Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Egidijos Puzinskaitės, teisėjų Ernesto Spruogio ir Liudmilos Zaborovskos, sekretoriaujant Renatai Romeiko, dalyvaujant pareiškėjoms L. V., E. V. ir jų atstovei advokato padėjėjai Tomai Sajienei, atsakovės atstovui Viktorui Cininui, trečiajam suinteresuotam asmeniui G. E., jo ir UAB ,,Statgira“ atstovui advokato padėjėjui Giedriui Abromavičiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų L. V. ir E. V. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei ,,Statgira“, G. E. ir Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Marijampolės skyriui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skunde nurodoma, kad pagal DK 99 straipsnio 1 dalį, darbo sutartis laikytina konsensualine, t.y. laikoma sudaryta nuo to momento, kai šalys susitaria dėl būtinųjų sutarties sąlygų, numatytų DK 95 straipsnyje. Nors Darbo kodeksas ir numato, jog sutartis turi būti rašytinė, tačiau pagal sutarčių teoriją, sutarties formos nesilaikymas nelemia sutarties negaliojimo ar nesudarymo. Be to, Darbo kodekse nėra numatytas darbo sutarties negaliojimas, kadangi darbo santykių restitucija neįmanoma. Darbo sutarties sudarymas įrodinėjamas visomis civiliniame procese numatytomis įrodinėjimo priemonėmis, kurių viena svarbiausių yra leidimas darbuotojui dirbti. Pareiškėjos nurodo, kad nors tarp UAB ,,Statgira“ ir Ž. V. darbo sutartis nebuvo sudaryta, tačiau jis 2010-07-22 dirbo statybvietėje, buvo susitarta dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų, t.y. buvo susitarta dėl darbovietės ir darbo funkcijų, dėl to, kad darbo procesą organizuoja darbdavys UAB ,,Statgira“, taip pat buvo susitarta ir dėl atlyginimo. Skunde taip pat pažymėjo, kad pagal DK nelegalus darbas vertinamas daugiau faktiniu, bet ne formaliuoju aspektu, t.y. net jeigu darbuotojas ir darbdavys nesudarė rašytinės darbo sutarties, tačiau susitarė dėl visų darbo sąlygų, toks darbas nelaikytinas nelegaliu. UAB „Statgira“ vadovas privalėjo sudaryti su darbuotoju darbo sutartį, tačiau to nepadarė, nors tarp šalių egzistavo darbo santykiai, todėl darbdaviui taikytina materialinė atsakomybė (DK 245 str. ir 246 str.). Už darbo organizavimą ir saugių sąlygų užtikrinimą yra atsakingas darbdavys, veikiantis per savo organus.

Pareiškėjos taip pat pažymėjo, kad LR valstybinės darbo inspekcijos Marijampolės skyriaus inspektorius A. S. visiškai netyrė, ar buvo užtikrintas tinkamas statybvietės pažymėjimas, ar pašaliniai asmenys galėjo ten patekti, nesiaiškino, kada Ž. V. atvyko į Kazlų Rūdą ir panašių aplinkybių, kurios patvirtintų faktą, jog UAB „Statgira“ ir Ž. V. siejo darbo santykiai. LR vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius, atsižvelgdamas į L. V. ir E. V. nurodytas aplinkybes dėl ankstesnio tyrimo trūkumų, privalėjo atlikti pakartotinį tyrimą.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu Pareiškėjų atstovė teismui paaiškino, kad tretysis suinteresuotas asmuo - VDI Marijampolės skyrius tyrimą atliko formaliai, atliko minimalų veiksmų skaičių, nesigilino į esmę, nesiaiškino, ar UAB „Statgira“ ir žuvusįjį siejo darbiniai santykiai. Buvo remiamasi vien ta aplinkybe, kad nebuvo sudaryta rašytinė darbo sutartis, tačiau tai negali būti priežastis, kad galima būtų teigti, jog nebuvo darbo santykių. Būtent darbdavio pareiga yra įforminti darbo santykius sudarant darbo sutartį, žuvusysis dėl to nėra kaltas. Nebuvo atlikta tinkama vietos apžiūra, nes rasti varžtai ant pastolių, kurie galėtų reikšti, kad Ž. V. dirbo toje vietoje ant pastolių. Žuvusysis buvo Kazlų Rūdoje 22 d. vakare, o ne 23 d., nes jis skambino savo motinai L. V. ir pasakė, kad gavo darbą. Tai patvirtina, kad buvo dirbama. VDI netyrė aplinkybių, - nuo kada iki kada galėjo dirbti Ž. V.. Vien ta aplinkybė, kad įvykis nutiko 7.45 val., nieko nereiškia, nes statybose darbas, atsižvelgiant į oro sąlygas, gali prasidėti ir 6 ryto, be to, nelaimingi atsitikimai pripažįstami ir įvykę pakeliui į darbą. UAB „Statgira“ neišduoda darbo rūbų, pats darbuotojas pasirenka, su kokia apranga jam dirbti, todėl ta aplinkybė, kad Ž. V. nukrito nuo pastolių su naminiais rūbais, nepaneigia fakto, kad jis dirbo. Atsakovė be jokio pagrindo neapklausė kitų darbuotojų, kurie galbūt patvirtintų aplinkybę, kad tam tikrais atvejais UAB „Statgira“ samdė darbuotojus nelegaliai. Dėl šių aplinkybių neištyrimo, turėtų būti atliktas pakartotinis tyrimas. Nebuvo tiriama, ar į statybų vietą galėjo patekti pašaliniai asmenys, kas buvo už tai atsakingas. Šios visos aplinkybės sudarė prielaidą neteisėtam ir naikintinam sprendimui. Dėl darbų buvo tartasi iš vakaro, t. y. UAB „Statgira“ direktorius nurodė A. I. ir Ž. V. eiti dirbti prie statybų. Nurodymas dėl konkretaus darbo buvo (žr. teismo posėdžio protokolą).

Teisminio bylos nagrinėjimo metu Atsakovės įgaliotas atstovas teismui paaiškino, kad VDI, tirdama įvykius, vadovaujasi galiojančiais dokumentais, kurie reglamentuoja šiuos klausimus. Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatuose nurodyta, kad jie taikomi asmenims, kurie nuo nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų draudžiami socialiniu draudimu. Tų asmenų sąrašas yra išdėstytas Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 4 str. 1 d. 2 p. Šiuo atveju su nukentėjusiuoju darbo sutartis nebuvo sudaryta, todėl VDI Marijampolės skyrius, tirdamas nelaimingą atsitikimą ir priimdamas sprendimą, nesusiejo įvykio su nelaimingu atsitikimu darbe ir veikė pagrįstai remdamasis teisės aktais. Darbo kodekso 98 str. nurodyta, kad nelegaliu darbu laikomas darbas, kuris atliekamas, kai yra šio kodekso 93 str. nustatyti darbo sutarties požymiai, t. y. iš vienos pusės darbuotojo įsipareigojimai atlikti tam tikrą darbą ir laikytis drausmės, iš kitos pusės yra darbdavio įsipareigojimai suteikti darbą, mokėti atlyginimą ir užtikrinti darbų saugą. Dar vienas momentas – turi būti atliekamas pats darbas. Šiuo atveju tokio susitarimo tarp nukentėjusiojo ir darbdavio nebuvo, nes, kaip matyti iš bylos medžiagos, nukentėjusysis su darbdaviu ar darbdavio atstovu nebendravo, todėl inspektorius negalėjo įtarti, kad tai buvo nelegalus darbas (žr. teismo posėdžio protokolą).

Teismo posėdyje trečiųjų suinteresuotų asmenų atstovas nurodė, kad tiek darbdavys, tiek tretysis suinteresuotas asmuo nežinojo, kad nukentėjusysis yra toje aikštelėje, nežinojo, kuriuo metu jis atvyko į Kazlų Rūdą. Ta aplinkybė, kad jis atvyko vakare, nepagrindžia Pareiškėjų pozicijos, kad buvo nurodymas ir leidimas dirbti. Iš visų aplinkybių matyti, kad darbdavys bendravo tik su A. I., su kuriuo buvo tariamasi dėl būsimo darbo ir kuris vėliau buvo įdarbintas. Trečiajam suinteresuotam asmeniui nėra žinoma, kokiu pagrindu ir kodėl į Kazlų Rūdą atvyko nukentėjusysis. Įtaria, kad tai buvo A. I. draugas, kad žuvusysis atvyko kartu su A. I., tačiau sunku pasakyti dėl kokių priežasčių, galbūt Ž. V. ir ketino ieškoti darbo. Sunku būtų surasti priežastinį ryšį tarp statybų vietoje esančių varžtų ir šalia atliekamo darbo, juo labiau kad ten buvo atliekami fasado šiltinimo darbai. Nėra įrodymų, kad žuvusysis būtų atlikęs kokį nors darbą. Dėl darbo tarėsi tik su liudytoju A. I., kuris neminėjo, kad atvyko kartu su draugu, kalbos apie kitą žmogų nebuvo. Pil. A. I. pas trečiąjį suinteresuotą asmenį dirbo ir anksčiau, ar buvo su juo sudaryta darbo sutartis, neprisimena (žr. teismo posėdžio protokolą).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ABTĮ) 3 straipsnyje nustatyta, kad administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. Teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus. ABTĮ suteikia teisę kiekvienam suinteresuotam subjektui įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (5 str.). Teisingumą administracinėse bylose vykdo tik teismai, vadovaudamiesi visų asmenų lygybe įstatymui ir teismui, nepaisant lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, veiklos rūšies ir pobūdžio, gyvenamosios vietos ir kitų aplinkybių (6 str.).

ABTĮ 15 str. 1 d. 1 p. nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus.

Šioje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2011-07-25 sprendimo Nr. (15)SD-15703, kuriuo atsisakyta pripažinti kad tarp UAB „Statgira“ ir Ž. V. buvo susiklostę darbo teisiniai santykiai, teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos duomenys patvirtina, kad 2011-07-04 pareiškimu L. V. ir E. V. atstovas advokatas Paulius Čerka kreipėsi į Lietuvos Respublikos Vyriausiąjį valstybinį darbo inspektorių, prašydamas skirti pakartotinį 2010-07-22 nelaimingo atsitikimo tyrimą (b. l. 5-6).

Išnagrinėjęs 2011-07-04 pareiškimą, Vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius 2011-07-25 sprendimu Nr. (15)SD-15703 tyrimą baigė ir nurodė, kad tyrimo metu nustatyti faktiniai duomenys skiriasi nuo Pareiškėjų nurodomų aplinkybių, t. .y. nenustatyta, kad tarp Ž. V. ir UAB ,,Statgira“ buvo susiklostę darbo teisiniai santykiai (b. l. 7-9).

LVAT Administracinėje byloje 2011-08-18 Nr. A502-2435/2011 pažymėjo, kad nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo, kurį šiuo atveju atliko atsakovas, tikslas yra nustatyti jo ryšį su darbu t. y. nustatyti, kad tarp darbuotojo ir darbdavio realiai egzistavo darbo santykiai, kas laikytina tyrimo dalyku šiame administraciniame ginče.

Pagal Darbo kodekso 86 str. asmenys teisę į darbą įgyvendina tiesiogiai sudarydami darbo sutartis su darbdaviais arba tarpininkaujant įdarbinimo tarnyboms. Šio kodekso 93 str. numato, kad darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu. Šio kodekso 99 str. nurodo, kad darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitarė dėl darbo sutarties sąlygų (Kodekso 95 straipsnis). Darbo teisiniai santykiai turi esminių požymių, skiriančių juos nuo kitų sutartinių teisinių santykių. Visų pirma tai, kad darbuotojas privalo dirbti tam tikrą darbą arba eiti tam tikras pareigas, reiškia, kad jis turi atlikti ne konkrečias užduotis, o vykdyti tam tikrą darbo funkciją, t.y. darbo sutarties atveju darbuotojas privalo atlikti tam tikrą tęstinio pobūdžio funkciją, nesiejamą su gaunamu rezultatu, be to, atlikdamas darbo funkciją, darbuotojas privalo laikytis darbo tvarkos ir paklusti darbdavio nurodymams.

Darbo kodekso 93 straipsnyje, reglamentuojančiame darbo sutarties sąvoką, įtvirtinti darbo sutarties požymiai, įgalinantys darbuotojo ir darbdavio santykius identifikuoti kaip darbo teisinius santykius. Esminiai darbo sutarties požymiai yra: darbas turi būti dirbamas darbdaviui ir fiziniam asmeniui susitarus; asmuo dirba tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eina tam tikras pareigas. Tai reiškia, kad dirbantysis vykdo tam tikrą rūšiniais požymiais apibrėžtą darbo funkciją.; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai t. y. asmuo nėra visiškai savarankiškas atlikdamas darbą, jam atliekant darbą vadovauja darbdavys; asmuo dirba atlygintinai. Nelegaliam darbui yra būdinga tai, kad: asmuo pradėjo dirbti realiai; darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymius, t. y. darbas buvo dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai; nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių. (Analogiškos pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas).

Liudytojas A. I. 2010-07-23 paaiškinime Marijampolės skyriaus vyriausiajam darbo inspektoriui (b.l. 36, 45) paaiškino, kad 2011-07-23 su Ž. V. nuvyko į Kazlų Rūdą prie mokyklos, dėl įsidarbinimo su niekuo taręsi iš anksto nebuvo. A. I. nepastebėjo kaip Ž. V. nuėjo į statybų teritoriją ir nematė ką jis ten veikė. Vėliau pamatė atvykusią greitąją pagalbą ir nuėjo pažiūrėti, ten pamatė gulintį Ž. V., su kuriuo bandė kalbėti, bet jis nieko neatsakė. Ž. V. išvežė greitosios automobilis.

Liudytojas A. I. 2010-07-27 paaiškinime Marijampolės skyriaus vyriausiajam darbo inspektoriui paaiškino, kad jis su Ž. V. nuvyko į Kazlų Rūdą ieškoti darbo. Jis išėjo ieškoti asmens atsakingo už įdarbinimą, o Ž. V. liko stovėti prie pagrindinio mokyklos įėjimo. Kol vaikščiojo jis pamatė greitąją pagalbą važiuojančią į tą vietą, kur liko stovėti Ž. V.. Nuėjęs į tą vietą pamatė Ž. V. gulintį ant žemės (b.l. 37, 46).

Marijampolės AVPK Kazlų Rūdos policijos komisariate vykusios apklausos metu (b.l. 10) A. I. paaiškino, kad 2010-07-22 jis ir Ž. V. traukiniu 13:13 val. iš Kauno išvyko į Kazlų Rūdą. Apie 15 val. nuėjo prie mokyklos pastato, susirado darbų vadovą vardu G., kuris liepė jiems padirbėti, kad pamatytų kaip jie moka dirbti. Ž. V. su darbų vadovu nekalbėjo ir stovėjo atokiau. Vadovas paklausė tik jų vardų, kitų asmens duomenų neprašė. Jie dirbo nuo 17 val., kai visi kiti darbininkai jau buvo išvykę, kartu taip pat dirbo jam nepažįstamas jaunuolis vardu S. Jis ir S. dirbo ant pastolių, o Ž. V. apačioje maišė mišinį. Tą dieną dirbo iki 23 val. Ar S. buvo įdarbintas įmonėje nežino. A. I. ir Ž. V. nakvojo Kazlų Rūdoje, miškų ūkyje. Kitą dieną apie 7 val. nuėjo dirbti, kitų darbininkų ten dar nebuvo. Apie 7:30 val. nuėjo į vagonėlį atsinešti įrankių. Ž. V. liko stovėti prie pagrindinio mokyklos įėjimo. Išgirdęs riksmą ,,nukrito, nukrito“ nubėgęs prie mokyklos durų pamatė Ž. V., gulintį ant grindinio. Kiek jam žinoma medikus iškvietė mokyklos ūkvedys, be jo ir ūkvedžio kitų žmonių aplinkui nebuvo. Atvykus medikams, Ž. buvo sąmoningas. Suteikus medicininę pagalbą Ž. V. buvo išvežtas. G. E., kuris buvo tik atėjęs į darbą, taip pat matė nukritusį Ž. V.. Dėl susijaudinimo pirmos apklausos metu nepasakė, kad dieną prieš tai dirbo nelegaliai. Tą pačią dieną pasakė G., kad daugiau nedirbs ir išvažiavo į Kauną. Susisiekus su G. šis pažadėjo A. I. įdarbinti, todėl jis 2010-07-27 apie 9 val. vėl išvyko į Kazlų Rūdą. Tą dieną dirbo nuo 9 val. iki 17 val. Vadovas tik užsirašė jo duomenis, tačiau jokios sutarties nepasirašė. 2010-07-28 dirbo iki 10 val. 50 min. kol jį darbo vietoje rado policijos pareigūnai.

Ikiteisminio tyrimo teisėjo 2010-07-29 apklaustas A. I. patvirtino, kad Marijampolės AVPK Kazlų Rūdos policijos komisariate duoti parodymai yra teisingi. 2010-07-22 jis ir Ž. V. atvyko į Kazlų Rūdą. Apie 15 val. nuėjo prie mokyklos pastato, V. liko prie pagrindinio įėjimo, o jis išėjo ieškoti darbų vadovo. Darbų vadovas vardu G. liepė ateiti vakare padirbėti. Ž. V. darbų vadovas nematė. Jis ir Ž. V. atėjo gerokai po darbo, kai darbininkų jau nebuvo, G. taip pat nebuvo, o kur laikomos medžiagos jis parodė dieną. Jie ir S. dirbo iki 23 val. Tada S. parodė kur jie gali pernakvoti, t.y. miškų ūkio pastate, be jų ten daugiau niekas nenakvojo. Prieš 7 val. nuėjo į darbą, ten dar nieko nebuvo, persirengė darbiniais rūbais ir nuėjo atsinešti įrankių, o Ž. V. liko prie stelažo. Kai išgirdo kažką rėkiant „nukrito“, nuėjo pažiūrėti ir pamatė Žygimantą gulintį ant grindų. Prie jo stovėjo žmogus, kuris iškvietė greitąją, kurį Žygimantą išvežė. Darbų vadovas įvykio nematė, bet atėjo kai Ž. dar nebuvo išvežtas. Dėl susijaudinimo ir norėdamas išvengti nemalonumų pirmos apklausos metu nepasakė, kad dieną prieš tai dirbo nelegaliai. Tą pačią dieną pasakė G., kad daugiau nedirbs ir išvažiavo į Kauną. G. pasakė, kad jei tik norės jį bet kada įdarbins. Susisiekus su G. šis pažadėjo A. I. įdarbinti, todėl jis 2010-07-27 apie 9 val. vėl išvyko į Kazlų Rūdą ir susitiko su G., šis pasakė, kad įdarbins dienos eigoje. Tą dieną dirbo nuo 9 val. iki 17 val., jokių dokumentų nepasirašė. Sekančią dieną dirbo tol, kol atvažiavo pareigūnė. G. su Ž. nekalbėjo, bet jį matė, kai Ž. stovėjo prie pagrindinio įėjimo. G. neprieštaravo, kai jis parodė, kad ir Žygimantas dirbs kartu (b.l. 11-13).

Pil. A. K. 2010-07-23 paaiškinime Marijampolės skyriaus vyriausiajam darbo inspektoriui paaiškino, kad 2010-07-23 apie 7:45 val. jam paskambino UAB ,,Statgira“ direktorius G. E. ir pranešė apie nelaimingą atsitikimą prie pagrindinio mokyklos įėjimo. Apie tai jis nedelsiant pranešė darbo inspekcijai. Taip pat nurodė, kad įvykio vietoje nebuvo ir nematė kaip kas įvyko, todėl daugiau nieko paaiškinti negali (b.l. 38, 49).

Pil. A. K. 2010-07-26 paaiškinime Marijampolės skyriaus vyriausiajam darbo inspektoriui papildomai paaiškino, kad į įvykio vietą atėjo tada, kai nukentėjęs jau buvo išvežtas greitosios pagalbos. Jokių pašalinių daiktų įvykio vietoje nebuvo. Taip pat paaiškino, kad dėl įsidarbinimo niekas nesikreipė ir su niekuo nesitarė. Pagal tvarką sprendimus dėl įdarbinimo priima direktorius (b.l. 39, 50).

Pil. G. E. 2010-07-23 paaiškinime Marijampolės skyriaus vyriausiajam darbo inspektoriui paaiškino, kad į objektą, pagrindinę mokyklą, esančią Kazlų Rūdoje adresu Valančiaus g. 3, atvyko apie 7.45 val. Apžiūrėjo vakarykščius darbus ir nuėjo į buitines patalpas. Apie 7.50 val. jam pranešė, kad nukrito žmogus. Nuėjęs į vietą pamatė greitąją pagalbą ir ant žemės gulintį žmogų. Paskambino darbų vadovui A. K. ir pranešė, kad nuo pastolių nukrito jam nepažįstamas žmogus. Šis žmogus įmonėje nedirbo. Įmonės darbuotojai darbo dar nebuvo pradėję, persirenginėjo. Paskirstant dienos darbus, dviejų darbuotojų nebuvo, nes jie rengėsi. Visi darbuotojai buvo neseniai atvykę ir dar tik ruošėsi eiti į teritoriją persirengti (b.l. 40, 47).

2010-07-26 paaiškinime G. E. papildomai paaiškino, kad nežino, kas iškvietė greitąją pagalbą, tačiau jam nuėjus į vietą, ji ten jau buvo. Nukentėjęs buvo apsirengęs pilkos spalvos šortais ir marškinėliais trumpom rankovėm, jokių daiktų prie jo nebuvo. Su kitos įmonės jam nepažįstamais darbininkais įkėlė nukentėjusįjį į greitosios pagalbos automobilį. Su nukentėjusiuoju dėl darbo nesitarė, anksčiau nematė ir nekalbėjo (b.l. 41, 48).

2010-07-23 paaiškinime J. Č. nurodė, kad 2010-07-23 apie 7.45 val. išėjęs į lauką pastebėjo nuo priešpaskutinio pastolio (iš 8-8,5 metrų aukščio) krentantį žmogų. Apie tai pranešė darbų vykdytojui. Nukritusio žmogaus, kuris buvo be sąmonės, iš matymo nepažino ir anksčiau jo statybose nematė. Beveik visus statybvietėje dirbančius darbuotojus iš matymo pažįsta (b.l. 42, 51).

Teisminio bylos nagrinėjimo metu liudytoju apklaustas pil. A. I. teismui paaiškino, kad Pareiškėją L. V. pažįsta, ji yra buvusio draugo mama, o tretysis suinteresuotas asmuo – darbdavys, kuriam tuo metu reikėjo darbuotojų, todėl pasiūlė Ž į Kazlų Rūdą važiuoti kartu. Į Kazlų Rūdą atvažiavo praėjusios vasaros viduryje, tikslios datos neprisimena. Atvažiavę nuėjo į gyvenamąją vietą, nes prieš tai ten dirbo. Vėliau nuėjo į statybų vietą, bet viršininko nebuvo. Telefonu su viršininku kalbėjo, kad bus dar vienas žmogus, kurį reikės įdarbinti. Viršininkas pasakė ateiti ryte ir įdarbins. Atėjo apie 7 val. ryte, nes norėjo pasiruošti darbui ir tada įvyko tas įvykis. Žuvusysis su trečiuoju suinteresuotu asmeniu (darbdaviu) susitikę nebuvo ir bendravo tik per liudytoją. Vakare statybose dirbo kiti asmenys, todėl atėję nusprendė jiems padėti. Apie tai viršininkas nežinojo. Tardamasis dėl darbo kalbėjo dėl abiejų. Darbdavys rūbų neduodavo, dirbdavo su savo rūbais. Patys savarankiškai nusprendė dviese eiti dirbti, darbdavio nurodymo nebuvo (žr. teismo posėdžio protokolą).

Sistemiškai vertindamas visus anksčiau išanalizuotus bylos rašytinius įrodymus, bylos proceso dalyvių paaiškinimus ir liudytojo parodymus teisminio bylos nagrinėjimo metu, teismas konstatuoja, kad Atsakovė išsamiai neištyrė 2010-07-23 nelaimingo atsitikimo aplinkybių,

Teismas, išanalizavęs proceso dalyvių paaiškinimus, pateiktus nelaimingo atsitikimo tyrimo, ikiteisminio bylos tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu, juos vertina kaip prieštaringus. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, kad tarp Ž. V. ir UAB „Statgira“ vadovų buvo tiesioginis susitarimas dėl konkretaus darbo, tačiau vertinant liudytojų parodymus matyti, kad Ž. V. kartu su A. I. atvyko į Kazlų Rūdą turėdami konkretų tikslą – įsidarbinti ir 2010-07-22 nuo 17 val. dirbo ant pastolių, Ž. V. apačioje maišė mišinį, sekančią dieną nuo 7 val., nuėjo į statybvietę dirbti, todėl Atsakovės ir trečiųjų asmenų teiginį, kad Ž. V. neatliko visiškai jokių darbinių funkcijų teismas vertina kaip nepagrįstą ir neteisingą.

Atsakovė ir tretieji suinteresuoti asmenys taip pat teigia, kad nebuvo tartasi nei dėl konkrečių darbo sąlygų nei dėl konkrečių darbinių funkcijų ar atlygio už jas, be to, nurodoma, kad Ž. V. UAB „Stagira“ vadovai apskritai nematė ir su juo dėl nieko nesitarė. Teismas šiuos teiginius vertina kaip nepagrįstus, nes kaip matyti iš liudytojo A. I. paaiškinimų, pateiktų ikiteisminio tyrimo pareigūnams, jis dėl susijaudinimo pirmos apklausos metu nepasakė, kad dieną prieš tai dirbo nelegaliai. A. I. taip pat nurodė, kad 2010-07-27 apie 9 val. vėl atvyko į Kazlų Rūdą ir dirbo nuo 9 val. iki 17 val., vadovas tik užsirašė A. I. duomenis, tačiau jokios sutarties nepasirašė, 2010-07-28 jis dirbo iki 10 val. 50 min. kol jį darbo vietoje rado policijos pareigūnai.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu Pareiškėjų atstovė pateikė 2010-07-28 išrašą iš Sodros duomenų bazės, kuris patvirtina, kad A. I. įdarbintas UAB ,,Statgira“ nebuvo (b. l. 94-95). Iš 2010-08-05 išrašo matyti, kad UAB ,,Statgira“ A. I. įdarbintas nuo 2010-07-27 (b. l. 96-97).

Iš A. I. paaiškinimų taip pat matyti, kad jiems kartu su Ž. V. atvykus į Kazlų Rūdą, darbų vadovas vardu G. liepė ateiti vakare padirbėti. G. su Ž. nekalbėjo, bet jį matė, kai Žygimantas stovėjo prie pagrindinio įėjimo. G. neprieštaravo, kai A. I. parodė, kad ir Žygimantas dirbs kartu. Liudytojas A. I. telefonu su viršininku kalbėjo, kad bus dar vienas žmogus, kurį reikės įdarbinti. Tardamasis dėl darbo kalbėjo dėl abiejų.

Išanalizavus šiuos liudytojo parodymus matyti, kad Ž. V. tiesiogiai su UAB „Statgira“ vadovu G. E. nebendravo, tačiau pastarajam buvo žinoma, kad Ž. V. ir A. I. atvyko į Kazlų Rūdą darbo paieškos tikslais bei kaip teigia A. I., darbų vadovas vardu G. jiems liepė ateiti vakare į statybas padirbėti. Teismas pažymi, kad Atsakovė tirdama šį nelaimingą atsitikimą išsamiai nesiaiškino galimų darbo sutarties požymių. Teismas, spręsdamas skundžiamo 2011-07-25 sprendimo Nr. (15)SD-15703 pagrįstumo klausimą, jį vertina kaip nepagrįstą, nes išsamiai neištirtos nelaimingo atsitikimo aplinkybės, sprendimas grindžiamas prielaidomis bei nepatvirtintais faktais. Atsakovė priimdama skundžiamą sprendimą pagrinde rėmėsi trečiojo suinteresuoto asmens – G. E. paaiškinimais, kurie kaip teismas pažymi atskirose dalyse bei tyrimo stadijose yra prieštaringi. Atsakovas, nenustatęs tarp Ž. V. ir UAB „Statgira“ darbo santykių, tyrimą baigė, nors teismo nuomone, jau pats faktas, kad nelaimingas atsitikimas įvyko statybos aikštelėje, kur darbus atliko UAB „Stagira“ suponuoja galimus nelegalaus darbo požymius. Atsakovės teiginį, kad Ž. V. su niekuo nesitaręs pats savarankiškai nuėjo į statybų aikštelę, užlipo ant pastolių nuo kurių nukrito, teismas vertina kaip nelogišką bei nepagrįstą. Teismo manymu, darbo inspektorius, kuris atliko nelaimingo įvykio tyrimą privalėjo nuodugniai ištirti galimai nelegalaus darbo aplinkybes, nes kaip tvirtina bylos medžiaga, pats darbo faktas buvo įvykęs, Ž. V. dirbo dvi dienas, ką teismas aptarė jau anksčiau, be to, antra svarbi tyrimo metu nevertinta aplinkybė yra ta, kad Ž. V. su UAB „Statgira“ direktoriumi G. E. bendravo ne tiesiogiai, o per A. I., kuris šią aplinkybę patvirtino ikiteisminio tyrimo pareigūnams, šis faktas atsakovės nevertintas apskritai, nors šiuo atveju yra labai reikšmingas. Įvykį tyręs Marijampolės skyriaus inspektorius nenustatė kitų asmenų, galinčių atskleisti tyrimui reikšmingas aplinkybes, o išimtinai rėmėsi asmenų, susijusių su UAB ,,Statgira“ ir galimai suinteresuotų tyrimo rezultatu, paaiškinimais.

Teismui Pareiškėjų atstovė pateikė papildomų rašytinių įrodymų, t.y. 2010-07-23 Įvykio vietos apžiūros protokolą, įrodantį, kad įvykio vietoje buvo rastas maišelis su varžtais, telefono išklotinę, tvirtinančią, kad Ž. V. prieš nelaimingą įvykį bendravo su mama bei, kad G. E. telefonu bendravo su A. I.. Šiuos rašytinius įrodymus teismas prijungė prie bylos bei vertina bendrame visų įrodymų kontekste ir pažymi.

Atsižvelgiant į anksčiau išdėstytų teisės normų turinio bei rašytinių įrodymų sisteminę analizę, į proceso dalyvių pateiktus paaiškinimus teisminio bylos nagrinėjimo metu, pripažintina, kad Valstybinės darbo inspekcijos 2011-07-25 raštas Nr. SD-15703 yra neteisėtas ir nepagrįstas, bei Atsakovė įpareigotina atlikti pakartotinį nelaimingo atsitikimo, įvykusio 2010-07-23 Kazlų Rūdoje, kurio metu žuvo Ž. V., tyrimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 2 p., 127, 129 str. teismas,

nusprendė:

Pareiškėjų L. V. ir E. V. skundą patenkinti.

Panaikinti Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2011-07-25 sprendimą Nr. (15)SD-15703 ir įpareigoti Valstybinę darbo inspekciją atlikti pakartotinį nelaimingo atsitikimo, įvykusio 2010-07-23 Kazlų Rūdoje, kurio metu žuvo Ž. V., tyrimą.

Sprendimas per 14 dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.