Telšių apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros (Mažeikiai) prokurorės Olgos Alibajevos pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

A. G., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas

1. 2022 m. birželio 17 d. Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalį 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė - 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 2 ir 4 punktais, 5 dalies 4 punktu, 6 dalimi, visos bausmės atlikimo metu uždrausta vartoti psichiką veikiančias medžiagas bei įpareigotas būti Lietuvos probacijos tarnybai nurodytu gyvenamosios vietos adresu nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, tęsti darbą arba užsiregistruoti užimtumo tarnyboje, neatlygintinai per 5 mėn. išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ar rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, bausmę atlikęs;

2. 2024 m. gegužės 29 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 151¹ straipsnio 1 dalį, galutine 1 (vienų) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant bausmės vykdymo metu būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val. ir per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 160 (vieną šimtą šešiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, 2024 m. birželio 13 d. įtrauktas į probuojamų asmenų registrą, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs;

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį (dvi veikos).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės

1. A. G. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent: jis 2024 m. gegužės - birželio mėnesį, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), Mažeikių rajonas, kambaryje kilusio žodinio konflikto metu gulėdamas lovoje vieną kartą tyčia koja spyrė savo nepilnametei sugyventinei M. K., gim. (duomenys neskelbtini), į pilvą. Už šią nusikalstamą veiką baudžiamoji atsakomybė numatyta BK 140 straipsnio 2 dalyje.

1.1. Be to, jis 2024 m. rugpjūčio 30 d., apie 06.00 val., gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), Mažeikių rajonas, kambaryje kilusio žodinio konflikto metu sėdėdamas ant sofos tyčia rankos kumščiu trenkė į kairės rankos petį savo nepilnametei sugyventinei M. K., gim. (duomenys neskelbtini), po to atsistojęs stipriai suėmė jai už abiejų rankos riešų ir pastūmė į lovą, dėl ko nukentėjusioji po poros dienų juosmens srityje ėmė jausti skausmą, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajai M. K. sukėlė fizinį skausmą. Už šią nusikalstamą veiką baudžiamoji atsakomybė numatyta BK 140 straipsnio 2 dalyje.

2. Įtariamasis A. G. kaltu prisipažino ir parodė, kad su M. K. yra pažįstamas apie du metus laiko. Gimus vaikui, vėl pradėjo bendrauti su M. ir, kol vaikui suėjo mėnuo, atsikraustė gyventi pas ją į namus, adresu (duomenys neskelbtini), Mažeikių rajonas. Pirmą kartą prieš M. smurtavo 2024 metų gegužės-birželio mėnesį, tiksliai datos nepamena, galėjo būti apie 21-22 val., būnant namuose, adresu (duomenys neskelbtini), Mažeikių rajonas, kambaryje tarp jo ir M. kilo žodinis konfliktas, dėl kokios priežasties jis kilo, nepamena, tačiau norėdamas nusiraminti nuėjo į lovą ir atsisėdęs susirietė į „kamuoliuką“, tačiau M. jo nepaliko ramybėje, bandė jį šnekinti, bandė pakelti, nors jis M. ir prašė duoti jam ramybę, todėl susinervino ir vieną kartą dešine koja spyrė į priešais jį stovėjusią M. ir jai pataikė į pilvą. Dėl to M. atsiprašinėjo savaitę laiko, nes ji sakė, kad skaudėjo, ne vieną dieną, tačiau apie tai niekam nesakė. Kitas konfliktas, kurio metu jis prieš M. panaudojo fizinį smurtą, buvo 2024 metų rugpjūčio 26-28 dienų laikotarpyje, tiksliai datos nepamena, galėjo būti apie 14.00 val., tikslios valandos nepamena, būnant namuose, kambaryje, tarp jo ir M. kilo žodinis konfliktas, dėl ko kilo konfliktas, nepamena, tačiau konflikto metu jis ją pavadino „padla“ ir M. supykusi priėjo prie jo, nes jis tuo metu sėdėjo supamoje kėdėje ir abiejų rankų delnais pradėjo jį mušti per galvą ir pečius, sudavė ne mažiau dviejų smūgių, todėl jis, norėdamas apsiginti nuo jos smūgių, atsistojo ir suėmė jai už abiejų rankų riešų ir pastūmė ją ant lovos. M. lovoje negulėjo, vėl iš jos atsistojo ir, šaukdama bei agresyviai nusiteikusi, ėjo link jo, tada jis vėl M. dar stipriau suėmė už abiejų rankos riešų ir stipriau pastūmė į lovą. Tuo metu, kai M. nugara krito į lovą, išgirdo lovos trakštelėjimą. Prisipažįsta, kad galėjo suduoti rankos kumščiu jai į petį, tačiau to nepamena, bei buvo M. kelis kartus suėmęs už abiejų rankų riešų ir pastūmęs į lovą, taip norėdamas apginti save, kad ji ant jo nepultų. M., truputį pagulėjusi lovoje, atsistojo ir tuo metu į kambarį atėjo jos mama L. K., kuri pradėjo ant jų abiejų su M. šaukti. Į Šiaulius išsikraustė gyventi 2024 rugsėjo 9 d., gyvena giminaičio bute, adresu (duomenys neskelbtini), su M. ryšius palaiko telefonu. Šiaulių teritorinei ligonių kasai 33 eurų turtinę žalą atlygino, su M. K. ir jos įgaliotu atstovu advokatu pasirašė susitarimą, kad jis per 25 mėnesius atlygins 1000 eurų neturtinę žalą. Dėl savo elgesio nuoširdžiai gailisi.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, jų vertinimo ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

3. Kaltinamojo kaltė be jo paties prisipažinimo grindžiama ir kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais rašytiniais įrodymais:

3.1. 2024 m. rugsėjo 6 d. gautas Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus pranešimas dėl A. G. naudojamo psichologinio ir fizinio smurto prieš nepilnametę M. K. (t. 1, b. l. 1-7).

3.2. 2024 m. rugsėjo 12 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta randasi adresu Mažeikių raj., (duomenys neskelbtini). Miegamajame kambaryje yra dvigulė lova su čiužiniu, pakėlus čiužinį matosi iš dviejų dalių pertvaros grotelės, kurios yra išlūžusios, lovoje ant žemės matosi medinės nuolaužų dalys (t. 1, b. l. 18-28).

3.3. Nepilnametė nukentėjusioji M. K. parodė, kad 2024 m. rugpjūčio 29 d. 5 val. ryto susikivirčijo su A. G. Vaikas pabudo nuo klaviatūros garsų, kuriuos skleidė žaisdamas A. Ji sakė, ar negali tyliau, tada jie pradėjo kivirčytis dėl smulkmenų. Tada A. pradėjo ją įžeidinėti, ji susinervino, nes per tuos pusę metų buvo visokių kivirčų, ir trenkė jam į veidą. Tada jis jai irgi trenkė į ranką prie peties savo rankos kumščiu, vieną kartą, į kairį petį. Kuria ranka trenkė, tiksliai neprisimena, bet, galimai, dešine. Abudu buvo kambaryje. Ji, kai trenkė jam į veidą, atsistojo. A. sėdėjo ant sofos ir trenkė jai sėdėdamas. Ji atsikėlė iš lovos, pasakė „tu rink biškį žodžius“, priėjo prie sofos ir trenkė jam sėdinčiam į veidą. Trenkė jam rankos delnu. Dešine ranka jam trenkė į dešinį skruostą. Trenkė jam iš priekio. Trenkė vidine delno puse (Parodo mostą, kaip trenkė). Pasuko ranką ir trenkė į dešinį skruostą. Sėdėdamas kumščiu jai trenkė į kairį petį. Sofa yra kažkiek aukštesnė, tad sėdėdamas trenkė jai į petį. Ji buvo išsitiesusi ir kažkiek pasisukusi. Iš karto gavo į petį, net nepastebėjo. Trenkė vieną kartą. Trenkdamas nieko nesakė. Pajuto dirginantį skausmą toje vietoje, kur trenkė. 2 balai skausmo iš 10. Po poros dienų atsirado mėlynė. Parodė mamai. Iš karto parodė tą vietą, sakė, kad biškį skauda. Bet mėlynė atsirado po kelių dienų. Tuo metu tame kambaryje nieko nebuvo. Po to A. atsistojo, suėmė abiem rankomis jai už abiejų riešų ir stūmė į lovą. Riešuose jautė skausmą, 3 balus. Ant riešų buvo apyrankės, todėl tas vietas suėmus, buvo skaudžiau. Nustūmė ant lovos, kurioje miegojo. Nukrito ant nugaros. Iš pradžių nukritusi nieko nejautė, nes krito ant čiužinio. Po poros dienų strėnų srityje atsirado toks kaip dilgčiojimas. Nukrito per lovos vidurį. Gal ant kokios spyruoklės čiužinio nukrito. Į lovą nugriuvo dalimi kūno. Lovoje buvo lūžusios pora medinių grotelių po čiužiniu. Buvo garsas, kad lūžo, kai krito. Pastūmimas buvo stiprus. Iš karto stūmė, iš karto ir nukrito. Tuo metu grįžo mama iš lauko, juos pamatė ir išskyrė. Kai ji krito, pro duris įėjo mama, A. stovėjo prie sofos. Mama greičiausiai matė ją jau gulinčią lovoje, nes reikia praeiti pro virtuvę ir, greičiausiai, kai mama įėjo, ji jau stojosi. Kai mama juos išskyrė, viskas tuo ir baigėsi. Tą dieną daugiau su A. nebekonfliktavo ir su A. visai nebendravo. Po kritimo ant nugaros jokių žymių neliko. Po įvykio A. jos neatsiprašė. Nei tą dieną, nei vėliau apie tą įvykį su A. visai nekalbėjo. Viskas nutiko penktadienį. Į policiją kreipėsi Vaikų teisės dėl to, kad A. prieš ją panaudojo smurtą. Ji policijoje nei su kuo nebendravo.

3.4. Nukentėjusioji dėl kito karto parodė, kad yra buvęs dar vienas kartas, bet ten nieko baisaus nebuvo. A. jai spyrė į pilvą. Tai buvo po 2 su puse mėnesio po L. gimdymo. L. gimė kovo 17 d. L. tada buvo 2,6 mėn. Tada irgi buvo namuose savo kambaryje. Ji stovėjo, nešiojo vaiką. Ji priėjo prie jo, jis gulėjo susikėlęs kojas vieną ant kitos. Ji pasilenkė, sako, duok telefoną. Jis tada jai spyrė į pilvą. Jis gulėjo ant lovos išilgai ir ji priėjo prie lovos iš galo, prie A. kojų. Jis spyrė jai iš kojos pėdos į pilvą vieną kartą. Pajuto skausmą, kokius 4 balus. Spyris nebuvo stiprus, jis buvo toks, kad ją patraukti. Ji pati pasitraukė, ne nuo spyrio. Skausmą juto truputį, neilgai, tik padilgčiojo kokią valandą. Skausmas toks kaip per mėnesines moterims. Nieko baisaus todėl, kad tam kartui paskaudėjo, o kai trenkė į petį, liko mėlynė ir skausmą jautė porą dienų. Petyje, jei neliesdavo jo, skausmas nesijausdavo, bet kai paliesdavo, kai kur atsitrenkdavo, vieta buvo skausminga. Balų įvertinimą palieka ten 2, čia 4. Kai spyrė A. į pilvą, kambaryje buvo tik jie su A. ir L. Apie tai niekam nepasakojo. A. paskui atsiprašė, sakė, kad tai gavosi netyčia. Ji atsiprašymą priėmė. Dėl spyrio A. pretenzijų neturi. Dėl nutikimo rugpjūčio 29 d., irgi pretenzijų neturi. Dabar su A. bendrauja tik dėl vaiko. Dabar jis gyvena Šiauliuose. Viskas vyko adresu (duomenys neskelbtini). Mano, kad yra nukentėjusi nuo A. Dėl fizinio sumušimo ir psichologinio smurto (1, b. l. 46-49).

3.5. Liudytoja L. K. parodė, kad ji gyvena adresu Mažeikių raj., (duomenys neskelbtini). Kartu su ja gyvena jos nepilnametė dukra M. K., ji šiuo metu augina savo kūdikį, kurio tėvas yra A. G., kuriam yra apie 25 metai, jis gyveno kartu su jais. 2024 m. rugpjūčio 29 d. apie 05.00 val. ryte ji buvo savo miegamajame kambaryje ir išgirdo triukšmą pas dukrą kambaryje, kuriame konfliktavo tarpusavyje dukra su sugyventiniu. Ji, atėjusi į jų miegamojo kambarį, pamatė konfliktuojančius jos dukrą su sugyventiniu, ji juos apramino, pasakė, kad nusiramintų. Ji užmigdė anūką ir nuėjo į savo kambarį. Po kiek laiko nebemiegojo ir išėjo į kiemą apgrėbti lapų. Besidarbuojant vėl išgirdo, kad tarp dukros ir sugyventinio vyksta konfliktas. Ji vėl įbėgo į namo vidų ir nuėjo pas dukrą, nes išgirdo, kad dukra sušaukė žodį „mama“. Įbėgusi į kambarį, pamatė, kaip sugyventinis A. G., suėmęs jos dukrai rankomis už riešų, pastūmė jos nepilnametę dukrą ir ji virsdama su nugara atsitrenkė į lovą, kuri sulūžo. Dukra pasakė, kad jai skauda sutrenkta nugara. Ji pasakė A. G., kad išeitų iš dukros kambario į kitą kambarį ir daugiau nenori jo matyti. Jis taip ir padarė, nuėjo į kitą kambarį, nebesiginčijo. Ji dar bendraudama su dukra pamatė, kad ant kairės rankos žasto yra raudona dėmė. Paklausė, iš kur ji atsirado, dukra paaiškino, kad jai konflikto metu prieš tai sugyventinis ranka trenkė, taip pat dukra dar pasakė, kad sugyventinis buvo suėmęs rankomis už abiejų riešų ir pastūmė, tai ji pati jau matė. Policijai apie įvykį nepranešė, kadangi bijojo, kad A. G. gali atimti jos dukros kūdikį, nes jis pastoviai gąsdindavo, kad atims jos dukros kūdikį ir kartu išsikraustys. 2024 m. rugsėjo 9 d. A. G. iš jų išsikraustė į Šiaulius, pas jas kartu nebegyvena. Po įvykio į medikus nesikreipė. 2024 m. rugsėjo 12 d., kadangi dukrai pasakė, kad jai nepraeina po sumušimo nugaros skausmai, nuvyko į Mažeikių ligoninę apžiūrai pas medikus, po apžiūros medikai pasakė, kad medicininę išvadą pateiks kitą dieną (t. 1, b. l. 74-77).

3.6. Liudytoja R. U. parodė, kad ji dirba Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriuje vyriausiosios specialistės pareigose. Pagal jai paskirtą aptarnaujamą teritoriją priklauso L. K. šeima. Teisės aktų nustatyta tvarka 2024 m. rugsėjo 5 d. buvo lankytasi šeimos faktinėje gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), Mažeikių rajonas. Aplankymo metu buvo išklausytos M. K., L. K. ir A. G. nuomonės. Nuomonės buvo išklausomos niekam netrukdant. M. K. papasakojo, kad tarp jų yra buvę smurto atvejų. M. K. nurodė, kad praeitos savaitės gale A. smurtavo prieš ją, tačiau apie tai niekam nepranešė, nes bijojo, kad jis atims sūnų. M. jai parodė mėlynę ant kairės rankos žasto, kuri buvo pradėjusi nykti, gelsti, taip pat pasakojo, kad ant abiejų rankų riešų buvo mėlynės, tačiau jos jau išnyko. Jai apžiūrėjus riešus, ant jų jokių sužalojimų nesimatė. M. K. teigė, kad smurto metu buvo sugadinta lova, kai A. žodinio konflikto metu ją pastūmė į lovą ir ji nugara atsitrenkė į lovos galą ir tuo metu jautė fizinį skausmą. Taip pat M. K. parodė, kad, kai vaikui buvo du mėnesiai, kilusio žodinio konflikto metu jai A. spyrė į pilvą, tačiau ji išsireiškė, kad tai „nieko baisaus“ bei teigė, kad niekas apie tai nežino. Vaiko teisių apsaugos skyriui apie toje šeimoje vykusius smurto atvejus daugiau nėra žinoma (t. 1, b. l. 79-82).

3.7. Liudytoja R. K. parodė, kad ji dirba Mažeikių rajono šeimos ir vaiko gerovės centre socialine darbuotoja darbui su šeimomis. Su kolege S. V. nuėjo pakalbėti su M., kuri paaiškino, kad susipyko su A., nebenori, kad jis čia gyventų. Sakė, kad konflikto metu A. ją įžeidė, pavadinęs „padala“ ir pasakęs, kad „moteris reikalinga tik tam dalykui“. Taip pat pasiteiravo, ar A. prieš ją fiziškai smurtavo, į ką M. atsakė neigiamai. Vizualiai kiek matėsi, ant M. kūno jokių smurto žymių nesimatė, pokalbio metu nieko nesakė, kad jai skauda kokią nors vietą. Toliau nuėjo kalbėti su A., kuris pasakė, kad konfliktą pradėjo pirma M., konflikto metu ji jį įžeidinėjo, priekaištavo, kad jis jai nepadeda, varė lauk iš namų. M. konflikto metu buvo agresyvi, mosikavo rankomis ir ėjo link jo, dėl ko jis abiem rankomis suėmė jai per pečius, norėdamas ją nuraminti, daugiau teigė nieko jai nedaręs. Visų trijų klausė, ar reikalinga iškviesti policiją, tačiau visi pagalbos atsisakė, teigdami, kad išsispręs taikiai. Toliau pravedė profilaktinį pokalbį, kaip išvengti konfliktinių situacijų ir kur kreiptis, ir tą dieną šioje šeimoje apsilankymas buvo baigtas (t. 1, b. l. 84-87).

3.8. Liudytoja S. V. parodė, kad ji dirba Mažeikių rajono šeimos ir vaiko gerovės centre socialine darbuotoja darbui su šeimomis. 2024 m. rugpjūčio 30 d. apie 11.15 val. kartu su kolege R. K. nuvyko į šią šeimą, gyvenančią adresu (duomenys neskelbtini), Mažeikių rajonas. Jas kieme pasitiko L. K., kuri pasakė, kad šiandien, t. y. 2024 m. rugpjūčio 30 d., 7 val. ryto tarp jos dukros M. K. ir jos vaiko tėvo A. G. įvyko žodinis konfliktas. Teigė, kad konflikto metu abu vienas kitą įžeidinėjo, tačiau nenurodė, kad būtų buvęs naudotas fizinis smurtas. L. K. paaiškino, kad tokiu atveju, kai pasireiškia bet kokio smurto apraiška, būtina kviesti policiją. Tada su kolege nuėjo į namo vidų, pakalbėti su M. ir A. Pokalbio metu abu pradėjo vienas kitą kaltinti dėl vienas kito įžeidinėjimo. M. teigė, kad ją A. pavadino „padala“, o A. teigė, kad M. pastoviai jam priekaištauja, kad jis nieko nesugeba, nepadeda auginti vaiko bei liepia kraustytis jam iš namų. Bendravimo metu matėsi, kad M. yra įsiaudrinusi, susijaudinusi, verksni, o A. priešingai - pokalbio metu buvo ramus. Taip pat A. paminėjo, kad konflikto metu M. buvo įsiaudrinusi, mosikavo rankomis, ėjo link jo, todėl jis, norėdamas ją nuraminti, suėmė abiem rankomis jai už rankų. M. joms nerodė už kokios vietos buvo suėmęs A. jai už rankų, nesiskundė skausmu, nerodė joms jokių mėlynių. Bendravimo metu ir vizualiai apžiūrint M., ant jos jokių smurto žymių nesimatė, kaip ir pati M., jos mama ir A. joms įvardijo, kad tarp jų buvo įvykęs tik žodinis konfliktas, kurio metu A. ją laikė už rankų. Šeimai buvo pasiūlyta dėl šio įvykusio konflikto kviesti policiją, tačiau visi trys jos atsisakė, motyvuodami tuo, kad išsispręs taikiai. Grįžusi į įstaigą dar kartą L. K. paskambino, siūlydama kviesti policiją, tačiau ji tą daryti atsisakė, kad išsispręs taikiai (t. 1, b. l. 89-92).

3.9. 2024 m. spalio 18 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1106/2024(04) nurodyta, kad pateiktuose medicininiuose dokumentuose M. K. kūne objektyvių sužalojimo žymių neužfiksuota (t. 1, b. l. 101-102).

4. BK 140 straipsnyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymaus sveikatos sutrikdymo padarymą, ši nusikalstama veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu, t. y. poveikiu į žmogaus kūną, sukeliant žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojant ar trumpam susargdinant. Šio straipsnio dispozicijoje įtvirtinti veiksmai – mušimas ar kitoks smurtavimas, suprantamas kaip poveikis į žmogaus kūną siekiant sukelti asmeniui fizinį skausmą, tačiau jo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną, pasireiškiantis smogimu ranka, koja, kietu daiktu, spaudimu, stūmimu, tempimu, laužimu ir panašiais veiksmais. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta kvalifikuota nusikalstamos veikos sudėtis, kai smurtinio pobūdžio veiksmai atliekami prieš artimuosius giminaičius ar šeimos narius. BK 141 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šeimos nariai be kita ko yra nusikalstamą veiką padariusio asmens sutuoktinis ar partneris.

5. Kaltinamasis, apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nurodė jų padarymo aplinkybes. Jo parodymus patvirtina ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys – nukentėjusiosios ir liudytojų parodymai, pranešimas apie įvykį, įvykio vietos apžiūros protokolas ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai, todėl dėl kaltinamojo kaltės abejonių nekyla.

6. Teismo ištirti bei įvertinti įrodymai neabejotinai patvirtina A. G. inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje, kadangi jis smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent: jis 2024 metų gegužės - birželio mėnesį, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), Mažeikių rajonas, kambaryje kilusio žodinio konflikto metu gulėdamas lovoje vieną kartą tyčia koja spyrė savo nepilnametei sugyventinei M. K., gim. (duomenys neskelbtini), į pilvą. Tai patvirtina nukentėjusiosios parodymai, kurie patvirtina, kad dėl šių veiksmų ji patyrė fizinį skausmą, nurodė, kad padilgčiojo kokią valandą, skausmas kaip per mėnesines moterims, skausmą įvertino 4 balais.

7. Be to, byloje įrodyta kad A. G. 2024 metų rugpjūčio 30 dieną, apie 06.00 val., gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), Mažeikių rajonas, kambaryje kilusio žodinio konflikto metu sėdėdamas ant sofos tyčia rankos kumščiu trenkė į kairės rankos petį savo nepilnametei sugyventinei M. K., gim. (duomenys neskelbtini), po to atsistojęs stipriai suėmė jai už abiejų rankos riešų ir pastūmė į lovą, dėl ko nukentėjusioji po poros dienų juosmens srityje ėmė jausti skausmą, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajai M. K. sukėlė fizinį skausmą. Kaltinamasis neginčijo atlikęs šiuos smurtinius veiksmus prieš nukentėjusiąją, nukentėjusioji nurodė, kad ji dėl to patyrė fizinį skausmą, kurį įvertino 2 balais, po poros dienų jai petyje atsirado mėlynė. Įvertinus kaltinamojo atliktus veiksmus prieš nukentėjusiąją, yra pagrindas išvadai, kad jis aiškiai suvokė savo veiksmų pobūdį, numatė, kad dėl jo atliekamų veiksmų gali atsirasti BK numatyti padariniai ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Taigi kaltinamojo veiksmuose yra visi nusikaltimų, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje, požymiai.

8. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nukentėjusioji ir kaltinamasis augina kūdikį, įvykių metu gyveno kartu pas nukentėjusiosios motiną kaip sugyventiniai. Nukentėjusiajai nusikalstamų veikų padarymo metu buvo 15 metų. Teismas, įvertinęs įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių ištyrimu, konstatuoja, kad kaltinamojo nusikalstamos veikos tinkamai kvalifikuotos pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

III. Bausmės skyrimo motyvai

9. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 41, 54 straipsniai).

10. Kaltinamasis A. G. padarė du nesunkius nusikaltimus veikdamas tiesiogine tyčia, (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Nusikalstamos veikos yra baigtos. Kaltinamasis dirba, anksčiau teistas, administracine tvarka nebaustas. A. G. nėra įtrauktas į asmenų, gydytų nuo priklausomybės ligų, sąrašus ar asmenų, kuriems taikytas psichiatrinis gydymas, įskaitą. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, jog kaltinamasis pripažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybe sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

11. Teismas, atsižvelgęs į išvardintas aplinkybes bei įvertinęs kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančias aplinkybes, kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad bausmės tikslai šiuo atveju gali būti pasiekti paskiriant prokurorės bausmę, su kuria sutiko ir pats kaltinamasis. Todėl kaltinamajam A. G. už 2024 metų gegužės - birželio mėnesį padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, skirtina laisvės apribojimo bausmė 6 (šešiems) mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad 2024 m. rugpjūčio 30 d. nusikalstama veika savo pavojingumo laipsniu buvo intensyvesnė ir sukėlė nukentėjusiajai didesnį ir ilgiau trukusį fizinį skausmą, už 2024 m. rugpjūčio 30 d. nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, A. G. paskirtina laisvės apribojimo bausmė 8 (aštuoniems) mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., ir neatlygintinai išdirbti 80 val. sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

12. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintinos dalinio sudėjimo būdu, pridedant šiek tiek didesnę bausmės dalį nei numatytas minimumas įvertinus tai, kad nusikalstamas veikas padarė neatlikęs prieš tai jam paskirtos bausmė, ir A. G. paskirtina subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 1 (vieneriems) metams, neskiriant intensyvios priežiūros, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., ir neatlygintinai išdirbti 80 val. sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

13. Atsižvelgus į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis pripažino savo kaltę, skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu ir A. G. paskirtina laisvės apribojimo bausmė 8 (aštuoniems) mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., ir neatlygintinai išdirbti 80 val. sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (BK 64¹ straipsnis).

14. Kadangi smurtavo prieš artimą asmenį, kaltinamajam taip pat skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas 6 (šešis) mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, (BK 48 straipsnio 6 dalis, 72² straipsnis).

Dėl bausmės bendrinio su kitu baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme

15. A. G. buvo nuteistas o 2024 m. gegužės 29 d. baudžiamuoju įsakymu. Šiuo baudžiamuoju įsakymu A. G. traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už nusikalstamas veikas, padarytas 2024 m. gegužės-birželio mėnesiais ir 2024 m. rugpjūčio 30 d., t. y. už nusikalstamas veikas, padarytas po paskutinio baudžiamojo įsakymo priėmimo, todėl šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė bendrintina su Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2024 m. gegužės 29 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, jas iš dalies sudedant, pridedant taip pat šiek tiek didesnę dalį neatliktos bausmės nei numatytas šios bausmės minimumas, ir A. G. paskirtina galutinė bausmė ? laisvės apribojimas 1 (vieneriems) metams, neskiriant intensyvios priežiūros, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., ir neatlygintinai išdirbti 80 val. sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis bei vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalis, 72² straipsniu, skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas 6 (šešis) mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

16. 2024 m. rugsėjo 18 d. nutarimu A. G. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

IV. Civilinių ieškinių išsprendimas

17. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 straipsnis numato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Tokiu būdu civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje gali pareikšti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys, kuriems nusikalstama veika padaryta tiesioginės turtinės ar neturtinės žalos.

18. Šioje byloje civilinį ieškinį 2024 m. lapkričio 11 d. pateikė Šiaulių teritorinė ligonių kasa, prašydama iš kaltinamojo priteisti 33,00 Eur dydžio turtinę žalą, tačiau A. G. šią sumą atlygino 2024 m. gruodžio 10 d. Kadangi kaltinamoji atlygino žalą Šiaulių teritorinei ligonių kasai, civilinis procesas dėl Šaulių teritorinės ligonių kasos ieškinių nutrauktinas (BPK 107 straipsnis).

19. Taip pat civilinį ieškinį dėl 1000,00 Eur neturtinės žalos pateikė ir nukentėjusioji M. K., 2024 m. gruodžio 11 d. tarp šalių sudarytas susitarimas dėl žalos atlyginimo, kuriuo susitarta, kad A. G. žalą atlygins per 25 mėnesius nuo susitarimo pasirašymo dienos mokant kas mėnesį po 40 Eur, kurį pasirašė nukentėjusioji, jos atstovas advokatas M. Klemenis bei kaltinamasis.

20. Atsižvelgus į tai, kad kaltinamasis ir nukentėjusioji sudarė susitarimą dėl žalos atlyginimo, kuri neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms, atitinka kaltinamojo ir nukentėjusiosios tikrąją valią, neprieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms ar viešajam interesui (CPK 42 straipsnio 2 dalis), todėl teismas sprendžia, kad yra pagrindas tvirtini sudarytą Sutartį dėl žalos atlyginimo, o civilinį procesą pagal nukentėjusiosios civilinį ieškinį nutraukti (BPK 107 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420, 421 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsniu, 63, 64, 64¹, 72² bei 140 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

A. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2024 metų gegužės - birželio mėnesio veika), ir paskirti jam laisvės apribojimo bausmę 6 (šešiems) mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val.

A. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2024 metų rugpjūčio 30 d. veika), ir paskirti jam laisvės apribojimo bausmę 8 (aštuoniems) mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. ir neatlygintinai išdirbti 80 val. sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes iš dalies jas sudedant ir A. G. paskirti subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, neskiriant intensyvios priežiūros, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. ir neatlygintinai išdirbti 80 val. sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. G. paskirti galutinę sumažintą laisvės apribojimo bausmę 8 (aštuoniems) mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. ir neatlygintinai išdirbti 80 val. sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalimi, 72² straipsniu, A. G. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 6 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę subendrinti su Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2024 m. gegužės 29 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, jas iš dalies sudedant, ir A. G. paskirti galutinę bausmę ? laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, neskiriant intensyvios priežiūros, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. ir neatlygintinai išdirbti 80 val. sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1 punktu ir 72² straipsniu, A. G. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 6 (šešis) mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

2024 m. rugsėjo 18 d. nutarimu A. G. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo dienos.

Patvirtinti 2024 m. gruodžio 11 d. sudarytą susitarimą dėl žalos nukentėjusiajai atlyginimo, kuriuo nukentėjusioji M. K., atstovaujama advokato Mindaugo Klemenio, bei A. G. susitarė, kad 1000 Eur neturtinę žalą A. G. atlygins nukentėjusiajai M. K. per 25 mėnesius nuo susitarimo pasirašymo dienos mokant kas mėnesį po 40 Eur.

Civilinį procesą dėl civilinių ieškovų Šiaulių teritorinės ligonių kasos ir nukentėjusiosios M. K. civilinių ieškinių nutraukti.

Teismo baudžiamąjį įsakymą pasirašytinai įteikti A. G.

Išaiškinti A. G., jog baudžiamasis įsakymas, kuriuo paskirtas laisvės apribojimas, pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo probacijos tarnyboje dienos. Nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės apribojimas, privalo:

1) susisiekti su Probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo dienos;

2) atvykti į Probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną;

3) laikytis nustatytų draudimų, intensyvios priežiūros sąlygų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

4) pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

5) kai jiems taikomos elektroninio stebėjimo priemonės, dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą, pranešti Probacijos tarnybai apie šio įtaiso praradimą ar pastebėtą gedimą.

Laisvės apribojimo bausmę vykdo probacijos tarnyba - Lietuvos probacijos tarnyba Vakarų Lietuvos skyrius.

Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.

Išaiškinti A. G., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmams (Mažeikiai, V. Kudirkos g. 4A) prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.