Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2017-02-07 · Civilinė byla Nr. 2-442-294/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-02-07
Bylos Nr.
2-442-294/2017
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Gintaras Seikalis
Pareiškėjas
V. Š.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS(S)NUTARTIS2017 m. vasario 7 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gintaras Seikalis,sekretoriaujant Ernestai Perednienei,

dalyvaujant pareiškėjai V. Š., pareiškėjos atstovei advokatei N. B.

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjos V. Š. skundą dėl antstolio veiksmų suinteresuotam asmeniui antstoliui V. Č., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Antstolis 2015-03-31 patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjos skundą. Pareiškėja prašo sustabdyti varžytines dėl buto, kadangi paduotas ieškinys teismui.

Antstolis, atsisakydamas tenkinti pareiškėjos skundą, patvarkyme nurodė, kad nėra pagrindo stabdyti vykdymo veiksmų.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Tai, kad asmuo turi teisę skųsti antstolio veiksmus, nereiškia, kad galima dėl asmeniui reikšmingų aplinkybių panaikinti teisėtus ir pagrįstus antstolio patvarkymus, ar pažeisti teisingumo, protingumo ir lygiateisiškumo principus. Dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis.

Pažymėtina, kad vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 str. 1 d.). Antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad taikant ir aiškinant vykdymo procesą reglamentuojančias CPK bei Sprendimų vykdymo instrukcijos normas, laikomasi nuostatos, kad vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos.

Teismo sprendimų (tuo pačiu ir nuosprendžių) vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu įgyvendinamas teismo sprendimas, o išieškotojas ir skolininkas realiai patiria teisinius ir turtinius teismo sprendimo padarinius. Vykdant teismo sprendimus, privalu griežtai laikytis įstatymo nustatytos priverstinės teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko bei trečiųjų asmenų teisės ir teisėti interesai. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 str. 1 d.), t. y. kartu jis turi nepažeisti ir skolininko bei kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Antstolių įstatymo 3 str.), kurio pašalinimas yra viešojo intereso sudėtinė dalis, garantuojanti skolininko teisių teismų sprendimų vykdymo procese veiksmingą gynybą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-227/2008, 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-40/2010; ir kt.).

Vykdomosios bylos medžiaga nustatyta, kad antstolis, priėmęs vykdymui aukščiau nurodytą vykdomąjį dokumentą, ėmėsi priemonių jam įvykdyti.

CPK 613 straipsnyje nustatyta, kad bet kokius vykdymo proceso metu iškylančius klausimus antstolis išsprendžia motyvuotu patvarkymu, o šis patvarkymas gali būti skundžiamas CPK 510 straipsnyje nustatyta tvarka.

Nors vykdymo procese būtina atsižvelgti tiek į išieškotojo, tiek į skolininko teises ir teisėtus interesus, nes CPK normos, reglamentuojančios priverstinį teismų ir kitų institucijų sprendimų vykdymą, skirtos ne tik išieškotojo, bet ir skolininko teisėms ir teisėtiems interesams apginti, tačiau vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas, teisių ir teisėtų interesų apsaugai, nes teismo sprendimo vykdymo stadijoje įgyvendinamos sprendimu pritaikytos pažeistų teisių gynybos priemonės.

CPK 700 str. nustatyta, kad turto pardavimas iš varžytynių yra speciali procesinė turto realizavimo forma, taikoma skolininkui, neįvykdžiusiam savo turtinių įsipareigojimų.

Bylos nagrinėjimas buvo sustabdytas iki teismas išnagrinės pareiškėjos ieškinį. Šiuo atveju vykdymo veiksmų stabdymas nebeaktualus, kadangi civilinė byla išnagrinėta apeliacine tvarka, o pareiškėjos atstovės teigimu, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atsisakė priimti kasacinį skundą.

Pažymėtina, kad išieškotojo ir skolininko interesų derinimo ir interesų pusiausvyros paieškos vykdymo procese imperatyvai suponuoja, kad priverstinis turto realizavimo procesas būtų organizuojamas taip, kad kreditorius gautų savo reikalavimų patenkinimą, kartu užtikrinant skolininko interesus tuo aspektu, jog turtas nebūtų parduotas už per mažą kainą.

Šiuo atveju, įvertinus pareiškėjos skunde dėstomus argumentus ir teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad nebėra teisinio pagrindo antstolio veiksmų stabdyti.

Todėl darytina išvada, kad pareiškėjos skunde keliami klausimai nebeaktualūs (teismui ieškinį jau išnagrinėjus įsiteisėjusiais galutiniais procesiniais sprendimais), todėl naikinti teisėto ir pagrįsto antstolio patvarkymo nėra teisinio pagrindo, o pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų stabdymo atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 513, 290-292 str. teismas

nutaria:

Pareiškėjos V. Š. skundą dėl antstolio veiksmų atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Gintaras Seikalis