- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-03-20
- Bylos Nr.
- e2A-418-230/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-00815-2016-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nijolia Indreikienė
- Atsakovas
- A. A. B.
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“
- Trečiasis asmuo
- A. A.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolia Indreikienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. A. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-4394-192/2016 pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui A. A. B., tretiesiems asmenims A. A., 92-ajai gyvenamųjų namų eksploatavimo butų savininkų bendrijai dėl žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ ieškinyje teismo prašė priteisti iš atsakovo A. A. B. 847,64 Eur turtinę žalą, 108,78 Eur kompensacines palūkanas, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad 2013-02-24, 2013-03-07, 2013-03-26 ir 2013-07-14 buvo užpiltas butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuris registruotas R. A. vardu. AB „Lietuvos draudimas“ atstovas nustatė, kad pirmojo užpylimo metu buvo sulieta patalpų perėjimo durų stakta, grindys, patalpos Nr. 37-8 sienos, antrojo užpylimo metu buvo sulietos vonios patalpos pakabinamų lubų mineralinės plokštės, durys, trečiojo užpylimo metu buvo sulietos patalpos 37-8 grindys, lubos, patalpos 37-3 grindys, sienos, lubos, durys, ketvirtojo užpylimo metu buvo sulietos patalpų 37-3 lubos. Laikotarpiu nuo 2012-07-05 iki 2014-07-04 butas, esantis (duomenys neskelbtini), ieškovės buvo apdraustas būsto draudimu. Ieškovė, kompensuodama per užpylimus atsiradusią žalą, iš viso išmokėjo 2 959,80 Lt (857,21 Eur). Atsakingas už minėtus įvykius asmuo yra atsakovas A. A. B., kadangi butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo aplietas vandeniu iš viršuje esančių gyvenamųjų patalpų, priklausančių atsakovui A. A. B.. Ieškovė siuntė pretenzijas atsakovui, ragindama atlyginti žalą, tačiau turtinė žala iki šiol nėra atlyginta. Ieškiniu reikalaujama priteisti turtinė žala sudaro 2 926,75 Lt (847,64 Eur), kuri apskaičiuota atsižvelgiant į nusidėvėjimą.
Atsiliepimas
2. Atsakovas A. A. B. atsiliepimu į ieškinį prašė jį atmesti ir nurodė, kad jis nėra atsakingas už įvykius, dėl kurių išmokėjo ieškovė trečiajam asmeniui A. A. draudimo išmokas. Atsakovo kaltė ir neteisėti veiksmai grindžiami tik tuo, jog jis yra buto, esančio virš trečiajam asmeniui A. A., kurio patalpos buvo užlietos, priklausančių patalpų savininkas. Tačiau ieškovė nepateikė jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių atsakovo kaltę dėl atsiradusios žalos. Ieškovės nurodomi įvykiai įvyko ne dėl atsakovo kaltės. Nurodytais laikotarpiais jam priklausančiame bute neįvyko jokia vandentiekio avarija, nebuvo jokių avarijos padarinių (nebuvo jokio vandens išsiliejimo, netrūko jokie vamzdžiai).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2016 m. spalio 4 d. sprendimu ieškinį tenkino, priteisė iš atsakovo A. A. B. ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ naudai 847,64 Eur turtinę žalą, 108,78 Eur kompensacines palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (956,42 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme 2016-01-20 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 22 Eur bylinėjimosi išlaidas.
4. Teismas nustatė, kad 2013-02-24, 2013-03-07, 2013-03-26, 2013-07-14 buvo užpiltas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Turto sugadinimo aktuose ir jų prieduose nurodyta, kad visais atvejais įvyko vandens prasiskverbimas iš gretimų patalpų, apliejimas iš viršaus, dėl įvykio atsakingas asmuo – buto Nr. 40 savininkas. Pagal sudarytas lokalines sąmatas apskaičiuotos sumos – 857,21 Eur – buvo išmokėtos aplieto buto savininkei R. A.. Virš šio buto esantis butas (duomenys neskelbtini), priklauso atsakovui A. A. B.. Iš vaizdinės bei rašytinės bylos medžiagos matyti, kad vanduo tekėjo iš viršaus. Byloje įrodyta, kad buvo užlietos patalpų lubos, nenustatyta kitų galimų užpylimo šaltinių, todėl teismas sprendė, kad buto užpylimas įvyko iš viršuje esančių patalpų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
5. Apeliaciniu skundu atsakovas A. A. B. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Byloje nėra neginčytinai įrodyta, jog žala buvo patirta dėl atsakovo kaltų veiksmų, t. y. byloje nėra jokių objektyvių ir neginčytinų įrodymų, kad vanduo tekėjo iš atsakovui priklausančio buto patalpų ir tai sąlygojo atsakovo kaltę. Ieškovės nurodomu laikotarpiu atsakovui priklausančiame bute neįvyko jokia vandentiekio avarija, nebuvo jokių avarijos padarinių (vandens išsiliejimo, netrūko jokie vamzdžiai). Tokių įrodymų byloje nėra pateikta. Ieškovė šiuo atveju privalėjo įrodyti aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai.
1.2. Teismas, nustatinėdamas trečiojo asmens buto užpylimo židinį, iš esmės rėmėsi tik ta aplinkybe, jog atsakovui priklausantis butas yra virš buto, kuriame padaryta žala, lakoniškai konstatuojant, jog gadinantis poveikis buvo iš atsakovo buto, nors jokių kitų objektyvių įrodymų, patvirtinančių šią aplinkybę, byloje nėra. Iš ieškovės pateiktų įrodymų negalima nustatyti tikslių žalos padarymo priežasčių bei aplinkybių, o teismo sprendime buto užliejimo priežastys nebuvo nagrinėjamos.
1.3. Teismas neatsižvelgė į liudytojo T. B. parodymus, kuris nurodė, kad atsakovo bute buvo matyti apliejimas lubose, būtent per lubų siūles. Šias aplinkybes liudytojas patvirtino ir jam parodžius atsakovo buto fotonuotraukas. Liudytojas patvirtino, kad ne vieną kartą atsakovas skundėsi, jog yra aplietas pats iš viršaus.
1.4. Teismas neatkreipė dėmesio į tai, jog ieškovės pateiktų turto sunaikinimo, sugadinimo aktų grafoje „įvykio aprašymas“ tik lakoniškai nurodyta, jog apliejimas iš viršaus. Grafoje numanomas dėl įvykio atsakingas asmuo įvardinamas buto Nr. 40 savininkas. Taip pat pateiktuose aktuose nurodyta, jog buto Nr. 40 durų niekas neatidarė, buvo skambinta ir belstasi. Tačiau teismas neįvertino atsakovo nurodytos aplinkybės, kad jokie asmenys, nei ieškovės darbuotojas, nei pats trečiasis asmuo ar jo sutuoktinė nebuvo atėję pareikšti pretenzijų bei apžiūrėti atsakovui priklausančio buto. Atsakovo buto neapžiūrėjo ir daugiabučio namo, kuriame įvyko vandentiekio avarija, bendrijos pirmininkas. Be to, aktų grafoje „įvykio pavadinimas“ tik lakoniškai nurodyta, jog vandens prasiskverbimas iš gretimų patalpų, nenurodant konkretaus buto. Taigi akte nenurodomos tikslios patalpos, iš kurių galėjo įvykti užliejimas. Tokio pobūdžio pranešimas nepatvirtina fakto, kad būtent atsakovas yra atsakingas dėl neva atsiradusios žalos.
1.5. Iš byloje esančio turto sunaikinimo, sugadinimo aktų priedo matyti, jog turtas buvo apžiūrėtas tik dalyvaujant trečiajam asmeniui ir jo sutuoktinei bei ieškovės darbuotojui, tačiau trečiasis asmuo ir ieškovės atstovas, žinodami, jog neva atsakovas yra atsakingas už turtinės žalos padarymą, privalėjo įstatymo nustatyta tvarka ir terminais informuoti atsakovą apie tokio veiksmo atlikimą, nes atsakovas turėjo teisę dalyvauti apžiūrint patalpas, ginčyti žalos dydį, apimtis ir kt. Tačiau šiuo atveju žalos paskaičiavimas buvo atliktas atsakovui nedalyvaujant, žalą vienašališkai nustatė ieškovės atstovas. Šių aplinkybių teismas nevertinto.
1.6. Teismas neatsižvelgė į tai, jog byloje nepateikta duomenų dėl trečiojo asmens buto būklės iki to laiko, kai neva dėl atsakovo kaltės nurodytais laikotarpiais buvo aplietas jo butas.
1.7. Teismas visiškai nevertino ir nepasisakė apie svarbią aplinkybę, kad nurodytas vandens apliejimas galėjo įvykti dėl trūkusio vamzdžio, kuris tiekia vandenį bendrai visiems daugiabučio namo gyventojams, už kurių priežiūrą yra atsakinga namą prižiūrinti bendrovė ar namo bendrija. Visiškai nevertinta ir aplinkybė, jog namas yra senos statybos, su defektais, bendro naudojimo vamzdžiai yra nusidėvėję, pro kuriuos neatmestina prielaida ir skverbiasi vanduo į butus per visus aukštus. Atsakovui priklausantis butas Nr. 40 taip pat ne kartą buvo užlietas iš aukščiau esančių butų. Tą aplinkybę, jog vanduo skverbiasi per visus namo aukštus, per bendras sienas, patvirtina ir byloje pateiktos fotonuotraukos, kurių teismas neįvertino ir neištyrė.
1.8. Teismas nepagrįstai nevertino tos aplinkybės, jog tarp atsakovo ir A. A. bei jo sutuoktinės R. A. yra susiklostę konfliktiniai santykiai, todėl neatmestina prielaida, kad A. A. galėjo nurodyti klaidingas aplinkybes, susijusias su jo buto apliejimu.
Atsiliepimas
6. Trečiasis asmuo 92-oji GNEBS bendrija atsiliepimu į atsakovo A. A. B. apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 4 d. sprendimą.
7. Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ atsiliepimu į atsakovo A. A. B. apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodo, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai padarė išvadą, kad iš vaizdinės bei rašytinės bylos medžiagos matyti, jog vanduo tekėjo iš viršaus ir buto užpylimo židinys yra viršuje esantis butas. Atsakovas, teigdamas, kad užpylimų priežastys ir šaltiniai buvo ne jo bute, tokiu atveju turėjo įrodyti šias aplinkybes, bet atsakovas tokių įrodymų nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis, kurios nagrinėjamu atveju nenustatytos (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė (CPK 329 straipsnis).
9. Byloje kilo ginčas dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių žalos, atsiradusios dėl buto užliejimo, atlyginimą, taip pat proceso teisės normų dėl įrodymų vertinimo aiškinimo ir taikymo.
10. Pirmosios instancijos teismas iš byloje esančių duomenų nustatęs, kad vanduo tekėjo iš viršaus, nenustačius kitų galimų užpylimo šaltinių, sprendė, jog buto užpylimas įvyko iš viršuje esančių patalpų, kurios priklauso atsakovui A. A. B., dėl ko jis ir privalo atlyginti ieškovei dėl buto užliejimo padarytą turtinę žalą.
11. Apeliantas (atsakovas) A. A. B., nesutikdamas su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliacinį skundą grindžia argumentais, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino ieškovės pateiktus įrodymus, taip pat neįvertino (netinkamai vertino) liudytojo T. B. parodymus, atsakovo pateiktus rašytinius įrodymus, dėl ko padarė nepagrįstą išvadą, jog dėl atsiradusios žalos kaltas yra atsakovas.
Dėl atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų ir įrodinėjimo pareigos paskirstymo šalims
12. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad tarp ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ir trečiojo asmens A. A. buvo sudaryta būsto draudimo sutartis, apdraudžiant R. A. nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2012 m. liepos 5 d. iki 2014 m. liepos 4 d. 2013 m. vasario 24 d., 2013 m. kovo 7 d., 2013 m. kovo 26 d., 2013 m. liepos 14 d. minėtame bute esantis turtas buvo sugadintas, užliejant jį vandeniu. Ieškovės turto žalų ekspertams įvertinus žalą, buvo nustatyta, jog žala sudaro 2 959,80 Lt (857,21 Eur). Ieškovė, kompensuodama nukentėjusiajam per užpylimus atsiradusią žalą, išmokėjo naudos gavėjai R. A. draudimo išmokas ir išsiuntė atsakovui A. A. B., kaip už žalą atsakingam asmeniui, pretenzijas dėl žalos atlyginimo regreso tvarka, reikalaudama atlyginti padarytą žalą.
13. Pažymėtina, kad draudikui perėmus nukentėjusio asmens reikalavimo teisę (išmokėjus jam draudimo išmoką) ir reiškiant reikalavimą atlyginti žalą ją padariusiam asmeniui, tarp šio asmens ir draudiko susiklosto deliktiniai teisiniai santykiai, reguliuojami bendrųjų žalos atlyginimo normų. Tai reiškia, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas: tam, kad būtų taikoma civilinė atsakomybė, būtina konstatuoti egzistuojant visas atsakomybės sąlygas. Byloje dėl žalos atlyginimo ieškovas turi įrodyti žalos faktą ir dydį, neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai).
14. Kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant civilinės atsakomybės klausimą turto sugadinimo atveju (kai įtariama, kad butas užpilamas vandeniu iš viršuje esančių patalpų), yra išaiškinta, kad yra būtina nustatyti tris civilinės atsakomybės sąlygas: žalą, neteisėtus atsakovo veiksmus ir priežastinį ryšį tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos. Asmens neteisėti veiksmai tokiu atveju turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. K. ir kt. v. G. N. ir kt., bylos Nr. 3K-3-299/2008).
15. Civiliniame procese galioja rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), kuris lemia, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). CPK 178 straipsnyje nustatyta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė: šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Įstatymo nustatyta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė reiškia, kad ieškovas privalo įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą, o atsakovas – nesutikimo su ieškovo reikalavimais pagrindą.
16. Nagrinėjamu atveju tarp šalių kilo ginčas dėl neteisėtų atsakovo veiksmų. Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ byloje įrodinėjo, kad buto užliejimai įvyko vandeniui prasiskverbus iš viršuje esančio buto Nr. 40, priklausančio atsakovui A. A. B., patalpų. Atsakovas A. A. B. tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde su tokia ieškovės pozicija nesutinka ir teigia, kad byloje nėra jokių objektyvių ir neginčytinų įrodymų, jog vanduo tekėjo iš atsakovui priklausančio buto patalpų ir tai sąlygojo atsakovo kaltę. Nurodo, kad atsakovui priklausančiame bute neįvyko jokia vandentiekio avarija, nebuvo jokių avarijos padarinių (vandens išsiliejimo, netrūko jokie vamzdžiai), o iš ieškovės pateiktų įrodymų negalima nustatyti tikslių žalos padarymo priežasčių bei aplinkybių ir teismas sprendime buto užliejimo priežasčių nenagrinėjo. Apeliacinės instancijos teismas šiuos apelianto argumentus atmeta kaip nepagrįstus.
17. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas, kad buto užpylimas įvyko iš viršuje esančių patalpų, priklausančių atsakovui A. A. B., rėmėsi ieškovės byloje pateiktais turto sunaikinimo, sugadinimo aktais ir jų priedais, kuriuose nurodytas įvykio pavadinimas – „apliejimas iš viršaus“, „vandens prasiskverbimas iš viršaus“, numanomas dėl įvykio atsakingas asmuo – buto Nr. 40 savininkas A. A. B.; 92-osios gyvenamųjų namų eksploatavimo butų savininkų bendrijos valdybos pirmininko A. D. atsakymais į paklausimus, kuriuose nurodyta, kad nuvykus į A. A. butą akivaizdžiai matėsi vandens pratekėjimas per lubas ir sienas, teko kreiptis į buto Nr. 40 savininką A. A. B., kurio butas yra virš A. A. buto, tačiau jis į butą neįsileido, buvo kviesti policijos pareigūnai ir UAB „Filtrita“ atstovai; UAB „Filtrita“ patikrinimo aktais, kuriuose nurodyta, kad 2013-02-24, 2013-03-26 buvo gauti skambučiai iš bendrijos pirmininko A. D. dėl vandens nutekėjimo iš buto Nr. 40, tačiau atvykus patikrinti, buto savininkas neįsileido; Kauno apskrities VPK raštais, kuriuose nurodyta, kad R. A. kreipėsi su pareiškimu, nurodydama, jog buvo užpiltas jos butas; fotonuotraukomis, kuriose užfiksuoti R. A. priklausančio buto Nr. 37 apgadinimai; buto Nr. 37 kadastro duomenimis ir buto planu.
18. Nurodyti įrodymai pakankamai pagrindžia pirmosios instancijos teismo išvadą, kad užpylimo židinys buvo apelianto A. A. B. bute. Kitokių įrodymų, kurie tai paneigtų, atsakovas byloje nepateikė, taip pat neprašė teismo skirti ekspertizę tiksliai nukentėjusiojo asmens buto užpylimo priežasčiai nustatyti. Atsakovui nepateikus kitokių įrodymų, kurie paneigtų vandens patekimo iš jo buto į trečiojo asmens užlietas buto patalpas galimybę, ieškovės pateikti įrodymai buvo pakankami nustatyti faktą, kad ginčo buto patalpos buvo užlietos būtent iš atsakovui priklausančio buto patalpų. Todėl pirmosios instancijos teismas šiuo atveju nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių normų ir nenukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos. Teismui nustačius, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai, jis neturėjo pareigos nustatinėti tikslių žalos padarymo priežasčių bei aplinkybių. Būtent atsakovas, kurio bute buvo nustatytas užliejimo židinys, turėjo realias galimybes nustatyti, iš kur pratekėjo vanduo, tai fiksuodamas atitinkamais įrodymais, tačiau tokių įrodymų neteikė.
19. Apeliantas (atsakovas) A. A. B. savo atsikirtimus į ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį grindė liudytojo T. B. (sūnaus) parodymais ir savo paties paaiškinimais, jog atsakovui priklausantis butas taip pat ne kartą buvo užlietas iš aukščiau esančio buto (buto Nr. 43), taip pat paaiškinimais, jog vanduo į butą Nr. 37 galėjo prasiskverbti dėl trūkusio vamzdžio, kuris tiekia vandenį bendrai visiems daugiabučio gyventojams, už kurių priežiūrą yra atsakinga namą prižiūrinti bendrovė ir namo bendrija, fotonuotraukomis, prašymu bendrijos pirmininkui atlikti vamzdžių montavimo angos sandarinimą, taip pat Kauno apylinkės teismo 2013-11-06 nuosprendžio kopija, Kauno apygardos teismo 2014-03-03 nutarties kopija.
20. Kaip jau minėta, pagal CPK 12 ir 178 straipsnius šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Atsižvelgiant į minėtą teisinį reguliavimą, būtent atsakovas A. A. B. siekdamas įrodyti, kad užpylimo šaltinis yra ne jam priklausančiame bute, o virš jo buto esantis butas Nr. 43 ar trūkęs vamzdis, kuris tiekia vandenį bendrai visiems daugiabučio gyventojams, ir vykdydamas įrodinėjimo pareigą, turėjo teikti tai pagrindžiančius įrodymus (CPK 178 straipsnis). Tačiau, kaip jau nurodyta, tokių įrodymų byloje atsakovas nepateikė. Nurodyti argumentai dėl galimo apliejimo iš buto Nr. 43 ar vamzdžio, kuris tiekia vandenį bendrai visiems daugiabučio gyventojams, yra tik pačio atsakovo samprotavimai, nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis. Atsakovo pateiktos fotonuotraukos šio fakto taip pat nepatvirtina, kadangi iš pateiktų fotonuotraukų nėra galimybės nustatyti, kuriuo laikotarpiu buvo padaryti fotonuotraukose matomi apgadinimai, t. y. ar tuo pačiu metu, kaip ir trečiojo asmens apliejimo atveju, ar anksčiau/vėliau.
21. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, taip pat pagrįstai nesivadovavo liudytojo T. B. parodymais, kadangi jam apie ginčo atvejį žinoma iš jo tėvo – atsakovo A. A. B., A. A. ir R. A. priklausančiame bute jam neteko būti ir užpylimo pasekmių jis pats tiesiogiai nematė, be to, liudytojas T. B. yra atsakovo sūnus, todėl jis gali būti suinteresuotas bylos baigtimi.
22. Apeliantas (atsakovas) A. A. B. apeliaciniame skunde taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino atsakovo nurodytos aplinkybės, kad jokie asmenys – nei ieškovės darbuotojas, nei pats trečiasis asmuo ar jo sutuoktinė, nei bendrijos pirmininkas – nebuvo atėję pareikšti pretenzijų bei apžiūrėti atsakovui priklausančio buto. Tačiau byloje esantys duomenys patvirtina, jog buvo bandoma patekti į atsakovui A. A. B. priklausantį butą ir jį apžiūrėti, išsiaiškinti įvykio aplinkybes ir priežastis, tačiau nei ieškovės atstovams, nei bendrijos pirmininkui, nei UAB „Filtrita“ atstovams nepavyko į jį patekti ir apžiūrėti (durų niekas neatidarė visais 4 užliejimo atvejais). Be to, atsakovui A. A. B. buvo siunčiamos pretenzijos dėl žalos atlyginimo, tačiau net ir po to atsakovas su ieškove nebendradarbiavo, jokios informacijos dėl ginčo įvykių neteikė. Kartu pažymėtina, kad ta aplinkybė, jog atsakovui priklausantis butas nebuvo po užliejimų apžiūrėtas ieškovės darbuotojų, bendrijos pirmininko ar trečiojo asmens, jo sutuoktinės, nepaneigia nustatytų aplinkybių dėl užpylimo židinio iš viršuje esančių ir atsakovui priklausančių patalpų.
23. Atmestini ir apeliacinio skundo teiginiai, jog ieškovė nekvietė atsakovo apžiūrint užlietą butą ir vertinant padarytą žalą. Pirmosios instancijos teismas šiuo atveju pagrįstai sprendė, kad atsakovas nėra nekilnojamojo turto ekspertas ar vertintojas, o draudikas, vykdydamas žalos administravimo procedūras, neturi pareigos kviesti atsakovą dalyvauti turto apžiūroje. Apskaičiuodama nuostolį ir mokėdama draudimo išmoką ieškovė vadovavosi Būsto draudimo taisyklėmis Nr. 064 (2011-12-19 redakcija, galioja nuo 2012-01-01). Pagal minėtų Taisyklių 47 punktą nuostolio dydį nustato draudikas, vadovaudamasis surašytu turto sunaikinimo ar sugadinimo aktu (jei apžiūra buvo vykdoma ir aktas buvo surašytas), gautais iš draudėjo ir kompetentingų įstaigų dokumentais, reikalingais turto sunaikinimo ar sugadinimo priežastims ir nuostolių dydžiui nustatyti. Atsakovas A. A. B. turėjo teisę ginčyti ieškovės paskaičiuotą nuostolių dydį tiek gavęs ieškovės pretenzijas dėl žalos atlyginimo, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tačiau jokių įrodymų šiuo klausimu neteikė ir žalos dydžio neginčijo (CPK 178 straipsnis).
24. Apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl apelianto teiginių apie jo ir A. A. bei jo sutuoktinės R. A. konfliktinių santykių, nes tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas ir nepaneigia nustatytų buto užliejimo aplinkybių.
25. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog atsakovas jau nebe pirmą kartą yra traukiamas atsakomybėn už trečiajam asmeniui padarytą žalą apliejant butą Nr. 37. Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 25 d. nutarimu atsakovas A. A. B. buvo nubaustas administracine tvarka pagal ATPK 50³ straipsnį 150 Lt bauda dėl to, kad 2013-06-07 apie 12.00 val. būdamas namuose (duomenys neskelbtini), vonios kambaryje tyčia ant žemės pylė vandenį, kuris apliejo buto (duomenys neskelbtini), vonios kambarį, tuo padarydamas 116 Lt turtinę žalą. Kauno apylinkės teismas 2016 m. vasario 18 d. sprendimu ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį tenkino ir priteisė iš atsakovo A. A. B. turtinę žalą dėl to, kad 2013-04-08 iš atsakovui priklausančio buto išsiliejo vanduo ir sugadino butą Nr. 37, kuris buvo apdraustas ieškovės. Kauno apygardos teismas 2016 m. rugsėjo 21 d. nutartimi paliko Kauno apylinkės teismas 2016 m. vasario 18 d. sprendimą nepakeistą.
26. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus ir civilinės bylos medžiagą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas nepažeidžiant materialinės teisės normų, reglamentuojančių turtinės žalos atlyginimą regreso tvarka, taip pat procesinės teisės normų, reglamentuojančių įrodymų tyrimą ir vertinimą. Apeliacinio skundo argumentai neteikia pagrindo panaikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
27. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
28. Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, turėtas apeliacinės instancijos teisme, tačiau jokių šias išlaidas ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų nepateikė, todėl bylinėjimosi išlaidos ieškovei nepriteistinos.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.