Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2009-10-23 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-439/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-10-23
Bylos Nr.
1A-439/2009
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Linas Žukauskas, Elena Vainienė, Jonas Algimantas Venckus (pran.)
Nuteistasis
S. Č.
Nukentėjusysis
V. G.
Civilinis ieškovas
V. G.
Advokatai
Algirdas Gurauskas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-439/2009Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.1; 1.1.8.6.2.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. spalio 23 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Jono Algimanto Venckaus (pranešėjas),

teisėjų: Elenos Vainienės, Lino Žukausko,sekretoriaujant Ingai Jurgaitienei,dalyvaujant prokurorui Sergejui Bekišui,gynėjui advokatui Algirdui Gurauskui,nuteistajam S. Č. ,nukentėjusiajam V. G.,vertėjai Vladislavai Tumas,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. Č. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009-07-17 nuosprendžio, kuriuo S. Č. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR Baudžiamojo kodekso 129 str. 1 dalyje ir nuteistas 10 (dešimčiai) metų laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Priteista iš S. Č. nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. G. naudai 2176,28 (du tūkstančiai vienas šimtas septyniasdešimt šeši litai 28 centai) turtinei žalai, 20000 (dvidešimt tūkstančių) litų neturtinei žalai atlyginti ir 200 (du šimtai) litų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. Č. nuteistas už tai, kad tyčia nužudė žmogų, t.y. 2008 m. spalio 24 d., apie 16 val., savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tarpusavio konflikto metu, panaudodamas peilį, sudavė nukentėjusiajam A. G. ne mažiau dviejų smūgių į kairę ranką ir pilvo apačią, tuo padarydamas A. G. kairės plaštakos V delnakaulio - riešo srities linijinę durtinę - pjautinę žaizdą -sužalojimą, vertinamą nežymiu sveikatos sutrikdymu, ir pilvo apatinėje kairėje pusėje durtinę -pjautinę kiauryminę žaizdą su klubo raumens ir kairės klubinės arterijos pažeidimu (nupjovimu) -sužalojimą, vertinamą sunkiu sveikatos sutrikdymu, dėl ko įvykus ūmiam kombinuotam (išoriniam ir vidiniam) nukraujavimui, nukentėjusysis mirė ir taip tyčia nužudė A. G. .

Apeliaciniu skundu nuteistasis nesutinka su Vilniaus apygardos teismo 2009-07-17 nuosprendžiu jam pagal LR BK 129 str. 1 d. paskirta dešimties metų laisvės atėmimo bausme ir prašo ją sušvelninti. Apeliantas nurodo, kad skirdamas bausmę pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė nei į vieną iš atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nors nuteistasis visiškai prisipažino įvykdęs nusikaltimą ir pats iškvietė medicininę pagalbą norėdamas padėti nukentėjusiajam. Be to, apeliantas nurodo, kad teismas neatsižvelgė, jog nuteistasis yra antros grupės invalidas, ką tik po operacijos, kurios metu išpjautas plautis. Be to, apeliantas pažymi, kad jo teistumai yra seniai išnykę, o nužudyti A. G. jis visiškai nenorėjęs ir nuoširdžiai gailisi įvykdęs nusikaltimą.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis S. Č. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras ir nukentėjusysis prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo S. Č. apeliacinis skundas atmetamas.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę S. Č. , tinkamai vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir paskyrė teisingą, LR BK 41 str. 2 d. numatytą bausmės paskirtį atitinkančią bausmę, kuri nėra aiškiai per griežta ir jos švelninti nėra pagrindo.

Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad nebuvo atsižvelgta į jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes. Antai apeliantas pažymi, jog nebuvo atsižvelgta į jo prisipažinimą įvykdžius nusikaltimą ir nuoširdų gailestį (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.). Tačiau pažymėtina, kad, nors tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nuteistasis parodė, jog įvykio aplinkybių gerai nepamena, tačiau įvykdyto nusikaltimo esmines aplinkybes skirtingu metu aiškino skirtingai. Antai teisme nuteistasis parodė, kad jis 2008-10-24 vykusio pokalbio metu tik papriekaištavo A. G. dėl pastarojo bendravimo su S. Č. sugyventine L. K. , tačiau jokio konflikto neįvyko, o nuteistajam nuėjus į virtuvę ir kažką darant, nukentėjusysis tiesiog užgriuvo ant S. Č. , kuris bandydamas jį nusistumti pats nukrito tiesiai ant nukentėjusiojo ir atsikėlęs pamatė A. G. iš šono bėgantį kraują. Tuo tarpu praėjus dviems dienoms po įvykio vykusio teismo posėdžio (dėl kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo) metu S. Č. parodė, kad norėjo papjaustyti lašinius, o A. G. susvyravo ir pats atsitiktinai užvirto ant peilio (T. 1, b. l. 123 – 124). Visgi iš liudytojo G. Z. parodymų, kurių teisingumu neabejoja nei pats nuteistasis, aišku, kad nuteistajam atbėgus prie nukentėjusiojo ir pastarajam atsistojus, jie abu susikibo ir stumdėsi maždaug 2 minutes, po ko abiems nugriuvus, iš po A. G. ėmė tekėti kraujas (T. 1, b. l. 103 – 104). Tokiu būdu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos įsitikinimu, atsižvelgiant į tai, kad, net ir pats tiksliai įvykio neprisimindamas, nuteistasis bandė skirtingai sau palankia linkme interpretuoti įvykio aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepripažino S. Č. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jog jis prisipažino įvykdęs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.). Apeliantas taip pat nurodo, kad atsakomybę lengvinančia aplinkybe turėtų būti pripažįstama ir tai, kad jis pats iškvietė greitąją medicinos pagalbą, siekdamas padėti nukentėjusiajam. Tačiau iš liudytojo G. Z. parodymų aišku, kad būtent jis iškvietė greitąją medicinos pagalbą, o tai patvirtino ir L. K. (T. 1, b. l. 109 – 110). Be to, liudytoja L. K. teisme patvirtino, kad jai įbėgus į namą, tik pamatė, kaip kraujo klane gulintis A. G. kelis kartus įkvėpė, pabalo ir mirė, todėl S. Č. prašymas iškviesti greitąją medicinos pagalbą (jo paties parodymai teisme), konkrečiu atveju nelaikytinas pagalbos nukentėjusiajam suteikimu ar bandymu išvengti sunkesnių padarinių ir tai nepripažinta nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (LR BK 59 str. 1 d. 1 p.).

Nuteistasis S. Č. apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad skiriant bausmę neatsižvelgta į jo sveikatos būklę (II grupės invalidas, po operacijos išpjautas plautis), ankstesnių teistumų išnykimą bei tai, jog jis nenorėjo nužudyti A. G. . Tačiau iš Vilniaus apygardos teismo 2009-07-17 nuosprendžio aišku, kad į tikslo nužudyti A. G. nebuvimą atsižvelgta vertinant tyčios rūšį (netiesioginė tyčia), į kurią atsižvelgta skiriant bausmę. Atitinkamai skirdamas bausmę pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir į tai, kad S. Č. teistumas yra išnykęs, o taip pat kad jam nustatytas vos 35 procentų darbingumas. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, kad nuteistajam S. Č. atlikta plaučių operacija turėtų įtakos atlikti bausmę. Be to, vertinant Vilniaus apygardos teismo 2009-07-17 nuosprendžiu S. Č. paskirtos laisvės atėmimo bausmės teisingumą, atsižvelgtina į tai, kad nors ir veikiant netiesiogine tyčia įvykdytas labai sunkus nusikaltimas, o konflikto iniciatorius buvo pats S. Č. . Atitinkamai nenustačius nei vienos nuteistojo atsakomybę švelninančios aplinkybės bei esant nustatytai vienai atsakomybę sunkinančiai aplinkybei (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.), paskirta mažesnė nei LR BK 129 str. 1 d. sankcijoje numatytos bausmės vidurkis bausmė. Tokiu būdu, atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos įsitikinimu, Vilniaus apygardos teismo 2009-07-17 nuosprendžiu S. Č. už tyčinį A. G. nužudymą pagal LR BK 129 str. 1 d. paskirta dešimties metų laisvės atėmimo bausmė atitinka LR BK 41 str. 2 d. numatytą bausmės paskirtį, nėra aiškiai per griežta ir jos švelninti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

Nuteistojo S. Č. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Jonas Algimantas VenckusTeisėjai Elena VainienėLinas Žukauskas