Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rūta Poniškaitytė-Liatukė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. K. ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai valstybės įmonės „Turto bankas“, dėl buto dalies pripažinimo ieškovės senelės asmenine nuosavybe.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1.1. ieškovė S. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti, kad 1/2 dalis buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), yra I. E. Ž. asmeninė nuosavybė bei priteisti ieškovei iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

1.2. Ieškovė nurodo, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos tėvas A. P.; po tėvo mirties ieškovė pateikė pareiškimą notarui dėl palikimo priėmimo, tačiau jai buvo nurodyta, kad ieškovės tėvas buvo priėmęs palikimą po savo motinos (ieškovės senelės) I. E. Ž. mirties, bet jam nebuvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, nes I. E. Ž. 1/2 dalis buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo įgyta santuokoje su J. Ž. (mirusiu (duomenys neskelbtini)). Ieškovė nurodo tokias faktines aplinkybes, kuriomis remiantis prašo 1/2 buto dalį pripažinti ieškovės senelės asmenine nuosavybe: ieškovės senelė I. E. Ž. su sutuoktiniu J. Ž. nuo 1993 metų nebevedė bendro ūkio ir santuokinio gyvenimo, tačiau gyveno viename bute, adresu (duomenys neskelbtini), kuris lygiomis dalimis po 1/3 buto dalį priklausė ieškovės senelei I. E. Ž., J. Ž. bei ieškovės tėvui A. P.. Kadangi ieškovės senelė su sutuoktiniu nebevedė bendro ūkio, buvo nuspręsta parduoti butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), o gautus pinigus pasidalinti proporcingai turėtai nuosavybės daliai, t. y., po 1/3 dalį. Pardavus minėtą butą, 1997 m. kovo 4 d. ieškovės senelė I. E. Ž. ir ieškovės tėvas A. P. lygiomis dalimis po 1/2 dalį įgijo butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).

2. Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama valstybės įmonės „Turto bankas“, pateikė atsiliepimą, nurodydama, kad su ieškiniu iš esmės sutinka, tačiau nesutinka, kad i6 atsakovės turėtų būti priteistos bylinėjimosi išlaidos.

3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 24 d. nutartimi nutarta skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, atsižvelgus į tai, kad byloje nėra ginčo, bei gavus byloje dalyvaujančių asmenų rašytinius sutikimus dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 225 straipsnio 7 punktas, 235 straipsnio 4 dalis).

4. Ieškinys tenkinamas.

5. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė atsiliepime nurodė, jog ieškinį pripažįsta visiškai, kas reiškia, kad byloje nebeliko ginčo, teismas sprendime surašo sutrumpintus motyvus (CPK 268 straipsnio 5 dalis).

6. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnyje nustatyta, kad Civilinio kodekso trečiosios knygos „Šeimos teisė“ VI skyriaus „Sutuoktinių turto teisinis režimas“ antrojo skirsnio „Įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas“ normos taikomos nepaisant to, ar turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo (2001 m. liepos 1 d.), ar jam įsigaliojus. Tiek 1969 m. Santuokos ir šeimos kodekso (toliau – SŠK) 21 straipsnyje, tiek 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojusio CK 3.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas principas, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė. Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Įstatymuose (SŠK 22 straipsnis, CK 3.89 straipsnis) numatyta ir asmeninė sutuoktinių nuosavybė, tačiau kiekvienu atveju turto priklausymo asmeninės nuosavybės teise vienam iš sutuoktinių faktas turi būti įrodinėjamas paneigiant bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpciją. Toks faktas turi būti įrodinėjamas rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.89 straipsnio 2 dalis). Aplinkybės, nurodytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais (CPK 197 straipsnio 2 dalis). Jeigu byla teisme nagrinėjama įsigaliojus naujajam CK, turto priklausymas asmeninės nuosavybės teise nustatinėjamas ne pagal SŠK, o pagal CK trečiosios knygos „Šeimos teisė“ VI skyriaus „Sutuoktinių turto teisinis režimas“ antrojo skirsnio „Įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas“ normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-579/2002, 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-343/2006).

7. CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, jog bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. Pagal to paties straipsnio 2 dalį preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, jog turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Kilus ginčui dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris mano, kad šis turtas jam priklauso asmeninės nuosavybės teise, privalo paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją, jog santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, pateikęs atitinkamus rašytinius įrodymus, įstatymui leidžiant įrodinėti šį faktą ir liudytojų parrodomais, arba turi įrodyti, kad santuokos metu įgyto turto prigimtis ir pobūdis savaime įrodo, jog turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktą asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, sutuoktinio įgytas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn.

8. Teismas iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatė keturias nagrinėjamo ginčo dalykui aktualias faktines aplinkybes. Pirma, pagal į bylą pateiktą sutartį ieškovės senelė I. E. Ž. ir ieškovės tėvas A. P. 1997 m. kovo 4 d. notarinės sutarties pagrindu lygiomis dalimis nusipirko butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini); sutartyje nurodyta, kad I. E. Ž. ir A. P. už butą lygiomis dalimis (po 37 000,00 litų, kas atitinka 10 715,94 Eur) atsiskaitė visiškai. Antra, Nekilnojamojo turto registre 1/2 buto dalies savininke nurodyta I. E. Ž. ir 1/2 buto dalies savininku nurodytas A. P., įregistravimo pagrindas 1997 m. kovo 4 d. Pirkimo – pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). Trečia, remiantis ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, buto įsigijimo metu I. E. Ž. buvo susituokusi su J. Ž.. Ketvirta, pagal ieškovės rašytinius paaiškinimus, I. E. Ž. ir J. Ž. nuo 1993 m. faktiškai nevedė bendro ūkio ir negyveno santuokinio gyvenimo, o 1997 metais nusprendė gyventi atskirai, todėl pardavė butą, kuriame iki tol kartu gyveno, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kuris lygiomis dalimis po 1/3 buto dalį priklausė I. E. Ž., J. Ž. bei ieškovės tėvui A. P.; už pardavus minėtą butą gautus pinigus I. E. Ž. ir A. P. po 1/2 dalį nusipirko butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kuriame ieškovės senelės I. E. Ž. sutuoktinis J. Ž. niekada negyveno.

9. Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje esančių įrodymų visetą, daro išvadą, kad nors ieškovės senelė 1/2 buto dalį ir įgijo formaliai būdama santuokoje, tačiau nekilnojamasis turtas buvo įgytas išskirtinai už asmenines ieškovės senelės lėšas; buto pirkimo metu ieškovės senelė su J. Ž. santuokinio gyvenimo faktiškai nebegyveno ir bendro ūkio nebevedė; J. Ž. pretenzijų dėl buto / jo dalies įgijimo nuosavybės teise niekada nereiškė; teismui nėra pateikta duomenų, kad J. Ž. ieškovės senelės buto dalyje kada nors gyveno ar/ir rūpinosi ja kaip savo turtu (CPK 177 straipsnio 1-3 straipsniai, 185 straipsnis).

10. Taigi, byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina ieškovę paneigus CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją, jog jos senelės santuokos metu įgytas turtas buvo sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė bei leistinomis įrodinėjimo priemonėmis pagrindus faktą, kad 1/2 dalis buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), buvo ieškovės senelės I. E. Ž. asmeninė nuosavybė iki jos mirties (duomenys neskelbtini).

11. Atsižvelgiant į išdėstyta (plačiau žr. teismo sprendimo 6-10 punktus), teismas ieškinį tenkina ir pripažįsta, kad 1997 m. kovo 4 d. Pirkimo – pardavimo sutartimi įgytas nekilnojamasis turtas – 1/2 dalis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), buvo asmeninė I. E. Ž. nuosavybė iki jos mirties (duomenys neskelbtini) (CK 3.89 straipsnio 7 punktas, CPK 178 straipsnis).

12. Ieškovė S. K. taip pat prašo iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės „Turto bankas“, priteisti 1 870,00 Eur patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 920,00 Eur žyminis mokestis ir 950,00 Eur už advokato teisinę pagalbą.

13. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1 dalyje nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

14. Nagrinėjamu atveju nors ieškinys yra tenkintas, tačiau teismo procesas buvo pradėtas bei atitinkamai ieškovės bylinėjimosi išlaidos susidarė ne dėl atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės „Turto bankas“, kaltės, o dėl pačios ieškovės senelės (bei ieškovės kaip senelės turtinių teisių paveldėtojos) aplaidumo, kuomet senelė įstatymo nustatyta tvarka neišsprendė santuokos nutraukimo bei atitinkamai turto pasidalinimo klausimų. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad atsakovės veiksmai (neveikimas) neturėjo jokios įtakos šios civilinės bylos inicijavimui, teismas atmeta ieškovės prašymą priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės „Turto bankas“, ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 443 straipsnio 6 dalis).

15. Atsižvelgiant į tai, kad teismo procesas buvo pradėtas dėl ieškovės kaltės, iš ieškovės į valstybės biudžetą priteisiamos teismo patirtos 8,08 Eur pašto išlaidos dėl procesinių dokumentų įteikimo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 5 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškovės S. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškinį tenkinti.

Pripažinti, kad 1/2 dalis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), buvo I. E. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini)) asmeninė nuosavybė.

Priteisti į valstybės biudžetą iš ieškovės S. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) 8,08 Eur (aštuonis eurus ir 8 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (į. k. 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5662; teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, pateikiant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.