- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-12-04
- Bylos Nr.
- e2-4474-889/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-01903-2018-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Milda Valiulytė
- Atsakovas
- J. D.
- Trečiasis asmuo
- M. G.
dalyvaujant ieškovės bankrutuojančios (duomenys neskelbtini) įmonės atstovui bankroto administratoriui D. J.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios (duomenys neskelbtini) įmonės patikslintą ieškinį atsakovui J. D. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo M. G..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu prašydama iš atsakovo priteisti 4 372,37 Eur žalą, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismo 2017-08-29 nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1458-796/2017 ieškovei iškelta bankroto byla. Nutartis įsiteisėjo 2017-09-09. Bankroto administratoriumi paskirtas D. J.. Šia nutartimi įmonės vadovui buvo nustatytas 10 dienų terminas, nuo nutarties įsiteisėjimo dienos, pateikti administratoriui įmonės turtą ir visus turimus dokumentus. Dokumentai neperduoti. Klaipėdos apygardos teismas 2017 nutartimi patvirtino kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą, iš viso 4 372,37 Eur sumai, administravimo išlaidų suma patvirtinta 2017-09-18 teismo nutartimi ir sudaro 700 Eur. (duomenys neskelbtini) įmonės vardu registruoto turto nėra. (duomenys neskelbtini) įmonės vardu registruotos dvi transporto priemonės, kurių būsena „išregistruotos“. (duomenys neskelbtini) įmonė Registro tvarkytojui nėra pateikusi metinės finansinės atskaitomybės dokumentų. Nuo 2015-10-01 per piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą pateikti Klaipėdos skyriaus mokėjimo nurodymai nėra įvykdyti. Įsiskolinimas nebuvo išieškotas ir pagal 2005-06-15, 2005-11-02, 2006-11-24 antstolei Brigitai Tamkevičienei perduotus Fondo valdybos Klaipėdos skyriaus sprendimus. Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre 2017-06-15 esančiais duomenimis, (duomenys neskelbtini) įmonėje apdraustųjų nebuvo. (duomenys neskelbtini) įmonės likvidatorius nuo 2016-04-05 yra M. G.. (duomenys neskelbtini) įmonės vadovu nuo 1995-10-02 iki 2016-04-28 buvo J. D.. Atsiliepimo į pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo nei atsakovė, nei trečiasis asmuo nepateikė, tokie atsakovės bei trečiojo asmens veiksmai liudija, jog jie nėra suinteresuoti savo teisių gynimu. 2017-04-14 raštas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl pranešimo apie ketinimą kreiptis į teismą dėl (duomenys neskelbtini) įmonės bankroto bylos iškėlimo“ pasirašytinai buvo įteiktas (duomenys neskelbtini) įmonės likvidatoriui J. D. 2017-04-18, jam atvykus į VSDFV Klaipėdos skyrių. Duomenų, kad atsakovė veda derybas su kreditoriais ir (ar) yra susitarę su ieškove ir (ar) kitais įmonės kreditoriais dėl skolų mokėjimo atidėjimo ir pan., byloje nepateikta. 2018-02-13 VSDFV pateikė informaciją, nuo kada (duomenys neskelbtini) įmonė tapo skolinga VSDFV. Įmonė nustojo mokėti mokesčius dar 1997 m. kovo mėn. Administratoriaus nuomone, įmonė tapo nemokia 1997 m. kovo mėn., kai suėjo terminas mokėti VSD mokestį - 34,61 Eur. Įmonės likvidatorius administratoriui neperdavė nei dokumentų, nei turto, todėl laikoma, kad įmonėje turto nėra ir nebuvo 1997 m. kovo mėn. - įmonės skola viršijo turtą (turto nebuvo). Nuo to laiko įmonės skola tik didėjo ir 2010-07-01 sudarė 4 073,51 Eur. Šiai dienai skola VSDFV yra patvirtinta teismo 4 372,37 Eur. Teismo nutartis įsiteisėjusi, todėl skolos klausimas ir dydis yra išspręsti. 2016-04-28 įmonės savininkas J. D., žinodamas apie įmonės skolą, nusprendė likviduoti įmonę ir paskyrė M. G. likvidatoriumi. Teigia, kad įmonė jau nuo 1997 m. kovo mėn. yra nemoki, todėl atsakovas J. D. turėjo pareigą kreiptis į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau šios pareigos nevykdė, dėl to didėjo skola kreditoriui.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašo ieškinį atmesti, priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teigia, kad pati ieškovė nurodo, kad įmonė, kuriai iškelta bankroto byla, jokio kilnojamojo ar nekilnojamojo turto savo vardu neturi ir atsakovas yra išvykęs iš Lietuvos ir Lietuvoje niekur nėra deklaruota jo gyvenamoji vieta, taip pat šiai dienai atsakovas, kaip fizinis asmuo Lietuvoje neturi savo vardu registruoto nekilnojamojo ar kilnojamojo turto, nes jis buvo parduotas jam išvykstant iš Lietuvos. Atsakovas nesutinka su teisiniais motyvais ir pagrindais, kuriuos ieškinyje nurodo ieškovas, kodėl daroma išvada, kad atsakovas elgėsi nesąžiningai, kai jis nesislapstė, viešai deklaravo, kad išvažiavo iš Lietuvos, pats per įgaliotą atstovą kreipėsi į kreditorių dėl įmonės likvidavimo ir jo įgaliotam atstovui buvo paaiškinta, kad jo įmonė, esant tokiai situacijai, bus išregistruota ir tik po jo įgalioto asmens kreipimosi į kreditorių (SODRĄ), pastarasis inicijavo bankroto procedūrą. 2018-02-13 VSDFV pateikė informaciją, nuo kada (duomenys neskelbtini) įmonė tapo skolinga VSDFV, ir pati ieškovė nurodo, kad įmonė nustojo mokėti mokesčius dar 1997 m. kovo mėn. Ieškovė bankroto byloje Klaipėdos apygardos teisme prašė paskirti baudą M. G., paskirtam įmonės likvidatoriui, už įmonės dokumentų nepateikimą, tačiau teismas atsisakė tai padaryti. Nurodo, kad atsakovas (atsakovo individuali įmonė) apie 20 metų nevykdė jokios veiklos. Atsakovas negyveno Lietuvoje, gyveno ir dirbo JAV, ten mokėjo mokesčius ir naudojosi tos valstybės paslaugomis, kurios suteikiamos mokesčių mokėtojams. Teigia, kad ieškinyje nurodoma, kad atsakovo neveikimas, kad laiku nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo yra jo neteisėti veiksmai, kuriais kreditoriams padarė žalą, tačiau kreditorius yra vienas ir jis 20 metų turėjo tokią pat teisę kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Be to, kreditorius atsakovui nesuteikė jokių paslaugų kurios buvo jam skaičiuojamos (nemokamas gydymas, pensijinis stažas, kompensacijos ligos atveju ir kt.), nes atsakovas dėl to nesikreipė, kadangi gyvena kitoje valstybėje.
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas palaikė patikslinto ieškinio reikalavimus ir patikslintą ieškinį prašė tenkinti. Atsakovo atstovas ir trečiasis asmuo M. G. prašė ieškinį atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
iš byloje esančių rašytinių įrodymų, šalių paaiškinimų bei teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) įmonė Juridinių asmenų registre įregistruota 1994-10-06, o jos savininkas bei vadovas laikotarpiu nuo 1995-10-02 iki 2016-04-28 buvo atsakovas J. D., nuo 2016-04-28 ieškovės likvidatoriumi paskirtas trečiasis asmuo M. G. (b. l. 25-27). Į Klaipėdos apygardos teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (duomenys neskelbtini) įmonei 2017-06-30 kreipėsi kreditorius Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius (toliau - VSDFV Klaipėdos skyrius). Klaipėdos apygardos teismas 2017-08-29 nutartimi iškėlė (duomenys neskelbtini) įmonei bankroto bylą ir nutarė atlikti kitus su bankroto bylos iškėlimu susijusius veiksmus (b. l. 13-15). Ši teismo nutartis įsiteisėjo 2017-09-09. Bankroto administratoriumi paskirtas D. J.. Klaipėdos apygardos teismas 2018-01-03 nutartimi patvirtino kreditorių sąrašą ir jų finansinius reikalavimus: VSDFV Klaipėdos skyriaus reikalavimą 4 372,37 Eur sumai, iš jų 4 073,51 Eur pagrindinė skola, 298,86 Eur netesybos (b. l. 23-24). (duomenys neskelbtini) įmonės vardu registruoto turto nėra. (duomenys neskelbtini) įmonės vardu registruotos dvi transporto priemonės, kurių būsena „išregistruotos“. Ieškovė Registro tvarkytojui nėra pateikusi metinės finansinės atskaitomybės dokumentų. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis atsakovas laikotarpiu nuo 1995-01-01 iki 2018-11-16 nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikoje, neturėjo.
Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad ieškovė VSDFV biudžetui skolinga 4 372,37 Eur, iš jų: 4 073,51 Eur savarankiškai dirbančio asmens valstybinio socialinio draudimo įmokų (toliau – VSD įmokos), apskaičiuotų už laikotarpius nuo 1997-02-01 iki 2008-12-31 bei nuo 2010-01-01 iki 2010-06-30; 229,35 Eur delspinigių, apskaičiuotų už pavėluotą VSD įmokų pervedimą už laikotarpį nuo 1995-03-15 iki 2010-06-30; 69,51 Eur baudų, apskaičiuotų pagal VSDFV Klaipėdos skyriaus 1997-04-01 Valstybinio socialinio draudimo lėšų sudarymo ir panaudojimo patikrinimo aktą. Įmonė nustojo mokėti mokesčius dar 1997 m. kovo mėn. Įmonės dokumentų nėra, todėl kada įmonė tapo nemokia nustatytina iš turimų dokumentų, t. y. iš 2018-02-13 VSDFV pateikto išrašo. Ieškovė tapo nemokia 1997 metų kovo mėnesio, kai suėjo terminas mokėti 34,61 VSD mokestį. Ieškovės likvidatorius bankroto administratoriui neperdavė nei dokumentų, nei turto, todėl laikytina, kad įmonėje turto nėra ir nebuvo 1997 m. kovo mėn. – ieškovės skola viršijo turtą.
Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau - ĮBĮ), įsigaliojusio nuo 2001-07-01, 8 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba yra sąlyga, nurodyta šio įstatymo 4 straipsnio 4 punkte, įmonės administracijos vadovas, savininkas (savininkai) pateikia pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalies redakcijoje, įsigaliojusioje nuo 2003-01-01, numatyta, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba yra sąlyga, nurodyta šio įstatymo 4 straipsnio 4 punkte, įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Vadinasi, atsakovui pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo atsirado ne nuo 1997 metų kovo mėnesio, kaip teigia ieškovė, bet nuo 2003-01-01.
Šiuo atveju, atsakovas yra individualios įmonės, kurios civilinė atsakomybė yra neapribota įmonės turtu, savininkas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl įmonių bankrotą reglamentuojančių įstatymų aiškinimo ir taikymo, yra suformavęs praktiką, jog tais atvejais, kai bankroto byla iškeliama įmonei, kurios turtas neatskirtas nuo įmonininko ar jos narių turto, įmonės savininkas (savininkai) administratoriui privalo pateikti viso turimo turto sąrašą, įskaitant ir esančio bendrąja jungtine nuosavybe; teismas turi imtis priemonių, kad šis turtas būtų išsaugotas iki bylos išnagrinėjimo ir prireikus būtų galima į jį nukreipti išieškojimą, išskyrus tą jo dalį, į kurią išieškojimas negali būti nukreiptas; bankrutavusios įmonės savininkas turi dalyvauti byloje bendraatsakovu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1099/2003 Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija v. N. Š., 2004 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-308/2004 AB „Ūkio bankas“ v. A. L.).
Teismas 2018-10-02 nutartimi įpareigojo šalis pateikti teismui duomenis, ar šios bylos atsakovas J. D. dalyvavo bendraatsakovu ieškovės bankrutuojančios (duomenys neskelbtini) įmonės bankroto byloje, ar atsakovas J. D. turi turto, ar buvo į atsakovo J. D. turtą nukreiptas išieškojimas bankrutuojančios (duomenys neskelbtini) įmonės bankroto byloje. Šalys teismui nurodė, kad atsakovas J. D. nėra patrauktas bendraatsakovu ieškovės bankrutuojančios (duomenys neskelbtini) įmonės bankroto byloje, ir į jo turtą išieškojimas bankroto byloje nebuvo nukreiptas.
Ieškovė nurodė, kad duomenų apie atsakovo turtą neturi, bet nepateikė duomenų, kad bankroto administratorius būtų pareikalavęs tokių įrodymų iš bankrutuojančios individualios įmonės savininko J. D.. Šioje byloje atsakovas J. D., kuris nuo 1997 metų gyvena JAV, pateikė teismui tik pažymą iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko, kad atsakovas nuosavybės teise įregistruotų daiktų, esančių Lietuvos Respublikoje nuo 1995-01-01 iki 2018-11-16, neturėjo. Atsakovo atstovas nurodė, kad nežino, kokį turtą atsakovas turi nuosavybės teise ar kokias pajamas jis gauna JAV. Konstatuotina, jog duomenų, kad atsakovas neturi turto, nenustatyta (CPK 185 straipsnis).
Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 4 372,37 Eur žalą, t. y. tokio dydžio, kokią sudaro skola ieškovės kreditoriui VSDFV Klaipėdos skyriui. Kadangi atsakovas yra individualios įmonės, kurios civilinė atsakomybė yra neapribota įmonės turtu, savininkas, atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, atsakovas, kaip bankrutavusios įmonės savininkas, turi dalyvauti ieškovės bankroto byloje bendraatsakovu ir klausimas dėl 4 372,37 Eur kreditoriaus reikalavimo atlyginimo turi būti sprendžiamas ieškovės bankroto byloje. Tik individualios įmonės bankroto byloje konstatavus, kad įmonė ar jos savininkas neturi turto, iš kurio galima atsiskaityti su kreditoriais, atsirastų pagrindas kreiptis dėl įmonei padarytos žalos atlyginimo priteisimo iš individualios įmonės savininko pagal ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalį (CK 2.50 straipsnio 4 dalis). Šioje civilinėje byloje toks teisinis ir faktinis pagrindas nenustatytas.
Be to, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.128 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad kai juridinis asmuo (kreditorius arba skolininkas) likviduojamas, prievolė baigiasi, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, kai prievolę turi įvykdyti kiti asmenys. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2004-06-22 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-308/2004 AB „Ūkio bankas“ v. A. L., suformuluota aktuali vienodos teismų praktikos formavimui taisyklė, jog kai likviduojama dėl bankroto individuali (personalinė) įmonė, kuri yra neribotos civilinės atsakomybės asmuo (CK 2.50 straipsnio 4 dalis) ir nėra šio juridinio asmens dalyvio turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas tenkinant šios įmonės kreditorių reikalavimus, laikytina, jog šios įmonės savininko (dalyvio) prievolės prieš įmonės kreditorius pasibaigia (CK 6.128 straipsnio 3 dalis).
Ieškovas neįrodė, kokia žala yra padaryta bankrutuojančiai individualiai įmonei dėl negalėjimo atsiskaityti su kreditoriais iš individualios įmonės ar jos savininko turto, todėl taikyti atsakovui, individualios įmonės savininkui, civilinę atsakomybę dėl žalos atlyginimo priteisimo nėra pagrindo – ieškinys atmestinas (ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalis, CPK 185 straipsnis).
Byloje šalys nepateikė duomenų, kad patyrė bylinėjimosi išlaidų, todėl klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nespręstinas.
2018-03-09 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – atsakovo turto areštas 4 372,37 Eur sumai, naikintinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 268, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
atmesti ieškinį.
Panaikinti 2018-03-09 teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – atsakovo J. D. turto areštą 4 372,37 Eur sumai.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.