- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-03-14
- Bylos Nr.
- e2YT-5242-454/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-01417-2023-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Artūras Šafronas
- Pareiškėjas
- I. G.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybės įmonė Turto bankas
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I. G. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja I. G. (toliau – pareiškėja) pareiškimu prašo: turto paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja priėmė palikimą, atsiradusį po A. A. G. (toliau – palikėjas) mirties (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėdama jį valdyti.
Pareiškėja pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė palikėjas. Teismine tvarka nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėja priėmė palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti, nes negali paveldėti turtą. Po palikėjo mirties atsirado palikimas, kurį sudarė namų apyvokos, apstatymo daiktai, asmeniniai jo daiktai, 300 Eur santaupos, kompensacija už dantų protezavimą – 413,51 Eur. Atsiradusį palikimą turi teisę paveldėti testamentinė įpėdinė pareiškėja, ką patvirtina pateikiamas (duomenys neskelbtini) testamentas, kurį patvirtino Kauno miesto 8-jo notarų biuro notaras. Pareiškėja ir palikėjas yra buvę sutuoktiniai. Kadangi palikėjas neturėjo registruotino kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, todėl pareiškėja po jo mirties nesikreipė į notarų biurą ir nepateikė pareiškimo dėl palikimo priėmimo. Kaip patvirtina VĮ Registrų centras pažyma apie palikėjo asmens duomenis, jis neturi įstatyminių įpėdinių, todėl palikimą gali paveldėti tik testamentinė įpėdinė – pareiškėja. Po santuokos nutraukimo jie toliau gyveno kartu bute, esančiame (duomenys neskelbtini), išgyveno daugiau nei 5 metus, o iki tol gyveno kartu kitame bute (duomenys neskelbtini). Jie vienas kitu rūpinosi, pasitikėjo vienas kitu, vedė bendrą ūkį. Palikėjui gydantis ligoninėje ir pašlijus sveikatos būklei notaras atvyko į ligoninę ir sudarė (duomenys neskelbtini) įgaliojimą pareiškėjos naudai, o kitą dieną sudarė ir testamentą jos naudai. Gyvenamas būstas, kuriame gyveno abu, priklauso asmeninės nuosavybės teise pareiškėjai. Palikimą pareiškėja priėmė faktiškai pradėdama jį valdyti. Jos valdyme liko visi turėti palikėjo dokumentai, foto nuotraukos, knygos, grynieji pinigai 300 Eur namuose, apie 30 žvejojimo meškerių ir įvairių jų priedų, rūbai, batai, televizorius, baldai, laikrodis. Faktiškai pradėjo valdyti iškart po mirties. Visus rūbus, batus nedelsiant padovanojo draugės sutuoktiniui, kuriam jie tiko pagal dydį. Meškeres, knygą apie žvejybą ir kitus žvejybos reikmenis padovanojo šeimos draugui. Iki šiol pas pareiškėją yra saugomi likęs laikrodis, foto nuotraukos, knygos, baldai. Rūpinosi pareiškėja ir palikėjo laidotuvėmis, o šiuo metu – jo kapu. Palikimas, atsiradęs po palikėjo mirties faktiškai priimtas, todėl palikimo paveldėjimo tikslu nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo prašo pareiškėjos pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, atstovui nedalyvaujant. Nurodė, kad nėra gautas pranešimas apie galimą palikėjo palikimo perėjimą valstybei, taip pat nėra jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį palikėjo paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad pareiškėja priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
medicininis mirties liudijimas patvirtina, kad palikėjas mirė (duomenys neskelbtini).
(duomenys neskelbtini) palikėjas pasirašė įgaliojimą pareiškėjos naudai, kurį patvirtino notaras.
(duomenys neskelbtini) testamentas, kurį patvirtino Kauno miesto 8-jo notarų biuro notaras, patvirtina, kad palikėjas visą savo turtą paliko pareiškėjai.
Gyventojų registro pažymoje apie asmens duomenis nurodyta, kad palikėjas mirė ištuokoje, duomenų apie vaikus nėra.
2020 m. sausio 13 d. Kauno teritorinės ligonių kasos raštas patvirtina, jog palikėjui priklauso neišmokėta išlaidų už dantų protezavimo paslaugas kompensacija.
Pareiškėja nurodė, kad ji priėmė palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti, tačiau kadangi palikėjas neturėjo registruotino kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, todėl pareiškėja po jo mirties nesikreipė į notarų biurą ir nepateikė pareiškimo dėl palikimo priėmimo.
Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo prašo pareiškėjos pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra.
Suinteresuotas asmuo pateikė atsiliepimą, jog pareiškimui neprieštarauja, todėl surašytini sutrumpinti motyvai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 268 straipsnio 5 dalis).
Mirus palikėjui, įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Pažymėtina, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria, įpėdinis palikimą turi priimti. Palikimo priėmimas – tai vienašalis sandoris, nes tai yra asmens (įpėdinio) veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti civilines teises ir pareigas, t. y. įgyti nuosavybės teises į palikėjui priklausiusį turtą (turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines teises) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau –CK) 1.63 straipsnio 1 dalis). Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatymo įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse – priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, tokie veiksmai atliekami siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010). Teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan. Pažymėtina, kad reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas, atsižvelgiant į konkrečią bylos situaciją. Pažymėtina, kad įpėdinis pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).
Pateiktais rašytiniais įrodymais bei paaiškinimais pareiškėja įrodė, kad ji po palikėjo mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai priėmė ir valdo jo palikimą. Suinteresuotas asmuo neprieštaravo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis). Juridinių faktų nustatymas pareiškėjai reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti. Kitokia tvarka, negu kreipiantis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, pareiškėja negali įgyvendinti savo teisių, todėl jos kreipimasis yra laikytinas teisėtu ir pagrįstu, todėl tenkintinas (CPK 445 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja I. G., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po A. A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėjusi turtą valdyti.
Juridinis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.