Kauno apygardos teismo nuosprendis

Baudž. byla Nr. N1-170-245/09 Bylos kat.- 1.1.3, 1.1.7.2.7, 1.1.11.9,1.2.4.2.

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2009 m. gruodis 16 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Kęstutis Dargužis, sekretoriaujant Ievai Jegorovaitei, Vidai Butiškienei, dalyvaujant prokurorui Mindaugui Sabaičiui, gynėjams advokatams T. K., Jonui Gaidukevičiui, specialistui Sofijai Makšimaitei, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

EIMANTAS TAMULYNAS, gim. (duomenys neskelbtini) (a.k. (duomenys neskelbtini) Kaune, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nedirbantis, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), Kaune, deklaruojama gyv. vieta ten pat pats, eilę kartų baustas administracine tvarka, teistas 2007-11-26 Kauno m. apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2d., 138 str. 2d.8p., 3 m. l/a, vad. LR BJK 75 str. vykdymas atidėtas 3 m., kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 8 p.,

HARIS KARČIAUSKAS, gim. (duomenys neskelbtini) (a.k(duomenys neskelbtini) Kaune, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 11 klasių išsilavinimo, nedirbantis, besimokantis Suaugusiųjų rengimo centre, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), Kaunas, deklaravęs gyv. vietą- (duomenys neskelbtini), Kaunas, neteistas, baustas administracine tvarka, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis E. T., būdamas nepilnametis, gim. 1987-09-08, 2005-03-27 apie 23:30 val. prie parduotuvės „Broliai Juodvarniai“, esančios Varnių g. 44a, Kaune, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas kartu su H. K. ir kitu asmeniu (tyrimas jo atžvilgiu atskirtas, vyksta paieška), pastariesiems suduodant smūgius nukentėjusiajam E. V. į įvairias kūno vietas, tuo sukeliant nukentėjusiajam fizinį skausmą, šiurkščiai pažeisdamas viešąją tvarką bei rodydamas aiškų visuomenės negerbimą, iš chuliganiškų paskatų, tyčia, vieną kartą duriančiu – pjaunančiu įrankiu smogė nukentėjusiajam E. V. į kairę juosmens sritį, padarydamas kiauryminę durtinę žaizdą juosmens srityje ir sužalodamas storąsias žarnas, taip sunkiai sutrikdydamas E. V. sveikatą.

E. T. veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2d. 8p.

Kaltinamasis H. K. būdamas nepilnametis, gim. 1988-01-10, 2005-03-27, apie 23:30 val. prie parduotuvės „Broliai Juodvarniai“, esančios Varnių g. 44a, Kaune, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kakta trenkė nukentėjusiajam P. M. į veidą ir spyrė į šoną, po to veikdamas kartu su E. T. ir asmeniu, kuriuo atžvilgiu byla išskirta, įžūliais veiksmais suduodamas tris smūgius kumščiais bei spirdamas nukentėjusiajam E. V. į nugarą, tuo sukeldamas jam fizinį skausmą, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės tvarką.

H. K. veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1d.

Kaltinamasis E. T. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2005-03-27 apie 22 val. jis kartu su H. K. ir R. T. prie parduotuvės „Broliai Juodvarniai pamatė nukentėjusįjį E. V. su kažkokiais jaunuoliais. Jis aiškinosi su nukentėjusiuoju P. M. dėl pavogtos piniginės iš jo draugės. Jis manė, kad P. M. pavogė piniginę. Iki to momento apie tai jis buvo užsiminęs ir kaltinamajam H. K.. Besikalbant priėjęs H. K., galva smogė P. M.. Pastarasis pabėgo. Tada jis pribėgo prie nukentėjusiojo E. V. ir pastarąjį pečiu pastūmė, kadangi šis kivirčijosi su R. B. ir E. V. grasino suduoti smūgį. Jis neginčija nukentėjusiojo E. V. parodymų, kad pastarąjį mušė bei laikė už striukės H. K. ir R. B., tačiau jis asmeniškai E. V. nemušė. Pastumtas E. V. parkrito ant žemės. Jis peiliu E. V. nesužalojo, nes peilio neturėjo. Peilio nematė ir pas kitus muštynėse dalyvavusius asmenis.

Kaltinamasis H. K. kaltu prisipažino ir parodė, kad 2005-03-27 apie 23 val. jis su draugais R. B. ir kaltinamuoju E. T. buvo prie parduotuvės „Broliai Juodvarniai“. Prie šios parduotuvės sutiko nukentėjusiuosius E. V. ir P. M.. Anksčiau jis mokėsi vienoje mokykloje su E. V.. Iš kart tarp jų ir nukentėjusiųjų kilo konfliktas dėl piniginės, tai yra, E. T. jam buvo pasakęs, kad P. M. pavogė E. T. draugės piniginę. Pačioje konflikto pradžioje jį rankomis apkabino P. M., todėl išsilaisvindamas galva smogė P. M. į veidą ir šis pabėgo. E. V. buvo šalia P. M., todėl ir pastarajam jis sudavė kumščiais kelis smūgius ir apie tris kartus spyrė į nugarą, kitur. Neatsimena, kur pataikė, todėl negali konkretizuoti. Matė kaip E. T. pečiu pastūmė E. V.. Kaip E. V. nugriuvo jis nematė. Negali paaiškinti, kokius veiksmus atliko E. T. ir R. B. todėl, kad pats mušėsi. Nematė, todėl negali nei teigti, nei neigti, ar muštynių metu kas nors naudojo peilį. Kaip buvo sužalotas E. V. ir kas tai padarė, nepastebėjo.

Nukentėjusysis E. V. parodė, kad 2005-03-27 jis su P. M. priėjo prie kiosko „Broliai Juodvarniai“, esančio Varnių g., Kaune Prie jų priėjo R. B., E. T.. Jis kalbėjosi su R. B., o E. T. - su P. M.. Tuoj pat prie P. M. priėjęs H. K., galva smogė P. M. į veidą. Po smūgio P. M. pabėgo. Tuo momentu greta jo buvęs R. B. rankomis 2-3 kartus smogė į dešinį petį ir dešinį šoną. R. B. jį laikė iš kairės pusės viena ranka už striukės apykaklės, o kita ranka už striukės apačios. Tuoj pat priėjo E. T. ir H. K. ir pastarieji pradėjo jį mušti kumščiais. Mušimo momentu R. B. toliau laikė jį už striukės. Mušimo metu jis užsidengė galvą ir veidą rankomis, kad apsisaugotu nuo smūgių ir bandė išsivaduoti iš R. B.. Kai E. T. ir H. K. jį mušė, o R. B. – laikė, per jo kūną perėjo šiurpulys ir pasidarė šalta. Iškarto po to visi vaikinai atsitraukė nuo jo ir jis pradėjo eiti link gatvės, bet ne priėjus gatvės prisivijęs H. K. spyrė jam į nugarą. Jis parklupo, kažkas pradėjo šaukti „bėgam bėgam“. H. K. po to nubėgo link savo draugų.

Nukentėjusysis P. M. parodė analogiškai, kaip ir nukentėjusysis E. V., kad nusikaltimo padarymo metu įvykio vietoje su juo kalbėjosi E. T.. Nuo jo už 5-8 m. nukentėjusysis E. V. kalbėjosi su kiti jaunuoliu. Besikalbant H. K. pakvietė E. T. ir tuoj pat priėjęs prie jo, ir nieko nesakęs, kakta smogė jam į galvą. Jis pradėjo bėgti link Varnių g. ir sustojo tik perbėgęs per gatvę. Atsisukęs pamatė E. V. kalbantis su nepažįstamu vaikinu prie gatvės, tai yra, kitoje vietoje nei matė pastarąjį kalbantis prieš tai. Tuo metu H. K. spyrė E. V. į nugarą. Nuo smūgio E. V. parkrito. Kai E. V. kėlėsi ir dar buvo pasilenkęs, nepažįstamas vaikinas jį paėmė už atlapų ir pakėlęs patąsė ir sudavė vieną smūgį į dešinį šoną. Ar nepažįstamas vaikinas buvo tas, su kurio E. V. kalbėjo prie kiosko, pasakyti negali, nes neįsidėmėjo. Po to E. V. vėl suklupo. Jis pribėgęs padėjo jam atsistoti ir padėjo pereiti gatvę. Jiedu priėjo autobusų stotelę, kur jis pasodino E. V. ant suoliuko ir iškvietė policijos pareigūnus, greitąją medicinos pagalbą.

Iš specialistų išvados Nr. G2131/05(02) matyti, kad E. V. padaryta kiauryminė durtinė žaizda kairėje juosmens srityje su storųjų žarnų sužalojimu bei išsivysčiusiu lokaliniu peritonitu aštriu duriančiu daiktu ir galėjo gautis 2005-03-27. Sužalojimai padaryti vienu dūriu. Sužalojimas padarytas aštriu duriančiu daiktu paveikus kairę juosmens sritį. Kiauryminė durtinė žaizda kairėje juosmens srityje su storųjų žarnų sužalojimu sukėlė sunku sveikatos sutrikdymą (t.1 b.l.76).

Specialistas Sofija Makšimaitė paaiškino, kad E. V. sužalojimas nėra būdingas atsiradimui griūnant ir atsitrenkiant į plastmases, ir vielas. Nukentėjusysis patyręs dūrį į nugarą peiliu ar kitu daiktu, galėjo pajusti bendrą silpnumą, kūno drebulį, panašu į šalčio pojūtį, o vėliau skausmą. Šie pojūčiai atsiranda organizmui pradedant kovoti su patirtais pažeidimais.

Iš daiktų pateikimo protokolo matyti, kad E. V. pateikė savo drabužius ( t.1 b.l.69-70).

Iš 2005-10-06 specialistų išvados Nr. 11-2083(05) matyti, kad E. V. rūbuose kiauryminiai pažeidimai yra padaryti vienu smūgiu duriamuoju-pjaunamuoju įrankiu, turinčiu plokščią geležtę su ašmenimis, tikėtina peiliu. Individualizuojančių tyrimui pateiktą peilį (paimtą kratos metu iš H. K. namų) nėra, todėl nustatyti, ar tiriamieji pažeidimai padaryti tyrimui pateiktu peiliu, negalima (1t. b.l. 106-108).

R. B. (tyrimas jo atžvilgiu atskirtas, vyksta paieška) apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją (2t. b.l. 120-122), jo parodymai perskaityti BPK 276 str. 1 d. 1 p. pagrindu, parodė, kad 2005-03-27 apie 23:30 val. jis su draugais H. K. ir E. T. buvo prie parduotuvės „Broliai Juodvarniai“. Tuo metu pamatė ateinanti per gatvę E. V. su kažkokiu jaunuoliu. Jis priėjo prie E. V. ir pradėjo su juo kalbėti. Ką tuo metu darė jo draugai, nematė. Pakalbėjęs ir nusisukęs nuo E. V. jis padarė kelis žingsnius ir išgirdęs duslų garsą atsisukęs pamatė susilenkusi E. V. ir šalia jo stovinti E. T., kuris apkabinęs E. V. iš nugaros viena ranka, kita ranka kelis kartus sudavė smūgius E. V.. E. T. nustojus mušti E. V., prie nukentėjusiojo priėjo H. K. ir spyrė. Nuo smūgio E. V. pajudėjo link gatvės. Tada H. K. vėl pribėgo prie jo ir kumščiu smogė į veidą. Kažkas liepė H. K. nebemušti E. V. ir šis nutraukė smurto veiksmus. Po įvykio jis kalbėjosi su E. T. ir pastarasis pasakė nesuprantąs, kam H. K. dar mušė E. V., nes jis (E. T.) tuo metu jau buvo padūręs E. V.. Jis pusmetį iki E. V. sužalojimo atidavė E. T. peilį „plaštakė“, kurį E. T. nešiodavosi.

Liudytoja L. M. parodė, jos parodymai perskaityti BPK 276 str. 1 d. 1 p. pagrindu, kad R. B. yra jos brolis. Apie tiriamą įvykį ir tai, kad jos brolis suimtas, ji sužinojo būdama Anglijoje. Gavusi E. T. telefono numerį, jam paskambino. Pokalbio metu E. T. pasakė, kad muštinių Varnių gatvėje metu ne R. B., o jis padūrė nukentėjusįjį. Grįžusi į Lietuvą, susitiko su R. B., kuris jai taip pat patvirtino, kad nukentėjusįjį padūrė E. T., o jis buvo tik apsikabinęs pastarąjį. Susitikusi su E. T., iš pastarojo sužinojo, kad advokatas jam patarė sakyti, kad muštinių metu niekas E. V. nedūrė, o jis pats nukrito nugara ant kažkokios šukės (1t. b.l. 55-56).

Išdėstyti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis E. T. viešoje vietoje iš chuliganiškų paskatų, tyčia, vieną kartą duriančiu – pjaunančiu įrankiu, galimai peiliu, smogė nukentėjusiajam E. V. į kairę juosmens sritį, padarydamas kiauryminę durtinę žaizdą juosmens srityje ir sužalodamas storąsias žarnas ir taip sunkiai sutrikdydamas E. V. sveikatą. Šie padariniai sukelti fiziniu poveikiu – jėga duriant nukentėjusiajam į juosmens sritį. Todėl tarp padarinio – žalos sveikatai ir kaltinamojo E. T. veikos yra priežastinis ryšys. Nukentėjusysis buvo sužalotas smurtaujant. Kaltinamasis naudodamas duriantį – pjaunantį įrankį sąmoningai darė prielaidą, kad taip veikiant bus padaryta didesnė žala. Veika kvalifikuojama pagal faktiškai padarytą žalą sveikatai – sunkus kūno sužalojimas. Diagnozuotas lokalus peritonitas. Kaltinamas smogdamas įrankiu suvokė tokių padarinių galimybę, tačiau objektyviosios pusės veiksmai – vienas dūris duriančiu – pjaunančiu įrankiu ir po to savo valia nutraukiant tolimesnius smurto veiksmus rodo tai, kad kaltinamasis nesiekė tik sunkaus kūno sužalojimo. Jį tenkino bet kokie padariniai, todėl jis veikė netiesiogine tyčia. Byloje nenustatyta, kad E. V. buvo sužalotas pateiktu byloje peiliu, todėl laikytina, kad jis buvo sužalotas duriančiu – pjaunančiu nenustatytu įrankiu.

Kaltinamojo E. T. veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2d. 8p. teisingai.

Išdėstyti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis H. K. viešoje vietoje kakta smogė nukentėjusiajam P. M. į veidą ir koja spyrė į šoną, po to veikdamas kartu su E. T. ir asmeniu, kuriuo atžvilgiu byla išskirta, įžūliais veiksmais suduodamas tris smūgius kumščiais bei spirdamas nukentėjusiajam E. V. į nugarą, tuo sukeldamas jam fizinį skausmą, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės tvarką. Kaltinamasis H. K. elgėsi nusikalstamai viešoje vietoje – gatvėje. Šie veiksmai atlikti piliečių akivaizdoje ir tuo jiems buvo parodyta nepagarba – žmonių paniekinimas. Kaltinamojo veiksmai įžūlūs, nes fizinio smurto veiksmai yra šiurkštūs ir akiplėšiški. Nusikalstamos veikos paskatos chuliganiškos, nukreiptos ne prieš vieną asmenį. Kaltinamasis veikė nepaisydamas visuomenės interesų, moralės normų. Kaltinamasis sąmoningai pasirinko tokią vietą ir elgesio būdą, todėl veikė tyčia. Nusikaltimas baigtas nuo nusikalstamų veiksmų atlikimo momento. Todėl kaltinamojo H. K. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1d.

Kaltinamojo E. T. parodymai, kad jis nusikaltimo padaryme nedalyvavo, o jį R. B., L. M. ir nukentėjusysis E. V. apkalbėjo, paneigti ištirtais ir aukščiau aptartais įrodymais. Netikėti nukentėjusiojo E. V. parodymais, kad jis buvo užpultas ir mušamas kaltinamųjų E. T., H. K., nėra pagrindo, kadangi jie nuoseklūs ir pagrįsti kitais objektyviais įrodymais, tai yra, specialisto išvada, kur konstatuotas sunkus kūno sužalojimas. Specialistas S. Makšimaitė paaiškino, kad E. V. sužalojimas nėra būdingas atsiradimui griūnant. Nukentėjusysis patyręs dūrį į nugara peiliu ar kitu daiktu, galėjo pajusti bendrą silpnumą, kūno drebulį, panašu į šalčio pojūtį, o vėliau skausmą. Tai patvirtina nukentėjusiojo parodymų objektyvumą apie patirtą sužalojimo pojūtį tuo metu, kai abu kaltinamieji ir dar vienas asmuo (tyrimas pastarojo atžvilgiu atskirtas, vyksta paieška) mušė jį. Nukentėjusysis E. V. parodė, kad trečias asmuo muštynių metu laikęs jį už drabužių, yra R. B.. Pastarasis parodė, kad jis matė, kaip kaltinamasis E. T. viena ranka apkabinęs nukentėjusįjį E. V., kita ranka smūgiavo nukentėjusiajam. Tuo metu kaltinamasis H. K. intensyviai mušė nukentėjusįjį, suduodamas smūgius rankomis ir kojomis. R. B. parodė, kad kaltinamasis E. T. pats jam prisipažino „padūręs“ nukentėjusįjį ir kad kaltinamasis H. K. be reikalo po to dar mušė E. V.. Kaltinamasis H. K. pripažino mušęs nukentėjusįjį E. V. ir neneigė R. B. bei nukentėjusiojo E. V. minėtų parodymų. Nukentėjusiojo P. M. parodymai neprieštarauja minėtiems nukentėjusiojo E. V. ir R. B. parodymams apie kūno sužalojimo padarymo aplinkybes, kadangi pastarasis pirmas gavo smūgį galva nuo H. K. ir pabėgo iš įvykio vietos. Nukentėjusysis E. V. kaltinamųjų buvo mušamas tuoj pat po P. M.. Nukentėjusysis P. M. iš nuošalės stebėjo tik E. V. mušimo tęsinį, tiksliau, jo pabaigą, kai po patirto sužalojimo nukentėjusysis E. V. ėjo link gatvės, o H. K. spyrė nukentėjusiajam ir smogė ranka. Tuo metu su H. K. buvo dar vienas vaikinas ir šis taip pat smūgiavo nukentėjusiajam. R. B. parodė, kad tuo metu su H. K. buvo ir smurtavo kaltinamasis E. T.. Be to, pusmetį iki E. V. sužalojimo jis atidavė E. T. peilį „plaštakė“, kurį E. T. nešiodavosi. Liudytoja L. M. parodė, kad ji telefonu bendravo tiek su R. B., tiek su E. T. ir iš jų sužinojusi, kad nukentėjusįjį peiliu sužalojo kaltinamasis E. T.. Minėtų asmenų parodymuose esminių prieštaravimų nėra, todėl teismas laiko nustatyta aplinkybę, kad sunkų kūno sužalojimą E. V. padarė kaltinamasis E. T. durdamas duriančiu – pjaunančiu įrankiu. Kaltinamojo E. T. parodymai, kad jis nedalyvavęs nusikaltimo padaryme vertinami kaip siekimas išvengti atsakomybės, nepagrįsti, todėl atmetami. Atmetami kaltinamojo E. T. parodymai, kad jis su P. M. aiškinosi jo draugės piniginės dingimo aplinkybes ir muštynės įvyko ne dėl chuliganiškų paskatų, o dėl asmeninių. Kaltinamieji teigia aiškinęsi piniginės vagystės aplinkybes, tačiau to nepatvirtino nukentėjusieji. Šį kaltinamųjų teiginį paneigia nusikaltimo objektyviosios pusės aplinkybės, o būtent, kad fizinis smurtas buvo panauduotas ne tik nukentėjusiojo P. M., bet ir nukentėjusiojo E. V. atžvilgiu, kuris ir kaltinamųjų teigimu nebuvo susijęs su minėta vagyste. Panauduotas fizinis smurtas ir padarytas kūno sužalojimas nukentėjusiajam E. V. be jokios priežasties, todėl teismas laiko nustatyta, kad pastarojo atžvilgiu padaryti nusikalstami veiksmai ne dėl asmeninių, o chuliganiškų paskatų.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo E. T. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamojo H. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, padėjo išaiškinti nusikaltimą.

Kaltinamieji E. T. ir H. K. neigia nusikaltimų padarymų metu buvę apsvaigę nuo alkoholio. Nėra surinkta pakankamai objektyvių tai paneigiančių duomenų. Todėl ši sunkinanti aplinkybė šalintina. Nusikaltimai padaryti bendrininkų grupės, tačiau kaltinimas nenurodė to kaip atsakomybę sunkinančios aplinkybės.

Kaltinamąjį E. T. neigiamai charakterizuoja sistemingai padaryti jo administraciniai teisės pažeidimai, buvo teistas. Kauno Stasio Lozoraičio vidurinės mokyklos administracija kaltinamąjį E. T. charakterizuoja neigiamai – kaip nedrausmingą ir nepažangų mokinį (t. 2 b.l. 39). UAB „Firnus“ jis charakterizuojamas teigiamai (t.2 b.l. 186).

Kaltinamąjį H. K. neigiamai charakterizuoja sistemingai padaryti jo administraciniai teisės pažeidimai. Kauno Stasio Lozoraičio vidurinės mokyklos administracija kaltinamąjį H. K. charakterizuoja neigiamai – kaip nedrausmingą ir nepažangų mokinį (t. 2 b.l. 98).

Skiriant bausmę kaltinamajam E. T. atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis padarė labai sunkų kvalifikuotą nusikaltimą naudodamas įrankį kūnui žaloti. Fizinį smurtą naudojo bendrai su kitais asmenimis viešoje vietoje stebint kitiems asmenims. Savo veiksmais sukėlė sunkias pasekmes. Kaltės forma - netiesioginė tyčia. Neigiamą kaltinamojo asmenybę. Nusikaltimą padarė ne pirmą kartą. Ankstesnis padarytas nusikaltimas yra analogiškas, tai yra, susijęs su tyčiniu kūno sužalojimu. Buvo abejingas nukentėjusiojo atžvilgiu dėl pastarajam padaryto kūno sužalojimo, žinodamas, kad nukentėjusysis yra sužalotas, nesiėmė priemonių, kad pastarajam būtų suteikta medicininė pagalba. Prieš nusikaltimo padarymą jis pareiškė kaltinamajam H. K., kad P. M. pavogė piniginę, o tai buvo nepagrįstas menkavertis pretekstas prikibti prie nukentėjusiųjų. Todėl jis yra nusikaltimų padarymo iniciatorius. Skiriant bausmės dydį atsižvelgtina ir į tai, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Atsižvelgtina ir į kaltinamojo kaip nepilnamečio gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, kurios nebuvo kaltinamajam palankios – nebuvo pakankamos priežiūros ir dėmesio, tėvų vaidmuo auklėjant nepilnametį buvo menkas ir tai turėjo įtakos kaltinamojo brendimui ir elgesiui visuomenėje. Taikytos anksčiau kaltinamajam poveikio priemonės teisėsaugos organų buvo taip pat neefektyvios. Kaltinamasis sistemingai darė administracinius teisės pažeidimus, nuteistas. Nusikaltimo padarymo metu kaltinamasis buvo nepilnametis, todėl bausmė skirtina taikant BK 91 str. nuostatas. Todėl laisvės atėmimo bausmė skirtina artima sankcijos vidurkiui (LR BK 61str.1d.2d.).

Kaltinamasis H. K. padarė nesunkų nusikaltimą. Nusikalto pirmą kartą būdamas nepilnametis. Jis nebuvo nusikaltimo padarymo iniciatorius. Nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių ir yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Atsižvelgtina ir į kaltinamojo neigiamą charakteristiką tiek mokykloje, tiek pastarojo neigiamą elgesį viešoje vietoje – eilę kartų baustas administracine tvarka. Atsižvelgtina ir į kaltinamojo kaip nepilnamečio gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, kurios nebuvo kaltinamajam palankios – nebuvo pakankamos priežiūros ir dėmesio, tėvų vaidmuo auklėjant nepilnametį buvo menkas ir tai turėjo įtakos kaltinamojo brendimui ir elgesiui visuomenėje. Taikytos anksčiau kaltinamajam poveikio priemonės teisėsaugos organų buvo taip pat neefektyvios. Kaltinamasis sistemingai darė administracinius teisės pažeidimus. Atsižvelgtina ir į tai, kad po nusikaltimo padarymo kaltinamasis per ilgą laikotarpį nepadarė daugiau nusikaltimų. Todėl skirtina bauda atitinkanti sankcijos nustatytam nepilnamečiui skirtinos baudos vidurkiui.

Policijos departamento prie LR VRM turėtos išlaidos dėl E. T. ekstradicijos - 3063,00 Lt. pripažintinos proceso išlaidos ir priteistinos iš kaltinamojo E. T..

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Pripažinti E. T. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 8 p. ir vadovaujantis BK 91 str., paskirti laisvės atėmimą 3 (trims) metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d. 4 d., šią bausmę subendrinti su bausme, paskirta 2007 m. lapkričio 26 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 5 (penkiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Kaltinamajam E. T. iki nuosprendžio įsiteisėjimo paskirti kardomąją priemonę- suėmimą ir suimti teismo salėje.

Vadovaujantis LR BK 66 str., į bausmės laiką įskaityti laiką išbūtą kardomajame kalinime nuo 2005-04-26 - iki 2005-04-28, nuo 2007-03-16 iki 2007-05-17 ir nuo 2009-12-16 iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Pripažinti H. K. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir vadovaujantis BK 91 str., nubausti 20 MGL (2600 litų) bauda.

H. K. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Vadovaujantis BPK 103 str. 6 p., 104 str.2 d., Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos išlaidas – 3063 Lt, susijusias su E. T. ekstradicija (t. 1, b.l. 187-192) pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti iš kaltinamojo E. T. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos naudai.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktinius įrodymus nukentėjusiojo E. V. rūbus (kelnaitės, megztinis, marškinėliai), 3 vokus su 4 laiškais, baltos spalvos peilį, E. V. kraujo pavyzdžius sunaikinti. 1 vaizdo įrašo kasetę grąžinti Kauno apskrities VPK.

Nuosprendis per 20d. nuo paskelbimo, o nuteistiesiems nuo jo nuorašo įteikimo, gali būti apskųstas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.