- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-05-02
- Bylos Nr.
- 1-464-201/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-33-1-01786-2012-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Adolfina Simaitienė
- Nukentėjusysis
- A. S.
- Kaltinamasis
- M. S.
- Kategorijos
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Adolfina Simaitienė, sekretoriaujant Erikai Ziniūtei, dalyvaujant prokurorei Irmai Guobytei, nukentėjusiajai A. S., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
M. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gim.(duomenys neskelbtini) Klaipėdos raj., Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, pagrindinio išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini) , Airijoje, dirbantis (duomenys neskelbtini) indų plovėju, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 str.,
Aprašomoji dalis
nustato:
M. S. vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką:
Jis, pagal 2002-06-18 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimą privalėdamas mokėti A. S. naudai, nepilnamečiui vaikui – dukrai E. S., gim. 2000-05-24, išlaikymui po 250 Lt. kas mėnesį nuo 2002-07-03 iki vaiko pilnametystės, vengė pareigos išlaikyti vaiką, tai yra: jis, būdamas darbingas nuo 2002-07-03 iki 2005-07-01 išvis nemokėjo lėšų savo vaiko - E. S. išlaikymui, nuo 2005-07-01 iki 2005-08-10 šią pareigą vykdė tik iš dalies, sumokėdamas vaiko išlaikymui 220 litų, nuo 2005-10-20 iki 2009-03-23, nuo 2009-07-27 iki 2010-11-18 bei nuo 2011-04-11 iki 2013-01-01 išvis nemokėjo lėšų savo vaiko - E. S. išlaikymui. Bendras M. S. vaiko išlaikymo įsiskolinimas 2013-01-01 dienai sudarė 33150 Lt.
M. S. kaltę pripažino, kad 2000 m. vedė A. S.. Kartu išgyveno apie 1,5 metų, susilaukė dukters E. S.. 2002 m. su žmona A. S. išsiskyrė. Turi antrą nesantuokinę dukrą kurią išlaiko. Po skyrybų gavo iš teismo raštą, kad yra priteisti alimentai vaiko išlaikymui, po 250 litų iki dukters pilnametystės. Nuo skyrybų dukrai Evai priteistų alimentų nemokėjo, nes atsirado kita šeima. 2005 m. įsidarbino (duomenys neskelbtini) , kur išdirbo apie 8 mėnesius. Algos gaudavo apie 600-700 litų. Nuvažiavo pas antstolį, parašė prašymą, kad priteistą alimentų sumą 250 litų man kas mėnesį nuskaičiuotų nuo algos. Kiek mėnesių nuskaičiavimai vyko negali pasakyti. (duomenys neskelbtini) “ mažino atlyginimus, todėl išėjo iš darbo. Iki 2009 m. dirbo įvairiose įmonėse, pavadinimų neprisimena. Iš juose gaunamų darbo užmokesčių atskaitymai nevyko. Per tuos metus teko dirbti ir nepasirašant darbo sutarčių. Kai neberado darbo, 2009 m. užsiregistravo darbo biržoje. Iš darbo biržos jokių pašalpų ir išmokų negavo. Darbo biržoje registravosi apie pusę metų, vėliau nebesiregistravo. Pats susirado darbą (duomenys neskelbtini) . Įmonė vežė žmones dirbti į Švediją. Išvažiavo į Švediją, ten pabuvo apie 3 mėnesius ir grįžo į Lietuvą, kadangi buvo per mažas darbo užmokestis. Grįžęs vėl dirbo nelegaliai. 2010 m. vėl užsiregistravo darbo biržoje, išmokų ir pašalpų negavo. 2012 m. kovo 3 dieną išvažiavo dirbti į Airiją. Ten dirba legaliai (duomenys neskelbtini) indų plovėju, vidutiniškai gauna apie 600 litų per savaitę. Atlyginimas priklauso nuo dirbamų valandų skaičiaus. Airijoje gyvenantys draugai jam patarė kreiptis į Airijos valstybę su prašymu skirti pašalpą dukters Evos išlaikymui. Šiuo metu tvarkosi dokumentus dėl minėtos pašalpos. Su dukra Eva paskutinį kartą bendravo 2013-02-21 internetine programa „skype“. Pastoviai su dukra Eva palaiko ryšius.
Nukentėjusioji A. S. parodė, kad 2002 m. išsituokė su vyru M. S.. Teismo sprendimu vyras mažametei dukrai E. S. kas mėnesį turėjo mokėti po 250 Lt. išlaikymui. Maždaug apie metus su puse vyras priteistų išlaikymui lėšų dukrai nemokėjo. Vėliau sužinojo, kad vyras pradėjo dirbti, kreipėsi į antstolį Jonauską, kuris išieškojo pinigus iš vyro darbovietės, tačiau mokėtina suma buvo apie 200 Lt. Vyras apie 3 mėn. mokėjo priteistą išlaikymą, o po to išėjo iš darbo. Priteistų pinigų nebemokėjo. 2008 m. kreipėsi į vaikų išlaikymo fondą, kur nuo 2008 metų rugpjūčio mėnesio jai buvo išmokama 195 Lt. išmoka vaiko išlaikymui. Fondas jau yra išmokėjęs apie 10000 Lt. Nuo pat skyrybų, vyras su vaiku nebendravo, nesusitikdavo, nepirko jokių dovanų. 2012 metų vasarą, vyras per „Facebook“ susisiekė su dukra, paklausė, kaip dukrai sekasi mokslai, jos paprašė dukters gimimo liudijimo. Jai paklausus, kur siųsti gimimo liudijimo kopiją, jis atsakė, kad gyvena Anglijoje, tačiau konkretaus adreso nenurodė.
2002-06-18 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendime nurodyta, kad iš atsakovo M. S. vaiko E. S. išlaikymui priteista periodinėmis išmokomis po 250 litų kas mėnesį, pradedant išlaikymą mokėti nuo 2002-05-31 iki vaiko pilnametystės. Minėtas teismo sprendimas įsiteisėjo 2002-07-03 / b.l. 25/.
2012-12-14 Klaipėdos teritorinės darbo biržos Klaipėdos skyriaus pažymoje nurodyta, kad M. S. darbo biržoje registruotas bedarbiu nuo 2010-11-18 iki 2011-04-19. Ankstesnės registracijos nuo 2009-03-23 iki 2009-07-27, nuo 1995-10-11 iki 1996-01-02, nuo 1995-04-03 iki 1995-07-10, nuo 1994-11-30 iki 1995-02-09, nuo 1994-09-02 iki 1994-09-19 bei nuo 1994-03-14 iki 1994-04-08 (b.l. 60).
Pažymoje iš SODROS duomenų bazės nurodyta, kad M. S. nuo 2005-03-04 iki 2005-10-18 dirbo UAB „AGROVET“, nuo 2006-02-01 iki 2006-02-20 dirbo UAB „KLAIPĖDOS LAIDOJIMO, KREMAVIMO CENTRE“, nuo 2008-05-27 iki 2008-06-17 dirbo UAB „ESPERSEN LIETUVA“, nuo 2008-09-20 iki 2008-09-24 dirbo UAB „NOBAS“, nuo 2009-07-31 iki 2009-10-08 dirbo UAB „LAURYNA“, nuo 2011-04-11 iki 2011-05-26 dirbo UAB „PASAGA“ ( b.l. 56).
UAB „AGROVET“ 2012-12-20 rašte nurodyta, kad M. S. šioje įmonėje dirbo nuo 2005-03-04 iki 2005-10-18. Atskaitymai iš darbo užmokesčio buvo daromi 2005-07 220 Lt., 2005-08 250 Lt., 2005-09 250 Lt. ir 2005-10 250 Lt / b.l. 29/.
Antstolio Giedriaus Jonausko pažymoje nurodyta, kad M. S. išlaikymo skola 2013-01-01 sudaro 33150 Lt / b.l. 21/.
Motyvuojamoji dalis
Lietuvos Respublikos BK 164 straipsnis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaikus, mokėti lėšas vaikams išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialią paramą vaikams. Baudžiamoji atsakomybė už vengimą išlaikyti vaikus kyla tuo atveju, jei kaltininkas tyčia, t.y. žinodamas, kad jis turi pareigą pagal įsigaliojusį teismo sprendimą išlaikyti vaikus ar teikti jiems kitą būtiną materialią paramą ir galėdamas tą pareigą vykdyti, jos sąmoningai nevykdo. Atsakomybė pagal BK 164 straipsnį kyla ne tik tuo atveju, kai pareiga išlaikyti vaikus visiškai nevykdoma, bet ir kai ji vykdoma iš dalies. Jeigu asmuo vengia dirbti, dirba nelegaliai ar kitaip apgaulės būdu vengia mokėti išlaikymą, jis atsako už vengimą išlaikyti vaikus.
Kaltinamojo kaltė įrodyta byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais aukščiau išdėstytais įrodymais. Nors kaltinamasis ir nurodo, jog išlaikymo neteikė, nes neužteko lėšų, ši aplinkybė jo atsakomybei reikšmės neturi, nes asmuo, kuriam teismo sprendimu yra nustatyta pareiga teikti išlaikymą vaikui, privalo ją tiksliai ir be išlygų vykdyti, kol teismo sprendimas dėl išlaikymo teikimo nėra pakeistas ar panaikintas.
Iš byloje esančių bei teisme išnagrinėtų įrodymų neginčijamai nustatyta, kad M. S., būdamas darbingas, vengė pareigos pagal teismo sprendimą mokėti lėšas savo dukters. Ši kaltinamojo veika atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje, sudėtį.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę – nusikalto pirmą kartą, šiuo metu dirba užsienyje.
Kaltinamasis M. S. padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Įvertinus aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad kaltinamajam už nusikaltimą paskyrus prokurorės siūlomą laisvės apribojimo bausmę, M. S. negalės išvykti iš Lietuvos Respublikos ir tęsti darbą darbovietėje. Praradus darbą, iš viso nebus išieškomos lėšos pagal teismo sprendimą vaikui išlaikyti. Be to, atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis išlaiko neįgalią draugę ir kitą nepilnametį vaiką.
Esant šioms aplinkybėms, teismo nuomone, M. S. atžvilgiu taikytinas Lietuvos Respublikos BK 62 str. 3 d., skirtina švelnesnė bausmės rūšis, negu numatyta straipsnio sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką – piniginė bauda.
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti - panaikintina.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
M. S. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnį ir paskirti, taikant Lietuvos Respublikos BK 62 str. 3 d., 10 MGL, t.y. 1300 litų baudą.
Nustatyti, kad bauda savanoriškai turi būti sumokėta per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą ir teismo raštinei pateiktas tai patvirtinantis banko kvitas.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - panaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant nuosprendį priėmusiam teismui.