Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešejas Stasys Lemežis Baudžiamoji byla Nr. 1A-144/2008 m.

1.1.7.1.; 1.1.8.1.; 1.2.14.1.; (S).

2008 m. vasario 7 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Lemežio,

teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal P. G. apeliacini skunda del Vilniaus miesto 3 apylinkes teismo 2007 m. gruodžio 11 d. nuosprendžio, kuriuo P. G. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. l d. laisves atemimu vieneriems metams ir šešiems menesiams, bausme atliekant pataisos namuose, i bausmes atlikimo laika iskaitant laikino sulaikymo laika nuo 2007-01-04 iki 2007-01-05, bausmes pradžia isiteisejus nuosprendžiui skaiciuojant nuo sulaikymo.

Aprašomoji dalis

nustate:

P. G. nuteistas už tai, kad jis 2007 m. sausio 4 d., apie 18 val. 30 min. (duomenys neskelbtini), Vilniaus m., ištraukdamas iš R. V. ranku pinigine su pinigais, pagrobe svetima turta: R. V. pinigine už 100 Lt bei 400 euru, kuriu ekvivalentas yra 1381,12 Lt, padarydamas R. V. 1481,12 Lt turtine žala.

Apeliacines instancijos teismo posedyje nuteistojo gyneja praše skunda tenkinti, prokurore praše skunda atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo P. G. apeliacinis skundas atmestinas.

Apylinkes teismas išsamiai ištyre byloje esancius irodymus, nepažeisdamas BPK 301 str. reikalavimu, iš esmes teisingai juos ivertino ir pagristai nuteistojo P. G. nusikalstamus veiksmus kvalifikavo pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d.

Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d. nustatyta, kad apeliacines instancijos teismas patikrina byla tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. BPK 320 str. 4 d. nustatyta, kad pabloginti nuteistojo ar išteisintojo padeti teismas gali tik tuo atveju, kai yra prokuroro, nukentejusiojo ir civilinio ieškovo skundai.

Tiek ikiteisminio tyrimo metu (t.1, b.l. 117-118, 125, t.2, b.l. 136-137), tiek nagrinejant byla pirmosios instancijos teisme (t.2, b.l. 128, 130) nuteistasis P. G. prisipažino, kad ištraukdamas iš nukentejusiojo ranku pinigine su pinigais, pagrobe svetima turta ir parode, kad jis nepažistamo vyro nemuše, pokalbio metu papraše iš jo 20 lt, o pastarajam iš striukes kišenes ištraukus ir atidarius pinigine, iš jo ranku pavoge pinigine ir pradejo begti. Taciau P. G. (t.2, b.l. 72) susipažines su ikiteisminio tyrimo medžiaga pageidavo akistatos ir parode, kad padare nusikaltima, bet ne R. V. atžvilgiu, nes pastarojo nepažista, kad nebuvo atlikta akistata, nurodoma ir apeliaciniame skunde. Pažymetina, kad pirmosios instancijos teismo posedžio metu P. G. turejo galimybe užduoti klausimus nukentejusiajam R. V., girdejo jo parodymus, pateike savo paaiškinimus. Kolegija mano, kad P. G., teigdamas, kad pinigine pavoge ne iš R. V., siekia išvengti baudžiamosios atsakomybes. Ši P. G. versija atmetama todel, kad ja pilnai paneigia kiti byloje esantys irodymai, kuriais abejoti kolegija neturi pagrindo.

Nukentejusysis R. V. jau 2007 m. sausio 4 d. apklausos metu parode (t.1, b.l. 9), kad P. G. ištrauke jo pinigine, kiti du vaikinai visa laika stovejo šalia, ju apibudinti jis negali, nes buvo tamsu ir nespejo ju isidemeti. Pagrobus pinigine jie visi trise pabego. Sutikes policijos pareigunus, nukentejusysis apibudino ji apiplešusi vaikina. 3 PK jis pamate vyra, kuris ji apipleše, kuri policijos pareigunai pristate kartu su kitais 2 vyrais. Pirmosios instancijos teismo posedžio metu nukentejusysis R. V. parode (t.2, b.l. 137-138), kad atsimena viska, pažista kaltinamaji, jis ji apipleše ir rode i kaltinamaji. Kaltinamajam paemus pinigine ir nubegus, jis atsikele, pamate, kad jo nepavis, pamate 100 m. atstume patrulius, jiems pasake kas jam nutiko ir po 10 min. policininkai pagavo nuteistaji. Po ivykio nukentejusysis nuteistaji antra karta pamate PK, ji pažino. Teismas neturi pagrindo netiketi šiais nukentejusiojo parodymais – jie buvo duoti ivykio diena ir pirmosios instancijos teismo posedyje, yra nuoseklus, nukentejusysis su nuteistaisiais anksciau nebuvo pažistamas, todel neturejo kokio nors pagrindo melagingai apkalbeti P. G. del ivykdytos nusikalstamos veikos.

Liudytojas vyr. patrulis O. G. teismo posedyje parode (t.2, b.l. 142), kad vienas plešimu ta diena buvo toks, kad apgaules budu išviliojo pinigus ir buvo požymis itariamojo, kad sužalota ranka. Pradejus eiti link P. G., pastarasis apsisuko ir pradejo begti. Liudytojas vyr. patrulis A. N. (t.2, b.l. 140-141) parode, kad nukentejusysis pasake, kad prieš 10-15 min ji apipleše, pasake jiems požymius ir jie juos užsiraše budetoju knyguteje, pagal juos nubego i kiemus ieškoti itariamojo. Kai pamate tris vaikinus, nusprende, kad tai tie itariamieji, kuriu jie ieško, vienas eme begti. Šiu liudytoju parodymai, duoti liudytoju apklausos (t.1, b.l. 49-50, 51-52) ir teismo posedžio metu, ta apimtimi, kad sulaikomi buvo vaikinai, kurie pagal požymius buvo panašus i tuos vaikinus, kurie ivykde plešima, kad P. G. juos pamates pradejo begti ir buvo sulaikytas, buvo nuoseklus. Teismas neturi pagrindo netiketi šiais liudytoju parodymais.

Esant tokioms aplinkybems, apylinkes teismas padare pagrista išvada, kad P. G. užvalde svetima turta – R. V. pinigine.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam P. G. bausme, Lietuvos Respublikos BK 41 str. ir 54 str. itvirtintu bausme siekiamu tikslu bei bendruju bausmes skyrimo pagrindu nepažeide. Teismas atsižvelge i padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsni, kad padaryta žala neatlyginta, taip pat i P. G. asmenybe, jo atsakomybe lengvinancia aplinkybe ir sunkinanciu aplinkybiu nebuvima.

Nuteistasis P. G. padare tycini nesunku nusikaltima (BK 11 str. 3 d., 178 str. 1 d.). P. G. asmenybe charakterizuojama neigiamai: jis nedirba, anksciau 9 kartus teistas (t.2, b.l. 4-8), jam diagnozuoti psichikos ir elgesio sutrikimai, priklausomybes sindromai vartojant opiatus, alkoholi (t.2, b.l. 63).

Pagal BK 56 str. 1 d. recidyvistui už tycinio nusikaltimo padaryma paprastai skiriama laisves atemimo bausme. Nuteistasis P. G. nusikaltima padare neišnykus teistumui, todel jis yra recidyvistas (BK 97 str. 3 d. 3 p., 27 str. 1 d.) ir jam pagristai paskirta laisves atemimo bausme. Nuteistajam P. G. teismas jau yra ne karta skyres su laisves atemimu susijusias bei arešto bausmes, taciau ir po to nuteistasis išvadu nepadare, nenorejo paklusti istatymu reikalavimams. Ivertinusi šias aplinkybes, kolegija daro išvada, kad bausmes tikslai gali buti pasiekti tik paskiriant laisves atemimo bausme. Pirmosios instancijos teismas paskyre laisves atemimo bausme, mažesne nei BK 178 str. 1 d. sankcijoje numatytas tos bausmes rušies vidurkis.

Kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagristai P. G. netaike BK 75 str. ir neatidejo jam paskirtosios bausmes vykdymo. Vienas bausmes tikslu, numatytu BK 41 str. 2 d., yra paveikti asmenis, kad jie laikytusi istatymu ir vel nenusikalstu. Kaip matyti iš aukšciau išdestyto, ankstesniais nuosprendžiais apeliantui paskirtos bausmes neužtikrino bausmes tikslu, nes jis anksciau 9 kartus teistas, baustas realia laisves atemimo bausme, ir vel pažeide istatymus, todel nera pagrindo manyti, kad bausmes tikslai bus pasiekti be realaus bausmes atlikimo. Atsižvelgiant i išdestyta, kolegija konstatuoja, kad P. G. paskirta tinkamos rušies ir dydžio bausme.

Apeliacinio skundo argumentai taip pat neduoda pagrindo švelninti bausmes – tai, kad apeliantas turi šeima, žmona ir senyva motina (t.2., b.l. 2), kuria, jo teigimu, prižiuri, šiuo metu darbinasi, privaciai dirba ir mokosi, jau buvo žinoma pirmosios instancijos teismo posedžio metu, be to, atsižvelgus i aplinkybiu visuma, šios aplinkybes nera istatyminis pagrindas švelninti pirmosios instancijos teismo paskirta bausme.

Rezoliucinė dalis

nutare:

nuteistojo P. G. apeliacini skunda atmesti.