- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-12-12
- Bylos Nr.
- 1A-981-211-2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-10-2-00367-2011-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Laureta Ulbienė (pirm.), Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, Artūras Pažarskis
- Nuteistasis
- V. Š.
Pranešėja Laureta Ulbienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-981/2012 m.
Teisėjas Olegas Zaicevas Teisminio proceso Nr. 1-10-2-00367-2011-4
2012 m. gruodžio 12 d.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Lauretos Ulbienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios V. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 10 d. nuosprendžio, kuriuo ji nuteista pagal LR BK 22 str. 1 d. 182 str. 1 d. – 7 MGL (910 litų) dydžio bauda, pagal LR BK 300 str. 1 d. – 6 MGL (780 litų) dydžio bauda. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., galutinė subendrinta bausmė – 8 MGL (1040 litų) dydžio bauda.
Iš V. Š. priteista V. M. naudai 200 Lt turtinei žalai atlyginti.
Kompiuterį, mobilaus ryšio telefoną, skanerį, nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta grąžinti V. Š..
V. Š. nuteista už tai, kad 2011 m. gegužės mėnesį, nenustatytą dieną, bet ne vėliau kaip 2011-05-24, bute, esančiame adresu Laisvės pr. 73-16, Vilniuje, pagamino netikrą dokumentą, t.y. Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo pranešimą, jog V. M. privalo sumokėti jos naudai 9865 litų ir šį parnešimą 2010-05-24 išsiuntė V. M. paštu į pastarosios gyvenamąją vietą – L. Giros g. 7-9, Vilnius, tokiu būdu ji pagamino netikrą dokumentą bei pasikėsino apgaule įgyti svetimas pinigines lėšas 9865 Lt sumai, tačiau jų neįgijo dėl nepriklausančių nuo jos valios aplinkybių, nes V. M., suabejojusi teismo pranešimu, kreipėsi į teismą, t.y. V. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 22 str. 1 d. 182 str. 1 d., 300 str. 1 d.
Nuteistoji V. Š. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-04-10 nuosprendį panaikinti ir perduoti baudžiamąją bylą nagrinėti iš naujo. Apeliantė nurodo, jog teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, pažeidė LR BPK 10 str. ir LR BPK 50 str. 1 d., kadangi ikiteisminio tyrimo metu, būdama įtariamoji ji gynėsi pati, o teisė pasirinkti ir kviestis gynėją jai nebuvo išaiškinta, nors ikiteisminio tyrimo pareigūnui ji konkrečiai pasakė, kad neturi tam lėšų. Apeliantės nuomone, ikiteisminio tyrimo pareigūnas privalėjo paaiškinti jai, jog yra galima valstybės garantuojama (pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 str. 2 d. 1 p.) teisinė pagalba, kuria ji būtų pasinaudojusi. Tokiu būdu, neatsakingas ir neveiksmingas teisminės gynybos užtikrinimas, užkirto kelią apeliantei realizuoti savo konstitucinę teisę į gynybą ir būti lygiaverte baudžiamojo proceso dalyve, tuo pačiu buvo pažeistas ir rungimosi principas (BPK 9 str.).
Skunde taip pat nurodoma, jog apeliantė dirba, našlė, administracine tvarka galiojančių nuobaudų neturi, slaugo savo motiną, kuriai nustatyta nuolatinė slauga, jai paralyžuotas kūnas, ji nevaikšto, nesugeba atlikti įprastų fizioligiškų veiksmų, taip pat jai nustayta osteoporozė. Medikamentai šioms ligoms gydyti bei pačios jos priežiūra kainuoja daug, o tai tiesiogiai mažina šeimos biudžetą, tad teismo paskirtos bausmės vykdymas yra didelė ir neįgyvendinama našta apeliantei, kai jos mėnesinės pajamos vidutiniškai siekia 730 litų. Apeliantė nurodo, jog teismas, skirdamas bausmę, visiškai neatsižvelgė į pastarosios materialinę padėtį, todėl bausmė buvo skirta per griežta, o teismo proceso metu nuteistoji dėl teisinės kompetencijos stokos ir procesnių normų pažeidimų negalėjo apginti savo teisių, todėl, jos nuomone, teismo skirta bausmė yra netinkama ir privalo būti naikinama.
Pasak apeliantės, jos baudžiamojo proceso teisės kaip kaltinamosios buvo pažeistos, nes nebuvo užtikrinta asmens apsauga baudžiamojo proceso metu, o teismo metu dalyvavo prokurorė, tad nelygiavertiškos katinamosios ir kaltintojos pusės teismui neleido tinkamai įvertinti bylos aplinkybių ir priimti teisingo sprendimo, tad nurodo tuo pačiu pagrįstai abejojanti dėl teismo sprendimo teisėtumo. Apeliantė teigia, pasirašiusi protokolus dėl gynėjo atsisakymo tik todėl, kad jos niekas neinformavo, jog valstybei suteikus teisinę pagalbą iš jos vėliau nebus reikalaujami pinigai. Tokiu būdu apeliantė daro išvadą, jog skundžiamas nuosprendis yra priimtas pažeidžiant materialines ir procesines teisės normas, neteisingai interpretuojant bylos aplinkybes ir padarant klaidingas išvadas, t. y. pažeidžiant teisės į gynybą principą, nes procesas, kurio metu negarantuojama teisė į gynybą, teisinėje valstybėje negalimas.
Teismo posėdyje nuteistoji V. Š. ir jos gynėja apeliacinį skundą palaikė, prašė tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.
Nuteistosios V. Š. skundas tenkintinas iš dalies.
Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, nuteistoji V. Š. skundžiamu nuosprendžiu pagal LR BK 22 str. 1 d. 182 str. 1 d., 300 str. 1 d. nuteista už tai, kad pagamino netikrą dokumentą, t.y. Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo pranešimą, jog V. M. privalo sumokėti jos naudai 9865 litų ir pasikėsino apgaule įgyti svetimas pinigines lėšas 9865 Lt sumai, tačiau jų neįgijo dėl nepriklausančių nuo jos valios aplinkybių.
Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo nuosprendis dalyje dėl apeliantės nuteisimo pagal LR BK 22 str. 1 d. 182 str. 1 d. nepagrįstas ir neteisėtas, teismo išvados prieštarauja bylos faktinėms aplinkybėms.
Pagal LR BK 182 str. 1 d. atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino.
Nagrinėjamu atveju, teismo išvados, kad nuteistoji V. Š. pasikėsino įgyti svetimą turtą, bylos įrodymai nepatvirtina. Byloje nustatyta, kad aptariama įvykio situacija prasidėjo nuo 2011-03-14 įvykio mokykloje, kai nuteistosios sūnaus A. Š. klasės draugas Ž. M. sudavė jos sūnui A. Š. kumščiu į veido sritį, dėl ko jis buvo sužalotas. Dėl šio įvykio nuteistoji V. Š. susitarė žodžiu su sūnaus sužalojimų padarymo kaltininko mama – nukentėjusiąja šioje baudžiamojoje byloje V. M., kad pastaroji už padarytą žalą sumokės 500 Litų, šią sumą sumokėdama po 50 Litų kas mėnesį. To patvirtinimui V. Š. sukūrė kompiuterinį dokumentą apie pinigų gavimą, tarpusavyje pasidalino egzemplioriais, bet sumokėjus vieną įmoką , daugiau V. M. pinigų nemokėjo (b. l. 87-89, 90-91, 92, 94-95, 134-135). Tokias įvykio pradžios aplinkybes patvirtina savo parodymais tiek nuteistoji V. Š., tiek V. M.. Kad buvo toks įvykis, patvirtina 2011-03-29 nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 17N-824682-11, iš kurio matyti, kad dėl tokių veiksmų Ž. M. buvo nubaustas administracine tvarka 50 Litų bauda. Tai, kad įvykyje dalyvavusių vaikinų mamos buvo susitarusios dėl žalos atlyginimo, patvirtina minėtas sutartos žalos atlyginimo grafikas (b. l. 12), iš kurio matyti, kad tik vieną mėnesį V. M. sumokėjo 50 Lt. Šios nustatytos aplinkybės patvirtina, kad nuteistoji V. Š. pagal žodinį susitarimą su V. M. turėjo teisę į 500 Litų atlyginimą.
Iš nuteistosios V. Š. pagaminto netikro dokumento- Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-05-20 pranešimo, kurio pagaminimo ji neginčija , turinio matyti, kad reikalavimo atlyginti 9865 Litus pranešime nėra, pranešime yra tik nurodyta, kad V. M. sūnaus veiksmais apeliantės sūnui A. Š. yra padaryta 9865 Lt žala, išvardijant kas tokią žalą sudaro , nurodant, jog teismui yra pateikti dokumentai, įrodantys išlaidas. Minėtame teismo pranešime apeliantė, nurodydama neva padarytos žalos sumą, vienok nurodo, kad šalims yra leidžiama susitaikyti ir sudaryti taikos sutartį dėl žalos atlyginimo. Įvertinus apeliantės sukurto teismo pranešimo turinį, kolegija mano, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai pripažino , kad šiuo pranešimu apeliantė pasikėsino apgaule įgyti 9865 Litus, suklastotame pranešimo padaryta žala tik konstatuojama, nereikalaujant jos sumokėti, kaip tik priešingai, nurodoma netgi galimybė susitaikyti, suderinant mokėtino žalos atlyginimo dydį.
Pagal baudžiamąjį įstatymą, baudžiamajai apgaulei konstatuoti būtini trys požymiai: objektyviosios tiesos iškreipimas, tikslas – suklaidinti nukentėjusįjį, tyčia – kaltininko suvokimas, kad jis sąmoningai pateikia objektyviosios tikrovės neatitinkančią informaciją.
Kolegija mano, kad nagrinėjamu atveju, nuteistoji V. Š. turėjo teisę į nukentėjusiosios lėšas pagal judviejų susitarimą, faktinių duomenų, kad ji peržengė jų žodinio susitarimo ribas, byloje nėra , todėl objektyviosios tiesos iškreipimo nesama. Negalima šiuo atveju konstatuoti ir tikslo, kuriuo siekiama suklaidinti nukentėjusįjį, nes pagamintame netikrame dokumente – teismo pranešime pateikiama informacija, nesukelianti teisinių pasekmių, pateikiamas netgi pasiūlymas susitaikyti, neišreiškiant reikalavimo dėl konkrečios piniginės sumos sumokėjimo .
Esant šioms aplinkybėms, kolegija mano, kad apylinkės teismas, nepakankamai įsigilinęs į LR BK 182 str. teisinį reglamentavimą, nepagrįstai pripažino, kad nuteistoji V. Š. pasikėsino apgaule įgyti svetimą turtą.
Dėl aukščiau išdėstytų motyvų, skundžiamas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-04-10 nuosprendis dalyje dėl V. Š. nuteisimo pagal LR BK 22 str. 1 d. 182 str. 1 d. naikintinas, apeliantė išteisintina, nepadarius jai veikos, turinčios minėto nusikaltimo požymių (LR BPK 3 str. 1 d. 1 p., 303 str. 5 d. 1 p.).
Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, jog skirdamas bausmę nuteistajai V. Š. atsižvelgė į nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, į apeliantės atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į jos asmenybę, kad V. Š. dirba, našlė, neteista (b. l. 107), administracine tvarka bausta, bet galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b. l. 108), VšĮ „Vilniaus m. psichikos sveikatos centras“ įskaitoje neįrašyta, stacionare nesigydė, Vilniaus priklausomybės ligų centre į narkologinę įskaitą neįrašyta, Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydyta (b. l. 111-113 ), tačiau teismas, atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes, skirdamas bausmę – baudą ir nustatydamas jos dydį, neatsižvelgė į nuteistosios materialinę padėtį, nors pastaroji jau ikiteisminio tyrimo metu pateikė išsamius duomenis dėl blogos materialinės padėties. Šiuo atveju tai reikšminga aplinkybė , leidžianti spręsti apie galimybę atlikti tokią bausmę. Bausmės paskyrimas nėra formalus dalykas, bausmė turi būti paskirta tokia, kad būtų realizuota jos paskirtis, numatyta Lietuvos Respublikos BK 41 str.
Baudžiamojoje byloje pateikti duomenys apie tai, kad apeliantė nedirba, gauna senatvės pensiją, taip pat slaugo motiną, kuriai reikalinga nuolatinė slauga, ji nevaikšto, neapsitarnauja (b. l. 190-196). Kaip nurodo apeliantė, motinos slaugai bei medikamentams reikalingos didelės išlaidos. Iš pateiktų pažymų matyti, kad nuteistosios V. Š. mėnesinės pajamos vidutiniškai siekia 730 litų, todėl teismo nuomone, paskirtoji bausmė – bauda pagal LR BK 300 str. 1 d. savi dydžiu yra per griežta , jos vykdymas apeliantei būtų sunkiai įgyvendinamas.
Esant tokioms aplinkybėms, apeliantės skundas dalyje dėl bausmės švelninimo tenkinamas. Nuteistajai V. Š. skirtina mažesnio dydžio bauda, jos vykdymą išdėstant ilgesniam nei dviejų mėnesių laikui (Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso 22 str. 1 d.).
Dėl aukščiau išdėstytų argumentų skundžiamas teismo nuosprendis keistinas dalyje dėl neteisingai paskirtos bausmės.
Nuteistosios V. Š. apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines normas, kadangi ikiteisminio tyrimo metu bei teisminio nagrinėjimo jai nebuvo tinkamai išaiškinta teisė turėti valstybės garantuojamą gynėją, atmestinas.
Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu nuteistajai V. Š. buvo išaiškinta teisė turėti gynėją, protokole pasirašė pati apeliantė (b. l. 84), taip pat byloje yra ir pastarosios pasirašytas protokolas dėl gynėjo atsisakymo (b. l. 85). Prieš pradedant nagrinėti bylą pirmosios instancijos teisme, teisėjui paklausus, ar galima nagrinėti bylą iš esmės, visi proceso dalyviai neprieštaravo (b. l. 133). Kadangi pagal LR BK 11 str. 3 d. dokumento suklastojimas, pasikėsinimas sukčiauti priskiriami prie nesunkių nusikaltimų, gynėjo dalyvavimas nagrinėjant tokią bylą pirmosios instancijos teisme nėra būtinas.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 4 d., 329 str. 1 p., 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p., 2 p., nusprendė:
Nuteistosios V. Š. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 10 d. nuosprendžio dalį, kuria V. Š. nuteista pagal LR BK 22 str. 1 d., 182 str. 1 d., panaikinti ir priimti šioje dalyje naują nuosprendį:
V. Š. pagal LR BK 22 str. 1 d., 182 str. 1 d. išteisinti, nepadarius jai veikos, turinčios šio nusikaltimo požymius.
V. Š., pripažintai kalta pagal LR BK 300 str. 1 d. paskirtą bausmę sumažinti 2 MGL, paliekant jai 4 MGL ( 520 Litų ) dydžio baudą, įpareigojant šią baudą sumokėti per 6 mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Šis nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.