- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-06-06
- Bylos Nr.
- 2S-1318-601/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-23397-2014-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Evaldas Burzdikas
- Ieškovas
- D. Z.
- Atsakovas
- T. K.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. Z. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo D. Z. ieškinį atsakovei T. K. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo bei pagal atsakovės T. K. priešieškinį ieškovui D. Z. dėl laikino tėvo valdžios ribojimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, byloje išvadą teikiančios institucijos – Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Kauno apylinkės teisme iškelta civilinė byla pagal ieškovo D. Z. ieškinį atsakovei T. K. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo bei pagal atsakovės T. K. priešieškinį ieškovui D. Z. dėl laikino tėvo valdžios ribojimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, byloje išvadą teikiančios institucijos - Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, išnagrinėjo šalių prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apylinkės teismas 2015 m. balandžio 24 d. nutartimi nustatė nepilnamečio D. Z. laikinąją gyvenamąją vietą su tėvu D. Z.; uždraudė atsakovei T. K. išsivežti nepilnametį sūnų D. Z., iš Lietuvos; nustatė laikiną atsakovės T. K. bendravimo tvarką su nepilnamečiu D. Z..
Šalies argumentai
Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama iš dalies pakeisti 2015 m. balandžio 24 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – laikino bendravimo su vaiku D. Z. tvarką ir nustatyti, kad atsakovė su vaiku bendrauja:
kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią savaitę nuo ketvirtadienio 12 val. iki sekmadienio 19.30 val., nedalyvaujant vaiko tėvui D. Z.;kiekvieno mėnesio antrą ir ketvirtą savaitę nuo antradienio 14 val. iki penktadienio 20.00 val., nedalyvaujant vaiko tėvui D. Z.;vaiko tėvas D. Z. privalo perduoti vaiką D. Z. jo motinai T. K. nustatytu laiku Vilniuje geležinkelio stotyje prie stoties informacijos tarnybos, bendravimo pradžiai;vaiko motina T. K. privalo grąžinti vaiką D. Z. jo tėvui D. Z. nustatytu laiku Kauno geležinkelio stotyje prie stoties informacijos tarnybos, bendravimo pabaigai.
Šalies argumentai
Ieškovas taip pat pateikė savarankišką prašymą pakeisti nustatytą laikiną bendravimo tvarką, t. y. pakeisti nustatyto bendravimo per SKYPE programą laiką ir dažnumą, nustatant, kad atsakovė su vaiku bendrauja kiekvieną sekmadienį ryte arba vakare.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2016 m. kovo 23 d. nutartimi ieškovo D. Z. ir atsakovės T. K. prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo tenkino iš dalies (b. l. 108-115).
1. Pakeitė 2015 m. balandžio 24 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – laikino bendravimo su vaiku D. Z. tvarką, nustatant pereinamąjį laikotarpį, per kurį:
- atsakovė T. K. su sūnumi D. Z. bendrauja kiekvieną šeštadienį ir sekmadienį per SKYPE programą nuo 18 val. iki 19 val;
- atsakovė T. K. su sūnumi bendrauja betarpiškai, dalyvaujant psichologui, kartą per savaitę, po valandą ar pusantros, bendravimą išskaidant ciklais po 4 susitikimus, po kiekvieno ciklo psichologui įvertinant vaiko - motinos tarpusavio ryšį ir tolimesnių susitikimų dalyvaujant specialistui reikalingumą.
2. Atsakovė įpareigota per 10 dienų nuo nutarties priėmimo dienos pasirinkti psichologą Kaune, pas kurį bendraus su vaiku, ir apie tai per 5 dienas raštu pranešti teismui ir ieškovui.
3. Už konsultacijas sumokėti įpareigota atsakovė.
Šalies argumentai
4. Ieškovas įpareigotinas pristatyti vaiką į atsakovės nurodytą vietą jos bendravimui su vaikui, dalyvaujant psichologui.
5. Psichologui įvertinus, kad pereinamasis laikotarpis toliau nereikalingas, atsakovė T. K. su sūnumi bendrauja šia tvarka:
Žemesnės instancijos teismas
- atsakovė T. K. su sūnumi D. Z. bendrauja pirmos ir trečios savaitės antradienį ir ketvirtadienį nuo 12 val. iki 18 val., paimdama vaiką iš jo laikinos gyvenamosios vietos ir grąžindama vaiką į jo laikiną gyvenamąją vietą.
- atsakovė T. K. bendrauja su sūnumi D. Z. antros ir ketvirtos savaitės savaitgaliais, paimdama vaiką šeštadienį 10 val. iš jo laikinos gyvenamosios vietos ir grąžindama vaiką sekmadienį 17 val.
- atsakovė T. K. bendrauja su sūnumi D. Z. pirmos ir trečios savaitės sekmadienį per SKYPE programą nuo 18 val. iki 19 val.
Teismas nutartį pavedė vykdyti skubiai.
Motyvuose nurodė, kad yra pasikeitusi aplinkybė dėl atsakovės gyvenamosios vietos, ji gyvena ne Rusijoje, o Lietuvoje, todėl nėra jokių aplinkybių, dėl kurių būtų draudžiama jai su vaiku bendrauti gyvai (ne vien per SKYPE). Teismas vertino Kauno miesto VTAS išvadą, iš kurios matyti, kad šiuo metu vaikas yra atitolęs nuo mamos, jaučia jai pyktį, nenori bendrauti, nes jam nusibodo jos laukti prisijungiant per SKYPE. Nenori pas ją nakvoti, nes mano, kad jį nuveš į Rusiją ir jis negalės grįžti Teismas vertino, kad šešerių metų neturintis vaikas dar negali visiškai suvokti savo elgesio, t. y. atsiribojimo nuo motinos, pasekmių. Todėl sprendžia, jog vaiko interesais būtina kuo skubiau sureguliuoti šią situaciją ir užtikrinti motinos ir sūnaus bendravimą, kad jų emocinis ryšys visiškai nenutrūktų. Teismas nustatė pereinamąjį laikotarpį, kurio metu atsakovė su sūnumi bendrauja dalyvaujant psichologui. Siekiant įvertinti atsakovės ir sūnaus tarpusavio ryšio ir bendravimo poreikio pokyčius, konkreti pereinamojo laikotarpio trukmė nenustatytina. Tikslinga pereinamąjį laikotarpį išskirti ciklais, po 4 susitikimus, kartą per savaitę, po valandą ar pusantros, po kiekvieno ciklo psichologui įvertinant berniuko – motinos tarpusavio ryšį ir tolimesnių susitikimų dalyvaujant specialistui reikalingumą. Siekiant, kad būtų kuo greičiau būtų atkurtas atsakovės ir vaiko ryšys, tikslinga nustatyti, kad atsakovė su sūnumi bendrauja kiekvieną šeštadienį ir sekmadienį per SKYPE programą nuo 18 val. iki 19 val. Kadangi šalių tarpusavio santykiai konfliktiški ir mažai tikėtina, kad pasibaigus pereinamajam laikotarpiui šalims pavyktų susitarti dėl tolimesnės atsakovės bendravimo su vaiku tvarkos, pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, nustatė laikiną atsakovės bendravimo su sūnumi tvarką, nedalyvaujant tretiesiems asmenims (specialistams, ieškovui ir kt.). Byloje nenustatyta jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių atsakovės ir sūnaus bendravimas turėtų būti ribojamas. Ieškovo argumentai, kad atsakovės išsinuomotas butas yra netinkamas bendravimui su vaiku, kad yra grėsmė vaiko sveikatai, nes butas nuomojamas paromis, jame galimai lankosi užkrečiamomis ligomis sergantys asmenys, yra paremti subjektyvaus pobūdžio baimėmis, o ne objektyviais įrodymais. Teismo pavedimu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos VTAS minėtą butą tikrino ir savo išvadoje nenurodė jokių duomenų, kad bendraujant atsakovės išnuomotame bute galėtų būti pažeisti vaiko interesai. Teismo vertinimu, atsakovė, norėdama ir siekdama bendrauti su sūnumi, turi pati atvykti ir pasiimti vaiką, bet ne prašyti teismo įpareigoti ieškovą ar vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistą vežti vaiką į Vilnių. Pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, nustatė laikiną atsakovės bendravimo su sūnumi tvarką.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai:
Žemesnės instancijos teismas
Ieškovas atskiruoju skundu ginčija nutarties dalį, kuria atsakovė bendrauja su sūnumi D. Z. antros ir ketvirtos savaitės savaitgaliais, paimdama vaiką šeštadienį 10 val. iš laikinosios vaiko gyvenamosios vietos ir grąžindama vaiką sekmadienį 17 val. Ieškovas nurodė, kad atsakovė neturi galimybės nesukeliant pavojaus vaiko sveikatai, laikyti vaiką per naktį. Motyvuose nurodė, kad ji gyvena hosteliuose, nuolat juos keičia, o butas (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neatitinka moralės ir saugos normų, jis viešai nuomojamas poroms. Kitos vietos, kur galėtų migdyti sūnų, atsakovė nenurodė. Yra pavojus, kad pasiėmus vaiką, atsakovė jo gali negrąžinti (b. l. 119-122).
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepimu prašo Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartimi nustatytą bendravimo tvarką su sūnumi palikti nepakeistą. Nurodė, kad ji beveik metus laiko gyvena Lietuvoje ir per tą laiką tik vieną kartą trumpai galėjo su sūnumi pasimatyti ir pabendrauti be ieškovo įsikišimo. Ieškovo teiginiai, kad atsakovė gali vaiko negrąžinti ir jis net nežinos kur ieškoti vaiko nepagrįsti, byloje yra priimta nutartis, kuria atsakovei uždrausta vaiką išsivežti ir Lietuvos, taip pat laikina gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu, todėl nėra grėsmės kad vaikas gali būti išvežtas ar paslėptas. Ieškovui žinoma atsakovės gyvenamoji vieta Vilniuje, kur jis yra lankęsis. Ieškovo teiginiai apie atsakovės nuomojamo buto netinkamumą yra nepagrįsti, kadangi šis butas, turi visus patogumus ir tinka atsakovės ir vaiko pasimatymams. Teismo nustatyta bendravimo tvarka visapusiškai apsaugo vaiko interesus, todėl jos keisti nėra pagrindo (b. l. 142-143).
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės – tai teismo taikomos prevencinės priemonės, kurių tikslas yra apsaugoti turtinius ir neturtinius asmens interesus į laikiną ginčo objektą. Laikinosios apsaugos priemonės šeimos bylose taikomos, iki byloje bus priimtas teismo sprendimas (CK 3.65 str. 1 d.). Nors CK 3.65 straipsnyje nėra numatyta tokia laikinoji apsaugos priemonė kaip laikinos bendravimo su vaikais tvarkos nustatymas, tačiau teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, numatytas CPK 145 straipsnio 1 dalyje. Laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas yra būtinas siekiant išvengti konfliktinių situacijų bei siekiant apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Šia laikinąja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas tėvų santykių su vaikais stabilumas, jeigu vaiko tėvai gyvena skyrium. CK 3.165 straipsnis numato tėvų asmeninių teisių ir pareigų turinį, tai yra abu tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus, jie atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymąsi, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Tėvai, atlikdami šias pareigas, turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis. Šio straipsnio nuostatos taip pat numato, kad visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu, tačiau jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamus klausimus sprendžia teismas. Tėvų teisė ir pareiga bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime išlieka ir skyrium gyvenantiems tėvams, nes tėvo ir motinos pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 str. 3.170 str. 1 d.). Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 str. 3 d.). Taigi laikinos bendravimo su vaikais tvarkos nustatymas yra skirtas apsaugoti vaikų bei jų tėvų teisėtus interesus vaikui bendrauti su abiem tėvais.
Bylos duomenis nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2015 m. balandžio 24 d. nutartimi nustatė laikiną atsakovės T. K. bendravimo tvarką su nepilnamečiu D. Z., nustatant, kad atsakovė T. K. bendrauja su sūnumi D. Z. kiekvieną pirmadienį, trečiadienį, penktadienį ir sekmadienį per SKYPE ar Wyber programas, nuo 18 val. iki 19 val., Lietuvos laiku ir kt.
Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama iš dalies pakeisti 2015 m. balandžio 24 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti, kad atsakovė su vaiku bendrauja: 1. kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią savaitę nuo ketvirtadienio 12 val. iki sekmadienio 19.30 val., nedalyvaujant vaiko tėvui D. Z.; 2. kiekvieno mėnesio antrą ir ketvirtą savaitę nuo antradienio 14 val. iki penktadienio 20.00 val., nedalyvaujant vaiko tėvui D. Z.; 3. vaiko tėvas D. Z. privalo perduoti vaiką D. Z. jo motinai T. K. nustatytu laiku Vilniuje geležinkelio stotyje prie stoties informacijos tarnybos, bendravimo pradžiai; 4. vaiko motina T. K. privalo grąžinti vaiką D. Z. jo tėvui D. Z. nustatytu laiku Kauno geležinkelio stotyje prie stoties informacijos tarnybos, bendravimo pabaigai. Taigi ieškovė pageidavo, kad vaiko bendravimas vykdytų su nakvynėmis. Tuo pačiu ieškovas pateikė savarankišką prašymą pakeisti nustatyto bendravimo per SKYPE programą laiką ir dažnumą, nustatant, kad atsakovė su vaiku bendrauja kiekvieną sekmadienį ryte arba vakare.
Kaip matyti, teismas šalių prašymus tenkino iš dalies ir nustatė tokią bendravimo tvarką: atsakovė T. K. su sūnumi D. Z. bendrauja kiekvieną šeštadienį ir sekmadienį per SKYPE programą nuo 18 val. iki 19 val; atsakovė su sūnumi bendrauja betarpiškai, dalyvaujant psichologui, kartą per savaitę, po valandą ar pusantros, bendravimą išskaidant ciklais po 4 susitikimus, po kiekvieno ciklo psichologui įvertinant vaiko - motinos tarpusavio ryšį ir tolimesnių susitikimų dalyvaujant specialistui reikalingumą. Psichologui įvertinus, kad pereinamasis laikotarpis toliau nereikalingas, atsakovė su sūnumi bendrauja šia tvarka: atsakovė su sūnumi bendrauja pirmos ir trečios savaitės antradienį ir ketvirtadienį nuo 12 val. iki 18 val., paimdama vaiką iš jo laikinos gyvenamosios vietos ir grąžindama vaiką į jo laikiną gyvenamąją vietą; atsakovė bendrauja su sūnumi antros ir ketvirtos savaitės savaitgaliais, paimdama vaiką šeštadienį 10 val. iš jo laikinos gyvenamosios vietos ir grąžindama vaiką sekmadienį 17 val.; atsakovė bendrauja su sūnumi pirmos ir trečios savaitės sekmadienį per SKYPE programą nuo 18 val. iki 19 val. Ieškovas su pastarąja bendravimo tvarka, kuri nustatyta praėjus pereinamajam laikotarpiui, nesutinka, argumentuodamas tuo, kad ji neturi gyvenamosios vietos Lietuvoje ir yra rizika, kad gali vaiką išsivežti bei slėpti.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tėvų teisė ir pareiga bendrauti su vaikais, dalyvauti juos auklėjant ir kt. yra lygi, todėl sutinka, kad yra pagrindas, įvertinus aplinkybę, kad atsakovė šiuo metu gyvena Lietuvoje, pakeisti Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 24 d. nutartimi nustatytą itin minimalią vaiko ir motinos bendravimo tvarką.
Pirmosios instancijos teismas, siekdamas užtikrinti vaiko teises ir teisėtus interesus, nustatė, kad ieškovo bendravimas su vaiku vyksta dalyvaujant psichologui. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad tokiu būdu teismas pagrįstai, turėdamas tikslą palaipsniui atkurti motinos ir vaikų emocinį ryšį, sustiprinti vaiko ryšį su motina, suteikiant tarpusavio pasitikėjimo ir kt., psichologą pasirinko kaip konkrečią bendravimo priemonę. Tačiau apeliacinės instancijos teismas vertina, kad nepagrįstai pirmosios instancijos teismas vaiko bei motinos tarpusavio ryšio ir tolimesnių susitikimų dalyvaujant specialistui reikalingumo bei bendravimo su nakvynėmis vertinimą paliko psichologui. Tokiu būdu teismas neišsprendė bendravimo tvarkos klausimo iš esmės ir priėmė sąlyginį sprendimą, nepagrįstai ginčo klausimo vertinimą palikdamas specialistui – psichologui, kai tai yra teismo kompetencija. Be to, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs vaiko poziciją nakvynių pas motiną klausimu, nenorą bendrauti su mama nakvojant pas ją, bei įvertinęs prieštaringus duomenis dėl atsakovės nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvoje (pati nurodo, kad gyvena su draugu (duomenys neskelbtini), Vilnius; 2016-02-10 buities tyrimo akte pažymėta, kad ji išsinuomavusi butą adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius (nuomos sutartis nepateikta), o 2016-04-20 antstolio akte dėl dokumentų įteikimo pažymėta, kad atsakovė yra apsistojusi hostelyje ,,(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilnius) sprendžia, kad vaiko bendravimas su motina su nakvynėmis iš esmės neužtikrins vaiko teisių ir teisėtų interesų, priešingai, įvertinus šiuo metu atitolusį vaiko ryšį su motina bei nesant konkrečių duomenų apie atsakovės gyvenimo sąlygas, tai vaikui gali padaryti didesnę emocinę bei psichologinę žalą.
Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis dalyje, kurioje suteikta psichologui teisė įvertinti pereinamojo laikotarpio reikalingumą ir leista vaikui bendrauti su atsakove pasiimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos, yra nepagrįsta, todėl naikintina, Kita nutarties dalis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 4 p.).
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vaiko bendravimas su motina per SPYPE ar dalyvaujant psichologui yra pakankamos bendravimo priemonės, užtikrinančios, kad iki bylos išnagrinėjimo ir teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nebūtų pažeistos nepilnamečio vaiko teisės bendrauti su abiem tėvais, taip pat atsakovės teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, laikinai, kol vyks bylos dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir kt. nagrinėjimas.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti ieškovo atskirojo skundo argumentų pagrindu, nėra pagrindo (CPK 320 str.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartį pakeisti.
,,Psichologui įvertinus, kad pereinamasis laikotarpis toliau nereikalingas, atsakovė T. K. su sūnumi bendrauja šia tvarka:
- atsakovė T. K. su sūnumi D. Z. bendrauja pirmos ir trečios savaitės antradienį ir ketvirtadienį nuo 12 val. iki 18 val., paimdama vaiką iš jo laikinos gyvenamosios vietos ir grąžindama vaiką į jo laikiną gyvenamąją vietą.
- atsakovė T. K. bendrauja su sūnumi D. Z. antros ir ketvirtos savaitės savaitgaliais, paimdama vaiką šeštadienį 10 val. iš jo laikinos gyvenamosios vietos ir grąžindama vaiką sekmadienį 17 val.
- atsakovė T. K. bendrauja su sūnumi D. Z. pirmos ir trečios savaitės sekmadienį per SKYPE programą nuo 18 val. iki 19 val.“
Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.