- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-08-28
- Bylos Nr.
- e2-7465-965/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erika Tamošaitienė
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“
- Atsakovas
- S. P.
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Erika Tamošaitienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui S. P. (S. P.) dėl turtinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą ir prašo priteisti iš atsakovo 304 Eur turtinės žalos, 23,76 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Atsakovas atsiliepimo per teismo nustatytą terminą nepateikė, taip pat nenurodė atsiliepimo nepateikimo priežasčių, todėl priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
formaliai įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, nustatyta, kad 2017 m. rugpjūčio 15 d. vandeniu buvo sulietas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Įvykio metu minėtas butas ir jame esantis turtas ieškovės buvo apdraustas būsto draudimu. Vadovaujantis draudimo sutartimi, įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju. Ieškovė pagal lokalinę sąmatą, įvertinusi medžiagų nusidėvėjimą, apskaičiavo, kad turto remonto kaina sudaro 246 Eur ir išmokėjo tokio dydžio draudimo išmoką. Ieškovės apdraustas turtas buvo užlietas iš viršuje esančio buto Nr. 16, kuris priklauso atsakovui. Ieškovė siuntė atsakovui pretenziją, ragindama atlyginti turtinę žalą. Atsakovas atlygino ieškovei 194 Eur žalos, todėl likusi žala 52 Eur priteistina iš atsakovo.
2017 m. rugsėjo 14 d. vandeniu buvo sulietas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Įvykio metu minėtas butas ir jame esantis turtas ieškovės buvo apdraustas būsto draudimu. Vadovaujantis draudimo sutartimi, įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju. Ieškovė pagal lokalinę sąmatą apskaičiavo, kad turto remonto kaina sudaro 417 Eur ir išmokėjo tokio dydžio draudimo išmoką. Ieškovės apdraustas turtas buvo užlietas iš viršuje esančio buto Nr. 16, kuris priklauso atsakovui. Ieškovė siuntė atsakovui pretenziją, ragindama atlyginti turtinę žalą. Atsakovas ieškovei atlygino dalį žalos, sumokėdamas 165 Eur, todėl likusi dalis 252 Eur priteistina iš atsakovo. Iš viso ieškovė iš atsakovo prašo priteisti 304 Eur žalos (52,00 Eur skolos dėl 2017 m. rugpjūčio 15 d. įvykio + 252,00 Eur skolos dėl 2017 m. rugsėjo 14 d. įvykio). Bylos duomenimis turtinė žala nėra atlyginta, todėl priteistina iš atsakovo.
Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnio 1 ir 2 dalimis draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, o reikalavimo teisė įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tuo atveju, jei yra padaroma žala, ją privalo visiškai atlyginti už žalą atsakingas asmuo. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Įstatymų numatytais atvejais asmuo privalo atlyginti ir savo valdomų daiktų padarytą žalą (CK 6.263 straipsnis). Atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio (CK 6.280 straipsnio 1 dalis, 6.1015 straipsnis). Ieškovė išmokėjo nukentėjusiesiems draudimo išmoką, todėl turi teisę į išmokėtų sumų grąžinimą. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovės 304 Eur dydžio reikalavimas yra tenkintinas.
Įstatymų leidėjas įtvirtino prezumpciją, kad, praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą, kreditorius nuostolius negautų pajamų pavidalu patiria visada, todėl skolininkas, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą, privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus patirtais nuostoliais (CK 6.261 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje, įstatymų leidėjas preziumuoja, kad nuostolių atsiranda dėl fakto, jog prievolė neįvykdyta laiku, ir numato jų minimalų kompensavimą (CK 6.260 straipsnio 2 dalis, 6.261 straipsnis). Kompensuojamosios palūkanos gali būti mokamos ir esant deliktinei civilinei atsakomybei. Jeigu dėl delikto atsiradusi žala atlyginama pinigais, o ne natūra, tai atsiradusi prievolė yra piniginė. Tai reiškia, kad jai būdingi visi piniginių prievolių požymiai, taigi, ir palūkanos (CK 6.37 straipsnis), todėl delikto atveju mokamos kompensuojamosios palūkanos, atlyginančios nukentėjusiojo turtinius praradimus dėl laiku negaunamo žalos atlyginimo. Kompensuojamųjų palūkanų, įtvirtintų CK 6.261 straipsnyje, skaičiavimo pradžia gali būti nustatyta įstatymu arba sutartimi (CK 6.37 straipsnio 1 dalis). Pagal bendrąją taisyklę, kompensuojamosios palūkanos pradedamos skaičiuoti, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.261 straipsnis). Nagrinėjamu atveju atsakovas privalo atlyginti ieškovei 23,76 Eur kompensacinių palūkanų, skaičiuojamų nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę momento iki ieškinio pareiškimo teismui dienos.
Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Ieškinį tenkinus, ieškovei iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 15 Eur sumokėtas žyminis mokestis ir 140,16 Eur už ieškinio parengimą, iš viso 155,16 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 262 straipsnio 2 dalimi, 286 straipsniu, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovo S. P. (S. P.) 304 Eur (tris šimtus keturis eurus) turtinės žalos, 23,76 Eur (dvidešimt tris eurus septyniasdešimt šešis centus) palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 327,76 Eur (trijų šimtų dvidešimt septynių eurų septyniasdešimt šešių centų) sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. birželio 18 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 155,16 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt penkis eurus šešiolika centų) bylinėjimosi išlaidų ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ naudai.
Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovė per dvidešimt dienų, nuo šio sprendimo priėmimo dienos, turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.