- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2014-01-23
- Bylos Nr.
- 1-69-515/2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vitalijus Šidagis
- Kaltinamasis
- A. G.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
išnagrinėjęs prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje A. G. (a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) d. Pasvalio r., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), Panevėžys, išsituokęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, teistas, teistumas išnykęs,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 164 str.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. G., žinodamas apie savo pareigą pagal įsiteisėjusį 2005 m. gegužės 19 d. Pasvalio rajono apylinkės teismo priimtą sprendimą mokėti lėšas nepilnamečio nukentėjusiojo vaiko A. G., gim. 2003 m. kovo 14 d., išlaikymui nuo 2005 m. vasario 01 d. iki vaiko pilnametystės periodinėmis išmokomis po 125 Lt kas mėnesį, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, nuo 2005 m. gegužės 12 d. iki 2010 m. sausio 25 d., nuo 2010 m. kovo 20 d. iki 2010 m. gruodžio 23 d., nuo 2011 m. gegužės 30 d. iki 2012 m. vasario 21 d., nuo 2012 m. birželio 07 d. iki 2013 m. sausio 10 d. ir nuo 2013 m. sausio 18 d. iki 2013 m. spalio 01 d. šios pareigos nevykdė, vengė mokėti lėšas nepilnamečiam vaikui A. G. išlaikyti, ir teikti kitą jai būtiną materialią paramą, todėl išlaikymo įsiskolinimas nukentėjusiajai S. G. sudaro 12 780,86 Lt.
Šiais veiksmais A. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 164 str.
Motyvuojamoji dalis
A. G. apklausos protokolu, kuriame jis pripažįsta padaręs nusikalstamą veiką. Nurodė, kad 1998 m. rugsėjo 26 d. jis vedė S. J., dabar jau G.. (duomenys neskelbtini) d. susilaukė dukros A.. 2005 m. išsiskyrė. Teismas priteisė kas mėnesį mokėti dukros A. išlaikymui po 125 litus. Po skyrybų niekur nedirbo, todėl negalėjo vykdyti teismo nurodymo mokėti alimentus. Vėliau trumpam dirbo A. įmonėje, po to dirbo dar keliose įmonėse, kurių pavadinimų neprisimena. Visą tą laikotarpį, kol dirbo, nemokėjo nė lito savo dukros A. išlaikymui. Kodėl nemokėjo, pasakyti negali. Gailisi, kad nemokėjo dukros A. išlaikymui priteistų išmokų, bet žada įsidarbinti ir pradėti mokėti (b. l. 51, 55-56, 59-60).
Nukentėjusiosios S. G. apklausos protokolu, kuriame ji nurodė, kad 1998 m. rugsėjo 26 d. ji ištekėjo už A. G.. 2003 m. kovo 14 d. susilaukė dukters A. G.. 2005 m. gegužės 19 d. Pasvalio teismo sprendimu santuoka buvo nutraukta. Teismas A. priteisė mokėti po 125 litus kas mėnesį dukters A. išlaikymui. Vyras nekreipė dėmesio į teismo sprendimą ir priteistų alimentų nemokėjo. Po kiek laiko kreipėsi į antstolius, kad išieškotų iš vyro alimentus. A. tuo metu dirbo, bet pamatęs, kad alimentus antstoliai jam nuskaičiuoja iš algos, jis iš darbo išėjo. 2009 m. rugsėjo 01 d. kreipėsi į Vaikų išlaikymo fondą, kuris perėmė skolininko A. G. pareigą išlaikyti vaiką A. G.. 2009 m. lapkričio mėn. gavo pirmą išmoką iš šio fondo – 125 Lt. Išmokas gauna kiekvieną mėnesį. Audrius nėra davęs nė lito dukters Auros išlaikymui (b. l. 10-11).
2013 m. liepos 12 d. Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prašymu Panevėžio apskrities VPK Pasvalio rajono PK pradėti ikiteisminį tyrimą dėl skolininko A. G. baudžiamosios atsakomybės už vengimą mokėti vaiko išlaikymo lėšas, prašyme nurodoma, kad A. G. išlaikymui Vaikų išlaikymo fondas išmokėjo 5620,83 Lt (b. l. 1-3).
2009 m. lapkričio 04 d. Garantinio ir vaikų išlaikymo fondų administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus sprendimu, kuriuo nuspręsta A. G., gim. (duomenys neskelbtini) d., nuo 2009 m. rugsėjo 2 d. kiekvieną mėnesį mokėti 125 (vieno šimto dvidešimt penkių) Lt dydžio išmoką iš vaikų išlaikymo fondo, kol atsiras Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo fondo įstatyme nustatyti pagrindai sustabdyti arba nutraukti išmokos iš vaikų išlaikymo fondo mokėjimą (b. l. 6).
2013 m. rugpjūčio 07 d. daiktų, dokumentų pateikimo protokolu iš kurio matyti, kad S. G. savo iniciatyva pateikė Pasvalio rajono apylinkės teismo sprendimo kopiją, santuokos liudijimo kopiją, gimimo liudijimo kopiją, ištuokos liudijimo kopiją, pažymą apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą (b.l. 16).
2005 m. gegužės 19 d. Pasvalio rajono apylinkės teismo sprendimu, kuriame yra nuspręsta priteisti iš atsakovo A. G. (a.k(duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametės dukters A. G. (a.k(duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) d. išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 125 Lt kas mėnesį, kasmet indeksuojant šią sumą Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Išlaikymą priteisti nuo 2005 m. vasario 01 d. ir tęsti iki A. G. pilnametystės (b. l. 17-18).
Antstolės Irmos Ežerskienės pažyma, kurioje nurodyta, kad patikslinus skolos duomenis vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), pagal Pasvalio rajono apylinkės teismo 2005 m. gegužės 19 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl išlaikymo išieškojimo iš A. G. išieškotojos S. G. naudai: išlaikymo skola 2013 m. spalio 01 d. yra 12780,86 Lt (b. l. 32).
Lietuvos darbo biržos duomenimis, kuriuose nurodyta, kad A. G. Lietuvos darbo biržoje buvo registruotas 2013 m. sausio 10 d. – 2013 m. liepos 09 d., darbo paieška nutraukta be teisės registruotis 6 mėn. (b. l. 34).
SODROS duomenų bazės duomenimis apie A. G. draudėjus (visas darbovietes) (b. l. 36-37).
Įvertinus baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus darytina išvada, kad kaltinamojo A. G. nusikalstama veika pagal Lietuvos Respublikos BK 164 str., kvalifikuota tinkamai. Kaltinamasis A. G. vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialią paramą vaikui.
A. G. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą (LR BK 11 str. 3 d.). Administracine tvarka baustas (b.l. 42), nedirba. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, jog prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Įvertinus visas bylos aplinkybes, teismui yra pagrindo manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus bausmę – laisvės apribojimo bausmę (LR BK 48 str.), paskiriant įpareigojimus.
Baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, A. G. prisipažino kaltu, todėl taikytinos Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. nuostatos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 418 str., 420 str. 1 d. 1 p., 421 str. teismas
nusprendžia:
A. G. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 164 str., ir skirti bausmę – vienerių metų šešių mėnesių laisvės apribojimą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str., A. G. skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.
Įpareigoti A. G. būti namuose nuo 23⁰⁰ val. iki 06⁰⁰ val., jei tai nesusiję su darbu, pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.
Paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.
Kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti Pasvalio rajono apylinkės teismui prašymą reikalaudami surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jeigu baudžiamasis įstatymas tai numato, gali būti paskirta ir laisvės atėmimo bausmė.
Jei kaltinamasis nepaduoda prašymo reikalaujančio surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.