Kauno apygardos teismo nutartis

2018-12-20 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-958-593/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-12-20
Bylos Nr.
1S-958-593/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-07954-2017-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Daiva Jankauskienė, Albinas Antanaitis, Evaldas Gražys
Nuteistasis
G. V.
Kategorijos
Byla Nr. 1S-958-593/2018
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-07954-2017-8;Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.19. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gruodžio 20 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Evaldo Gražio ir Daivos Jankauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

nerengiant teismo posėdžio, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo G. V. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės apylinkės rūmų 2018 m. lapkričio 20 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2018 m. spalio 18 d. nutarimą Nr. 81/04-686, kuriuo nuteistajam G. V. buvo taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. G. V. nuteistas Radviliškio rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 10 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį galutine ir subendrinta dvejų metų ir dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausme.

2. Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2018 m. spalio 18 d. nutarimu Nr. 81/04-686 buvo nuspręsta vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 1 punktu taikyti nuteistajam G. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Minėtame nutarime Komisija nurodė, jog nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu yra nepriekaištingas, jis nei karto nepažeidė vidaus tvarkos taisyklių ir nebuvo baustas drausminėmis nuobaudomis, be to jis įvykdė visas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo pagal „OASys“ rezultatas yra laikomas vidutiniu (90 balų). Komisijos manymu, nurodytos aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą išvadai, jog būdamas neizoliuotas nuo visuomenės G. V. laikysis įstatymų ir nenusikals.

Žemesnės instancijos teismas

3. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. lapkričio 20 d. nutartimi buvo atsisakyta patvirtinti Komisijos 2018 m. spalio 18 d. nutarimą, kuriuo buvo nuspręsta taikyti G. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Apylinkės teismas sprendė, jog skundo nagrinėjimo medžiagoje surinktų duomenų visuma neleidžia daryti išvados, kad G. V. būdamas laisvėje laikysis įstatymų ir nenusikals. Be to, žemesnės instancijos teismo nuomone paleidus nuteistąjį iš pataisos įstaigos, nebus pasiekti Lietuvos Respublikos probacijos įstatyme nustatyti bausmės tikslai, bei bus pažeisti bausmės individualizavimo ir teisingumo principai.

4. G. V. skundžia Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. lapkričio 20 d. nutartį ir prašo ją panaikinti.

4.1. Skunde teigiama, jog BVK 8 straipsnio 1 dalies nuostatos prieštarauja BVK 157 straipsnyje įtvirtintam teisiniam reglamentavimui. Nuteistojo manymu, spręsdamas teismas spręsdamas šią teisės normų koliziją turėtų taikyti vėliausiai priimtą teisės aktą ir (ar) tą, kuris nustato švelnesnę teisinę nuteistojo padėtį.

Šalies argumentai

4.2. Nuteistasis skunde taip pat nurodo, jog BVK 157 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas turi būti įgyvendintas (inter alia ekplicitiškai yra įtvirtintas privalomas BVK 157 straipsnio nuostatų taikymas, kuomet nuteistasis yra atlikęs 1/3 arba 2/3 paskirtos laisvės atėmimo bausmės.) Nuteistieji turi teisę į lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, jeigu atlikta tam tikra minimali bausmės dalis, kuri būtina lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos.

4.3. Taip pat, skunde nurodyta, jog Marijampolės apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai akcentavo bausmės tikslus, kas yra vertintina kaip viena iš teismo procesinių sprendimų šabloniškumo apraiškų. Anot, G. V. teismas, spręsdamas nuteistojo asmens lygtinio paleidimo klausimą, turi vadovautis ne nuteistajam paskirtos bausmės tikslais, o jos vykdymo paskirtimi bei lygtinio paleidimo tikslais, nes priešingu atveju nuteistieji nėra skatinami pasitaisyti ir todėl lygtinio paleidimo institutas praranda savo prasmę.

4.4. Be to, skunde teigiama, jog Komisijos nutarime, kuriuo nuspręsta G. V. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, pagrįstai buvo atsižvelgta į tai, jog nuteistasis aktyviai dalyvavo elgesio pataisos programose, dirba VĮ „(duomenys neskelbtini)“ ir mokosi Suaugusiųjų mokymo centre (9-oje klasėje), bei teisingai konstatuota, kad šios aplinkybės sudaro pagrįstą pagrindą manymui, jog G. V. laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl toliau jis gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Taip pat skunde pažymėta jog Marijampolės pataisos namų administracijoje yra gautas pranešimas, patvirtinantis, jog lygtinio paleidimo atveju jis gyvens su mama, bei tai, kad bausmės atlikimo metu jis nebuvo baustas drausminėmis nuobaudomis, buvo tris kartus skatintas, minėtą bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis.

Atsiliepimas

5. Atsiliepimų į nuteistojo skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

6. Nuteistojo G. V. skundas atmetamas, skundžiama nutartis paliekama galioti.

7. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo seka, kad pagal šį teisinį reguliavimą būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

8. Apygardos teismas, susipažinęs su pateikta nuteistojo skundo nagrinėjimo medžiaga, skundžiamos nutarties turiniu ir G. V. skundo argumentais, sutinka su skundžiamoje Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nutartyje padaryta išvada, kad taikyti lygtinį paleidimą G. V. nėra pagrindo. Pažymėtina, kad skirtingai nei savo skunde nurodo nuteistasis, BVK 157 straipsnyje įtvirtintos nuostatos nėra imperatyvios – teismas gali, bet neprivalo taikyti lygtinio paleidimo instituto. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas įtvirtina tik formaliuosius lygtinio paleidimo kriterijus, o materialaus pagrindo vertinimas yra teismo prerogatyva. Todėl, kiekvienu konkrečiu atveju tik teismas sprendžia, ar yra pagrindas paleisti asmenį lygtinai, neatlikus visos jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Pažymėtina, kad teismas spręsdamas dėl BVK 157 straipsnio nuostatų taikymo nuteistajam, privalo įvertinti ne tik tai, ar egzistuoja formalieji lygtinio paleidimo pagrindai, bet ir visas nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, kurios gali būti reikšmingos priimant sprendimą dėl tikslingumo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą ir kurioms esant galima daryti išvadą, kad jis ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals.

9. Iš apygardos teismui pateiktos G. V. skundo nagrinėjimo medžiagoje esančios 2018 m. spalio 15 d. Socialinio tyrimo išvados Nr. 81/04-657 matyti, jog G. V. vykdo jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones (t. y. nepriekaištingai elgiasi bausmės atlikimo metu, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse). Taip pat nuteistasis yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas klausimas dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, todėl konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja formalus pagrindas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą. Tačiau, taikant BVK 157 straipsnio normas vien formalaus lygtinio paleidimo pagrindo nepakanka. Lygtinio paleidimo instituto taikymui būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką (materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui). Būtent materialaus lygtinio paleidimo pagrindo nebuvimą, kaip pagrindą atsisakyti taikyti G. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, konstatavo apylinkės teismas. Tokiam žemesnės instancijos teismo vertinimui pritaria ir skundą nagrinėjantis apygardos teismas.

10. Nuteistųjų pažangą pataisos proceso metu objektyviai patvirtina jiems „OASys“ metodika nustatomos pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dinaminių (kintančių) balų mažėjimas. Iš apygardos teismui pateiktos skundo nagrinėjimo medžiagos matyti, jog nagrinėjamu atveju minėtas balų pokytis iš tiesų egzistuoja. Minėtoje G. V. socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog pirminis nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas pagal „OASys“ buvo atliktas 2017 m. birželio 29 d. ir jo metu nustatytas nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas – 98 balai. Pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo, atlikto 2018 m. spalio 11 d., metu buvo nustatyta, jog minėtas rezultatas sumažėjo iki 90 balų. Tačiau, net ir nustačius pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dinaminių (kintančių) balų mažėjimą, pažymėtina, jog vertinimų metu nustatyta statinių kriminogeninių veiksnių svertinių taškų suma yra 64 balai, o tai reiškia, kad likusieji 26 balai yra kintantys ir jų pokytis priklauso išimtinai nuo teigiamo nuteistojo elgesio ir mąstymo, t. y. jie gali būti mažinami priklausomai nuo nuteistojo dedamų pastangų mažinti nusikalstamo elgesio riziką. Šiuo atveju toks didelis dinaminių balų skaičiaus egzistavimas sudaro pagrindą manyti, kad daroma nuteistojo G. V. pažanga dar nėra pakankama ir akivaizdi, kad jam būtų taikomas lygtinis paleidimas.

11. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors padarytos nusikalstamos veikos, jų pavojingumas bei įvykdymo aplinkybės sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymo klausimą, ir nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai įtakojantys teismo sprendimą taikyti/netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, tačiau jų vertinimas kitų aplinkybių visumoje įstatymo yra nedraudžiamas ir negali būti laikomas neteisėtu, kadangi sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą į nuteistojo padarytus teisės pažeidimus atsižvelgiama tik tiek, kiek tai leidžia charakterizuoti nuteistąjį bei įvertinti jo elgesio korekciją, atliekant jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Nagrinėjamu atveju, iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad G. V. praeityje yra teistas net dešimt kartų, daugumą kartų – už smurtinio pobūdžio nusikaltimų padarymą. Be to nuteistajam du kartus buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau jis teigiamų išvadų dėl savo elgesio nepadarė, teismo parodyto pasitikėjimo nepateisino ir naują nusikaltimą padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu. Taip pat svarbu pažymėti, jog minėtoje G. V. socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad jis nuolatos pasirenka situacijas, kurios padidina nusikalstamo elgesio riziką, yra lengvatikis, pasiduodantis kitų įtakai ir manipuliacijoms, konfliktinių situacijų metu yra linkęs naudoti smurtą, nesunkiai išsiprovokuoja konfliktui ir tai ypač būdinga jam būnant apsvaigusiu nuo alkoholio. Be to, G. V. buvo atliktas HCR-20 vertinimas, kurio metu buvo nustatyta, kad nuteistojo rizika pakartotinai įvykdyti smurtinio pobūdžio nusikaltimą yra aukšta. Nurodytos aplinkybės atskleidžia antivisuomenines G. V. nuostatas, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo jo nenorą taisytis, polinkį nusikalsti ir tai, kad šiuo atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos ir leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu jo atžvilgiu.

12. Kaip nepagrįstas atmetamas skundo argumentas, jog BVK 157 straipsnio nuostatoms prieštarauja BVK 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas bausmės individualizavimo principas ir tai laikytina įstatymų kolizija, kurios atveju teismas privalo taikyti vėliausiai priimtą įstatymą, numatantį švelnesnę nuteistojo padėtį ( t. y. šiuo atveju BVK 157 straipsnį). BVK 157 straipsnyje yra nurodytos lygtinio paleidimo sąlygos ir jo taikymui keliami reikalavimai. Tuo tarpu, BVK 8 straipsnyje įtvirtintas bausmės vykdymo individualizavimo principas, kurio esmė yra ta, kad pataisos priemonės nuteistiesiems taikomos atsižvelgiant į jų asmenybę bei elgesį bausmės atlikimo metu, taip pat į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį, todėl vertinamas nuteistojo elgesys visos bausmės atlikimo metu taip pat ir kitos aplinkybės, turinčios reikšmės sprendžiant lygtinio paleidimo tikslingumą. Taigi, minėtos įstatymų nuostatos viena kitai neprieštarauja, o priešingai – viena kitą papildo.

13. Pažymėtina, jog iš apygardos teismui pateiktos bylos medžiagos matyti, jog egzistuoja teigiami nuteistojo G. V. elgesio pokyčiai, t. y. jis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, kaip jau minėta anksčiau, nuosekliai mažina nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatą, neturi galiojančių drausminių nuobaudų, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, yra skatintas, be to, atlikdamas bausmę įgijo šaltkalvio-remontininko specialybę ir toliau tęsia mokslą. Tačiau, skundą nagrinėjančios teisėjų kolegijos nuomone, skundžiamoje nutartyje buvo padaryta pagrįsta išvada, jog byloje esančių teigiamai G. V. charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, jog nuteistasis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.

14. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, konstatuojama, kad nenustatyta pakankama nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, o tai nesudaro pagrindo manyti, kad šiuo metu G. V. laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl jis negali būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos. Analogišką išvadą skundžiamoje nutartyje padarė ir apylinkės teismas, todėl tokia nutartis laikoma teisėta ir pagrįsta, o ją naikinti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

Nuteistojo G. V. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. lapkričio 20 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Albinas AntanaitisEvaldas GražysDaiva Jankauskienė