Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2020-08-13 · Baudžiamoji byla Nr. e1-2324-1058/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2020-08-13
Bylos Nr.
e1-2324-1058/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-31066-2020-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Giedrė Telksnienė
Kaltinamasis
A. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-2324-1058/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-31066-2020-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.12.1.4; 25.4.3 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugpjūčio 13 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Telksnienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti ir gyvenamąją vietą deklaravusi adresu (duomenys neskelbtini), dirbanti (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), išsiskyrusi, neteista,

kaltinama padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. 2020 m. rugpjūčio 4 d., apie 20.35 val., Vilniuje, Žirnių g. 17, prie degalinės „Neste“, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Opel Meriva“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu jos iškvėptame ore nustatė 2,13 promilių etilo alkoholio koncentraciją.

Kaltinamoji A. K. ikiteisminio tyrimo metu apklausta įtariamąja savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad vairuotojo pažymėjimas jai buvo išduotas 2002 m., jis šiuo metu negalioja, buvo atimtas prieš 3-4 metus, paskyrus administracinę nuobaudą vairuotojo teisių atėmimą 1 metams už tai, kad vairavo neblaivi. Vairuotojo pažymėjimas tada buvo paimtas policijos pareigūnų ir jai negražintas. Jos bendras vairavimo stažas apie 18 metų. Kartais vairuoja be vairuotojo pažymėjimo. Automobilis „Opel Meriva“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso jai, jį vairuoja nuo 2016 m. 2020 m. rugpjūčio 4 d., vakare apie 19-20 val. ji blaivi nuvažiavo savo automobiliu į parduotuvę „RIMI“, Vikingų g., Vilniuje. Ten nusipirko 200 g. butelį slyvų trauktinės ir ją visą išgėrė automobilyje prie šios parduotuvės. Taip pasielgė, nes turi asmeninių problemų ir buvo bloga nuotaika. Buteliukas nuo trauktinės liko automobilyje salone prie priekinės sėdynės. Po to vairuodama savo automobilį nuvažiavo į netoli esančią degalinę „Neste“, Žirnių g. 17. Ten išlipo iš automobilio, kas įvyko toliau, nelabai pamena, nes suveikė alkoholis. Atsimena, kad atvyko policijos pareigūnai, kurie ją sulaikė ir alkotesteriu patikrino blaivumą. Jai buvo nustatytas girtumas 2,13 promilių. Buvo sulaikyta ir pristatyta į areštinę. Nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų (e. b. l. 82-84).

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad Bendrajam pagalbos centrui 2020 m. rugpjūčio 4 d., apie 20.35 val. buvo pranešta, kad Vilniuje, Žirnių g. 17, automobiliu „Opel Meriva“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), į „Neste“ degalinę atvažiavo galimai neblaivi moteris. Pravažiuojantis iš jos atėmė raktelius ir atnešė pranešėjui. Pranešė kolonėlės darbuotojas. Moteris šiuo metu stovi prie automobilio (b. l. 4).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Mobilios kuopos vyriausiojo patrulio M. P. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2020 m. rugpjūčio 4 d., apie 20.40 val. iš VPK OVS buvo gautas pranešimas, kad galimai neblaivi moteris atvažiavo automobiliu „Opel“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), į „Neste“ degalinę. Pravažiuojantis atėmė iš jos raktelius ir atnešė pranešėjui. Pranešė kolonėlės, esančios Vilniuje, Naujininkų sen., Žirnių g. 17, darbuotojas. Moteris šiuo metu stovi prie automobilio, pranešėjas laukia kolonėlėje. Atvykus minėtu adresu pamatė, kad minėtas automobilis stovi degalinėje. Užėjus į degalinę, juos pasitiko J. Ž., kuris paaiškino jog nepažįstamas asmuo jam davė raktus nuo minėto automobilio ir pasakė, kad vairuotoja galimai yra neblaivi. Priėjus prie minėto automobilio, automobilyje sėdėjo moteris – A. K., kuri pasakė, kad atvažiavo į degalinę. 2020 m. rugpjūčio 4 d., apie 20.53 val. buvo patikrintas jos blaivumas ir nustatytas 2,13 promilių girtumas, 21.16 val. antru pūtimu nustatytas 2,13 promilių girtumas. Įvykio pranešėjas, su kuriuo buvo susisiekta mobiliuoju telefonu, paaiškino, kad nematė vairavimo fakto, jam pasirodė, kad minėto automobilio vairuotoja galimai yra neblaivi. „Neste“ degalinės vadybininkas A. gali išimti vaizdo įrašą, kaip minėtas automobilis atvažiavo į degalinę. Patikrinus per duomenų bazę POLIS2, nustatyta, kad A. K. neturi galiojančio vairuotojo pažymėjimo, minėtas automobilis yra nedraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu ir neatlikta privalomoji valstybinė techninė apžiūra (e. b. l. 43).

Prie transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo pateiktoje fotolentelėje užfiksuota, kad automobilio „Opel Meriva“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), salone buvo rastas tuščias alkoholio butelis (e. b. l. 29-37).

Alkotesterio rodmenys patvirtina, kad 2020 m. rugpjūčio 4 d., 20.53 val. bei 21.16 val. A. K. buvo nustatytas 2,13 promilių neblaivumas (e. b. l. 38-39). Aplinkybę, kad alkotesterio prietaisas patikrinimo metu buvo tinkamas naudoti patvirtina byloje esantis patikros sertifikatas (e. b. l. 40).

Neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad A. K. buvo nustatyti šie neblaivumo požymiai: nerišli kalba. Ji nurodė, kad alkoholį vartojo prieš 5 val. A. K. 2020 m. rugpjūčio 4 d., pirmo patikrinimo alkotesteriu metu, t. y. 20.53 val. buvo nustatytas 2,13 promilių girtumas. Pakartotinai patikrinus asmens blaivumą 21.16 val. A. K. nustatytas 2,13 promilių girtumas. Kaltinamoji A. K. tikrinimo rezultatų neginčijo, neblaivumo patikrinimo aktą pasirašė (e. b. l. 41).

VĮ „Regitra“ duomenų išraše nurodyta, kad automobilio „Opel Meriva“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininke yra A. K. (e. b. l. 64).

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančių VšĮ „Emprekis“ duomenų matyti, kad vidutinė automobilio „Opel Meriva“ (2003-2006 m.) kaina Lietuvoje yra 1 830 EUR (su PVM), kaina be PVM – 1 513 EUR (e. b. l. 65).

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų atlikimo, kad asmeniui kiltų baudžiamoji atsakomybė.

Kaltinamoji A. K. savo kaltę pripažino visiškai, nurodė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Jos kaltę taip pat įrodo tarnybinis pranešimas, alkotesterio parodymai, neblaivumo nustatymo aktas. Minėtais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, nustatyta, kad A. K. vairavo automobilį „Opel Meriva“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jai nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas (patikrinimų metu nustatyta alkoholio koncentracija 2,13 promilės), todėl kaltinamosios A. K. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Kaltinamoji A. K. proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu neprieštaravo, su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko (e. b. l. 103-104).

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, vairuotojai nustatytą vidutinį girtumą – tokios būklės transporto priemonės vairavimas kelia itin didelį pavojų transporto eismo saugumui, kitų žmonių sveikatai ir gyvybei, kaltinamoji veikė tiesiogine tyčia, suvokdama, kad KET draudžia vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmens, sąmoningai šio draudimo nepaisė ir, pavartojusi automobilyje alkoholio iš karto sėdo už automobilio vairo ir važiavo iki degalinės. Kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad A. K. prisipažino padariusi nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamosios asmenybę – A. K. anksčiau neteista (e. b. l. 66-81), bausta administracine tvarka, taip pat eilę kartų bausta už KET pažeidimus, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis 2017 m. gegužės 24 d. bausta už tai, kad vairavo automobilį ir vengė neblaivumo patikrinimo, už ką jai buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones, turi galiojančių nuobaudų (e. b. l. 66-81), dirba (b. l. 51), duomenų apie psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą nėra. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajai už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro pasiūlytą bausmės rūšį – baudą. Prokuroro siūlomas bausmės dydis – 75 MGL bauda, šiuo konkrečiu atveju yra protingas ir proporcingas, todėl mažinti ar didinti jį nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamoji savo kaltę pripažino visiškai, A. K. skirtina bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu mažintina vienu trečdaliu.

A. K. nusikalstamą veiką padarė būdama neblaivi ir naudodamasis teise vairuoti transporto priemones. Nors iš bylos medžiagos matyti, kad ji teisės vairuoti transporto priemones neturi, tačiau Teismų praktikoje pabrėžiama, jog teisės vairuoti transporto priemones neturėjimas neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) nutartys bylose Nr. 2K-7-49-788/2016, 2K-122/2012). Tokiu atveju draudimas naudotis specialiąja teise turi prevencinę paskirtį ir apima draudimą įgyti specialiąją teisę teismo nustatytu terminu. A. K. padarytas naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimas yra itin pavojingas ir šiurkštus, neabejotinai keliantis pavojų eismo saugumui ir žmonių sveikatai bei gyvybei. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Šiuo atveju, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamoji vairavo automobilį būdama neblaivi, jai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, pasielgė itin neatsakingai, alkoholį vartojo automobilyje ir baigusi vartoti alkoholį iškarto juo važiavo, vairavo tokios būklės neturėdama teisės vairuoti transporto priemones, kai tokia teisė jai buvo atimta už vairavimą esant neblaivumo požymiams ir atsisakius tikrintis blaivumą, kita vertus prisipažino padariusi nusikaltimą, nuoširdžiai gailėjosi, todėl spręstina, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, tikslai – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius, bus tinkamai įgyvendinti uždraudžiant A. K. naudotis teise vairuoti transporto priemones 2 metų laikotarpiui.

Vadovaujantis teismų praktika, uždraudimo naudotis specialia teise terminas skaičiuotinas nuo tos dienos, kai asmeniui buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę, t. y. nuo dienos, kada buvo pritaikyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 120 straipsnyje numatyta kardomoji priemonė, t. y. dokumento – vairuotojo pažymėjimo, paėmimas (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018). Nagrinėjamu atveju A. K. Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato vyresniosios tyrėjos A. M. 2020 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu buvo pritaikyta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas, tačiau negalima teigti, jog būtent nuo šios dienos iš kaltinamosios realiai buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones, kadangi Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis bei iš pažymos apie asmens duomenis matyti, kad A. M. teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta gerokai anksčiau nei padaryta nagrinėjama nusikalstama veika (atimta dar 2017 m.) ir šiuo metu ji galiojančio vairuotojo pažymėjimo, atitinkamai ir teisės vairuoti transporto priemones, bet kuriuo atveju neturi. Esant išdėstytoms aplinkybėms spręstina, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas skaičiuotinas nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Bylos duomenimis automobilis „Opel Meriva“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį nusikaltimo padarymo metu vairavo A. K., priklauso kaltinamajai. BK 72 straipsnis numato, kad šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas turi būti konfiskuojami. Minėta transporto priemonė turi ekonominę vertę, ją naudojant padaryta tyčinė nusikalstama veika, todėl siekiant užkirsti kelią analogiškų visuomenei pavojingų nusikaltimų darymui, transporto priemonę būtina konfiskuoti. Pagal formuojamą teismų praktiką baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas yra imperatyvus ir pagal BK 72 straipsnį nusikalstamos veikos priemonė turi būti konfiskuojama visais atvejais. Išimtys gali būti daromos tik remiantis kasacinio teismo bei Konstitucinio Teismo suformuotomis nuostatomis (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-80-511/2018), tačiau šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo teigti, kad kaltinamosios atžvilgiu BK 72 straipsnio nuostatų taikymas bus išimtinai neproporcingas. Automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. A. K. veikė tiesiogine tyčia, ji žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, galimas jos pasekmes ir norėjo taip elgtis, pasielgė itin ciniškai, automobiliu atvažiavo į parduotuvę tikslu nusipirkti alkoholio, kurį suvartojo automobilyje, vėliau, būdama vidutinio girtumo būklės, tuo pačiu automobiliu važiavo iki degalinės. A. K. yra eilę kartų bausta už KET pažeidimus, be to, praeityje bausta už vairavimą esant neblaivumo požymiams, atsisakius tikrintis blaivumą, už ką teisė vairuoti transporto priemones jai buvo atimta, šio teisės ji nėra susigražinusi, tačiau ir toliau važinėja transporto priemone, piktybiškai pažeidinėja KET taisykles, ne tik vairuoja neturėdama tam teisės, bet ir pakartotinai daro šiurkščius KET pažeidimus, kas leidžia teigti, jog yra linkusi jų nesilaikyti. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes spręstina, kad šiuo atveju, siekiant atgrasyti kaltinamąją nuo naujų nusikaltimų bei teisės pažeidimų darymo, baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo, taikymas yra neišvengiamai būtinas, todėl A. K. taikytinas automobilio „Opel Meriva“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas.

Prokuroro nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas automobiliui „Opel Meriva“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 92-94), taikytinas iki šio baudžiamojo įsakymo įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.

Ikiteisminio tyrimo metu A. K. buvo laikinai sulaikyta BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka nuo 2020 m. rugpjūčio 4 d., 20.53 val. iki 2020 m. rugpjūčio 5 d., 14.37 val., t. y. vieną dieną (e. b. l. 21-26), todėl vadovaujantis BK 66 straipsniu, laikino sulaikymo laikas įskaitytinas į bausmės laiką, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai.

Kaltinamajai ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas (e. b. l. 85-87, 88-90) – paliktinos nepakeistos iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

A. K. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai 75 MGL (3 750 EUR) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. K. paskirti 50 MGL (2 500 EUR) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalies nuostatomis, A. K. į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2020 m. rugpjūčio 4 d., 20.53 val. iki 2020 m. rugpjūčio 5 d., 14.37 val. (vieną dieną), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir paskirti galutinę – 48 MGL (2 400 EUR) dydžio baudą.

Paskirti A. K. baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje, ir uždrausti jam naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, paskirti A. K. baudžiamojo poveikio priemonę – jai priklausančio turto – automobilio „Opel Meriva“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), konfiskavimą.

Paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui „Opel Meriva“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), palikti iki teismo baudžiamojo įsakymo įvykdymo turto konfiskavimo dalyje, dienos.

A. K. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.

Išaiškinti A. K., kad:

1. Paskirta bauda turi būti sumokėta per du mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (pasirinktinai: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“, LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AB (buvęs AB DNB bankas), Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 Luminor Bank AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas ir kt.), nurodant įmokos kodą 6801. Įmokos kvitą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismo (Laisvės pr. 79A, Vilnius) Dokumentų priėmimo skyrių.

2. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

3. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

4. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

5. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

6. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

7. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Giedrė Telksnienė