Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2025-06-19 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2569-1055/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2025-06-19
Bylos Nr.
1-2569-1055/2025
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-18473-2025-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ana Karšul
Kaltinamasis
S. P.
Advokatai
Anatolijus Svila
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2569-1055/2025Teisminio proceso Nr. 1-01-1-18473-2025-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2; (S) 1.1.9.2; 1.1.9.7; 1.2.25.5; 2.3.6.4.6.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. birželio 19 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ana Karšul,sekretoriaujant Linai Jusevičiūtei,dalyvaujant prokurorei Raimondai Mackevičienei,kaltinamajam S. P.,kaltinamojo gynėjui advokatui Anatolijui Svilai,vertėjai Erikai Vencevičienei,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini),ukrainietis, Ukrainos Respublikos pilietis, deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, nebaigto aukštojo išsilavinimo, dirbantis UAB "Vilniaus kiemas" betonuotoju, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. P. , 2025 m. gegužės 28 d. apie 00.30 val., Sidaronių - Mozūriškių gatvių sankryžoje, Vilniuje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu alkotesteriu nustatė jam 1,65 promilių neblaivumą.

Šiais veiksmais S. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis S. P. savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai ir paaiškino, kad viskas įvyko gegužės 28 dienos vakare. Išgėrinėjo, jam reikėjo pinigų ir tam reikėjo palikti automobilį, kaip užstatą. Todėl apie 12 val. vakare sėdo už vairo. Tai įvyko tik dėl to, kad nebuvo kitos išeities. Visiškai prisipažįsta ir labai gailisi dėl veiksmų, kad galėjo padaryti kažką blogo.

Atsakydamas į klausimus kaltinamasis paaiškino, kad gyvena Kaune, o Vilniuje dirba. Vilniuje jis buvo pas draugą, atvažiavo su savo automobiliu, bet tuo metu nebuvo išgėręs. Pas draugą buvo Kalvarijų gatvėje, o mašiną paliko Oslo g. prie poliklinikos, aikštelėje, nes nebuvo degalų važiuoti iki pat draugo. Pas draugą pasėdėjo, išgėrė. Po to paskambino draugai ir pasakė, kad jeigu reikia pinigų, paskolins, bet kaip užstatą reikia palikti automobilį. Vakarojant keturiese išgėrė 1 litrą degtinės ir 0,5 alaus. Suprato, kad yra neblaivus. Norėjo pakeliui iki degalinės nuvažiuoti, įsipilti kuro į kanistrą, po to atnešti iki automobilio degalus ir įsipilti, taip ir padarė. Vairavo, nes pasirinkimo kito nebuvo, nors nepasakytų, kad gyvybės ir mirties klausimas buvo. Važiavo automobiliu link Buivydiškių, kur jį posūkyje sustabdė pareigūnai. Paprašė dokumentus, po ko paprašė pūsti į alkotesterį. Jis sutiko ir aparatas parodė 1,65 ar 1,69 promiles. Po ko pareigūnai surašė protokolą. Jo atlyginimas yra 2030 Eur ant popieriaus, o į rankas gauna 700-800 Eur, nes darbdavys nemoka visos sumos. Išmoka atlyginimą užlaikydami ir moka tik 700-1000 Eur. Kaune butą nuomoja darbdavys, pats už būto nuomą nemoka. Jam truko pinigų, nes reikėjo iš kažko gyventi, todėl prašė paskolinti. Baudą galėtų sumokėti. Tokiu atveju, arba prašytų, kad sumokėtų visus pinigus darbdavys, jei ne, tada bylinėsis su juo. Blogai vertina savo poelgį. Nedažnai įvyksta išgėrinėjimas, kartą per 3-4 mėn. Nemano, kad turi problemų dėl alkoholio vartojimo.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, paaiškino jos padarymo aplinkybes, jos yra aiškios, kaltinamasis, prokurorė ir gynėjas sutiko, kad nebūtų tiriami kiti įrodymai, kaltinimas pareikštas dėl nesunkaus nusikaltimo padarymo, todėl kiti įrodymai byloje ištirti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis).

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. gegužės 28 d. apklaustas įtariamuoju S. P. kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad 2025 m. gegužės 24 d. nuvažiavo pas savo draugą į Kauną. Savo automobilį VOLVO V60, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) paliko netoli Lazdynų ligoninės, lyg tai Oslo g. 2025 m. gegužės 27 d. vakare jį atvežė kitas draugas į Vilnių iki Lazdynų ligoninės. Jis buvo išgėręs, nes Kaune keturiese išgėrė 1 l degtinės. Atvažiavus paėmė savo automobilį ir pradėjo važiuoti pas kitą draugą, nes norėjo palikti jam savo automobilį kaip užstatą, nes jis turėjo paskolinti pinigų. Draugas gyvena Buivydiškėse. Pravažiavus OUTLET ir važiuojant link Pilaitės sustabdė policijos pareigūnai. Jis iš karto pareigūnams prisipažino, kad išgėręs. Jam davė pūsti ir pirmu pūtimu jis pripūtė 1,65 promiles, o antru pūtimu 1,85 promiles. Tada iš karto buvo iškviestas tralas ir automobilis nuvežtas į saugomą automobilių aikštelę. Dėl savo poelgio labai gailisi (b. l. 65-66).

2025 m. gegužės 28 d. vyriausiojo patrulio D. B. tarnybiniame pranešime Nr. 0125000298325 nurodyta, kad 2025 m. gegužės 28 d. apie 00 val. 21 min., patruliuojant tarnybiniu automobiliu šaukiniu V1773 kartu su vyriausiuoju patruliu R. R., iš OVS budėtojo gavo pranešimą, kad nuo Gariūnų turgaus Lazdynų kryptimi važiuoja galimai neblaivus vairuotojas – automobilis „Volvo“, tamsiai pilkos spalvos, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Pranešėjas nurodė, kad šis automobilis sukėlė jam avarinę situaciją, važiuoja vingiuodamas bei viršija leistiną greitį. Reaguodami į pranešimą, susisiekė su pranešėju telefonu (duomenys neskelbtini), kuris sekė minėtą automobilį ir tiesiogiai jiems pranešinėjo jo buvimo vietą. Apie 00 val. 30 min. Sidaronių g. ir Mozūriškių g. sankryžoje pastebėjo nurodytą automobilį, kuris suko į Sidaronių g. Buivydiškių kryptimi. Panaudojus tarnybinio automobilio mėlynos ir raudonos spalvos šviesos signalus bei garsinį signalą, automobilis sustojo priešais juos. Priėjus prie vairuotojo, nustatyta, kad automobilį vairavo S. P., gim. (duomenys neskelbtini). Paklausus, ar vartojo alkoholio, asmuo nurodė, kad šią dieną alkoholio nevartojo. Jis paaiškino, jog grįžta iš Kauno, kur buvo su darbdaviais. Anot jo, draugai jį atvežė iki Lazdynų ligoninės, kur jis persėdo į savo automobilį ir išvažiavo pas draugą, gyvenantį Buivydiškių g. Bendraujant su asmeniu buvo juntamas stiprus alkoholio kvapas. Patikrinus blaivumą iškvėpto oro alkoholio matuokliu, nustatytas 1,65 promilės girtumas. Praėjus 15 minučių, pakartotinai patikrinus, nustatyta 1,85 promilės. Kadangi asmuo nurodė, kad negyvena deklaruotoje vietoje, pasitarus su vyriausiasiais, nuspręsta S. sulaikyti. Automobilis išvežtas saugojimui į automobilių saugojimo aukštelę, adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 82-83 (pateiktoje popierinėje byloje nebuvo, atspausdintas iš elektronine forma tvarkytų baudžiamosios bylos duomenų)).

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. gegužės 28 d. apklaustas liudytoju D. B. parodė, kad 2025 m. gegužės 28 d. apie 00.28 val., patruliuojant, radijo ryšiu iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo pranešimą, kad Vilniuje, nuo Gariūnų turgaus link Lazdynų važiuoja automobilis „Volvo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas galimai yra neblaivus. Nedelsiant vyko link pranešime minėtos vietos. Vykstant link vietos telefonu susisiekė su pranešėju, kuris toliau teikė informaciją apie automobilio judėjimo kryptį, kadangi sekė jį iki jiems atvykstant. Važiuodami, apie 00.30 val., Mazūriškių-Sidaronių gatvių sankryžoje pastebėjo pranešime minėtą automobilį, automobilis suko į Sidaronių gatvę. Automobilį nedelsiant sustabdė naudojant mėlynos ir raudonos spalvos šviesos signalus bei specialųjį garsinį signalą, automobilis sustojo Sidaronių gatvėje, dešinėje važiuojamosios kelio dalies pusėje. Priėjęs prie automobilio vairuotojo, kuris automobilyje sėdėjo vienas, prisistatė, paprašė pateikti dokumentus. Vairuotojas kalbėjo rusų kalba. Vairuotojui pateikus dokumentus paaiškėjo, kad vairavo Ukrainos pilietis S. P., gimęs (duomenys neskelbtini). Bendraujant su juo, jam iš burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, jis nerišliai kalbėjo, jo judesiai buvo nekoordinuoti. Paklausus, ar vairuotojas vartojo alkoholinius gėrimus, šis atsakė neigiamai ir sutiko pasitikrinti blaivumą alkotesteriu. Patikrinus asmenį alkotesteriu pirmu pūtimu jam nustatytas 1,65 promilės neblaivumas, antru pūtimu nustatytas 1,85 promilės neblaivumas. Po pirmo pūtimo asmuo nurodė, kad alkoholį vartojo 2025 m. gegužės 27 d. apie 19.00 valandą, išgėrė keturias taureles degtinės (b. l. 21-24).

Iš 2025 m. gegužės 28 d. Įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėtas automobilis Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris stovi Sidaronių gatvėje už įvažiavimo į Mazuriškių gatvę. A. V., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekis nukreiptas į Buivydiškių pusę. A. V., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tamsios spalvos, universalo tipo, su mechanine pavarų dėže. Ant automobilio kėbulo matomi pabraižymai. Automobilio bagažinėje ir automobilio salone ant galinių sėdynių yra asmeniniai daiktai, kėde, striukės, maišai. Įvykio vietoje vaizdo stebėjimo kamerų nepastebėta, daugiau tyrimui reikšmingų objektų ar pėdsakų nerasta ir nepaimta. Automobilis išvežtas saugojimui į Minsko pl. 21, Vilnius (b. l. 5-15)

Iš VšĮ „Emprekis“ pažymos matyti, kad automobilio VOLVO V60, 2011 metų gamybos, vidutinė vertė Lietuvoje 2025 m. gegužės mėn. yra 5 770 Eur (b. l. 35).

Iš VĮ „Regitra“ duomenų matyti, kad automobilis VOLVO V60, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso S. P. (b. l. 33-34).

Iš neblaivumo nustatymo akto ir alkotesterio kvitų matyti, kad S. P. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai, eiti tiesia linija - pėda po pėdos, negali, pirštu pataikyti į nosies galą – gali. Alkotesteriu 2025 m. gegužės 28 d. pirmu pūtimu 00.47 val. jam nustatytas 1,65 prom. neblaivumas, antru 01.03 val. – 1,85 prom. neblaivumas (b. l. 25-28).

Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas.

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

KET 14 punkte, be kita ko, nurodyta, jog draudžiama vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištirtų duomenų, kuriuos pripažįsta įrodymais, visumą, sprendžia, kad kaltinamojo S. P.kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta.

Apklausiamas teisiamajame posėdyje, kaltinamasis S. P. savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai, patvirtino jos padarymo aplinkybes, nurodytas kaltinime, t. y. kad jis, 2025 m. gegužės 28 d. apie 00.30 val., Sidaronių - Mozūriškių gatvių sankryžoje, Vilniuje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu alkotesteriu nustatė 1,65 promilių neblaivumą. Kaltinamojo kaltę be jo parodymų patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai, o būtent – liudytojo D. B. parodymai, tarnybinis pranešimas, Įvykio vietos apžiūros protokolas, neblaivumo nustatymo aktas, alkotesterio rodmenys ir kita bylos medžiaga.

Visi anksčiau teismo aptarti įrodymai, kuriais teismas neturi pagrindo abejoti, patvirtina, kad kaltinamasis suvokė, jog vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Paties kaltinamojo duoti parodymai patvirtina, kad jis suvokė, jog neblaivus vairuoja automobilį, ir norėjo taip veikti – veikė tiesiogine tyčia.

Atsižvelgiant į tai, kaltinamojo padaryta tyčinė nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, kaltė jos padarymu įrodyta.

Dėl skirtinos bausmės.

Įstatymų leidėjas už BK 281¹ straipsnio dalyje numatyto nusikaltimo padarymą numato alternatyvias bausmes – baudą arba areštą, arba laisvės atėmimą iki dvejų metų.

Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 bei 2 dalyje numatytomis nuostatomis – atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes.

S. P. padarė vieną baigtą tyčinį nesunkų nusikaltimą, susijusį su transporto eismo saugumu – vairavo transporto priemonę jam nustačius neblaivumo požymius (BK 281¹ straipsnio 1 dalis). Kaltinamojo S. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį - nevedęs, dirbantis, neteistas, nebaustas administracine tvarka, duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje nėra.

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti S. P. už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, paskyrus straipsnio sankcijoje nustatytą švelniausią bausmės rūšį – 51 MGL (2 550 Eur) dydžio baudą. Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir tokio dydžio bausmė, atsižvelgus į paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, nebus per griežta, atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus.

Kadangi S. P. dėl nusikaltimo padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu iki 34 MGL (1 700 Eur).

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuteistasis privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio (teismo baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nors kaltinamasis dirba, tačiau ji teigimu, jo gaunamos pajamos nėra didelės, turi finansinių sunkumų, laiko, jog tikslinga nustatyti S. P. 12 mėnesių baudos sumokėjimo terminą.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo.

Prokurorė teisiamojo posėdžio metu prašė paskirti S. P. tris baudžiamojo poveikio priemones: 1) uždraudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 metams (BK 68 straipsnis); 2) automobilio VOLVO V60, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimą (BK 72 straipsnis); 3) dalyvavimą alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose vienerių metų laikotarpiui.

BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš tokių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalis). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.

S. P. padarė nusikalstamą veiką naudodamasis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, t. y. vairavo transporto priemonę, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,65 promilių etilo alkoholio koncentracija (vidutinis girtumo laipsnis). Taigi nėra abejonių, kad jis kėlė realų pavojų kitų eismo dalyvių ir jų turto saugumui. Pažymėtina, kad skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje įtvirtintą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius.

Kaltinamasis pirmą kartą neblaivus vairavo transporto priemonę, anksčiau neteistas, nebaustas administracine tvarka. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones 2 metų laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo jam paskirtos kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo, dienos, t. y. nuo 2025 m. gegužės 28 d. Teismo vertinimu, toks terminas bus pakankamas, kad būtų pasiekti baudžiamosios poveikio priemonės tikslai.

Kaltinamajam taikytina ir kita baudžiamojo poveikio priemonė, kuri yra numatyta BK 72 straipsnyje – turto konfiskavimas, t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn.

BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą, sprendžiant klausimą dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, BK 72 ir 72³ straipsniuose nurodytas turtas yra konfiskuojamas.

Turto konfiskavimas – viena iš BK IX skyriuje nurodytų baudžiamojo poveikio priemonių rūšių, kuria siekiama padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1 dalimi, turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį, konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (tiesiogiai ar netiesiogiai iš nusikalstamos veikos gautas bet kokio pavidalo turtas). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, o kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 3, 5 dalys).

Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina, kad pagal BK 67 straipsnio 3 dalį baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas – gali būti skiriama kartu su bausme.

Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Taigi, transporto priemonė, kurią vairavo S. P., atitinka konfiskuotino turto sąvoką, minėtas automobilis laikytinas nusikaltimo padarymo priemone, be kurios S. P. nebūtų turėjęs galimybės padaryti nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo nustatyta, kad automobilis VOLVO V60, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso S. P..

Šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo teigti, kad kaltinamojo atžvilgiu BK 72 straipsnio nuostatų taikymas bus išimtinai neproporcingas. Automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. S. P. veikė tiesiogine tyčia, jis žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, galimas jos pasekmes ir norėjo taip elgtis, piktybiškai nepaisė KET reikalavimų, pavartojęs alkoholio, sėdo už automobilio vairo, tokiu būdu sukėlė tiesioginį pavojų ne tik savo, bet ir kitų asmenų sveikatai, gyvybei ir turtui. Kaip matyti iš nustatytų nusikaltimo padarymo faktinių aplinkybių, be minėtos transporto priemonės panaudojimo BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nusikaltimo padarymas iš esmės būtų buvęs neįmanomas, kadangi minėtas straipsnis imperatyviai draudžia asmenims vairuoti transporto priemones esant neblaiviems. Tai, kad baudžiamojo poveikio priemonės taikymas gali asmeniui sukelti tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų, savaime nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo ar proporcingumo principams arba, kad jos paskyrimas reikštų netinkamą įstatymo taikymą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta ir vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu ir 72 straipsnio 2 dalimi, kaltinamajam S. P. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, konfiskuojant jam priklausančią transporto priemonę – automobilį VOLVO V60, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Vadovaujantis BK 72⁵ straipsniu, teismas gali įpareigoti asmenį dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, jeigu šis asmuo padarė šiame kodekse numatytą nusikalstamą veiką būdamas abstinencijos būsenos arba apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Nors kaltinamajam inkriminuojamas nusikaltimas padarytas jam būnant apsvaigus nuo alkoholio, tačiau teismas nenustatė pagrindų skirti prokurorės prašomą baudžiamojo poveikio priemonę - dalyvavimą alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose vienerių metų laikotarpiui. S. P. anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas, priklausomybių neturi, jo teigimu, alkoholį vartoja nedažnai, todėl teismo vertinimu, nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas kaltinamajam nagrinėjamu atveju būtų perteklinis ir neatitiktų teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijų.

Dėl kitų klausimų.

K. S. P. ikiteisminio tyrimo metu (duomenys neskelbtini) straipsnio tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2025 m. gegužės 28 d. 1.30 val. iki 2025 m. gegužės 28 d. 14.57 val. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a) papunkčiu, 66 straipsniu, (duomenys neskelbtini) straipsnio 13 dalimi, laikinajame sulaikyme išbūtas laikas – 1 para, kas prilyginama 6 MGL (300 Eur) dydžio baudai, įskaitytinas į skirtiną baudos bausmę.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumento paėmimas ir specialiosios teisės sustabdymas, paliktinos galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos.

Byloje civilinis ieškinys nepareikštas, proceso išlaidų nėra.

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. gegužės 28 d. prokurorės nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas S. P. priklausančiam turtui - keleiviniam automobiliui VOLVO V60, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini), paliktinas galioti, iki nuosprendžio įvykdymo dalyje dėl šio automobilio konfiskavimo dienos.

Dokumentą – S. P. vardu Ukrainos Respublikoje išduotą vairuotojo pažymėjimą, laikomą voke, prisegtame prie bylos galinio viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti teisę vairuoti transporto priemones suteikiančiai institucijai – VĮ „Regitra“.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40, 67–68, 72 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1, 4 dalimis, 304, 305 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

S. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 51 MGL, tai yra 2 550 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų penkiasdešimties eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir S. P. paskirti galutinę bausmę – 34 MGL, tai yra 1 700 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a) papunkčiu, 66 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 13 dalimi, į paskirtą baudos bausmę įskaityti S. P. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2025 m. gegužės 28 d. 1.30 val. iki 2025 m. gegužės 28 d. 14.57 val. (1 parą), kas prilyginama 6 MGL (300 Eur) dydžio baudai, ir nustatyti, kad mokėtinas baudos dydis yra 28 MGL, tai yra 1 400 Eur (vienas tūkstantis keturi šimtai eurų).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti S. P. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dviem) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. gegužės 28 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2 dalimi, skirti S. P. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą - konfiskuoti nusikalstamos veikos įrankį – jam nuosavybės teise priklausantį keleivinį automobilį VOLVO V60, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini).

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento paėmimą ir specialios teisės sustabdymą, palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

2025 m. gegužės 28 d. prokurorės nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą S. P. priklausančiam turtui - keleiviniam automobiliui VOLVO V60, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini), palikti galioti, iki nuosprendžio įvykdymo dalyje dėl šio automobilio konfiskavimo dienos.

S. P. vardu Ukrainos Respublikoje išduotą vairuotojo pažymėjimą, laikomą voke, prisegtame prie bylos galinio viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti teisę vairuoti transporto priemones suteikiančiai institucijai – VĮ „Regitra“.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ana KaršulI. S. P., kad:1. Teismo nuosprendžiu paskirta bauda (1 400 Eur) per dvylika mėnesių nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta į vieną iš pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už (būtina nurodyto bylos numerį)“, įmokos kodas 6801): (duomenys neskelbtini), esančią banke L. B. AS Lietuvos skyriuje, (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke, (duomenys neskelbtini), esančią banke Swedbank, AB, (duomenys neskelbtini), esančią AB „Medicinos bankas“, (duomenys neskelbtini), esančią AB „Šiaulių bankas“, ar (duomenys neskelbtini), esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale. Sumokėjus baudą į Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalas turi būti pateiktas Vilniaus miesto apylinkės teismo Priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas). Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.2. Asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), atsako pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.