Alytaus apylinkės teismo įsakymas

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Inga Liubinienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo (duomenys neskelbtini) A. J. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)pilietis, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), teistas:

1. Varėnos rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini)nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 178 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 1 metams. Alytaus rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini)nutartimi 1 metų laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 parų areštą;

2. Alytaus rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini)nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, 284 straipsnio 1 dalį, 135 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį (4 veikos), taikant BK 63 straipsnio 1, 4 dalis, 5 dalies 2 punktą, 6 dalį, laisvės atėmimu 4 metams; paleistas atlikęs bausmę (duomenys neskelbtini);

3. Alytaus apylinkės teismo (duomenys neskelbtini)nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, BK 178 straipsnio 2 dalį (2 veikos), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, pritaikius BK 64¹ straipsnį, laisvės atėmimu 4 metams, paleistas bausmę atlikęs (duomenys neskelbtini), teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, teistas ir (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) metais,

kaltinamas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis R. V. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), šalia namo pažymėto Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę – lengvąjį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas (alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 1,96 promilių neblaivumas).

Kaltinamasis R. V. ikiteisminio tyrimo metu kaltę pripažino visiškai. Parodė, kad lengvasis automobilis „(duomenys neskelbtini)“ priklauso (duomenys neskelbtini) I. M. Teisės vairuoti automobilį neturi. (Duomenys neskelbtini)apie (duomenys neskelbtini) val. buvo namuose (duomenys neskelbtini), kartu buvo ir I. M. Jai nuėjus į tualetą, pasiėmė automobilio raktelius nuo raktų pakabos ir išvažiavo į (duomenys neskelbtini) pas (duomenys neskelbtini)A. V. Ten kartu su juo išgėrė 1 l degtinės, kaltinamasis pats išgėrė ne mažiau 0,5 l degtinės. Išgėręs alkoholį išvažiavo, tačiau neatsimena kur. Atsimena tik kaip žadino jį policijos pareigūnai. Automobilio variklis buvo užkurtas, jautėsi stipriai neblaivus. Tikrintis girtumą sutiko. Pirmojo tikrinimo metu jam nustatytas virš 2 promilių neblaivumas, antrojo tikrinimo metu nustatytas 1,91 promilių neblaivumas. Su tikrinimo rezultatais sutiko.

Motyvuojamoji dalis

Be paties kaltinamojo R. V. visiško prisipažinimo bei parodymų, jo kaltę patvirtina ir kiti byloje ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei žemiau aptariami duomenys, kurie Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio prasme pripažįstami įrodymais.

(Duomenys neskelbtini)A. B. tarnybiniame pranešime dėl gauto iškvietimo nurodė, jog (duomenys neskelbtini) buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) prieš 15 minučių į pranešėjos kiemą (duomenys neskelbtini)spalvos automobiliu atvažiavo nepažįstamas vyras, jis neišlipa, pranešėjai įtartina, bijo prieiti. Atvykus nurodytu adresu, sodybos kieme rastas automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) užvestu varikliu, jame prie vairo sėdėjo ir miegojo R. V. Pažadintas jis paaiškino, kad automobiliu atvažiavo rinkti sraigių. Asmuo sunkiai orientavosi aplinkoje, iš jo burnos sklido stiprus alkoholio kvapas. Patikrinus jo blaivumą alkoholio kiekio matuokliu „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini)val. R. V. buvo nustatyta 2,31 promilių neblaivumas, antrojo tikrinimo metu – (duomenys neskelbtini)val. nustatytas 1,96 promilių neblaivumas. Įvykį paliudijo pranešėja L. V..

Įvykio vietos apžiūros protokole su fotolentele užfiksuota, jog įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) kieme, koordinatės (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ten stovi automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini). Atidarius automobilio galines dešinės pusės dureles matomas tarp sėdynių ant automobilio grindų numestas tuščias plastikinis 1 l butelis nuo alaus „(duomenys neskelbtini)“.

Neblaivumo nustatymo akte (duomenys neskelbtini) užfiksuoti R. V. nustatyti neblaivumo požymiai: neadekvati elgsena, nekoordinuoti judesiai. Įvertinus bendrą asmens būklę, nustatyta, kad jis eiti tiesia linija – pėda po pėdos negali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs) negali. R. V. nurodžius, jog alkoholį vartojo prieš vieną valandą, neblaivumas patikrintas alkoholio kiekio matuokliu „(duomenys neskelbtini)“, sertifikato patikros Nr. (duomenys neskelbtini). Pirmo tikrinimo metu (duomenys neskelbtini)val. jam nustatytas 2,31 promilių neblaivumas, antrojo tikrinimo metu (duomenys neskelbtini)val. nustatytas 1,96 promilių neblaivumas. Su tikrinimo rezultatais R. V. sutiko, akte pasirašė.

Iš Priverstinio transporto priemonės nuvežimo akto matyti, jog (duomenys neskelbtini) automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) nuvežtas iš (duomenys neskelbtini) į transporto priemonių saugojimo aikštelę (duomenys neskelbtini).

VĮ „(duomenys neskelbtini)“ duomenų bazės informacija ir registruotų transporto priemonių išrašas patvirtina, jog automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) valdytojas – savininkas yra J. M. (Duomenys neskelbtini)sudaryta automobilio pirkimo – pardavimo sutartis, pagal kurią I. M. už (duomenys neskelbtini)Eur įsigijo šį automobilį iš J. M.

VĮ „(duomenys neskelbtini)“ duomenimis nustatyta, kad vidutinė automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) techninius duomenis atitinkančios transporto priemonės kaina (su PVM) Lietuvoje (duomenys neskelbtini)mėnesį buvo 1 360 Eur.

Automobilio „(duomenys neskelbtini)“ apžiūros protokole su fotolentele užfiksuota, jog šio automobilio priekinėje keleivio pusėje esančioje daiktadėžėje rasta transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartis, kuri pasirašyta (duomenys neskelbtini) tarp pardavėjo J. M. ir pirkėjos I. M.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja L. V. parodė, kad (duomenys neskelbtini) apie (duomenys neskelbtini)val., būdama namuose, išgirdo kieme automobilio garsą, pamatė kieme (duomenys neskelbtini) spalvos automobilį, kuriame prie vairo sėdėjo nepažįstamas vyriškis. Automobilyje jokių asmenų daugiau nebuvo, iš automobilio jokie asmenys neišlipo. Automobilį atvairavęs vyriškis, sėdėdamas prie vairo, užmigo. Automobilio variklis visą laiką buvo užvestas. Įtardama, jog vairuotojas neblaivus, paskambino 112.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja I. M. parodė, jog R. V. yra jos (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) apie (duomenys neskelbtini) metus. Automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) priklauso jai, automobilyje yra pirkimo – pardavimo sutartis. Automobilį įsigijo (duomenys neskelbtini). Automobilis VĮ „(duomenys neskelbtini)“ nėra priregistruotas, kadangi to padaryti jai neleidžia, nes neturi (duomenys neskelbtini). Po automobilio įsigijimo juo naudojosi (duomenys neskelbtini), kadangi ji automobilio vairuoti (duomenys neskelbtini), teisių (duomenys neskelbtini). Automobilį jam vairuoti leido, nors ir žinojo, kad jis teisių vairuoti transporto priemonę taip pat neturi. (Duomenys neskelbtini)apie (duomenys neskelbtini)val. buvo namuose (duomenys neskelbtini). Kartu buvo ir blaivus (duomenys neskelbtini) R. V. Grįžusi iš tualeto, pastebėjo, kad namuose nėra pakabintų automobilio raktų ir nėra R. Paskambinus R., su juo nesusisiekė. Dėmesio labai nekreipė, nes galvojo, kad išvažiavo nusipirkti cigarečių ar į parduotuvę. Dienos metu bandė susisiekti, tačiau nepavyko. Vakare išsikvietė taksi ir išvažiavo ieškoti R., važiavo link (duomenys neskelbtini), kadangi jis dažniausiai būna toje pusėje. Būnant (duomenys neskelbtini), paskambino R., kuris pasakė, kad jį sustabdė policijos pareigūnai, ir nurodė buvimo vietą. Nuvykus į vietą, R. buvo akivaizdžiai neblaivus. Policijos pareigūnai nurodė, kad R. vairavo neblaivus.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. V. parodė, kad (duomenys neskelbtini)apie pietus pas jį į namus (duomenys neskelbtini)automobiliu atvažiavo (duomenys neskelbtini)R. V., atsivežė 1 l degtinės. Kartu išgėrė jo atsivežtą alkoholį. Kas vyko toliau, neatsimena, nes nuėjo miegoti, o R. V. liko sėdėti pavėsinėje. Kada jis išvažiavo, nematė.

(Duomenys neskelbtini)A. J. (duomenys neskelbtini)nutarimu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas automobiliui „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), paskiriant turto saugotoja I. M. Automobilis kartu su užvedimo rakteliu grąžintas I. M., įpareigojant ją automobilį saugoti tol, kol byla bus baigta nagrinėti teisme.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų duomenų visumą, daro išvadą, kad kaltinamojo R. V. kaltė dėl BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo įrodyta.

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Pirmiau aptartais bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis R. V. vairavo kelių transporto priemonę – lengvąjį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas (alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 1,96 promilių neblaivumas). Tokie kaltinamojo veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, požymius.

Prokuroras pateikė teismui pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu.

Prokuroro pareiškimas tenkinamas.

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta, kad šį nusikaltimą padaręs asmuo baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Tai įvertinus, pripažintina, kad nagrinėjamoje byloje gali būti taikomas supaprastintas bylos procesas, t. y. procesas gali būti užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (BPK 418 straipsnis). Pranešime ir protokole, kuriuos pasirašė kaltinamasis R. V., jam buvo išaiškinta baudžiamojo proceso įstatymo numatyta galimybė užbaigti šį baudžiamąjį procesą teismo baudžiamuoju įsakymu. R. V. susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis, pasekmes suprato ir sutiko, jog prokuroras kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis sutiko ir su prokuroro pasiūlyta bausmės rūšimi bei jos dydžiu.

Dėl bausmės skyrimo

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Kaltinamasis R. V. padarė baigtą nusikalstamą veiką transporto eismo saugumui, kurią baudžiamasis įstatymas priskiria nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Šią nusikalstamą veiką kaltinamasis įvykdė veikdamas tiesiogine tyčia, kadangi jis pats suvokė pavojingą savo veikos pobūdį ir norėjo taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kaltinamasis teistas, taip pat ne kartą baustas administracinėmis nuobaudomis, informacijos apie baudų sumokėjimą nėra. Pažymėtina, kad kaltinamajam (duomenys neskelbtini) buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio 3 dalį už tai, kad vairavo automobilį neturėdamas tam teisės (neįgijęs), procesinis sprendimas dar nėra priimtas. (Duomenys neskelbtini) R. V. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) nesiregistruoja. (Duomenys neskelbtini)duomenimis R. V. lankėsi (duomenys neskelbtini) pas (duomenys neskelbtini), jam diagnozuota (duomenys neskelbtini), vartojo skirtus (duomenys neskelbtini), tačiau, kaip matyti iš bylos duomenų, psichikos ir priklausomybių ligų įskaitose (duomenys neskelbtini), todėl abejonių dėl jo pakaltinamumo nėra. Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailėjosi ir tai lengvina jo atsakomybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, nusikaltusio asmenybę, nėra per griežta. Todėl, įvertinus visas nustatytas bei ištirtas šios bylos aplinkybes, kaltinamojo R. V. asmenybę, sprendžiama, jog šiuo atveju BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta bausmės paskirtis – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, bus įgyvendinta tik paskyrus šiam kaltinamajam prokuroro pasiūlytą baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytą su laisvės atėmimu susijusią bausmės rūšį – trumpalaikį laisvės atėmimą – areštą, kadangi tik ši bausmės rūšis šiuo atveju atitiks visus bausmės skyrimo tikslus bei pagrindus. Visų paminėtų aplinkybių pagrindu kaltinamajam R. V. skiriamos arešto bausmės dydis nustatomas maksimalus – 90 parų (BK 49 straipsnio 3 dalis, 61 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamojo R. V. baudžiamoji byla baigiama supaprastinto proceso tvarka – teismo baudžiamuoju įsakymu ir jis visiškai pripažino savo kaltę, todėl taikomas BK 64¹ straipsnis ir jam paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu.

Prokuroras siūlo kaltinamajam R. V. kartu su bausme skirti ir baudžiamojo poveikio priemones – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 4 metams ir transporto priemonės – automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) konfiskavimą.

BK 42 straipsnio 6 dalyje, 67 straipsnio 1 – 3 dalyse nustatyta, kad kartu su bausme asmeniui gali būti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės, tarp jų – uždraudimas asmeniui naudotis specialiomis teisėmis bei turto konfiskavimas. Baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu asmeniui siekiama to paties rezultato, kaip ir bausme, tai yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Teismas, siekdamas baudžiamosios teisės priemonėmis apginti žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus nuo nusikalstamų veikų (BK 1 straipsnio 1 dalis) bei įvertinęs R. V. asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir jo padarymo aplinkybes – tyčia vairavo automobilį neblaivus, jam nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis bei atsižvelgiant į tai, kad jis nagrinėjamą nusikaltimą įvykdė neturėdamas teisės vairuoti kelių transporto priemones, sprendžia, jog tikslinga skirti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 4 metams, siekiant taip užtikrinti visuomenės saugumą ir teisingumo principo įgyvendinimą.

Nusikaltimą R. V. padarė vairuodamas (duomenys neskelbtini)I. M. pagal pirkimo – pardavimo sutartį priklausantį, VĮ „(duomenys neskelbtini)“ jos vardu neįregistruotą automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini). Baudžiamasis įstatymas numato, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Kaltinamasis nusikaltimą padarė būdamas neblaivus ir pagal formuojamą teismų praktiką panašiose bylose, jo vairuotas automobilis baudžiamojo įstatymo prasme laikomas nusikalstamos veikos padarymo priemone. BK 72 straipsnio 2 dalis numato, jog konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis), tačiau kitam asmeniui priklausantis turtas privalo būti konfiskuojamas, tik tuomet, jeigu nustatoma, kad asmuo, perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti. Bylos duomenys patvirtina, kad I. M. pagal pirkimo – pardavimo sutartį už (duomenys neskelbtini) Eur įsigijo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) taigi ji yra teisėta jo savininkė. Ji (duomenys neskelbtini)vairuotojo pažymėjimo, taip pat (duomenys neskelbtini) automobilio vairuoti, žinojo, kad R. V. taip pat neturi teisės vairuoti transporto priemones, tačiau leido jam vairuoti jai priklausantį automobilį. Kaip pati nurodė apklausos metu, šiuo automobiliu naudojosi ne ji, o (duomenys neskelbtini). Taigi I. M. turėjo ir galėjo žinoti, jog automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) gali būti panaudotas nusikalstamai veikai daryti, todėl yra pagrindas konfiskuoti šią transporto priemonę. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, skiriamas, I. M. nuosavybės teise priklausančio automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) konfiskavimas.

R. V. (duomenys neskelbtini) K. M. (duomenys neskelbtini) nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

R. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir nubausti areštu 90 (devyniasdešimčiai) parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, skiriamą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti R. V. areštą 60 (šešiasdešimčiai) parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, paskirti R. V. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise, uždraudžiant jam 4 (ketverius) metus naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 3 dalimi, 6 dalimi, paskirti R. V. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, konfiskuojant I. M. priklausančią kelių transporto priemonę – automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), saugomą pas I. M.

(Duomenys neskelbtini) A. J. (duomenys neskelbtini) nutarimu I. M. turtui nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) paskirtą laikiną nuosavybės teisių apribojimas automobiliui „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) palikti galioti iki šio automobilio faktinio perėmimo valstybės nuosavybėn.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti R. V. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Išaiškinti, kad nuteistasis arešto bausme privalo ne vėliau kaip per 7 dienas po šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo atvykti atlikti arešto bausmės į (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), tel. +(duomenys neskelbtini), el. paštas (duomenys neskelbtini), įstaigos darbo metu darbo dienomis. Jei nuteistasis dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negali nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, jis privalo raštu ar elektroniniu paštu apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turi atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.

Išaiškinti, kad kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Kaltinamajam padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise paduoti prašymą dėl bylos nagrinėjimo teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Patvirtintą teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą įteikti R. V.