- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-11
- Bylos Nr.
- 1S-135-354/2020
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Zigmas Kavaliauskas, Nijolė Matuzevičienė, Gražvydas Poškus
- Kaltinamasis
- M. V.
- Advokatai
- Sofija Kručienė
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Zigmo Kavaliausko, Nijolės Matuzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Gražvydo Poškaus,
išnagrinėjusi kaltinamojo M. V. skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. spalio 16 d. nutarties, kuria kaltinamajam M. V. palikta galioti 2020 m. spalio 9 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartimi paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, nustatant 2 mėnesių suėmimo terminą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. M. V. kaltinamas tuo, kad jis 2018 m. liepos 28 d., apie 02.00 val., Š. mieste, gyvenamojo namo kieme, esančio adresu (duomenys neskelbtini), veikdamas kartu su S. S., bendrais tyčiniais veiksmais, panaudodami fizinį smurtą pagrobė svetimą – nukentėjusiajam V. K. priklausantį turtą, o būtent: S. S. tyčia mediniu pagaliu suduodamas vieną kartą nukentėjusiajam V. K. per dešinę koją ir jam pargriuvus, pagrobė V. K. priklausantį turtą: mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy Grand Prime“ su (duomenys neskelbtini) Sim kortele ir dėklu – 100 eurų vertės, kuriame buvo įdėta „Swedbank“ mokėjimo kortelė bei 200 eurų nominalo kupiūra, iš viso turto už 300 eurų, tuo padarydami nukentėjusiajam V. K. 300 eurų turtinę žalą, tai yra, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 180 straipsnio 1 dalyje.
2. Kaltinamasis M. V. 2020 m. rugsėjo 29 d. neatvyko į Šiaulių apylinkės teismo teisiamąjį posėdį, todėl tą pačią dieną buvo priimta teismo nutartis jį atvesdinti į kitą teisiamąjį posėdį. 2020 m. spalio 9 d. kaltinamojo M. V. nepavyko atvesdinti į teisiamąjį posėdį, kadangi jis nurodytu adresu durų policijos pareigūnams neatidarė, policijos pareigūnams paskambinus M. V., pastarasis buvo informuotas apie teismo posėdį ir būtinumą jame dalyvauti, M. V. nurodė, kad žino apie teismo posėdį ir atvyks pats, jo atvesdinti nereikės, tačiau M. V. į teismo posėdį 2020 m. spalio 9 d. neatvyko, telefonu nebeatsiliepė, jo buvimo vieta nežinoma.
3. 2020 m. spalio 9 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartimi kaltinamajam M. V. buvo pakeista kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti į suėmimą. Skundžiama Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. spalio 16 d. nutartimi kaltinamajam M. V. buvo palikta galioti 2020 m. spalio 9 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartimi paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, nustatant 2 mėnesių suėmimo terminą, nutartyje nurodant, jog suėmimas paliekamas galioti, kadangi yra pagrindas manyti, jog kaltinamasis M. V. gali slapstytis nuo teismo.
Šalies argumentai
4. Kaltinamasis M. V. skundu Šiaulių apygardos teismui prašo panaikinti 2020 m. spalio 16 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartį ir paskirti kitą švelnesnę kardomąją priemonę.
4.1. Skunde kaltinamasis nurodo, kad nevengia atvykti į teismą, jis teismo šaukimo atvykti į posėdį nėra gavęs, policijos pareigūnas jam paskambino ir pasakė, kad kitą, t. y. spalio 9 d., turi atvykti į teismo posėdį. Kaltinamasis teigia, jog norėjo pareigūnui paaiškinti, kad serga ir negali atvykti į teismą, bet pareigūnas neklausė ir skubiai nutraukė pokalbį, todėl jo (kaltinamojo) vienintelė klaida, jog neinformavo teismo apie savo ligą. Kaltinamasis teigia nesupratęs, kad privalo pranešti teismui, tačiau dabar garantuoja, kad, jei bus pakeista kardomoji priemonė, visada ir viską praneš teismui.
4.2. Be to, skunde kaltinamasis teigia, kad paskyrus suėmimą jo šeima atsidūrė beviltiškoje padėtyje, jis yra vedęs, turi dvi mažametes dukras, vienas išlaiko šeimą, žmonos pajamos tik 120 eurų per mėnesį (pašalpos už vaikus), jų mokami mokesčiai ir mokestis už vyresnės dukros darželį yra didesnis negu žmonos gaunamos pajamos, mažesnioji dukra serga astma, todėl jai yra reikalinga nuolatinė suaugusiųjų priežiūra. Suimtasis nurodo, kad yra dirbantis, t. y. vykdo individualią veiklą, todėl jam paskyrus kardomąją priemonę – suėmimą visi jo darbai sustojo, jis gali prarasti klientus ir netekti pragyvenimo šaltinio.
4.3. Be kita ko, kaltinamasis nurodo, kad jų šeima perka butą išsimokėtinai, jau sumokėta už butą 6000 eurų pradinė įmoka, su savininku susitarė, kad likusią sumą sumokės sutartais terminais, todėl jis (kaltinamasis) privalo dirbti, kad įvykdytų savo įsipareigojimus.
5. Apygardos teismo posėdyje kaltinamojo M. V. gynėja prašė tenkinti skundą, o prokurorė prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
6. Skundas atmetamas.
7. Susipažinus su baudžiamosios bylos medžiaga, pateikta skundo nagrinėjimui, daroma išvada, kad bylos medžiagoje esantys faktiniai duomenys – nukentėjusiojo V. K., liudytojų (S. S., K. P., D. L.), iš dalies kaltinamųjų teisme duoti parodymai, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką, daiktų apžiūros, įvykio vietos apžiūros protokoluose užfiksuoti duomenys bei kiti baudžiamojoje byloje esantys duomenys – leidžia pagrįstai manyti, jog kaltinamasis M. V. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką.
8. Kaip matyti iš skundžiamos ir 2020 m. spalio 9 d. Šiaulių apylinkės teismo nutarčių, suėmimas kaltinamajam M. V. paskirtas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, t. y. manant, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo.
9. Skiriant ir pratęsiant suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, turi būti atsižvelgiama ir į visas BPK 122 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes: įtariamojo (kaltinamojo) šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Nagrinėjamu atveju, M. V. yra kaltinamas vienos nusikalstamas veikos padarymu, kuri priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai, už kurios padarymą yra numatyta ir griežta laisvės atėmimo iki 6 metų bausmė (BK 180 straipsnio 1 dalis, 11 straipsnio 4 dalis), todėl aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad galimai gręsianti griežta laisvės atėmimo bausmė didina tikimybę, kad kaltinamasis M. V., suvokdamas griežtos, galimai ir laisvės atėmimo, bausmės paskyrimo realumą, gali siekti išvengti baudžiamosios atsakomybės neteisėtais būdais. Pažymėtina, kad pasislėpimo tikimybę didina ir tai, kad M. V. anksčiau yra teistas 2 kartus, taip pat teistas užsienio valstybėje (2 t., b. l. 61–65). Be to, iš byloje esančios medžiagos matyti, kad M. V. slėpėsi nuo teismo, nes, žinodamas apie teismo posėdžius, be pateisinamų priežasčių į juos neatvykdavo (3 t., b. l. 153–154, 171, 173). Be kita ko, pats M. V. apylinkės teismo posėdžio metu buvo nurodęs, jog išvykdavo į užsienį, nors žinodavo apie jam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti (3 t., b. l. 192), tai šiuo atveju akivaizdžiai rodo kaltinamojo nenorą laikytis švelnesnių kardomųjų priemonių bei itin didina tikimybę, jog jis gali slėptis nuo teismo, kadangi turi ryšių užsienyje. Nepagrįsti ir prieštaringi kaltinamojo M. V. skundo argumentai, jog neva jis nežinojo apie teismo posėdžius, šaukimų į juos negavo, sirgo, todėl neatvykdavo į posėdžius. Aukštesnės instancijos teismas pažymi, jog policijos pareigūnų pateiktas raštas rodo, kad su M. V. policijos pareigūnai susisiekė telefonu vykdydami teismo nutartį dėl M. V. atvesdinimo, pastarojo neradus jo nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), M. V., kalbėdamas su policijos pareigūnais, prižadėjo atvykti į posėdį 2020 m. spalio 9 d. (3 t., b. l. 171). Taigi, kaltinamajam buvo žinoma apie teismo posėdžio laiką. Apie tai, jog kaltinamasis serga ir negalės dalyvauti 2020 m. spalio 9 d. teismo posėdyje, pastarasis neinformavo nei pareigūnų, nei teismo, nepateikė jokių savo sirgimą patvirtinančių duomenų, galiausiai, net neatsiliepė nurodytu telefonu policijos pareigūnams, kai pareigūnai mėgino kaltinamajam skambinti pakartotinai. Pastebėtina ir tai, jog kaltinamasis skunde nurodė, kad neva bandė pareigūnus informuoti, jog serga, o apylinkės teismo posėdžio metu nurodė priešingą aplinkybę – neva pareigūnus informavo, jog serga. Be to, priešingai skundo argumentams neva kaltinamasis nežinojo apie teismo posėdžius, apylinkės teismo posėdžio metu M. V. nurodė, kad pirmą kartą į teismo posėdį (2020 m. rugsėjo 29 d.) neatvyko, nes nespėjo grįžti iš užsienio, tai šiuo atveju rodo, kad apie teismo posėdį M. V. žinojo (3 t., b. l. 192). Taigi, minėti prieštaravimai rodo, kad M. V. vengia atvykti į teismo posėdžius, sugalvodamas vis kitas savo neatvykimo versijas, nepateikiant jokių duomenų, kurie patvirtintų kaltinamojo nurodomas versijas. Atsakant į skundo argumentus, neva kaltinamasis negaudavo jam siunčiamų teismo šaukimų, pažymėtina, jog bylos duomenys rodo, kad kaltinamasis jam siunčiamų procesinių dokumentų byloje nurodytu ir deklaruotu gyvenamuoju adresu: (duomenys neskelbtini), neatsiimdavo pašte per siuntos saugojimo terminą, o tiesiogiai kaltinamajam teismo šaukimus įteikti nepavykdavo, kadangi pastarasis nebūdavo randamas namie (3 t., b. l. 161, 166). Taigi, vien dėl paties kaltinamojo M. V. vengimo atsiimti jam siunčiamus dokumentus, o ne dėl kitų priežasčių, teismo šaukimai jam tiesiogiai nebūdavo įteikiami, tačiau, kaip jau minėta anksčiau, M. V. apie posėdžio vietą ir laiką buvo informuotas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes sprendžiama, kad apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai konstatavo, jog yra pagrindas manyti, kad kaltinamasis M. V., būdamas laisvėje, gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
10. Kaltinamasis M. V. skunde teigia, kad yra vedęs, turi vaikų, vienas dirbdamas išlaiko šeimą, turi finansinių įsipareigojimų, tačiau tokie skundo argumentai nepaneigia įstatyme numatyto suėmimo taikymo pagrindo ir negali būti vertinami kaip išimtinai prioritetiniai ir lemiantys kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimą pripažinti neteisėtu ir nepagrįstu, nes minėtos aplinkybės niekaip netrukdė M. V. nusikalsti. Be kita ko, minėtos aplinkybės taip pat niekaip negarantuoja, jog M. V. nesislėps nuo teismo, kadangi, net ir egzistuojant minėtoms aplinkybėms, M. V. tyčia vengė atvykti į teismo posėdžius.
11. Kaltinamojo M. V. asmenybę apibūdinantys duomenys (anksčiau teistas Lietuvoje ir užsienyje, ryšiai užsienyje), kaltinamojo galbūt padarytos nusikalstamos veikos pavojingumas, pobūdis, sunkumas (inkriminuojama viena nusikalstama veika, priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai, nusikalstama veika galimai padaryta bendrininkaujant) leidžia susiformuoti teisėjų kolegijos vidiniam įsitikinimui, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo M. V. skirti kitą švelnesnę kardomąją priemonę ir (ar) jų kompleksą (BPK 122 straipsnio 7 dalis). Taigi, šiuo atveju kaltinamojo M. V. teisės buvo suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principų, toks teisių suvaržymas yra pateisinamas, nes be kaltinamojo teisės į laisvę suvaržymo nebūtų galimybės pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 119 straipsniu, 121 straipsniu, 122 straipsniu, 127 straipsniu, 130 straipsniu,
nutaria:
kaltinamojo M. V. skundą atmesti ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. spalio 16 d. nutartį.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.