Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjas Raimondas Buzelis, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo S. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 5 d. nutartiescivilinėje byloje Nr.2-5974-151/2014 pagalpareiškėjo S. J. skundą dėl Kauno miesto 2-ojo notarų biuro veiksmų, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą motyvai

Teismas iki šiol jokio konkretaus sprendimo dėl pareiškėjo skundžiamų notaro veiksmų nėra priėmęs, skundas nėra išnagrinėtas iš esmės, todėl pareiškėjo pažeistosteisės iki šiol nėra apgintos. Teismų nagrinėjamoje byloje priimamos nutartys, kuriomis pareiškėjo skundas atmestas ar kuriomis nustatyti terminai pateikto skundo trūkumus pašalinti, kai byla yra nesudėtinga, laikytinas sąmoningu bylos vilkinimu, pažeidžiančiu CPK nuostatas, reikalaujančias proceso ekonomiškumo ir kaip galimagreičiau spręsti iškeltus klausimus.Teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai sprendė, kad pareiškėjas piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, kadangi toks pažeidimas neįrodytas konkrečiomis aplinkybėmis. Pareiškėjas į teismą kreipėsi dėl galimai pažeistų jo teisių į nuosavybę, tačiau kreipimasis į teismą skundžiant konkrečius notaro veiksmus negali būti laikomas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis.Teismui reikalaujant pašalinti skundo dėl notarų veiksmų trūkumus, šie trūkumai turi būti konkrečiai nurodyti, tačiau teismo procesiniuose dokumentuose nėranurodytos jokios konkrečios aplinkybės. Esant tokiai nesudėtingai situacijai spręstina, ar iš viso gali kilti trūkumų šalinimo klausimas, kadangi pareiškėjas pateiktame skunde yra aiškiai išdėstęs skundo dalyką, o pateikti procesiniai dokumentai atitinka procesinių dokumentų formai ir turiniui keliamus reikalavimus.

Papildomai apeliacinės instancijos teismui pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose (b.l. 70) pareiškėjas nurodė, kad notarės į bylą pateiktas atsiliepimas yra nekonkretus, nepagrįstas teisiniais motyvais, kadangi jame nėra atsakyta į byloje keliamus klausimus.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas.Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė.

Byloje keliamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas, nepašalinus trūkumų, laikė nepaduotu pareiškėjo skundą dėl notaro veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, kurios 30 straipsnio nuostatos įtvirtina teisę kreiptis į teismą, nėra nustatyta konkreti šios teisės įgyvendinimo tvarka. Šią tvarką, siekiant įgyvendinti visų asmenų lygią teisę naudotis teismine gynyba, taip pat proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, įstatymų leidėjas yra nustatęs CPK ir kituose įstatymuose. Įstatymų leidėjas nustatė minimalius kreipimosi į teismą reikalavimus (dokumentų formos ir turinio prasme), kurių nesilaikant gali būti nustatytas terminas procesinio dokumento trūkumams pašalinti. Teismo nutartimi nustatytu terminu nurodytų trūkumų nepašalinus, procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 str. 3 d.) arba tais atvejais, kai procesinio dokumento trūkumai paaiškėja bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, pareiškimas paliekamas nenagrinėtu (CPK 296 str. 1 d. 11 p.). Taigi asmuo, siekiantis įgyvendinti teisę kreiptis į teismą, privalo įvykdyti pareigas, susijusias su tinkamu procesinio dokumento įforminimu.Tokių reikalavimų nustatymas nėra savitikslis. Teismų praktikoje pripažįstama, kad procesinio dokumento trūkumų šalinimo institutas turi būti naudojamas ne tam, kad būtų kliudoma asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimui, tačiau siekiant užtikrinti koncentruotą ir ekonomišką teismo procesą.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu dėl notaro veiksmų (b.l. 3–4), prašydamas teismo išreikalauti iš Kauno miesto 2-ojo notarų biuro visą dokumentaciją, susijusią su 1950 m. rugsėjo 26 d. pasidalinimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) aplinkybėmis, išduodant reikalaujamas kopijas. Kauno apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 15 d. nutartimi (b.l. 5) pareiškėjo skundą atmetė, tačiau apeliacinės instancijos teismas, tenkindamas pareiškėjo atskirąjį skundą, 2014 m. vasario 10 d. nutartimi (b.l. 17–19) minėtą Kauno apylinkės teismo nutartį panaikino pripažinęs, kad pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą dėl notaro veiksmų išnagrinėjo nesant skundo dalyko, aplinkybių ir įrodymų. Kauno apygardos teismas 2014 m. vasario 10 d. nutartyje pripažino, kad pareiškėjo skunde reiškiamas reikalavimas nėra skundo reikalavimas CPK 511 straipsnio 1 dalies prasme ir konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti pareiškėjui terminą skundo trūkumams pašalinti, t. y. įpareigoti pareiškėją suformuluoti savo reikalavimą, patikslinti aplinkybes, pateikti įrodymus, ir tik tuomet spręsti klausimą dėl pareiškėjo skundo pagrįstumo. Taigi jau minėtoje nutartyje apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjo pateiktas skundas dėl notaro veiksmų neatitinka procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų ir kad pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti terminą pareiškėjo pateikto skundo trūkumams pašalinti. 2014 m. vasario 21 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi (b.l. 27–28) pareiškėjui buvo nustatytas septynių dienų terminas nuo nutarties įteikimo dienos nutartyje nurodytam skundo trūkumui pašalinti, t. y. teismas įpareigojo pareiškėją patikslinti skundo reikalavimą ir nurodyti konkrečiai, kokį notaro procesinį veiksmą pareiškėjas skundžia. Minėtos nutarties pagrįstumas ir teisėtumas buvo patikrintas apeliacinės instancijos teismo, kuris 2014 m. balandžio 22 d. nutartimi (b.l. 36–38) pareiškėjo atskirąjį skundą dėl minėtos nutarties atmetė pripažinęs, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė pareiškėjui terminą pareikšto skundo trūkumams pašalinti, kadangi pareiškėjo pateiktas skundas buvo su turinio trūkumais. Esant nustatytoms pirmiau nurodytoms aplinkybėms, nėra pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentu, jog nagrinėjamoje bylojeiš viso negali būti sprendžiamas procesinių dokumentų trūkumų šalinimo klausimas, mes pareiškėjo pateikti procesiniai dokumentai atitinka jų formai ir turiniui keliamus reikalavimus. Pareiškėjo pateikto skundo trūkumai yra konstatuoti įsiteisėjusiose tiek pirmosios instancijos teismo, tiek ir apeliacinės instancijos teismo nutartyse, todėl pakartotinai šis klausimas negali būti kvestionuojamas, o pareiškėjas, siekdamas pasinaudoti teise į teisminę gynybą, turėjo ištaisyti teismo nustatytus jo pateikto skundo dėl notaro veiksmų trūkumus. Be to, atsižvelgiant į tai, kad 2014 m. vasario 21 d. Kauno apylinkės teismo nutartyje yra konkrečiai nurodytas pareiškėjo pateikto skundo trūkumas bei nurodyta, kaip pareiškėjas jį turėtų ištaisyti, t. y. nurodyta, kad pareiškėjo skundo dalykas yra suformuluotas netinkamai ir pareiškėjas įpareigotas patikslinti savo skundo reikalavimą nurodant konkrečiai, kokį notaro procesinį veiksmą, sukėlusį jam teisines pasekmes, pareiškėjas skundžia, nepagrįstu laikytinas atskirojo skundo argumentas, jog teismo nutartyse nėra nurodyti konkretūs pareiškėjo pateikto skundo dėl notaro veiksmų trūkumai.

Taigi 2014 m. vasario 21 d. Kauno apylinkės teismo nutartyje, kurios pagrįstumasir teisėtumas yra patikrintas instancine tvarka, teismui konstatavus, kad pareiškėjo skundas dėl notaro veiksmų neatitinka procesiniam dokumentui keliamų reikalavimų, esant nustatytam terminui nurodytam skundo trūkumui pašalinti, pareiškėjas, siekdamaspasinaudoti teise į teisminę gynybą, turėjo pašalinti teismo nurodytą skundo trūkumą ir pateikti skundą, atitinkantį procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus. Tačiau pareiškėjas nei per teismo nutartyje nurodytą bei papildomai nustatytą terminą, nei vėliau iki skundžiamos nutarties priėmimo nepašalino teismo nurodyto skundo dėl notaro veiksmų trūkumų, todėl su trūkumais pateiktas pareiškėjo skundas negalėjo būti nagrinėjamas teisme. Pareiškėjui nepašalinus teismo nurodyto jo pateikto skundo trūkumo, kaip kad jau yra konstatavęs Kauno apygardos teismas 2014 m. vasario 10 d. nutartyje, pareiškėjo skundas negalėjo būti išnagrinėtas teisme, todėl nepagrįstais laikytini atskirojo skundo argumentai, kad teismas sąmoningai vilkino bylos nagrinėjimą. Pareiškėjui tinkamai nevykdant procesinių pareigų, susijusių su tinkamu teisės kreiptis į teismą realizavimu, t. y. per teismo nustatą terminą nepašalinus skundo trūkumų, jis turi prisiimti neigiamas tokio neveikimo pasekmes.

Skundžiama nutartimi teismas, remdamasis CPK 115 straipsnio 3 daliesnuostatomis, pareiškėjo skundą laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui, tačiau apeliacinėsinstancijos teismas pažymi, kad Kauno apylinkėsteismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjo skundo priėmimo klausimas pirmosios instancijos teismejau buvo išspręstas, skundas buvo priimtas ir apeliacinės instancijos teismui 2014 02 10 nutartimi panaikinusKauno apylinkės teismo 2013 11 15 nutartį, kuriaskundas buvo atmestas, skundas iš naujo grąžintasnagrinėti pirmosios instancijos teismui. Esant nurodytoms aplinkybėms, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nepagrįstai vadovavosi CK 115 straipsnio 3 dalies nuostatomis, reglamentuojančiomis procesinio dokumento trūkumų nepašalinimo pasekmes tais atvejais, kai procesinis dokumentas dar nėra priimtas teisme, kadangi nagrinėjamu atveju turėjo būti vadovaujamasi CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punktu, numatančiu procesinio dokumento trūkumų nepašalinimo pasekmes tais atvejais, kai byla jau yra nagrinėjama pirmosios instancijos teisme. Tačiau nurodytas procesinės teisės normų netinkamas taikymas nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį (CPK 329 str. 1 d.). Nors nurodytais atvejais yra numatyti skirtingi procesinio dokumento trūkumų nepašalinimo padariniai, tačiau šiais abiem atvejais pateiktas procesinis dokumentas iš esmėsnenagrinėjamas ir dėl jo pagrįstumo teismas nepasisako. Tačiau nustačius, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, vadovavosi netinkamomis procesinės teisės normomis, yra pagrindas skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį pakeisti pašalinant iš nutarties motyvuojamosios dalies motyvus, susijusius su skundo priėmimu, taip pat nutarties rezoliucinėje dalyje nurodant, kad pareiškėjo S. J. skundas dėl Kauno miesto 2-ojo notarų biuro veiksmų paliekamas nenagrinėtu (CPK 337 str. 1 d. 4 p.).

Dėl kitų atskirojo skundo argumentų, kaip neturinčių reikšmės skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pakeisti Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 5 d. nutartį ir jos rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Pareiškėjo S. J. skundą dėl Kauno miesto 2-ojo notarų biuro veiksmų palikti nenagrinėtu.“

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.