Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Zigmo Pociaus,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. J. ir I. A. apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 16 d. nuosprendžio, kuriuo:

A. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 235 str. 1 d. (2006 m. lapkričio 17 d. epizodas) keturiems mėnesiams laisvės apribojimo, pagal Lietuvos Respublikos BK 235 str. 1 d. (2006 m. gruodžio 6 d. epizodas) penkiems mėnesiams laisvės apribojimo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, galutinė subendrinta bausmė nustatyta šeši mėnesiai laisvės apribojimo, į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2009 m. lapkričio 12 d. iki 2009 m. lapkričio 26 d.;

I. A. pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos BK 235 str. 1 d. (2006 m. lapkričio 17 d. epizodas) 2 MGL (250 Lt) dydžio bauda, pagal Lietuvos Respublikos BK 235 str. 1 d. (2006 m. gruodžio 6 d. epizodas) 3 MGL (375 Lt) dydžio bauda, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, galutinė subendrinta bausmė nustatyta 4 MGL (500 Lt) dydžio bauda.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. J. nuteistas už tai, kad jis 2006 m. lapkričio 17 d. Šilalės mieste, Dvaro g. 9, Šilalės rajono apylinkės teisme, būdamas pasirašytinai įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už aiškiai melagingų parodymų davimą pagal LR BK 235 str. bei teisme prisiekęs sakyti tiesą, nagrinėjant bylą privataus kaltinimo tvarka, teisiamojo posėdžio metu, apklausiamas kaip nukentėjusysis dėl jo šmeižimo bei įžeidimo, davė parodymus, žinodamas, kad jie melagingi, nurodydamas, jog 2005 m. gegužės 13 d. vakare alkoholio negėrė, nors byloje surinkti priešingi duomenys, jog jis minėtą vakarą alkoholinius gėrimus gėrė.

Be to, A. J. nuteistas už tai, kad jis 2006 m. gruodžio 6 d. Šilalės mieste, Dvaro g. 9, Šilalės rajono apylinkės teisme, būdamas pasirašytinai įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už aiškiai melagingų parodymų davimą pagal LR BK 235 str. bei teisme prisiekęs sakyti tiesą, nagrinėjant bylą privataus kaltinimo tvarka, teisiamojo posėdžio metu, apklausiamas kaip nukentėjusysis dėl jo įžeidimo, davė parodymus, žinodamas, kad jie melagingi, nurodydamas, jog 2005 m. gegužės 13 d. vakare nevairavo automobilio ,,Volvo 340“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nors byloje surinkti priešingi duomenys, jog jis minėtą automobilį vairavo.

I. A. nuteista už tai, kad ji 2006 m. lapkričio 17 d. Šilalės mieste, Dvaro g. 9, Šilalės rajono apylinkės teisme, būdama pasirašytinai įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės už aiškiai melagingų parodymų davimą pagal LR BK 235 str. bei teisme prisiekusi sakyti tiesą, nagrinėjant bylą privataus kaltinimo tvarka, teisiamojo posėdžio metu, apklausiama kaip liudytoja dėl A. J. šmeižimo bei įžeidimo, davė parodymus, žinodama, kad jie melagingi, nurodydama, jog 2005 m. gegužės 13 d. vakare A. J. automobilį ,,Volvo 340“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuvairavo ir prie dirvos pastatė V. K., o į namus automobilį parvairavo ir pastatė ji pati, nors byloje surinkti priešingi duomenys, jog automobilį vairavo A. J..

Be to, I. A. nuteista už tai, kad ji 2006 m. gruodžio 6 d. Šilalės mieste, Dvaro g. 9, Šilalės rajono apylinkės teisme, būdama pasirašytinai įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės už aiškiai melagingų parodymų davimą pagal LR BK 235 str. bei teisme prisiekusi sakyti tiesą, nagrinėjant bylą privataus kaltinimo tvarka, teisiamojo posėdžio metu, apklausiama kaip liudytoja dėl A. J. įžeidimo, davė parodymus, žinodama, kad jie melagingi, nurodydama, jog 2005 m. gegužės 13 d. vakare A. J. automobilį ,,Volvo 340“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo ir prie tvenkinio pastatė V. K., jog apie 22 val., t. y. 15 minučių iki į kiemą atvykstant policijos pareigūnams, į namus automobilį parvairavo ir pastatė ji pati bei kad A. J. automobilio prieš atvykstant policijos pareigūnams nevairavo, nors byloje surinkti priešingi duomenys, jog automobilį vairavo A. J..

Apeliaciniu skundu nuteistieji prašo nuosprendį panaikinti ir bylą nutraukti. Nurodo, kad bylą išnagrinėjo šališka ir suinteresuota šios bylos baigtimi teisėja I. Šeškauskienė ir sekretorė A. Senkuvienė. Teismui buvo pateiktas pareiškimas, kuriuo jie prašė teisėją ir sekretorę nusišalinti. Pareiškime nurodė, kad 2009 m. lapkričio 6 d. 10.00 val. prašo protokoline nutartimi daryti pertrauką, iki Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme bus išnagrinėtas A. J. apeliacinis skundas dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009-06-26 sprendimo nušalinti teisėją I. Šeškauskienę ir sekretorę A. Senkuvienę nuo šios bylos nagrinėjimo. Nurodė, kad teisėja ir sekretorė šioje byloje šalintinos dėl to, kad 2009 m. spalio 26 d. po neįvykusio teismo posėdžio paskambinusi teismo posėdžio sekretorė A. Senkuvienė telefonu pagrasino juos abu pasodinti į kalėjimą už tai, kad dėl I. A. ligos negalėjo atvykti į teismo posėdžius, tokiais veiksmais parodydama akivaizdų suinteresuotumą šios bylos baigtimi (sekretorė kalbėjo teisėjos vardu). Pateikus minimą pareiškimą, teisėja pradėjo jiems dar daugiau kerštauti ir tenkinti gal būt liguistus savo norus nepagrįstomis nutartimis kaltinamajam A. J. 2009-11-06 ir 2009-11-16 apribodama judėjimo laisvę, o apskundus minimas teismo nutartis, teisėja I. Šeškauskienė A. J. pasirašytus skundus nagrinėjimui išsiuntė ne Klaipėdos apygardos teismui, o kaltinamajai I. A.. Ir tai pakartojo keletą kartų iki šiol A. J. skundų neišsiųsdama Klaipėdos apygardos teismui. Teisėjos šališkumas pasireiškė ir tuo, kad 2009-12-16 iki apkaltinamojo nuosprendžio paskelbimo liudytojui A. A. pateikus raštišką paaiškinimą, susijusį su nagrinėjamu klausimu, teisėja šį pareiškimą nuslėpė ir jo nepaskelbė. Ši informacija gauta iš teismo raštinės iki paskelbiant apkaltinamąjį nuosprendį.

Teismas nepagrįstai vertino įvykio aplinkybes kitaip negu jau yra nustatyta A. J. administracinio teisės pažeidimo byloje, kurioje, atsižvelgiant į Šilalės rajono ligoninės gydytojo A. Z. 2005-05-13 surašytą Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktą Nr. 22, buvo nustatyta aplinkybė, kad 2005-05-13, apie 22.20 val., A. J. vairavo automobilį būdamas neblaivus. Šioje byloje Šilalės rajono policijos komisariato 2005 m. gegužės 17 d. nutarimu dėl administracinio teisės pažeidimo Nr. E 121702 jis buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 126 str. 2 d. ir 130 str. Šis nutarimas Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2005-06-27 ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005-10-27 nutartimis paliktas nepakeistas. Šioje byloje buvo atnaujintas procesas išaiškėjus naujoms esminėms aplinkybėms, t. y. kad A. Z. 2005-05-13 surašytas Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas Nr. 22 negali būti pripažintas teisėtu, ir Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2009-06-26 nutarimu panaikino 2005 m. gegužės 17 d. nutarimą ir priėmė naują nutarimą – A. J. patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 130 str. 1 d., o administracinės bylos teisenos dalį dėl A. J. inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 126 str. 2 d., nutraukti.

Teismas netinkamai pritaikė ir išaiškino įstatymą, t. y. ATPK 130 str. 2 d. nuostatas, kas turėjo esminės įtakos neteisingo ir nepagrįsto nuosprendžio priėmimui. ATPK 130 str. nurodyta, kad reikalavimas sustabdyti transporto priemonę išreiškiamas duodant signalą lazdele arba mojant skrituliu su raudonu atšvaitu. Iš policijos pareigūnų J. S., E. A. ir V. M. tarnybinių pranešimų akivaizdžiai įrodoma, kad pastarieji A. J. stabdė savadarbe krivule, nes byloje nėra įrodymų apie tai, kad J. S. Šilalės PK buvo išdavęs ir pastarasis 2005-05-13 turėjo lazdelę ar skritulį su raudonu atšvaitu. Policijos pareigūnai administracinėje byloje pripažino, kad tai buvo tamsus paros metas, tai reiškia, kad policijos pareigūnui J. S. buvo privalu turėti šviečiantį skritulį su raudonu atšvaitu, tačiau pastarasis neturėjo jokio atšvaito ir A. J. nestabdė. Taigi A. J. yra kerštaujama dėl ankstesnių bylų. I. A. administracinėje byloje teismui prisiekusi patvirtino, kad 2005-05-13, nuo 21 iki 22.10 val., automobiliu ,,Volvo 340“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) naudojosi jinai, automobilio savininko artima giminaitė, ir šio automobilio raktelius turėjo su savimi, kai policijos pareigūnai tą vakarą kieme mušė A. J., pastaroji pareigūnams raktelius parodė ir paprašė ją apklausti kaip liudytoją bei padaryti šio automobilio raktelių poėmį, tačiau policijos pareigūnai atsisakė tai padaryti. Analogiški parodymai ir V. K., kuris teismui pateikė rašytinių įrodymų, atitinkančių I. A. parodymus, ir šiuo klausimu pateikė teismui savo ranka pabraižytą automobilio judėjimo brėžinio schemą, bei analogiškai I. A. liudijo kituose teismuose, kuriuose nebuvo klastojami teismo posėdžio protokolai. Ši aplinkybė įrodoma pridedamu skundu Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui, jaame I. A. rašo, kad po įvykio nuvykus pas rajono vyr. prokurorę A. K. ir žodžiu pareiškus pareiškimą apie tai, kad policijos pareigūnai nepagrįstai apkaltino A. J. automobilio vairavimu, nors automobilį vairavo I. A., prokurorė pagrasino pastarajai ir uždraudė taip liudyti, kad pastaroji neva nepakenktų kūdikiui (buvo nėščia). Be to, policijos pareigūnai neturėjo ir tarnybinio spec. automobilio (ATPK 130 str. komentaras). Išdėstytos aplinkybės rodo, kad byla jiems nutrauktina, nes nėra A. J. pažeidimo tyčios ar neatsargumo. Pažymėtina ir tai, kad 2005-05-13 vakare buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal požymius nusikaltimo, numatyto BK 228 str., dėl policijos pareigūnų tarnybinių įgaliojimų viršijimo ir A. J. padaryto kūno sužalojimo, tačiau nepaisant to, įtariamas nusikaltimo padarymu pareigūnas J. S. atvyko pas A. J. į areštinę ir reikalavo duoti aiškiai melagingus parodymus A. J. nenaudai, o atsisakius, pats kažką suraše ir pats už A. J. pasirašė.

Teismas nukrypo nuo jau suformuotos teismų praktikos kasacinėje byloje Nr. 2K-237/2009.

Teismas netinkamai pritaikė ir išaiškino BPK 45 str., 80 str. 1 d., 82 str. 2 d., Konstitucijos 31 str. 3 d., normas. Apklausiant juos teisme teisėjas O. Briedis, kuris tendencingai klastojo teismo posėdžio protokolus, jiems neišaiškino minėtų teisės normų. Tai turėjo esminės įtakos neteisingo ir neprotingo nuosprendžio priėmimui.

Nuteistųjų gynėjos prašo apeliacinį skundą tenkinti.

Prokuroras prašo apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio skundo argumentai, kad bylą išnagrinėjo šališka ir suinteresuota šios bylos baigtimi teisėja I. Šeškauskienė ir sekretorė A. Senkuvienė, nepagrįsti. Iš teismo posėdžio, kuriame buvo nagrinėjimas prašymas dėl teisėjos ir posėdžių sekretorės nušalinimo, protokolo matyti, kad A. J., paklaustas, ar jam skambino sekretorė telefonu, parodė, kad jis telefono neturi, jam I. A. sakė, kad paskambino sekretorė ir pranešė, kadangi jie neatvyksta į posėdžius, bus nuteisti ir kad nesišakotų. Jis pats galvoja, kad sekretorė negalėjo skambinti, o I. A. sakė, kad balsas buvo panašus į sekretorės. Jis į raštą nesigilino, pasirašė kažkokį lapą. Posėdžių sekretorė A. Senkuvienė parodė, kad A. J. ir I. A. neskambino, nes neturi jų telefono numerio. Taigi teisėja 2009 m. lapkričio 13 d. nutartimi visiškai pagrįstai atmetė A. J. prašymą dėl teisėjos ir posėdžių sekretorės nušalinimo nesant BPK 58 str. numatytų nušalinimo pagrindų. Deklaratyvus ir apeliacinio skundo teiginys, jog teisėja po pateikto pareiškimo ją nušalinti pradėjo kaltinamiesiems dar daugiau kerštauti ir tenkinti gal būt liguistus savo norus nepagrįstomis nutartimis kaltinamajam A. J. apribodama judėjimo laisvę. 2009 m. lapkričio 6 d. nutartimi teisėja pakeitė A. J. kardomąją priemonę iš rašytinio pasižadėjimo neišvykti į suėmimą, siekdama užtikrinti A. J. dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme, motyvuodama tuo, kad A. J. be pateisinamos priežasties neatvykdamas į teisiamąjį posėdį šeštą kartą trukdo procesui. Iš bylos matyti, kad nėra pagrindo abejoti nutartyje išdėstytomis aplinkybėmis. Beje, griežčiausios kardomosios priemonės paskyrimas A. J. buvo itin efektyvus, nes užtikrinus A. J. dalyvavimą byloje, bylos nagrinėjimas buvo užbaigtas per vieną posėdį – 2009 m. lapkričio 26 d. buvo apklausti liudytojai, kaltinamasis A. J., ištirta rašytinė bylos medžiaga, išklausytos baigiamosios kalbos ir paskutiniai žodžiai, pranešta apie nuosprendžio paskelbimą. Pažymėtina ir tai, kad išnagrinėjus bylą, tą pačią dieną A. J. buvo paleistas iš suėmimo, t. y. teismas A. J. kardomąją priemonę–suėmimą–taikė tik tiek, kiek reikėjo užtikrinti netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme, o tai savo ruožtu akivaizdžiai paneigia apeliacinio skundo argumentus dėl teismo šališkumo. Ta aplinkybė, kad teismas A. J. skundus dėl 2009 m. lapkričio 6 d. nutarties, kuria A. J. rašytinis pasižadėjimas neišvykti pakeistas į suėmimą, ir 2009 m. lapkričio 13 d. nutarties, kuria A. J. nustatytas 2 mėnesių suėmimo terminas, kaip paduotus su trūkumais grąžino paštu I. A., neduoda pagrindo abejoti teismo nešališkumu, juolab, kad minėtuose skunduose A. J. nurodo visus procesinius dokumentus siųsti ne jam, o būtent I. A..

Kolegija negali sutikti ir su apeliacinio skundo teiginiu, kad apylinkės teismas šioje byloje nepagrįstai vertino įvykio aplinkybes kitaip negu jau yra nustatyta A. J. administracinio teisės pažeidimo byloje, kurioje atnaujinus procesą nutarimo dalis, kuria A. J. buvo nubaustas už vairavimą neblaiviam 2005 m. gegužės 13 d., apie 22.20 val., Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009-06-26 nutarimu buvo panaikinta ir administracinės bylos teisena dėl A. J. inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 126 str. 2 d., nutraukta. Įvertinęs šią aplinkybę, apylinkės teismas šioje byloje konstatavo, kad A. J. neblaivumo patikrinimo aktas, kuris buvo vienas iš įrodymų, nustatant jo neblaivumą administracinėje byloje ir kuris yra pripažintas neteisėtu, nepaneigia nagrinėjant baudžiamąsiais bylas nustatytų aplinkybių apie A. J. alkoholinių gėrimų gėrimą ir automobilio vairavimą, apie A. J. ir I. A. melagingų parodymų davimą apie šias aplinkybes. Nesutikti su šia apylinkės teismo išvada nėra pagrindo.

Iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gegužės 22 d. nutarties matyti, kad teismas konstatavo, jog A. J. administracinio teisės pažeidimo byloje gydytojo A. Z. 2005 m. gegužės 13 d. surašytas Medicininės apžiūros aktas Nr. 22, į kurį atsižvelgiant buvo konstatuota aplinkybė, kad 2005 m. gegužės 13 d., apie 22.20 val., A. J. vairavo automobilį būdamas neblaivus, negali būti pripažintas teisėtu ne dėl šiame akte nurodytų A. J. girtumo faktą patvirtinančių aplinkybių, o dėl nustatytų kelių formalių pažeidimų, jog: 1) gydytojas A. Z. tuo metu neturėjo tinkamos licencijos verstis sveikatos priežiūros praktika; 2) Medicininės apžiūros akte Nr. 22 nėra A. J. parašo, taip pat nėra įrašo apie A. J. atsisakymą pasirašyti akte; 3) Medicininės apžiūros aktas Nr. 22 nėra patvirtintas sveikatos priežiūros įstaigos antspaudu, kaip to reikalavo teisės aktai. Beje, toje pačioje nutartyje pažymėta, kad A. J. administracinio teisės pažeidimo byloje A. J. neblaivumas nebuvo tikrinamas kitokiais būdais, todėl laikytina, kad ta aplinkybė, jog A. J. 2005 m. gegužės 13 d., apie 22.20 val., vairavo automobilį būdamas neblaivus, nėra byloje įrodyta. Tuo tarpu priešingai nei A. J. administracinio teisės pažeidimo byloje, įsiteisėjusiame Šilalės rajono apylinkės teismo 2007 m. vasario 5 d. nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. PK-20-761/2007, kurioje A. J. privataus kaltinimo tvarka pagal BK 155 str. 1 d. kaltino šmeižimu gydytoją A. Z., aplinkybė, kad A. J. 2005 m. gegužės 13 d. prieš jį sulaikant policijos pareigūnams vartojo alkoholį ir buvo nuo jo apsvaigęs, yra nustatyta tarpusavyje sutampančiais ir vienas kitą logiškai papildančiais liudytojų Z. A. R. ir P. V., kartu su A. J. gėrusių degtinę, policijos pareigūnų E. A., V. M. ir J. S., persekiojusių ir sulaikiusių A. J., bei gydytojo A. Z. bei slaugytojos R. K., kurie dalyvavo A. J. girtumo nustatymo procedūroje, parodymais. Todėl Medicininės apžiūros akto Nr. 22, kaip vieno iš įrodymų šaltinio, pripažinimas neteisėtu, kai jau aptarta vien formaliais pagrindais, anksčiau paminėtų kitų baudžiamojoje byloje surinktų patikimų įrodymų visumos nustatyto A. J. apsvaigimo alkoholiu įvykio metu fakto nepaneigia. Pažymėtina ir tai, kad A. J. Tauragės rajono apylinkės teismo 2007 m. vasario 19 d. nuosprendžiu, kurio teisėtumas ir pagrįstumas patikrintas apeliacine ir kasacine tvarka, pagal BK 286 str. yra nuteistas už tai, kad jis 2005 m. gegužės 13 d., apie 22.23 val., savo sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, panaudodamas fizinį smurtą pasipriešino viešosios tvarkos ir eismo saugumo užtikrinimo funkcijas atliekančiam policijos pareigūnui A. A.. Be minėtų aplinkybių, reikšminga ir tai, kad įsiteisėjusiu Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 21 d. nuosprendžiu išteisinti buvo ir policijos pareigūnai E. A., V. M. ir J. S., kuriuos A. J. taip pat privataus kaltinimo tvarka kaltino jo apšmeižimu. Iš minėto nuosprendžio turinio matyti, kad teismas toje byloje savo išvadas pagrindė patikimais kaltinamųjų ir liudytojų parodymais, kurių visuma visiškai paneigė A. J. ir I. A. parodymus, kurie skundžiamu nuosprendžiu iš dalies pripažinti melagingais.

Aptartos aplinkybės akivaizdžiai rodo, kad 2006 m. lapkričio 17 d. ir 2006 m. gruodžio 6 d. A. J., apklausiamas kaip nukentėjusysis, ir I. A., apklausiama kaip liudytoja, Šilalės rajono apylinkės teisme baudžiamosiose bylose, kuriose privataus kaltinimo tvarka pagal BK 155 str. 1 d. A. J. šmeižimu buvo kaltinami atitinkamai gydytojas A. Z. bei policijos pareigūnai E. A., V. M. ir J. S., davė objektyvios tikrovės neatitinkančius, t. y. melagingus, parodymus: A. J. parodė, kad 2005 m. gegužės 13 d. vakare alkoholio negėrė ir nevairavo automobilio ,,Volvo 340“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) o I. A. parodė, kad 2005 m. gegužės 13 d. vakare A. J. automobilį ,,Volvo 340“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuvairavo ir prie dirvos pastatė V. K., o į namus automobilį parvairavo ir pastatė ji pati bei kad A. J. automobilio prieš atvykstant policijos pareigūnams nevairavo. Taip pat kolegijai nekyla abejonių, kad A. J. ir I. A. jiems inkriminuotus nusikaltimus padarė tiesiogine tyčia, t. y. suprato savo procesinę padėtį, žinojo teisinę pareigą padėti vykdyti teisingumą ir duoti tikrovę atitinkančius, nemelagingus parodymus, tokios pareigos suvokimą bei atsakomybės už jos nevykdymą žinojimą jie patvirtino savo parašais ir suvokė, kad duoda tikrai tikrovės neatitinkančius parodymus, supranta ir nori, kad tokia informacija būtų užfiksuota procesiniuose dokumentuose ir panaudota byloje.

Taigi pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė byloje surinktus įrodymus, tinkamai juos įvertino ir padarė pagrįstą bei faktines bylos aplinkybes visiškai atitinkančią išvadą, jog teismo ištirtų ir nuosprendyje aptartų vienas kitą patvirtinančių įrodymų visetas neginčijamai patvirtina nuteistųjų kaltę dėl melagingų parodymų davimo. Apeliacinio skundo argumentai dėl nuteistųjų kaltės neduoda pagrindo daryti priešingas išvadas, negu skundžiamame nuosprendyje padarė apylinkės teismas.

Apeliaciniame skunde daug dėmesio skiriama argumentams dėl netinkamai pritaikytų ir išaiškintų ATPK 130 str. 2 d. nuostatų, tačiau kolegija pažymi, kad ATPK 130 str. nuostatų vertinimas yra ne šios baudžiamosios bylos, o A. J. administracinio teisės pažeidimo bylos dalykas, todėl dėl šių apeliacinio skundo argumentų kolegija nepasisako. Taip pat kolegija nemato pagrindo pasisakyti ir dėl deklaratyvių, jokiais bylos duomenimis nepatvirtintų, apeliacinio skundo teiginių apie nukrypimą nuo jau suformuotos teismų praktikos kasacinėje byloje Nr. 2K-237/2009 bei teisėjo O. Briedžio tariamų BPK 45 str., 80 str. 1 d., 82 str. 2 d., Konstitucijos 31 str. 3 d. normų pažeidimų.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistųjų A. J. ir I. A. apeliacinį skundą atmesti.