Vilniaus apygardos teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo UAB „STORENT“ ieškinį atsakovui UAB „Gora“ dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas UAB „Gora“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė ir į teismo posėdį neatvyko, nors jam apie teismo posėdžio vietą ir laiką buvo pranešta tinkamai. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovo atstovui prašant priimti sprendimą už akių, konstatuojant, kad yra visi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 246 straipsnio 2 dalyje ir 285 straipsnio 1 dalyje numatyti pagrindai sprendimui už akių priimti, byla nagrinėjama atsakovui nedalyvaujant.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas visiškai.

Ieškovas teismui pateikė įrodymus, kad tarp UAB „STORENT“ ir UAB „Gora“ 2012-05-28 buvo sudaryta bendradarbiavimo sutartis Nr. CON03640 (toliau – Sutartis), kurios pagrindu ieškovas UAB „STORENT“ pateikė įrangą ir suteikė atsakovui UAB „Gora“ paslaugas, išrašydamas sąskaitas faktūras. Ieškovo teigimu, atsakovas jokių pretenzijų nepareiškė, tačiau dalies sąskaitų faktūrų neapmokėjo ir liko įsiskolinęs 177 523,17 Lt. Atsakovas šių aplinkybių nepaneigė ir įrodymų, patvirtinančių, kad yra atsiskaitęs už pateiktą įrangą ir suteiktas paslaugas, teismui nepateikė. Sutarties 8.3 punktu atsakovas už vėlavimą atsiskaityti įsipareigojo mokėti 0,02 proc. nuo laiku nesumokėtos sumos dydžio delspinigius, jų suma siekia 2 033,02 Lt.

Sutarties privalomumo principas išreikštas CK 6.189 straipsnio 1 dalyje – teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis šalims turi įstatymo galią. CK 6.200 straipsnio 1 dalis įpareigoja šalis sutartį vykdyti tinkamai ir sąžiningai, o šio kodekso 6.205 straipsnis reglamentuoja, kad sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą vykdymą ir įvykdymo termino praleidimą. Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovas Sutartimi prisiimtų prievolių tinkamai neįvykdė. CK 6.256 straipsnio 2 dalis nustato, kad asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas.

Todėl teismas, atsižvelgdamas į visas išdėstytas aplinkybes ir vadovaudamasis CK 6.38, 6.71, 6.200 straipsniais, 6.245 straipsnio 3 dalimi, 6.720 straipsniu, sprendžia, kad ieškovo ieškinys yra pagrįstas ir priteisia iš atsakovo UAB „Gora“ ieškovo UAB „STORENT“ nauda 51 414,26 Eur (177 523,17 Lt) skolos ir 588,80 Eur (2 033,02 Lt) delspinigių.

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, atsakovas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 str. numatytų palūkanų dydis taikomas, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato kitokio palūkanų dydžio. Nagrinėjamu atveju ieškovas UAB „STORENT“ prašo teismo taikyti 2003-12-09 įstatymo Nr.IX-1873 3 straipsnyje numatyto dydžio procesines palūkanas.

Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymas numato palūkanas už pavėluotus mokėjimus pagal komercinius sandorius – vieno mėnesio VILIBOR palūkanų norma padidinta 7 procentiniais punktais (Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 str. 3 d.), taip pat šių palūkanų mokėjimo terminus. Tai – specialusis įstatymas, turintis pirmenybę prieš CK 6.210 straipsnį nustatant palūkanas už atliekamus pagal komercinius sandorius pavėluotus mokėjimus (CK 1.3 str. 3 d.). Šalys gali susitarti kitaip apskaičiuoti palūkanų dydį, tačiau jei šalys nėra susitarusios dėl kitokios palūkanų normos už pavėluotus mokėjimus, teismas, nustatęs, kad sandoris atitinka Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatyme nurodytus komercinių sandorių požymius, jei kreditorius to reikalauja, turėtų taikyti šiame įstatyme nustatytas palūkanas, tarp jų ir nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško sprendimo įvykdymo.

Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo tikslas – reglamentuoti palūkanas už atliekamus pagal komercinius sandorius pavėluotus mokėjimus už perduotas prekes, suteiktas paslaugas ir atliktus darbus, taip pat nustatyti kreditoriaus teises, kai apmokama pavėluotai. Šis įstatymas taikomas visiems tarp ūkio subjektų arba ūkio subjektų ir valstybės institucijų sudarytiems komerciniams sandoriams, pagal kuriuos už atlyginimą perduodamos prekės, teikiamos paslaugos ar atliekami darbai ir atliekami mokėjimai (Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 1 str. 2 d.). Komerciniai sandoriai – sandoriai tarp ūkio subjektų arba tarp ūkio subjektų ir valstybės institucijų, pagal kuriuos už atlyginimą perduodamos prekės, teikiamos paslaugos ar atliekami darbai (Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 str. 1 d.). Todėl ieškovo prašymas priteisti iš atsakovo 7,27 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo yra pagrįstas ir tenkinamas.

Iš atsakovo ieškovo naudai priteisiamas 997,26 Eur dydžio žyminis mokestis (CPK 93 str.) ir 756,95 Eur atstovavimo išlaidų (CPK 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 262, 279, 285-286 straipsniais, teismas

nusprendė:

Ieškovo UAB UAB „STORENT“ ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo UAB „Gora“, juridinio asmens kodas 300117273, ieškovo UAB „STORENT“, juridinio asmens kodas 302251303, naudai 51 414,26 Eur (177 523,17 Lt) skolos, 588,80 Eur (2 033,02 Lt) delspinigių, 7,27 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 52 003,06 Eur sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme 2014-09-17 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 997,26 Eur žyminio mokesčio ir 756,95 Eur atstovavimo išlaidų.

Išaiškinti atsakovui, kad jis per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę teismui paduoti pareiškimą dėl sprendimo peržiūrėjimo, kuriame turi būti nurodoma: teismo, priėmusio sprendimą už akių, pavadinimas; šalies, paduodančios pareiškimą, pavadinimas; aplinkybės, liudijančios neatvykimo į teismo posėdį ir teismo neinformavimo iki teismo posėdžio priežasčių svarbumą arba atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento nepateikimo per per nustatytą terminą priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, bei įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes, taip pat visi kiti šalies reikalavimai, argumentai ir įrodymai, susiję su byla; pareiškimą paduodančios šalies prašymas; prie pareiškimo pridedamos šalies medžiagos sąrašas; pareiškimą paduodančios šalies parašas ir pareiškimo surašymo data.

Šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti apeliacine ar kasacine tvarka.

Ieškovas turi teisę per 30 dienų apskųsti sprendimą Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.