- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-11-22
- Bylos Nr.
- I-3447-426/2016
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Rūta Miliuvienė
- Pareiškėjas
- UAB „Anjesė“
- Atsakovas
- Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Kauno teritorinei muitinei
- Kategorijos
- 1.10.3Prekių kilmė
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rūta Miliuvienė, dalyvaujant pareiškėjos atstovei A. R., atsakovo atstovui Dariui Kiaušui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Anjesė“ skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kauno teritorinei muitinei, dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
patikslintame skunde (b. l. 50-59) prašo: 1) panaikinti Kauno teritorinės muitinės 2014-09-30 ataskaitą Nr. 4KM320082M; 2) panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015-05-11 sprendimą Nr. S-75(7-51/2015); 3) panaikinti Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2015-02-18 sprendimą Nr. 1A-84; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėja nurodo, jog nesutinka su Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Komisija, MGK) 2015-05-11 sprendimu Nr. S-75 (7-51/2015), kuriuo buvo patvirtintas Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2015-02-18 sprendimas Nr. 1A-84 dėl Kauno teritorinės muitinės (toliau – ir teritorinė muitinė, Kauno TM) 2014-09-30 patikrinimo ataskaitos Nr. 4KM320082M (toliau – ir Patikrinimo ataskaita), kuria įregistruota papildomos mokestinės prievolės.
Nurodo, jog atsakovas 2015-02-18 sprendimu Nr. 1A-84 patvirtino trečiojo suinteresuoto asmens 2014-09-30 patikrinimo ataskaitą Nr. 4KM320082M, kuria įregistruota mokestinė prievolė: 10 753 Lt (3 114 Eur) importo muitas, 188 280 Lt (54 529 Eur) galutinis antidempingo muitas, 80 228 Lt (23 235 Eur) importo PVM, 23 870 Lt (6 913 Eur) PVM delspinigiai ir 27 927 Lt (8 088 Eur) bauda.
Kauno TM Patikrinimo ataskaitoje buvo konstatuota, jog Kauno TM, gavusi Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (toliau – ir OLAF) ir Tailando Karalystės kompetentingos institucijos duomenis, pagal importo deklaracijas Nr. 10LTKR2000IM018375 (2010-07-09), Nr. 10LTKR2000IM01FA40 (2010-08-31), Nr. 13LTKR2000IM017350 (2013-06-04), Nr. 13LTKR2000IM01A824 (2013-06-26) atliko pakartotinį pareiškėjos importuotų prekių patikrinimą ir nustatė, jog deklaruotos prekės (tvirtinimo detalės, klasifikuojamos Kombinuotosios nomenklatūros (toliau – KN) 7318 pozicijoje) yra ne Tailando Karalystės, o Kinijos Liaudies Respublikos kilmės, todėl ginčo prekėms pritaikė 3,7 proc. trečiųjų šalių muito tarifą ir perskaičiavo mokėtinus importo mokesčius, t. y. papildomai apskaičiavo mokėtiną galutinį antidempingo muitą, importo PVM bei su jais susijusias sumas.
Bendrovė aiškina, jog kategoriškai nesutinka su skundžiamo sprendimo išvadomis ir mano, kad įregistruota mokestinė prievolė buvo apskaičiuota neteisėtai ir nepagrįstai, nes Departamentas be pagrindo pripažino pakankamu įrodymu kompetentingų Tailando muitinės pareigūnų, dirbančių padalinyje, kuriame ir buvo įforminama muitinio sandėliavimo procedūra ginčo prekėms, taip pat patikrinimo misijoje dalyvavusių ir galimybę susipažinti su atitinkamais dokumentais turėjusių OLAF pareigūnų patvirtinimą, kad minėtos prekės nebuvo ir negalėjo įgyti Tailando prekių kilmės.
Pareiškėja tvirtina, kad atsakovas nepagrindė mokesčių mokėtojui apskaičiuotos mokesčio ir su juo susijusių sumų ir taip pažeidė Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 67 str. reikalavimus.
Pažymi, kad Kauno TM neatliko savarankiško bendrovės veiklos ir konkrečių ginčo faktinių aplinkybių patikrinimo, siekiant įvertinti OLAF pateiktame pranešime nurodytų aplinkybių objektyvumą ir patikimumą.
Atsakovas, bendrovės manymu, nepagrįstai vadovavosi tik Europos kovos su sukčiavimu tarnybos informacija ir netinkamai ją vertino. Neatsižvelgė, kad OLAF pateikta informacija prieštarauja objektyvumo, įrodymų leistinumo bei pakankamumo principams. Pareiškėja atkreipia dėmesį, jog OLAF ataskaitos iš esmės yra tik rekomendacinio pobūdžio. Komisija skundžiamame sprendime nevertino pareiškėjo argumentų dėl OLAF ataskaitos neatitikties objektyvumo, įrodymų ištyrimo išsamumo ir visapusiškumo reikalavimams, joje nenustatyta, kad prekių kilmės sertifikatas yra negaliojantis ar padirbtas. Ginčijama informacija parengta nesudarius galimybės pareiškėjai ir/ar importuotojui pateikti pastabas ir paaiškinimus dėl ginčo prekių importo ir kilmės, pažeidžiant objektyvumo ir tyrimo visapusiškumo reikalavimus.
Nagrinėjamu atveju, pasak bendrovės, mokesčių administratorius vadovavosi išimtinai OLAF pateikta informacija ir neatliko savarankiško faktinių aplinkybių, susijusių su konkrečiu pareiškėjos importu, nustatymo.
Šalies argumentai
Skunde nurodo, jog OLAF pateikta informacija apie tai, kad Tailando kompanija (duomenys neskelbtini) į Tailande esantį sandėlį „Best Bonded Warehouse” importavo plienines tvirtinimo detales, pagamintas Kinijoje, kurias po trumpo saugojimo sandėlyje, neatlikusi jokių apdorojimo ar perdirbimo operacijų, eksportavo į Europos Sąjungą, pagrįsta tik tyrėjo subjektyviomis išvadomis, o ne objektyviais kompanijos tikrinimo rezultatais. Pagal pateiktą informaciją matyti, jog išvados buvo daromos vien tik atlikus dokumentų apžiūrą, darant tam tikras prielaidas, tačiau, net negavus jokių paaiškinimų iš Tailando kompanijos (duomenys neskelbtini)atsakingų asmenų, nesant jokių patikimų duomenų apie šios kompanijos faktiškai vykdytą ūkinę finansinę veiklą, galimybes atlikti ginčo prekių perdirbimo veiksmus, šios kompanijos teikiamas privalomas teikti valstybės institucijoms deklaracijas ir kt. Pareiškėja pateikė plieninės tvirtinimo detalės nuotrauką, kurioje matyti, kad detalėje yra išlietas (duomenys neskelbtini) spaudas S.M.K. 8.8, patvirtinantis šios prekės kilmę, o tai tik patvirtina jos išdėstytą poziciją apie tai, kad bendrovė neturėjo jokio pagrindo abejoti prekių kilme ir tai, kad nėra neginčytinai paneigta, jog ginčo prekės Tailande nebuvo perdirbtos.
Pareiškėjos manymu, teritorinė muitinė, priimdama sprendimą, negalėjo remtis vien OLAF pateikta informacija, privalėjo atlikti savarankišką tyrimą, kad patvirtintų, jog prekių kilmės šalis nėra Tailando Karalystė.
Pasak pareiškėjos, atsakovas neginčija kilmės sertifikatų, kurie patvirtina Tailando prekių kilmę, galiojimo ir tikrumo, tačiau šią aplinkybę nepagrįstai laiko nereikšminga nagrinėjamai situacijai. Nepagrįstai neįvertinama faktinė aplinkybė, jog kilmės sertifikatai yra išduoti nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų.
Pareiškėja prekes deklaravo laikydamasis visų teisės aktų reikalavimų, neturėjo pagrindo nepasitikėti prekių tiekėjo Tailando firmos (duomenys neskelbtini) pateiktais A formos kilmės sertifikatais bei Lietuvos ir Tailando muitinės veiksmais, atliekant muitinės procedūras eksporto ir importo metu.
Prekių kilmei pagrįsti pareiškėjos pateikti A formos kilmės sertifikatai atitiko reikalavimus, jų galiojimas nekėlė abejonių ne tik bendrovei, bet ir juos priėmusiems muitinės pareigūnams. Prekės importuotos iš Tailande esančio sandėlio, tiekėjas – Tailando firma (duomenys neskelbtini), Tailando muitinė, įforminant eksporto procedūras, prekes pripažino esant šios šalies kilmės.
Pareiškėja tvirtina, jog pateikti kilmės sertifikatai atitinka visas teisėtumo sąlygas, inter alia numatytas 1993-07-02 Komisijos Reglamento Nr. 2454/93, išdėstančio Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatas, 47 str., Tarptautinės muitinės procedūrų supaprastinimo ir suderinimo konvencijoje (peržiūrėta Kioto konvencija) priede K 2 dalyje nustatytus formos ir turinio reikalavimus. Atsakovas nesikreipė į kilmės sertifikatą išdavusią instituciją ir/arba užsienio valstybės mokesčių administratorių dėl faktų patikrinimo. Kilmės sertifikatai išduoti nepažeidus išdavimo taisyklių ir kilmės nustatymo ir nėra pripažinti negaliojančiais.
Pareiškėjos nuomone, skundžiami sprendimai pažeidžia ES teisėje įtvirtintą teisėtų lūkesčių principą. Bendrovė pasitikėjo muitinės institucijų veiksmais ir turėjo teisėtus lūkesčius, kad muitinės institucijų veiksmai teisėti, galiojantys, tinkamai atlikti. Pareiškėja pagrįstai tikėjosi, kad gali pasikliauti muitinės institucijų atliktų eksporto ir importo procedūrų tinkamumu ir atitinkamai projektavo savo tolesnę veiklą. Bendrovė nebūtų importavusi prekių, jeigu būtų turėjusi informaciją, kad prekių tikroji kilmės šalis yra Kinija ir dėl to patirs didelių finansinių nuostolių.
Byloje nėra įrodymų, jog Bendrijos muitinės kodekso 220 str. 2 d. taikymo prasme kilmės sertifikatai yra neteisingi, nėra nustatyta, jog pareiškėja žinojo apie ginčo deklaracijose nurodytų duomenų neteisingumą ar turėjo galimybę sužinoti.
Pareiškėja tvirtina, kad vykdydama veiklą buvo sąžininga, nepažeidė viešojo intereso. Ataskaitoje nepateikta duomenų, kad ji turėjo kitokią informaciją apie prekių kilmę, nei buvo deklaruota, ar būtų piktybiškai susitarusi su prekių tiekėju dėl prekių kilmės klastojimo. Pasak bendrovės, pagal faktines aplinkybes akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju šie nesąžiningumo kriterijai negali būti pritaikyti jos veiksmams. Atliekant patikrinimą, pareiškėja bendradarbiavo su muitine. Tai konstatuota ir pačioje Ataskaitoje.
OLAF informaciją muitinei pateikė tik 2014 m. balandžio mėn. Prekės, kurių atžvilgiu priskaičiuotas muitas ir kiti mokesčiai, deklaruotos nuo 2010-07-09 iki 2013-06-04. Deklaravimo laikotarpiu pareiškėjai nebuvo žinoma ir negalėjo būti žinoma informacija apie kitą, nei nurodoma A formos kilmės sertifikatuose, prekių kilmę, kadangi ši informacija paskelbta tik 2014-04-01. Skunde atkreipia dėmesį, kad OLAF atliekamų tyrimų informacija bendrovei net negali būti žinoma, kadangi ji skirta atitinkamoms institucijoms.
Pareiškėja atkreipia dėmesį į tai, kad patikrinimas atliktas pakartotinio patikrinimo pagrindu. Ankstesnis atliktas 2014-06-18, kurio metu buvo tikrinta iš to paties tiekėjo Tailando firmos (duomenys neskelbtini) importuotą tokių pačių prekių (tvirtinimo detalių) muitinė vertė ir importo PVM apmokestinamoji vertė, prekių kilmę patvirtinantys dokumentai (A formos kilmės sertifikatai), susiję su preferencinių muitų taikymu, apskaičiuotų importo mokesčių teisingumas. 2014-06-18 ataskaitoje Nr. 4KM320059M konstatuota, kad patikrinus pareiškėjos ūkinę komercinę veiklą, jos apskaitą, susijusią su prekių išleidimo į laisvą apyvartą ir vidaus vartojimą vienu metu muitinės procedūros vykdymu pagal muitinės deklaracijas 2010-07-09 Nr. 10LTKR2000IM018375, 2010-08-31 Nr. 10LTKR2000IM01FA40, 2013-06-04 Nr. 13LTKR2000IM017350, 2013-06-26 Nr. 13LTKR2000IM01A82 dėl prekių muitinės vertės nustatymo, PVM apmokestinamosios vertės apskaičiavimo bei kilmės sertifikatų įvertinimo pažeidimų nenustatyta. Buvo pripažinta, kad iš tiekėjo Tailando firmos (duomenys neskelbtini) įsigyjamos importuojamos prekės yra Tailando kilmės.
Pažymi, jog pareiškėja pateikė plieninės tvirtinimo detalės nuotrauką, kurioje matyti, kad detalėje yra išlietas (duomenys neskelbtini) spaudas S.M.K. 8.8, patvirtinantis šios prekės kilmę. Pareiškėja aiškina, kad tai patvirtina išdėstytą jos poziciją apie tai, kad bendrovė neturėjo jokio pagrindo abejoti prekių kilme. Skunde atkreipia dėmesį į tai, kad vadovautis vien tik OLAF informacijoje pateiktais duomenimis teritorinė muitinė neturėjo teisės todėl, kad šioje ataskaitoje nebuvo pateikti duomenys ir paaiškinimai pačių Tailando kompanijos (duomenys neskelbtini) atsakingų asmenų. Nebuvo pateikti duomenys apie šios kompanijos vykdomą ūkinę finansinę veiklą bei teikiamas privalomas teikti valstybės institucijoms deklaracijas ir kt.
Pareiškėja tvirtina, kad šioje byloje nėra įrodyta, kad ji žinojo ar turėjo galimybę žinoti apie tai, jog Tailando kompanija (duomenys neskelbtini) neatliko jokių perdirbimo su ginčo prekėmis veiksmų. Pareiškėjos sąžiningumas nenuginčytas. Bendrovė neturėjo galimybės žinoti, kad prekės galėjo būti kitokios kilmės, nei nurodyta oficialiuose Tailando Karalystės išduotuose dokumentuose. Šios aplinkybės paaiškėjo tik iš OLAF pateiktos informacijos, kuri paskelbta praėjus keliems metams po prekių importo.
Pareiškėja dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jos valios, neturėjo galimybės žinoti, kad Tailando kompanija (duomenys neskelbtini) galimai pateikė neteisingą informaciją apie prekių kilmę, dėl ko Tailando Karalystės muitinė išdavė neatitinkančius tikrovės A formos kilmės sertifikatus, kuriais abejoti vėliau pareiškėja neturėjo jokio pagrindo. Pareiškėjos veiksmai negali būti vertinami kaip kalti ar nesąžiningi. Aiškina, kad neturėjo galimybės teisingai ir laiku deklaruoti, apskaičiuoti bei sumokėti minėtų mokesčių, dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jos valios.
Atsiliepimas
Departamentas atsiliepime (b. l. 67–69) nurodo, kad su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Pažymėjo, jog nesutinka su pareiškėjos nuomone, kad OLAF ataskaitos negali būti priimtinos kaip įrodymai mokestiniuose ginčuose.
Iš ataskaitų turinio matyti, kad OLAF pareigūnai, priimdami ataskaitas, rėmėsi Tailando Karalystės muitinės pareigūnų ir sandėlių valdytojų pateiktais objektyviais duomenimis. Teritorinė muitinė, priimdama ginčijamą patikrinimo ataskaitą, rėmėsi ne tik OLAF ataskaitomis, bet ir Tailando Karalystės pateiktais duomenimis, kuriuose pareiškėjos į ES importuotos prekės buvo susietos su bendrovės kontrahentės (duomenys neskelbtini) į Tailando Karalystę importuotomis Kinijos Liaudies Respublikos kilmės prekėmis, kurios Tailando Karalystėje perdirbamos nebuvo. Pareiškėjos skundo argumentas, kad negalima remtis OLAF ataskaitomis, yra nepagrįstas nei teisiniu reglamentavimu, nei faktinėmis aplinkybėmis.
Pareiškėjai tenka prisiimti pasekmes dėl prekių muitinio įforminimo metu pateiktų duomenų, taip pat ir kilmės informacijos, kurių pagrindu ginčo prekėms buvo pritaikytas mažesnis muito tarifas.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno teritorinė muitinė atsiliepimo nepateikė. Bylą prašė nagrinėti jai nedalyvaujant (b. l. 104).
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas
Ginčas kilo dėl teritorinės muitinės 2014-09-30 patikrinimo ataskaitos Nr. 4KM320082M, kuria įregistruota mokestinė prievolė: 10 753 Lt (3 114 EUR) importo muitas, 188 280 Lt (54 529 EUR) galutinis antidempingo muitas, 80 228 Lt (23 235 EUR) importo PVM, 23 870 Lt (6 913 EUR) PVM delspinigiai ir 27 927 Lt (8 088 EUR) bauda, teisėtumo ir Departamento 2015-02-18 sprendimo Nr. 1A-84 bei Komisijos 2015-05-11 sprendimo Nr. S-75(7-51/2015), kuriais ikiteismine tvarka išnagrinėti pareiškėjos skundai dėl patikrinimo ataskaitos.
Byloje nustatyta, kad teritorinė muitinė patikrinimo ataskaitoje konstatavo, jog pareiškėja iš Tailando įmonės importavo tvirtinimo detales, klasifikuojamas KN 7318 pozicijoje, kurias importo deklaracijomis Nr. 10LTKR2000IM018375 (2010-07-09), Nr. 10LTKR2000IM01FA40 (2010-08-31), Nr. 13LTKR2000IM017350 (2013-06-04), Nr. 13LTKR2000IM01A824 (2013-06-26) deklaravo prekių išleidimą į laisvą apyvartą ir vidaus vartojimą vienu metu muitinės procedūrai, nurodant Tailando prekių kilmę. Kauno teritorinė muitinė, patikrinusi UAB „Anjesė“ ūkinę komercinę veiklą, jos apskaitą, susijusią su aukščiau minėtų muitinės procedūrų vykdymu ir pritrūkusi duomenų prekių kilmės patvirtinimui, 2014-06-18 patikrinimo ataskaita Nr. 4KM320059M nepriėmę sprendimo dėl pareiškėjos importuotų prekių. Gavus Departamento 2014-07-14 raštą Nr. (19.3)3B-7907, kuriuo perduotas OLAF pranešimas Nr. AM/2011/055(2014)S01. Be to, gauta OLAF galutinė ataskaita Nr. OF/2010/0950/B1 su rekomendacijomis dėl tvirtinimo elementų, deklaruotų KN pozicijoje 7318, nepagrįsto Tailando kilmės deklaravimo bei Departamento 2014-08-26 raštu gautos informacijos iš Tailando dėl A formos kilmės sertifikatų. Pažymėjo, kad pareiškėja prekes deklaravo Europos Bendrijos integruoto tarifo (TARIC) kodais: 73181549 99, 73181589 98, 73181589 99, 73181590 89, 73181691 99, 73181699 99, 73182200 98 ir 73182200 99, nurodant Tailando prekių kilmę (TH), preferencijos kodą „200“ ir prekėms taikant 0 proc. muito tarifą. Pareiškėja prekių muitinio įforminimo metu preferencinei Tailando kilmei pagrįsti pateikė firmai (duomenys neskelbtini) išduotus A formos kilmės sertifikatus. OLAF pranešimo AM/2011/005 (2014) S01 priede Nr. 14 pateikti Tailando įmonės (duomenys neskelbtini) iš Kinijos Liaudies Respublikos į Tailandą importuotų, šios šalies muitinės sandėlyje „Best Bonded Warehouse“ saugotų ir į Europos Sąjungą eksportuotų plieninių tvirtinimo detalių sąrašai, kuriuose nurodyta į Tailandą iš Kinijos Liaudies Respublikos importuotoms prekių siuntoms Tailando muitinėje įformintose importo deklaracijose deklaruoti duomenys bei duomenys, deklaruoti iš Tailando į Europos Sąjungą eksportuotoms prekių siuntoms įformintose eksporto deklaracijose: importo/eksporto deklaracijos numeris ir data, importuotojo/eksportuotojo pavadinimas, sąskaitos faktūros, pateiktos importo/eksporto metu numeris, prekių aprašymas, kodas, kiekis, krovinio svoris (bruto/neto), deklaruota prekių kilmės šalis, šalis siuntėja, paskirties šalis, prekių gabenimo laivu važtaraščio (laivo konosamento) numeris, laivo pavadinimas, muitinės procedūrų įforminimo vieta (muitinės sandėlis, laisvoji ekonominė zona ar pan.). OLAF, palyginusi Tailando Užsienio prekybos departamento pateiktą informaciją apie iš Tailando į Europos Sąjungą eksportuotas prekes su valstybių narių pateiktais duomenimis apie plieninių tvirtinimo detalių importą į Europos Sąjungą, nustatė konkrečias siuntas, kurios buvo eksportuotos iš Tailando ir importuotos į Europos Sąjungą. Tailando firma (duomenys neskelbtini) į Tailande esantį sandėlį „Best Bonded Warehouse“ importavo plienines tvirtinimo detales, pagamintas Kinijoje, kurias po trumpo saugojimo sandėlyje eksportavo į Europos Sąjungą. Tailando užsienio prekybos departamento, sandėlio „Best Bonded Warehouse“ vadovybės, Tailando muitinės pateikti importo/eksporto duomenys ir tai, kad sandėlyje „Best Bonded Warehouse“ neleistina perdirbimo ar gamybos veikla, patvirtina, kad visos firmos (duomenys neskelbtini) per šį sandėlį importuotos tvirtinimo detalės yra pagamintos Kinijos Liaudies Respublikoje ir, neatlikus jokių apdorojimo ar perdirbimo operacijų, o tik perkrovus į naujus konteinerius (laikotarpis tarp minėtų krovinių importo ir eksporto yra nuo vienos iki daugiausia 10 dienų), eksportuotos į Europos Sąjungą, klaidingai deklaruojant Tailando (TH) šalies prekių kilmę. Pažymėtina, kad kiekvienai patikrinimo ataskaitos 1 priede nurodytai prekių siuntai Kinijos Liaudies Respublikos eksportuotojo išrašytos sąskaitos, pateiktos Tailande prekių importo metu, numeris yra toks pats, kaip ir numeris sąskaitos, kurią Tailando įmonė (duomenys neskelbtini) pateikė, eksportuodama prekes į Europos Sąjungą, importo metu deklaruotas atitinkamų prekių aprašymas, kiekis bei svoris (bruto ir neto) atitinka deklaruotą eksporto iš Tailando metu. Remiantis OLAF pateikta informacija bei įvertinus aukščiau nurodytų aplinkybių visumą, darė išvadą, kad visos UAB „Anjesė“ iš Tailando firmos (duomenys neskelbtini) importuotos tvirtinimo detalės yra Kinijos Liaudies Respublikos (CN) kilmės, kaip apibrėžta Bendrijos muitinės kodekso 23 straipsnyje. Nustačius kad prekės, deklaruotos muitinės deklaracijomis: 2010-07-09 Nr. 10LTKR2000IM018375, 2010-08-31 Nr. 10LTKR2000IM01FA40, 2013-06-04 Nr. 13LTKR2000IM017350 ir 2013-06-26 Nr. 13LTKR2000IM01A824, nėra kilusios iš lengvatas gaunančios šalies Tailando (TH), prekių muitinio įforminimo metu pateikti Tailando kompetentingos vyriausybinės institucijos eksportuotojui išduoti A formos kilmės sertifikatai, nepripažintini, importuotoms prekėms Bendrųjų muitų tarifų lengvatų sistema (preferencinė Tailando (TH) kilmė) netaikytina. Atsižvelgiant į tai, nusprendė įregistruoti UAB „Anjesė“ mokestinę prievolę (MGK t. I, b. l. 32–39).
Departamentas 2015-02-18 sprendimu Nr. 1A-84 (MGK t. I, b. l. 15-20) nusprendė teritorinės muitinės patikrinimo ataskaitą patvirtinti, o UAB „Anjesė“ prašymo dėl atleidimo nuo apskaičiuotų delspinigių ir paskirtos baudos mokėjimo netenkinti.
Komisija 2015-05-11 sprendimu Nr. S-75(7-51/2015) pareiškėjos skundą atmetė (MGK t. II, b. l. 111–120).
Pareiškėja nesutikimą su skundžiamais aktais grindžia tuo, kad mokesčių administratorius vadovavosi išimtinai OLAF pateikta informacija, neatliko savarankiško faktinių aplinkybių nustatymo, nesivadovavo A formos kilmės sertifikatais, kurie išduoti nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad atlikdamas patikrinimą, tiek vietinis, tiek centrinis mokesčių administratoriai privalo nustatyti, ar mokesčio mokėtojas teisingai vykdo savo prievoles, tuo tikslu privalu tirti visas aplinkybes, susijusias su mokesčio mokėtojo veikla, ir atitinkamai rinkti įrodymus, tiek patvirtinančius, tiek paneigiančius mokesčio mokėtojo veiksmų teisėtumą. Toks tyrimas, administruojant mokesčius, turi būti atliekamas vadovaujantis protingumo ir teisingumo kriterijais, nepažeidžiant mokesčių mokėtojų teisių, mokesčių administratoriui atliekant savo funkcijas, stengiantis kuo mažiau trikdyti mokesčių mokėtojo veiklą (žr., pvz., 2007-11-29 nutartį administracinėje byloje Nr. A17-1086/2007; 2011-04-18 nutartį administracinėje byloje Nr. A556-427/2011 ir kt.). Akcentuotina, jog inter alia minėtas protingumo kriterijus bei reikalavimas mokestinį patikrinimą baigti per protingą terminą reiškia ir tai, jog mokesčių administratorius neprivalo imtis papildomų veiksmų ir (ar) rinkti papildomą informaciją, jei jo nustatytos faktinės aplinkybės ir turimi (surinkti) duomenys (informacija, įrodymai) yra pakankami pagrįsti jo priimamą sprendimą. Kartu primintina ir tai, jog įstatymas suteikia mokesčių administratoriui diskreciją pasirinkti mokestinio patikrinimo laikotarpį bei vienokią ar kitokią mokestinio patikrinimo kryptį, o patikrinimą atliekantis pareigūnas šią kryptį gali pasirinkti teisingiausiai, visapusiškai ir objektyviai įvertinus reikšmingų aplinkybių visetą (pvz., žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-03-04 nutartį administracinėje byloje Nr. A556-474/2010).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, apibendrindamas aktualų teisinį reguliavimą bei Europos Sąjungos teisminių institucijų vertinimą, taip pat nacionalinių teismų praktiką, nurodė, jog mokesčių administratorius, administruodamas mokesčius, turi teisę remtis jo gautoje OLAF ataskaitoje pateiktais duomenimis, inter alia spręsdamas dėl mokėtinų mokesčių ir su jais susijusių sumų apskaičiavimo. Vykdant mokesčių administravimą, nesuderinamas inter alia su protingumo kriterijumi (Mokesčių administravimo įstatymo 8 str. 3 d.) būtų reikalavimas mokesčių administratoriui gavus OLAF ataskaitą visais atvejais atlikti atitinkamus veiksmus, siekiant patikrinti ir (ar) patvirtinti kiekvieną šioje ataskaitoje ir (ar) kartu su ja pateiktuose dokumentuose nurodytą informaciją. Tačiau pareiga patikrinti egzistuoja, kai aptariamoje ataskaitoje pateikiami duomenys, kuriais remiantis identifikuojama mokestinės prievolės apimtis, yra prieštaringi, keliantys abejonę dėl jų pagrįstumo, teisingumo ir pan. Toks vertinimas, be kita ko, išplaukia iš mokesčių administratoriaus pareigos pagrįsti jo mokesčių mokėtojui apskaičiuotus mokesčius (Mokesčių administravimo įstatymo 67 str. 1 d.), užtikrinti, kad priimami sprendimai būtų grindžiami objektyviais duomenimis (faktais) (Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d.). Vietos ir centrinis mokesčių administratoriai neprivalo atskirai tikrinti ir (ar) vykdant atitinkamas mokesčių administravimo (mokestinio patikrinimo) procedūras atliekamais atskirais veiksmais rinkti papildomus duomenis siekiant patvirtinti OLAF ataskaitoje pateikiamą informaciją, jei ji yra pakankama ir objektyviai patvirtina (leidžia nustatyti) ginčo teisinių santykių kvalifikavimui reikšmingas aplinkybes. Tačiau, kaip minėta, tai nereiškia, kad mokesčių administratorius yra atleidžiamas nuo pareigos atlikti atitinkamas procedūras, kai OLAF pateikta informacija nėra surinkta, kai tai yra būtina, tuo pačiu būdu ir tomis pačiomis sąlygomis kaip ir kompetentingų nacionalinių institucijų. (pvz. žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016-09-01 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-377-556/2016).
Atsižvelgiant į cituojamą praktiką, nėra pagrindo pripažinti, kad mokesčių administratorius turėjo pareigą visais atvejais atlikti papildomus tyrimo veiksmus ir negalėjo remtis išimtinai vien OLAF pateikta informacija ar privalėjo atlikti savarankišką tyrimą. Iš kitos pusės, bylos duomenys patvirtina, kad mokesčių administratorius atliko papildomus tyrimo veiksmus, t. y. gavo iš Tailando Užsienio prekybos departamento 2014-07-24 raštą Nr. 0303.03/2009 (MGK t. II, b. l. 96–98), kuriame nurodyta, jog, be kita ko, kilmės sertifikatai Nr. IA2013-0083499, Nr. IA2013-0069098, Nr. IA2013-0069099 išduoti Užsienio prekybos departamento ir jie yra laikomi tikrais. Nepaisant to, Tailando įmonė (duomenys neskelbtini) nebendradarbiavo atsakydama į administracinę kontrolę siekdama įrodyti, kad jos konkrečių produktų kilmės šalis yra Tailandas pagal lengvatinio muito sutartį. Todėl negali pripažinti, kad minėtose A formos sertifikatuose nurodytiems produktams gali būti taikomos lengvatos dėl jų kilmės.
Be to, 2013-08-14 bendrasis protokolas (MGK t. I, b. l. 143–147), kurį pasirašė L. C. muitinės biuro ir OLAF atstovai, patvirtino, kad sandėlyje „Best Bonded Warehouse“ (į kurį iš Kinijos Liaudies Respublikos atkeliavo pareiškėjos prekės ir iš šio sandėlio buvo išsiųstos į Europos Sąjungą) neleidžiamas perdirbimas ir gamyba. Įvertinus nurodytas aplinkybes, byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, jog ginčo prekės buvo perdirbtos tokių būdu, kad būtų galima laikyti, jog jų kilmės šalis yra Tailandas.
Iš kitos pusės, matyti, jog mokesčių administratorius gavo duomenis tik dėl 3 L. C. (IA2013-0083499, Nr. IA2013-0069098, Nr. IA2013-0069099) iš 5 kilmės sertifikatų. Teismo vertinimu, atsakovą įpareigoti atlikti papildomą tyrimą nebūtų tikslinga, kadangi byloje nėra jokių prieštaringų duomenų, kurie sudarytų pagrindą abejoti nustatytomis aplinkybėmis. Ypač atsižvelgiant į tai, kad sandėlyje „Best Bonded Warehouse“ prekių apdirbimas ir gamyba išvis nėra galimi.
Eksporto valstybės institucijų atliekamo vėlesnio patikrinimo tikslas – patikrinti A formos kilmės sertifikate nurodytos kilmės teisingumą. Jeigu vėlesnis patikrinimas neleidžia patvirtinti A formos kilmės sertifikate nurodytos prekių kilmės, darytina išvada, kad jų kilmė nežinoma, todėl kilmės sertifikatas išduotas ir lengvatinis muitų tarifas pritaikytas nepagrįstai (Teisingumo Teismo 2012-11-08 sprendimo byloje Lagura, C 438/11, 17 ir 18 p.). Atsižvelgiant į tai, kad Tailando Užsienio prekybos departamentas negalėjo patvirtinti, jog A formos kilmės sertifikate nurodytos prekių kilmės, todėl yra pagrindas pripažinti, jog kilmės sertifikatas išduotas ir lengvatinis muitų tarifas pritaikytas nepagrįstai.
Tuo atveju, kai minėtus sertifikatus išdavusios valstybės kompetentingų institucijų atlikto paskesnio jų patikrinimo rezultatai neleidžia patvirtinti prekių kilmės, pareiga įrodyti, jog joms yra taikoma atitinkama muitų tarifų lengvatų sistema, tenka muitinės skolininkui (nagrinėjamu atveju – pareiškėjai), o ne mokesčių administratoriui (pvz., žr. Teisingumo Teismo 2012-11-08 sprendimo byloje Lagura, C 438/11, 39–41 p.). Pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų, jog ginčui aktualių prekių kilmė yra Tailandas, o ne Kinijos Liaudies Respublika. Skunde nurodomas argumentas, jog detalėje yra išlietas (duomenys neskelbtini) spaudas S.M.K. 8.8 iš esmės negali patvirtinti prekių kilmės. Teismo vertinimu, tai nepaneigia, kad šis ženklas galėjo būti išlietas Kinijos Liaudies Respublikoje.
Pažymėtina, kad praktikoje laikomasi pozicijos, kad 1992-10-12 Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą (toliau – ir Bendrijos muitinės kodeksas) 24 straipsnio prasme baigiamasis perdirbimas ar apdorojimas yra „svarbus“, tik jei šio proceso metu pagamintai prekei buvo suteiktos būdingos specifinės savybės ir sudėtis, kurių ji neturėjo iki šio perdirbimo ar apdorojimo. Procesai, pakeičiantys prekės išvaizdą jos panaudojimo tikslu, tačiau nelemiantys svarbaus kokybinio savybių pakeitimo, negali nulemti šios prekės kilmės (46 punktas). Ten pat Europos Sąjungos Teisingumo Teismas pažymėjo, kad šio teismo praktika patvirtina, jog prekių kilmė turi būti nustatoma remiantis objektyviu ir realiu pagrindinės ir perdirbtos prekės skirtumu, daugiausia priklausančiu nuo kiekvienai iš prekių būdingų specifinių savybių (45 punktas). Taigi, net jei ir pareiškėjos spaudas būtų uždėtas Tailande, tokio spaudo uždėjimas nekeistų prekių kilmės.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad tikroji ginčo prekių kilmė, teisės aktų nustatyta tvarka nepripažinus (paneigus) deklaracijoje importuotojo nurodytos kilmės, gali būti nustatoma remiantis ir OLAF ataskaita, o mokesčių administratorius turėtų atlikti papildomus veiksmus renkant papildomą informaciją iš esmės tais atvejais, kai turimų duomenų nepakanka ar šie (reikšmingi) duomenys yra prieštaringi ir šios prieštaros negalima pašalinti nesurinkus papildomos informacijos. Tačiau mokesčių administratorius visada turi įvertinti turimą informaciją, priimtame sprendime turi būti aiškiai nurodyta, kokiais reikšmingas faktines aplinkybes patvirtinančiais duomenimis, t. y. nurodant konkrečius faktus, o ne abstrakčius apsvarstymus, remiantis daroma išvada dėl tikrosios prekių kilmės (Mokesčių administravimo įstatymo 67 str. 1 d., Viešojo administravimo įstatymo 8 str.) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016-09-01 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-377-556/2016). Byloje nenustatyta prieštaringų aplinkybių, pareiškėja net ir netvirtina tokioms egzistuojant. Teismo vertinimu, byloje surinkti duomenys yra pakankami, neprieštaringi. Nenustatyta jokių duomenų ar įrodymų, kuriuos reikėtų papildomai surinkti, siekiant pašalinti tam tikras abejones ar papildomai motyvuoti tam tikras aplinkybes.
Teismas sutinka su MGK ir Departamento skundžiamuose sprendimuose padarytomis išvadomis dėl pareiškėjai tenkančios atsakomybės pateikus kilmės sertifikatus, todėl tų pačių argumentų nekartoja. Papildomai pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas ginčą, susijusį su OLAF atliktu tyrimu, yra pasisakęs, kad Įgyvendinimo nuostatų 199 str. 1 d., kuria nustatyta, kad nepažeidžiant baudžiamojo pobūdžio nuostatų, pateikus muitinės įstaigai deklaranto arba jo atstovo pasirašytą deklaraciją, deklarantas teisės aktų nustatyta tvarka tampa atsakingas už: deklaracijoje pateiktos informacijos teisingumą, kartu su deklaracija pateiktų dokumentų tikrumą ir visų prievolių, susijusių su deklaracijoje nurodytos muitinės procedūros taikymo prekėms pradžia, įvykdymą. Pagal MAĮ 141 str. 1 d. 1 p. mokesčių mokėtojas atleidžiamas nuo paskirtos baudos, jei įrodo, kad nėra kaltas dėl padaryto pažeidimo. Vertinat šį atleidimo nuo baudos pagrindą, yra reikšminga mokesčio mokėtojo subjektyvinė pusė, t. y. kaltė, kurios išraiška yra nepakankamas atidumas, rūpestingumas ar apdairumas, kurio reikalaujama iš veikiančio asmens konkrečiomis sąlygomis. Asmuo, kuris nevykdė pareigos elgtis rūpestingai ir atidžiai arba nesugebėjo toks būti konkrečioje situacijoje, negali būti atleistas nuo atsakomybės, nesant kaltės dėl padaryto pažeidimo. Pagal MAĮ 141 str. 1 d. 2 p. mokesčių mokėtojas atleidžiamas nuo baudos, jei mokesčio įstatymas buvo pažeistas dėl aplinkybių, kurios nepriklausė nuo mokesčių mokėtojo valios ir kurių jis nenumatė ir negalėjo numatyti. Tokiomis aplinkybėmis nelaikomi mokesčių mokėtojo ar jo darbuotojų veiksmai ar neveikimas, taip pat mokesčių mokėtojo nemokumas. Šioje normoje nurodytos aplinkybės vertinamos kaip aplinkybės, šalinančios atsakomybę, ir kiekvienu atveju mokesčių mokėtojo nurodytos aplinkybės vertinamos jų pakankamumo principu, pripažįstant jas ar nepripažįstant jų pakankamumo paneigti mokesčio mokėtojo atsakomybę. Tačiau nei atsakovas, nei teismas, spręsdamas atleidimo nuo baudos klausimą, šiuo pagrindu neprivalo nurodyti, kokius veiksmus privalėjo atlikti mokesčių mokėtojas konkrečiu atveju, kad galėtų išvengti baudos išieškojimo rizikos. Paskirtos sankcijos (baudos) poveikis pareiškėjui yra finansinio pobūdžio, t. y. susijęs su ūkio subjekto materialiniais praradimais, kilusiais iš atitinkamo sandorio, dėl kurio valstybė negali būti atsakinga. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas 2012-11-08 prejudiciniame sprendime (C-438/11) dėl prekių kilmės nustatymo konstatavo, kad ūkio subjektai, esant sutartiniams santykiams, privalo imtis būtinų priemonių, kad apsisaugotų nuo paskesnio išieškojimo rizikos (30 p.). Dėl tokių priemonių turinio ir apimties sandorio šalys gali susitarti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-02-09 nutartis administracinėje byloje Nr. A-81-261/2015).
Iš kitos pusės, pareiškėja, žinodama Įgyvendinimo nuostatų 199 str. 1 d. nuostatas dėl atsakomybės už deklaracijoje pateiktos informacijos teisingumą bei prisiimamos rizikos pobūdį, turėjo pasirinkti tiekėjus ir jų patikrinimo būdus taip, kad dėl to nekiltų jokių problemų muitinės procedūrų vykdymo metu ar vėliau. Nagrinėjamu atveju, byloje nenustatyta, kad pareiškėja būtų ėmusis būtinų priemonių, kurios sudarytų pagrindą atleisti nuo baudos MAĮ 141 str. 1 d. 1 p. ar 2 p. pagrindais.
Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, konstatuotina, jog Kauno teritorinė muitinė pagrįstai pakeitė pareiškėjos importuotų prekių kilmę ir apskaičiavo mokestines prievoles. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos nurodytais motyvais, nėra pagrindo panaikinti Kauno teritorinės muitinės 2014-09-30 patikrinimo ataskaitą Nr. 4KM320082M. Analogiškas išvadas padarė MGK ir Departamentas, todėl jų skundžiamų sprendimo irgi nėra pagrindo naikinti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2016-06-30) 85–87 str., 88 str., Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojanti nuo 2016-07-01) 132 str. 1 d., 133 str.,
nusprendžia:
Pareiškėjos UAB „Anjesė“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.