specialistas patvirtino, kad užkaba buvo atidalinta nužnybimo būdu galimai žnyplėmis. Taigi nors kaltinamasis V. T. neprisipažino nupjovęs pakabinamą spyną, ši aplinkybė byloje įrodyta.
Vadovaujantis išdėstytu, įrodyta, kad V. T. ir A. Ž. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 22 str. 1d.-178 str. 2d.
V. T. ir A. Ž. buvo kaltinami ir tuo, kad sugadino svetimą turtą, t.y. jie buvo kaltinami dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 187 str. 1d. Teisminio bylos nagrinėjimo metu nepavyko įrodyti, kad kaltinamasis A. Ž. dalyvavo sugadinant turtą. Bendrakaltinamasis V. T. parodė, kad 2010 08 25 jis išspyrė pastato duris ir taip į jį pateko, po to per langą, išstūmęs rėmą, iškėlė akumuliatorius, juos bei maišus su metalo laužu padėjo netoli pastato. Sekančią dieną jis atvažiavo su broliu A. Ž. , norėdamas pasiimti išneštą turtą, daugiau pastato negadino. Tokias palinkybes patvirtino ir A. Ž. . Liudytoju apklaustas A. Z. taip pat nurodė, jog matė, kaip du vaikinai bėgo nuo pastato, tačiau jis nematė, ar jie abu buvo į pastatą įėję. Taigi įrodymų, kad A. Ž. dalyvavo sugadinant nukentėjusiojo turtą, byloje nėra, dėl to A. Ž. pagal šį kaltinimą išteisintinas.
Motyvuojamoji dalis
Išnagrinėjus bylą teisme, nustatyta, kad neginčijamų įrodymų, kad V. T. padarė jam inkriminuojamą L. P. turto sugadinimą, byloje nėra. Kaltinamasis neturi įrodyti, kad yra nekaltas, jo kaltę turi įrodyti ikiteisminio tyrimo pareigūnai bei teismas. Ikiteisminio tyrimo metu civilinio ieškinio pareiškimu nukentėjusysis nurodė, kad bandant apvogti jo sandėlį, buvo išluptos medinių durų lentos ir sugadintos 300 Lt vertės durys, išlaužiant lango rėmą ir išdaužiant stiklą, buvo sugadintas 250 Lt vertės langas, be to, išlupta 30 Lt spyna, viso dėl turto sugadinimo jis patyrė 580 Lt žalą ( b.l. 46).
LR BK 187 str. 1 ir 3 dalys atitinkamai numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas sugadino svetimą turtą arba sugadino nedidelės vertės svetimą turtą. Taigi vienintelis aiškus atribojimo kriterijus–padarytos nukentėjusiajam asmeniui žalos dydis, kuris turi būti tiksliai apskaičiuotas ir pagrįstas atitinkamais įrodymais. Teismas pažymi, kad nurodydamas jam padarytos turtinės žalos dydį-580 Lt.-nukentėjusysis R. P. nepateikė nei vieno jį pagrindžiančio įrodymo, taigi neaišku, kuo remdamasis nukentėjusysis nurodo, kad jo patirta žala sudaro būtent 580 Lt. Kitų įrodymų, pagrindžiančių nusikalstama veika padarytą turtinės žalos dydį, byloje nėra. Nors kaltinamieji pripažino, kad savo veiksmais padarė žalą nukentėjusiajam ir netgi jam atlygino 600 Lt, tačiau tuo negalima remtis, įrodinėjant V. T. kaltę dėl LR BK 187 str. 1d. numatytos veikos.
Esant šioms aplinkybėms, teismui kyla pagrįstų abejonių dėl sugadinto R. P. turto vertės, o tuo pačiu negalima nuteisti V. T. dėl veikos, numatytos LR BK 187 str. 1d. Teismas negali apkaltinamojo nuosprendžio grįsti prielaidomis, kadangi atsiradusių abejonių, ištyręs visus byloje esamus įrodymus, objektyviais duomenimis teismas negali pašalinti, todėl visos jos vertintinos kaltinamojo naudai. Taigi kaltinamasis V. T. išteisintinas pagal BK 187 str. 1 d, nustačius, kad nepadaryta veika, turinti šios nusikalstamos veikos požymių (LR BPK 303 str. 5 d. 1 p.).
Nukentėjusiojo R. P. pareikštas civilinis ieškinys atmestinas.
V. T. ir A. Ž. pasikėsino padaryti tyčinę nusikalstamą veiką, kuri įstatymo priskiriama prie apysunkių (LR BK 11 str. 3d.). Jų atsakomybę lengvina tai, kad prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padarę nusikalstamą veiką (LR BK 59 str. 1d. 2p.), atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką pasikėsino padaryti bendrininkų grupėje ( LR BK 60 str.). Skiriant bausmes kaltinamiesiems, atsižvelgtina į tai, kad jie atsiprašė nukentėjusiojo, šis jiems atleido, kaltinamieji atlygino nukentėjusiojo nurodytą žalą, kuri, jo manymu, buvo padaryta kaltinamųjų nusikalstama veika. Individualizuojant bausmę, atsižvelgtina ir į tai, kad kaltinamųjų veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje.
V. T. nedirba, pragyvena iš atsitiktinių uždarbių, dėl to bauda jam neskirtina. Tai, kas jis nedirba, tai, kad jis nusikalstamos veikos padarymo metu turėjo galiojančią administracinę nuobaudą (b.l. 75) bei tai, kad nusikalstamą veiką jis pasikėsino padaryti bendrininkaudamas, duoda pagrindo manyti, kad LR BK 178 str. 2d. sankcijoje numatytos bausmės-viešieji darbai ar laisvės apribojimas-kaltinamajam bus per švelnios ir neatitiks LR BK 41 str. numatytų bausmės tikslų. Kadangi V. T. nusikalto ir teismo teisiamas pirmą kartą, jis pasikėsino padaryti apysunkį nusikaltimą, kuris nutrūko pasikėsinimo stadijoje, jam neskirtinas realus laisvės atėmimas (LR BK 55 str.). V. T. skirtinas laisvės atėmimas, atidedant paskirtos bausmės vykdymą.
A. Ž. nusikalstamą veiką pasikėsino padaryti turėdamas neišnykusį teistumą, t.y. lygtinio paleidimo iš pataisos namų metu. Ši aplinkybė rodo jo didesnį pavojingumą visuomenei ir jam skirtina bausmė, susijusi su laisvės atėmimu. A. Ž. registruotas bedarbiu darbo biržoje, jis turi mažametį vaiką. Atsižvelgiant į A. Ž. poziciją dėl nusikalstamos veikos ( jis atlygino nukentėjusiajam šio įvardintą nusikalstama veika padarytą turtinę žalą), į tai, kad nukentėjusysis A. Ž. atleido, į tai, kad A. Ž. vaidmuo pasikėsinant padaryti nusikalstamą veiką buvo antraeilis, į jį charakterizuojančias aplinkybes ( jis turi šeimą ir mažametį vaiką, yra jauno amžiaus, aktyviai ieškosi darbo, nes registruotas darbo biržoje, bausmės vykdymą prižiūrinčios institucijos charakterizuojamas teigiamai) manytina, kad LR BK 41 str. numatyti bausmės tikslai-sulaikyti asmenį nuo naujų nusikaltimų padarymo, atimti galimybes daryti naujas nusikalstamas veikas-bus pasiekti dar neizoliavus A. Ž. nuo visuomenės, todėl jam terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas maksimaliam terminui, paskiriant griežtus įpareigojimus bei paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
V. T. pripažinti kaltu dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso 22 str. 1d.-178 str. 2 d. ir nuteisti laisvės atėmimu 1 metams.
V. T. dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 187 str. 1d. išteisinti, jam nepadarius veikos, turinčios šios nusikalstamos veikos požymių.
Vadovaujantis LR BK 75 str., terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymą V. T. atidėti 1 (vieneriems) metams 6 mėnesiams, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms.
V. T. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti kardomąją priemonę-rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
A. Ž. dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 187 str. 1 d. išteisinti, neįrodžius, kad jis dalyvavo darant šią nusikalstamą veiką.
A. Ž. pripažinti kaltu dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso 22 str. 1d.-178 str. 2 d. ir nuteisti terminuotu laisvės atėmimu 1 metams.
Vadovaujantis LR BK 64 str. 1d., 3 d., paskirtą bausmę subendrinti su 2010 02 12 Vilniaus m. 2-osios apylinkės teismo suderinta Almerijos (Ispanijos Karalystė) nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi iš dalies jas sudedant ir subendrintą bausmę A. Ž. paskirti terminuotą laisvės atėmimą 3 metams.
Vadovaujantis LR BK 75 str., terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymą A. Ž. atidėti 3 (trims) metams, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms bei A. Ž. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę-5 MGL dydžio (650 litų) įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą (sąskaitos Nr. LT267300010002455919, „Swedbank“, AB, banko kodas 73000), šią sumą sumokant per 1 mėnesį nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo.
A. Ž. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti kardomąją priemonę-rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Nukentėjusiojo L. P. civilinį 580 Lt ieškinį atmesti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir atiduotus saugoti nukentėjusiajam L. P. -akumuliatorius, aliuminio vielą, varines radiatorių šerdis, elektrinių variklių korpusus, aliuminio skriemulius, varinę skardą ir kitus metalinius daiktus-po nuosprendžio įsiteisėjimo grąžinti nukentėjusiajam L. P. .
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per nuosprendį priėmusį teismą.