- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-10-22
- Bylos Nr.
- N-438-1417-10
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pirm.), Romanas Klišauskas (pran.), Virgilijus Valančius
- Kategorijos
- 52.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (pranešėjas), Virgilijaus Valančiaus ir Vaidos Urmonaitės – Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Panevėžio teritorinio padalinio apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2009 m. birželio 15 d. nutarimo S.M. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Panevėžio teritorinio padalinio vyriausiasis valstybinis inspektorius 2009 m. gegužės 14 d. nutarimu S.M., Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjui bei Nuolatinės statybos komisijos pirmininkui, už Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo įstatymo 23 straipsnio 8 dalies reikalavimų pažeidimą pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 91 straipsnį paskyrė 3000 Lt administracinę baudą. Administracinė bauda administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui buvo paskirta nustačius, kad Nuolatinė statybos komisija 2008 m. rugpjūčio 3 d. posėdyje, nedalyvaujant Kultūros paveldo departamento atstovams, pritarė Statybos leidimo išdavimui sklype, esančiame Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), bei patenkančiame į kultūros paveldo vertybės – Panevėžio miesto istorinės dalies – teritoriją. Po minėto pritarimo, nors Nuolatinės statybų komisijos posėdžio protokolas nebuvo pasirašytas Kultūros paveldo departamento ir savivaldybės paveldo apsaugos atstovų, S.M. 2008 m. liepos 14 d. išdavė L.B. Statybos leidimą Nr. 45.268 gyvenamojo namo statybai. Taip buvo sudarytos sąlygos kultūros paveldo naikinimui – Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) esančiame sklype, neatlikus archeologinių tyrimų, 2009 m. balandžio mėnesį pradėti statybos darbai, kurių metu 200 m² plote buvo pažeistas kultūrinis sluoksnis, suardytos XV-XVI amžiaus žmonių kapavietės.
Šalies argumentai
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo S.M. pateikė skundą Panevėžio apygardos administraciniam teismui, prašydamas panaikinti Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Panevėžio teritorinio padalinio (toliau – ir Panevėžio teritorinis padalinys) vyriausiojo valstybinio inspektoriaus 2009 m. gegužės 14 d. nutarimą, kuriuo jam pagal ATPK 91 straipsnį paskirta 3000 Lt administracinė bauda, ir nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną.
S.M. prašė tenkinti skundą, motyvuodamas, kad jis nepažeidė Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 23 straipsnio 8 dalies reikalavimų, be to, administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas, praleidus ATPK 35 straipsnyje numatytus administracinės nuobaudos skyrimo terminus. Pažeidimai, dėl kurių jis kaltinamas, buvo padaryti Nuolatinės statybos komisijos 2008 m. birželio 3 d. posėdyje – kai buvo pritarta statybos leidimo išdavimui Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) esančiame žemės sklype bei 2008 m. liepos 14 d. – kai leidimas Nr.45.268 gyvenamojo namo statybai minėtame sklype buvo išduotas. Kultūros paveldo departamento atstovai Nuolatinės statybos komisijos posėdyje 2008 m. birželio 3 d. nedalyvavo. S.M. teigė, jog 2008 m. birželio 3 d. Nuolatinės statybos komisijos posėdyje nebuvo gauta jokių duomenų, kad nurodytas sklypas patenka į Panevėžio miesto istorinės dalies teritoriją, Nekilnojamojo turto registro išrašuose apie minėto sklypo nuosavybę taip pat nebuvo įregistruota jokių žemės specialiųjų naudojimo sąlygų ar apribojimų. Tik vėliau paaiškėjo, kad žemės sklypas, patenka į miesto dalį, kuri 2008 m. gegužės 23 d. buvo įrašyta į Kultūros apsaugos vertybių registrą. S.M. nurodė, kad 2008 m. birželio 3 d. vykusiame Nuolatinės statybos komisijos posėdyje ir 2008 m. liepos 14 d. išduodamas statybos leidimą rėmėsi pateiktais duomenimis bei turima informacija, leidžiančia tik suderinti pateiktą projektą ir išduoti statybos leidimą.
II.
Panevėžio apygardos administracinis teismas 2009 m. birželio 15 d. nutarimu S.M. skundą tenkino, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Panevėžio teritorinio padalinio vyriausiojo valstybinio inspektoriaus 2009 m. gegužės 14 d. nutarimą, kuriuo S.M. pagal ATPK 91 straipsnį paskirta 3 000 Lt administracinė bauda, panaikino ir administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukė Teismas nurodė, jog byloje nustatyta, kad L.B. Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriui 2006 m. rugsėjo 28 d. pateikė prašymą išduoti statinio projektavimo sąlygų sąvadą, kuris 2006 m. spalio 9 d. statytojai ir buvo išduotas. Parengusi individualaus gyvenamojo namo su garažu, esančio Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), techninį projektą, L.B. 2008 m. birželio 6 d. kreipėsi su prašymu išduoti statybos leidimą. Panevėžio miesto savivaldybės Nuolatinės statybos komisija 2008 m. birželio 3 d. posėdyje, kuriame Panevėžio teritorinio padalinio atstovas nedalyvavo, rekomendavo išduoti statytojai statybos leidimą. S.M. nurodė, kad Panevėžio teritorinio padalinio atstovo dalyvavimo posėdyje klausimas nebuvo svarstomas ir jis nebuvo kviečiamas, kadangi nebuvo nustatyta jokių duomenų, jog žemės sklypas Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) patenka į kultūros paveldo objekto – Panevėžio miesto istorinės dalies, įregistruotos Kultūros paveldo registre, teritoriją. S.M. statybos leidimą Nr. 45.268 statytojai L.B. išdavė 2008 m. liepos 14 d. Teismas akcentavo, jog trunkamuoju teisės pažeidimu laikomas toks pažeidimas, kurio darymas tęsiasi tam tikrą laiko tarpą ir tokiu pažeidimu pripažįstamas veikimas ar neveikimas, kuris suponuoja tam tikrų asmeniui teisės aktų pagrindu atsiradusių pareigų nevykdymą. Tokie pažeidimai prasideda nuo tam tikro neteisėto veiksmo atlikimo ar nuo pareigos veikti ar neveikti atsiradimo momento, ir pasibaigia, kai kaltininkas pats nutraukia pareigos nevykdymą, jį nutraukia kiti asmenys arba pareigos vykdymas pasibaigia. Atsižvelgęs į nurodytą trunkamojo teisės pažeidimo sampratą ir įvertinęs Kultūros paveldo departamento Panevėžio teritorinio padalinio nutarime įvardytas teisės pažeidimo padarymo aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos pirmininko pritarimas statybai ir statybos leidimo išdavimas negali būti vertinami kaip trunkamasis teisės pažeidimas, nes jie yra vienkartinio pobūdžio veiksmai. Teismas konstatavo, jog Panevėžio teritorinio padalinio nutarime nurodyto Nekilnojamojo kultūros paveldo įstatymo 23 straipsnio 8 dalies pažeidimo, sudarančio ATPK 91 straipsnio numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtį, padarymo diena laikytina 2008 m. birželio 3 d., t. y. diena, kai statybos leidimas Nr. 45.268 buvo išduotas. Todėl nuo šios dienos turi būti skaičiuojamas ATPK 35 straipsnyje nustatytas administracinės nuobaudos skyrimo šešerių mėnesių terminas. ATPK 91 straipsnis nepatenka į ATPK 35 straipsnio 1 dalyje nurodytų teisės pažeidimų sąrašą, už kuriuos administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo pažeidimo nustatymo dienos, jeigu nuo pažeidimo padarymo dienos iki jo nustatymo dienos nėra praėję daugiau kaip vieneri metai. Teismas nustatė, kad S.M. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas 2009 m. gegužės 6 d., po to, kai Panevėžio teritorinis padalinys, gavęs Panevėžio kraštotyros muziejaus istorijos skyriaus vedėjos, archeologės A.P., 2009 m. balandžio 15 d.pranešimą apie senųjų Panevėžio kapinių teritorijos pakraštyje vykdomus žemės kasimo darbus, tą pačią dieną atliko patikrinimą ir surašė kultūros paveldo objekto būklės patikrinimo aktą Nr. 1. Nutarimas skirti S.M. administracinę nuobaudą priimtas 2009 m. gegužės 14 d.. Kaip pabrėžė teismas, ATPK 250 straipsnio 7 punktas nustato, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai iki administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo pasibaigia šio kodekso 35 straipsnyje numatyti terminai. Vadovaudamasis šia teisės norma ir atsižvelgęs į nustatytas faktines aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena S.M. atžvilgiu pradėta bei 2009 m. gegužės 14 d. nutarimas priimtas, jau pasibaigus ATPK 35 straipsnyje numatytam 6 mėnesių terminui. Dėl šios priežasties Panevėžio teritorinio padalinio 2009 m. gegužės 14 d. nutarimas yra neteisėtas ir naikintinas.
III.
Apeliaciniu skundu administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija - Kultūros paveldo departamento prie Lietuvos Respublikos Panevėžio teritorinis padalinys - prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarimą ir priimti naują sprendimą.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde nurodo, jog, kaip konstatavo Panevėžio apygardos administracinis teismas, trunkamuoju teisės pažeidimu laikomas toks pažeidimas, kurio darymas tęsiasi tam tikrą laiko tarpą ir tokiu pažeidimu pripažįstamas veikimas ar neveikimas, kuris suponuoja tam tikrų asmeniui teisės aktų pagrindu atsiradusių pareigų nevykdymą, kad tokie pažeidimai prasideda nuo tam tikro neteisėto veiksmo atlikimo ar nuo pareigos veikti ar neveikti atsiradimo momento ir pasibaigia, kai kaltininkas pats nutraukia pareigos nevykdymą, jį nutraukia kiti asmenys arba pareigos vykdymas pasibaigia. Anot apelianto, akivaizdu, kad nuo prašymo išduoti statybos leidimą gavimo dienos (2008 m. birželio 6 d.), S.M. atsirado pareiga įgyvendinti teisės aktų nustatytus kultūros paveldo objektų tvarkybai keliamus reikalavimus ir savo kaip pareigūno, atsakingo už projektavimo sąlygų ir leidimų išdavimą teisės aktų nustatyta tvarka pareigų tinkamą atlikimą, tačiau teisės aktų reikalavimų jis nevykdė kaip nevykdė ir savo pareigų, pats S.M. padaryto pažeidimo nenutraukė (t. y. nesiėmė jokių veiksmų dėl pažeidimų pašalinimo), pareigos vykdymas nepasibaigė. Apeliantas pabrėžė, kad S.M. inkriminuotas pažeidimas buvo nustatytas 2009 m. balandžio 15 d., 2009 m. balandžio 20 d. buvo pateiktas reikalavimas savivaldybei papildyti projektavimo sąlygų sąvadą ir 2009 m. gegužės 28 d. kitas reikalavimas panaikinti neteisėtai išduotą leidimą ir imtis priemonių dėl įstatymų nustatytų reikalavimų laikymosi. Tačiau, apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas byloje vertino tik leidimo išdavimo aplinkybes ir nesprendė klausimo dėl kitų padarytų pažeidimų, todėl toks nepagrįstai susiaurintas materialinės teisės taikymas akivaizdžiai nėra teisingas (Konstitucinio Teismo nutarimas 2006 m. rugsėjo 21 d.), be to, neužtikrina ATPK 1 straipsnyje nustatytų uždavinių.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Teisėjų kolegija pažymi, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas yra pagrindinis procesinis dokumentas, fiksuojantis duomenis apie pažeidimą, kas matyti iš ATPK 260 straipsnio 1 dalies reikalavimų, keliamų jo turiniui, kur pasakyta, jog administracinio teisės pažeidimo protokole turi būti nurodyta administracinio teisės pažeidimo esmė (ja laikytina administracinio teisės pažeidimo sudėties objektyviųjų požymių visuma), šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas numatantis atsakomybę už šį pažeidimą teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo. Tinkamas pažeidimo esmės nurodymas administracinio teisės pažeidimo protokole yra svarbus administracinio teisės pažeidimo bylą ar skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo nagrinėjančiai institucijai, kadangi apibrėžia įrodinėjimo dalyką byloje. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pabrėžiama, jog ATPK įvirtintos teisės normos (ATPK 284 straipsnio 2 dalis) nesudaro galimybės papildyti administracinio teisės pažeidimo protokole suformuluotą kaltinimą naujomis esminėmis faktinėmis veikos aplinkybėmis, pripažinti asmenį kaltu padarius administracinį pažeidimą, nurodant naujus esminius administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius, t. y. keisti administracinio teisės pažeidimo protokolą ir jame suformuluoto kaltinimo turinį (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį byloje Nr. N3-444/06). Atsižvelgiant į tai, pažymėtina, jog įgaliotas organas (pareigūnas) nagrinėja bylą tik to asmens atžvilgiu ir tik pagal tokį administracinį kaltinimą, pagal kurį jam perduota medžiaga (ATPK 261 straipsnio 1 dalis, 284 straipsnio 1 dalis).
Iš bylos medžiagos matyti, jog S.M. surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole, kuriuo jis kaltinamas atlikęs ATPK 91 straipsnyje (Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo ar Kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo pažeidimas) numatytas neteisėtas veikas, buvo nurodyta, kad tokios veikos pasireiškė: 1) neteisėtu 2008 m. liepos 14 d. statybos leidimo Nr. 45.268 išdavimu; 2) pritarimu statybos leidimo išdavimui Nuolatinės statybų komisijos posėdyje (2008 m. birželio 3 d. protokolas Nr. 08-389), nors tai nebuvo suderinta su Kultūros paveldo departamento Panevėžio teritoriniu padaliniu (b. l. 7). Akivaizdu, jog abi šios veikos yra ne trunkamojo, o vienkartinio pobūdžio, t. y. pasireiškė konkrečiai apibrėžtų vienkartinių veiksmų atlikimu (pritarimu statybos leidimo išdavimui ir šio leidimo išdavimu). Administracinio teisės pažeidimo protokole, kuriuo grindžiamas S.M. pareikštas administracinis kaltinimas, nėra nurodyta jokių kitų S.M. inkriminuojamų trunkamojo pobūdžio veikų, pasireiškusių tam tikros pareigos(-ų) nevykdymu, neteisėtų veiksmų atlikimu ar neteisėtu neveikimu, pasireiškusiu tam tikrą laiko tarpą ir pan. Dėl šios priežasties darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad S.M. inkriminuoti pažeidimai nėra trunkamojo pobūdžio.
ATPK 35 straipsnio 1 dalis numato, jog administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teisės pažeidimui, – per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos. Administracinė nuobauda už šio kodekso dvyliktajame skirsnyje nurodytus pažeidimus, taip pat už 85, 185², 193², 209, 209¹, 209², 209³, 209⁴, 209⁵, 209⁶, 210, 214¹¹ straipsniuose numatytus pažeidimus gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo pažeidimo nustatymo dienos, jeigu nuo pažeidimo padarymo dienos iki jo nustatymo dienos nėra praėję daugiau kaip vieneri metai. Nagrinėjamu atveju S.M. jam inkriminuotas bei administracinio teisės pažeidimo protokole aprašytas veikas atliko 2008 m. birželio bei liepos mėn., tuo tarpu administracinio teisės pažeidimo protokolas jam buvo surašytas 2009 m. gegužės 6 d., o nutarimas skirti administracinę nuobaudą priimtas 2009 m. gegužės 14 d. (b. l. 5), t. y. jau pasibaigus ATPK 35 straipsnio 1 dalyje nustatytam terminui. Todėl, esant tokiai situacijai, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negalėjo būti pradėta, o pradėjus privalėjo būti nutraukta vadovaujantis ATPK 250 straipsnio 7 punktu (kai iki administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo pasibaigia šio kodekso 35 straipsnyje numatyti terminai).
Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog nėra pagrindų panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarimą, kuriuo S.M. administracinio teisės pažeidimo bylos teisena buvo nutraukta remiantis ATPK 250 straipsnio 7 punktu. Todėl administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos skundas atmetamas, o Panevėžio apygardos administracinio teismo 2009 m. birželio 15 d. nutarimas paliekamas galioti nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,
nutaria:
Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Panevėžio teritorinio padalinio apeliacinį skundą atmesti, o Panevėžio apygardos administracinio teismo 2009 m. birželio 15 d. nutarimą palikti galioti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.