- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-09-28
- Bylos Nr.
- 2S-1527-587/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-10853-2021-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Žemaitienė
- Ieškovas
- A. I.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „T.“
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Žemaitienė
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. I. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. liepos 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-17851-435/2021 pagal ieškovo A. I. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „T.“ dėl darbuotojo patirtos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, trečiasis asmuo – antstolio A. Š. kontora.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „T.“ (toliau – ir UAB „T.“) 550,00 Eur turinę žalą ir 3 000,00 Eur neturtinę žalą, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad nuo 2018 m. liepos mėn. iki 2020 m. liepos mėn. atsakovės įmonėje dirbo pagalbiniu darbuotoju. Darbdavys atlikdavo atskaitymus ir nurodydavo, kad už ieškovą moka įsiskolinimą antstoliui A. Š.. Vėliau ieškovas pats turėjo susimokėti įsiskolinimą antstoliui. Laiko, kad darbdavys elgėsi nepagarbiai, melavo ieškovui, jog mokėjo įmokas antstoliui už ieškovą. Atsakovė privalo grąžinti ieškovui neteisėtai padarytus atskaitymus ir grąžinti 550 Eur sumą. Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovės neturtinę žalą už melavimą, vilkinimą atsiskaityti, ieškovas patyrė nepatogumų, buvo pažeminta jo garbė ir orumas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Kauno apylinkės teismas 2021 m. liepos 2 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo A. I. ieškinį atsakovei UAB „T.“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu.
Šalies argumentai
3. Teismas konstatavo, kad ieškovas kreipėsi į teismą nesilaikydamas išankstinės ginčo nagrinėjimo ne teisme (darbo ginčų komisijoje) tvarkos, numatytos Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 220 straipsnio 1 dalyje.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
4. Atskiruoju skundu ieškovas A. I. (toliau – ir apeliantas) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. liepos 2 d. nutartį ir priimti nutartį, kuria pirmosios instancijos teismas būtų įpareigotas priimti apelianto ieškinį nagrinėti teisme. Atskirasis skundas grindžiamas šias argumentais:
4.1. apeliantas kategoriškai nesutinka su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi. Mano, kad teismas neįsigilino iš esmės į teikiamo ieškinio dalyko sudėtį, aplinkybes, kaip pats ieškinys atsirado teisme.
4.2. Prašo apeliacinės instancijos teisinio vertinimo pateiktam ieškiniui pirmosios instancijos teisme ir ieškinio galimumo nagrinėti pagal bendrąsias ginčo taisykles. Apeliantas yra įsitikinęs, jog jo pateiktas ieškinys atitinka visas aplinkybes, taisykles ir gali būti nagrinėjimas civilinio proceso numatyta tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą bei analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis 2 dalis ir 3 dalis).
6. Apeliantas nesutinka su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria atsisakyta priimti apelianto ieškinį dėl to, kad apeliantas nesinaudojo išankstine ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka.
7. CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas nustato, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinės ginčų sprendimo ne teisme tvarkos.
8. DK 213 straipsnio 3 dalis nustato, kad individualus darbo ginčas dėl teisės yra nesutarimas tarp darbuotojo ar kitų darbo santykių dalyvių, iš vienos pusės, ir darbdavio, iš kitos pusės, kylantis sudarant, keičiant, vykdant ar nutraukiant darbo sutartį, taip pat dėl darbo teisės normų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo darbo santykiuose tarp darbuotojo ir darbdavio. Darbo ginčo šalimi laikomas ir buvęs darbdavys, taip pat asmuo, išreiškęs norą sudaryti darbo sutartį, kai su juo buvo atsisakyta ją sudaryti, taip pat asmenys, turintys teisę į darbuotojo darbo užmokestį ar kitas su darbo santykiais susijusias išmokas.
9. DK 216 straipsnio 1 dalis numato, kad darbo ginčus dėl teisės nagrinėja darbo ginčų komisija (toliau – ir DGK) ir teismas. Darbo ginčai dėl teisės gali būti nagrinėjami komerciniame arbitraže pagal Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymą, jeigu dėl tokio nagrinėjimo sutaria darbo ginčo šalys vėliau, negu kilo ginčas (DK 216 straipsnio 2 dalis).
10. DK 220 straipsnio 1 dalis nustato, kad darbo ginčų komisija yra privalomas ikiteisminis organas, nagrinėjantis individualius darbo ginčus. DK 231 straipsnio 1 dalis numato, kad darbo ginčo šaliai nesutinkant su darbo ginčų komisijos sprendimu, taip pat darbo ginčų komisijai priėmus sprendimą atsisakyti atnaujinti praleistą terminą kreiptis į darbo ginčų komisiją su prašymu išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės, darbo ginčo šalis per vieną mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos turi teisę pareikšti ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme, vadovaudamasi CPK nuostatomis.
11. DK 216 ir 220 straipsniuose įtvirtintas teisinis reglamentavimas reiškia, kad jeigu DK ar kituose įstatymuose nenustatyta kitos tam tikro individualaus darbo ginčo dėl teisės nagrinėjimo (sprendimo) tvarkos ir darbo ginčo šalys nėra sutarusios dėl jo nagrinėjimo komerciniame arbitraže, tokio darbo ginčo nagrinėjimui (sprendimui) yra nustatyta privaloma išankstinė nagrinėjimo (sprendimo) ne teisme tvarka, jo nagrinėjimas (sprendimas) priskiriamas DGK kompetencijai ir dėl tokio individualaus darbo ginčo išnagrinėjimo darbo ginčo šalis turi kreiptis į DGK, pateikdama prašymą išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-123-823/2021).
12. Nagrinėjamu atveju, ieškovas prašo priteisti iš atsakovės nesumokėtą darbo užmokesčio dalį (padarytus atskaitymus) bei neturtinę žalą, tokio pobūdžio individualiam darbo ginčui dėl teisės taikytina DK nustatyta ginčų sprendimo tvarka. Byloje nėra duomenų apie tai, kad šalys būtų sudariusios susitarimą dėl ginčo nagrinėjimo komerciniame arbitraže. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą patikrinti aplinkybę, ar ieškovas pasinaudojo išankstine ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka.
13. CPK 412 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu asmuo kreipėsi į teismą nesilaikydamas ginčo išankstinės nagrinėjimo ne teisme tvarkos, teismas atsisako priimti ieškinį (pareiškimą) arba palieka jį nenagrinėtą ir išaiškina ieškovui teisę pasinaudoti ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka; šiuo atveju kreipimosi į darbo ginčo nagrinėjimo instituciją diena laikoma kreipimosi į teismą diena, jeigu į šią instituciją asmuo kreipėsi ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo teismo nutarties įteikimo jam dienos.
14. Apeliantas ieškinyje nurodė, jog pas atsakovę UAB „Taleba“ dirbo laikotarpiu nuo 2018 m. liepos mėn. iki 2020 m. liepos mėn. pagalbiniu darbuotoju. Jokių kitų aplinkybių apie darbo teisinių santykių trukmę apeliantas nenurodė. Apeliantas teigia, kad antstolis vykdė išieškojimą iš jo turto, darbdavys atliko išskaitas iš apelianto darbo užmokesčio, tačiau vėliau paaiškėjo, kad apelianto skolos liko nesumokėtos, darbdavys apeliantui liko skolingas 550 Eur nesumokėtų išmokų, vengia šią sumą grąžinti. Dėl darbdavio elgesio apeliantas patyrė neturtinę žalą, kurią apeliantas prašo priteisti.
15. Konstatuotina, kad iš ieškinyje nurodytų aplinkybių pirmosios instancijos teismas neturėjo galimybės nustatyti, ar apeliantas kreipėsi į darbo ginčų komisiją, o taip pat – apelianto teisių pažeidimo momento ir įvertinti ar nėra suėjęs DK 220 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas. Apeliantas šių aplinkybių nedetalizuoja ir atskirajame skunde.
16. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo pateiktu CPK 412 straipsnio 1 dalies teisės aiškinimu. Net ir tuo atveju, jei darbo ginčą inicijuojanti šalis yra akivaizdžiai praleidusi DK 220 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą trijų mėnesių terminą, ji negali tiesiogiai kreiptis į teismą su ieškiniu dėl darbo ginčo dėl teisės nagrinėjimo, o turi visų pirma kreiptis į DGK ir, nurodžiusi šio termino praleidimo priežastis, prašyti DGK jį atnaujinti. Asmens, kuris turėjo pasinaudoti privaloma išankstine darbo ginčo dėl teisės nagrinėjimo ne teisme tvarka, bet ja nepasinaudojo, ieškinį teismas turi atsisakyti priimti arba palikti jį nenagrinėtą ir išaiškinti ieškovui teisę pasinaudoti ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka (CPK 412 straipsnio 1 dalis) (Davulis, T. Lietuvos Respublikos darbo kodekso komentaras. Vilnius: VĮ Registrų centras, 2018, p. 607, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-123-823/2021).
17. Kasacinis teismas savo praktikoje išaiškinęs, kad DK 220 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas yra procedūrinis terminas, siejamas su veiksmų atlikimu ne teisme, o neteisminėje institucijoje – DGK, ir gali būti šios atnaujintas. Šio termino pasibaigimas (ir neatnaujinimas) nelemia asmens materialiosios subjektinės teisės, pavyzdžiui, teisės gauti žalos atlyginimą, pasibaigimo ir nepanaikina asmens teisės į valstybės prievarta užtikrinamą jo pažeistų teisių gynybą, o lemia teisės atlikti procedūrinį veiksmą išnykimą, t. y. asmens procedūrinė subjektinė teisė pasibaigia. Jam (terminui) pasibaigus ir jo neatnaujinus individualus darbo ginčas dėl teisės negali būti nagrinėjamas iš esmės DGK, tačiau darbo ginčo šalis pagal DK 220 straipsnio 2 dalį, 231 straipsnio 1 dalį turi teisę per vieno mėnesio nuo DGK sprendimo priėmimo dienos terminą pareikšti ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme, t. y. perkelti individualaus darbo ginčo dėl teisės, dėl kurio išnagrinėjimo buvo kreiptasi į DGK, nagrinėjimą į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-28-701/2020, 33 punktas).
18. Konstatuotina, kad ieškinyje nurodytos faktinės aplinkybės nėra pakankamos įvertinti: 1) apelianto, kaip darbuotojo, teisių pažeidimo momento, 2) aplinkybės, ar apeliantui pasibaigė DK 220 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas kreiptis į DGK, 3) aplinkybės, ar apeliantas kreipėsi į DGK su prašymu išspręsti individualų darbo ginčą dėl teisės, 4) aplinkybės, ar apeliantas kreipėsi į DGK su prašymu atnaujinti praleistą įstatymu nustatytą procedūrinį terminą ir išspręsti individualų darbo ginčą, tačiau DGK atsisakė atnaujinti praleistą įstatymu nustatytą terminą. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės neleidžia konstatuoti, kad apeliantas įgijo teisę perkelti individualaus darbo ginčo dėl teisės, dėl kurio išnagrinėjimo buvo kreiptasi į DGK, nagrinėjimą į teismą.
19. Šioms aplinkybėms nustatyti, o taip pat kitiems ieškinio trūkumams pašalinti, tikslinga civilinėje byloje nustatyti terminą pašalinti ieškinio trūkumus (CPK 115 straipsnis). Ir tik apeliantui pateikus trūkstamus duomenis, teismas turėtų pagrindą išspręsti apelianto ieškinio priėmimo klausimą.
20. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino bei taikė civilinio proceso teisės normas, todėl skundžiama nutartis naikintina, apelianto ieškinio priėmimo klausimas grąžintinas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2021 m. liepos 2 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškovo A. I. ieškinio atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „T.“, trečiajam asmeniui antstolio A. Š. kontorai priėmimo klausimą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.