Kauno apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo D. N. (toliau – ir nuteistasis) gynėjo advokato Žygimanto Rutkausko (toliau – ir nuteistojo gynėjas) skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (toliau – ir Alytaus apylinkės teismas) 2023 m. lapkričio 17 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo gynėjo skundas dėl Lygtinio paleidimo komisijos Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjime (toliau – ir Komisija) 2023 m. spalio 16 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. D. N. nuteistas Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gegužės 5 d. nuosprendžiu, panaikinus Panevėžio apygardos teismo 2014 m. birželio 10 d. nuosprendį, nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 157 straipsnio 4 dalį, 259 straipsnio 1 dalį 5 metų laisvės atėmimo bausme.

2. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2021 m. spalio 7 d., bausmės pabaiga – 2024 m. rugpjūčio 28 d.

4. Nuteistasis, nesutikdamas su Komisijos nutarimu, apskundė jį Alytaus apylinkės teismui. Alytaus apylinkės teismas 2023 m. lapkričio 17 d. nutartimi atmetė nuteistojo gynėjo skundą, konstatavęs, jog nuteistasis dar neatitinka Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalyje nustatytos materialiosios lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos sąlygos – dar nepadarė akivaizdžios pažangos, mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką. Alytaus apylinkės teismas taip pat konstatavo, kad šiuo metu nėra pagrindo daryti išvadą, jog nuteistasis patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir esmingai pakeitė savo elgesį, kas leistų konstatuoti, jog lygtinai paleistam nuteistajam taikoma probacija pasieks savo tikslą, laisvėje jis integruosis į visuomenę, laikysis įstatymų ir nenusikals.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo D. N. gynėjo advokato Žygimanto Rutkausko skundas atmetamas.

7. Teismo vertinimu, tiek Komisija, tiek Alytaus apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, savo sprendimus argumentavo, aiškiai nurodė, kodėl šiuo metu nuteistajam taikomas lygtinis paleidimas nepasiektų savo tikslo. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad apylinkės teismas teisingai išaiškino BVK nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo institutą, ir įstatymo taikymo bei aiškinimo klaidų nepadarė. Daryti priešingas išvadas, nei padarė Komisija ir pirmosios instancijos teismas, aukštesnysis teismas neturi pagrindo.

8. BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą, lygtinai gali būti paleidžiami įstatyme numatytą bausmės dalį atlikę nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi.

9. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog D. N. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Tačiau įstatyme numatytos bausmės dalies atlikimas yra tik klausimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos svarstymo sąlyga, o ne savarankiškas lygtinio paleidimo pagrindas. BVK 82 straipsnio 1 dalyje yra aiškiai įtvirtinta, kokius kriterijus, be atliktos bausmės dalies, dar turi atitikti nuteistasis, kad galėtų būti paleistas lygtinai (žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga riziką mažinant, kai nustatyta rizika nepriskiriama žemai), tačiau šių kriterijų D. N. šiuo metu vis dar neatitinka – jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, kaip teisingai konstatavo apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje, pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos.

10. Pažymėtina, kad lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos yra specifinis teisės institutas, nes sprendžiant jo taikymo klausimą iš esmės yra prognozuojamas asmens elgesys ateityje – vertinama, ar būdamas laisvėje nuteistasis nepažeis įstatymų. Toks vertinimas yra nukreiptas į ateitį, o tokios prognozės negali būti padaromos jokiu kitu būdu, kaip tik atsižvelgiant į asmens elgesį praeityje ir jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes.

11. Įvertinus D. N. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais, kurie akcentuojami ir skunde, teismui nekyla. Komisijos nutarime nurodoma, kad nuteistasis mokosi 12 klasėje, užsiima individualia veikla, drausmine tvarka nebaustas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad paminėti faktai rodo D. N. elgesio pokyčius teigiama linkme, tačiau pažymi, kad tinkamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nėra vienintelis vertintinas kriterijus. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių visuma nėra pakankama daryti išvadai, kad D. N. gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą. Tinkamai elgtis, laikytis nustatytų draudimų ir taisyklių yra kiekvieno laisvės atėmimo bausmę atliekančio nuteistojo pareiga. Jei nuteistasis nesilaikytų vidaus tvarkos taisyklių, būtų perkeltas bausmę atlikti net į drausmės grupę, netektų turimų lengvatų ir pan., todėl tinkamas elgesys bausmės atlikimo metu yra naudingas pačiam nuteistajam, nes suteikia švelnesnių kalinimo sąlygų galimybes.

12. Nors su nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu susiję aspektai yra svarbūs vertinant lygtinio paleidimo taikymo galimybę, tačiau negali būti ignoruojami ir duomenys, atskleidžiantys nuteistojo asmenybės pavojingumą, požiūrį į padarytus nusikaltimus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, vien šios aplinkybės, vertinant jas visų nustatytų aplinkybių kontekste, nesudaro pagrindo nuteistajam D. N. taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Nors nuteistojo elgesyje, atliekant laisvės atėmimo bausmę, pastebima ir teigiamų aspektų, tačiau Socialinio tyrimo išvada bei kiti pateikti duomenys patvirtina, jog dar yra nemažai koreguotinų sričių.

13. Kad nuteistasis nedaro akivaizdžios pažangos mažindamas pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, patvirtina Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo resocializacijos skyriaus 2023 m. rugsėjo 18 d. socialinio tyrimo išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) išdėstyti duomenys, jam išskiriami kriminogeniniai veiksniai. Socialinio tyrimo išvadoje nuteistajam D. N. nustatyta eilė dinaminių kriminogeninių veiksnių: išsilavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti (neturi oficialios darbo patirties; neturi profesinės kvalifikacijos); gyvenimo stilius ir draugai (buvo įtakojamas grupės); mąstymas ir elgesys (sugebėjimas atpažinti problemas, negebėjimas tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių, empatijos stoka); nuostatos (vengė atlikti bausmę). Be to, nurodoma, kad kriminogeninis veiksnys „lėšų tvarkymas ir pajamos“ gali būti susijęs su nuteistojo nusikalstamu elgesiu, nes jis nuteistas už finansinio pobūdžio nusikalstamą veiką, siekiant materialinės naudos. Nuteistojo gyvenimo stiliaus ypatumai ir bendravimas su nusikalsti linkusiais asmenimis turėjo įtakos nusikalstamam elgesiui ir vertinamas kaip kriminogeninis veiksnys. Nuteistojo padaryto nusikaltimo pobūdis rodo, jog asmuo daugiau susitelkia į tiesioginį atlygį, linkęs rizikuoti, nepasimoko iš ankstesnio patyrimo. Nusikaltimų stiliuje vyrauja instrumentinės agresijos naudojimas, nuteistasis pripažįsta savo indėlį į padarytą nusikaltimą, tačiau linkęs jį kiek minimalizuoti. Pokalbyje linkęs nutylėti neigiamai charakterizuojančius faktus, yra selektyviai atviras. Kaip minėta, padaryto nusikaltimo motyvas – siekis pasipelnyti. Nuteistojo problemų analizė paviršutiniška, kai kurie sprendimai priimami, neatsižvelgiant į didelę riziką. Nuteistojo padaryto nusikaltimo pobūdis rodo, jog asmuo pasižymi empatijos stoka, pokalbio metu apie nusikaltimą kalba dalykiškai, nerodo atgailos, jam būdingas kritiškumo trūkumas dėl savo elgesio žalos aukai ir visuomenei. Socialinio tyrimo išvadoje teigiama, kad nuteistojo požiūris į visuotinai priimtinas elgesio taisykles bei vertybes yra susijęs su nusikalstamo elgesio raiška ir turi būti valdomas. Nuteistasis vengė atlikti bausmę, todėl nuostatos į visuomenę kiek sutrikę ir kai kurie sprendimai ir veiksmai sunkiai suderinami su bendražmogiškosiomis vertybėmis. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis nuteistojo atžvilgiu Panevėžio apygardos teismas 2017 m. gegužės 2 d. išdavė Europos arešto orderį, kuriame nurodė, jog D. N. pasislėpė nuo laisvės atėmimo bausmės vykdymo, todėl nuteistojo gynėjo skundo argumentas, kad nuteistasis nesislėpė nuo bausmės vykdymo atmestinas kaip nepagrįstas.

14. Taigi nors nuteistasis ir siekia įsitraukti į resocializacijos procesą, iš dalies vykdydamas jam sudarytą individualų socialinės reabilitacijos planą, mokydamasis, vykdydamas individualią veiklą, tačiau tai pakankamai reikšmingos įtakos riziką nusikalsti pakartotinai didinančių veiksnių mažinimui ar eliminavimui neturėjo ir pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos teigiamų pokyčių ženkliai neįtakojo, kadangi, kaip ir minėta, jam nustatomas vis dar reikšmingas galinčių būti pašalintais, kriminogeninių dinaminių veiksnių skaičius. Kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Pažymėtina, kad kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu nėra jokio objektyvaus pagrindo. Nuteistasis jam išskiriamus kriminogeninius veiksnius, siekdamas daryti akivaizdžią pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, savo kryptingu teigiamu elgesiu ir pastangomis gali bent iš dalies eliminuoti. O šiuo atveju esantis gana didelis dinaminių kriminogeninių veiksnių kiekis sudaro pagrįstą pagrindą manyti, kad nuteistasis deda per mažai pastangų mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, o jo pataisos procesas vis dar nėra baigtas.

15. Nors aplinkybės, susijusios su veikomis, už kurių padarymą D. N. šiuo metu atlieka bausmę, ankstesni teistumai, neatliktos bausmės dalis, negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau privaloma vertinti visumą aplinkybių, kas ir buvo padaryta, t. y. buvo įvertintas ne tik nuteistojo nusikalstamos veikos pobūdis ir pavojingumas, bet ir visi kiti nuteistąjį pataisos proceso metu charakterizuojantys duomenys. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu tai, kad pirmosios instancijos teismas įvertinęs aplinkybes, jog nuteistasis šiuo metu atlieka jam paskirtą 5 metų laisvės atėmimo bausmę už labai sunkaus ir nesunkaus nusikaltimų padarymą, anksčiau ne kartą teistas, kas neabejotinai atskleidžia netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių bei sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje, jo pažangą pataisos proceso metu, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą netaikyti nuteistojo atžvilgiu lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Į ankstesnę kriminalinę praeitį atsižvelgiama ir aprobuota „OASys“ metodika, vertinant nuteistojo pakartotinę nusikalstamo elgesio riziką, todėl nuteistojo teisės tokiu būdu skundžiama nutartimi nėra pažeidžiamos. Nuteistajam nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas, taikant „OASys“ metodiką, buvo atliekamas 2021 m. lapkričio 27 d., 2022 m. rugpjūčio 10 d., 2023 m. vasario 22 d. ir 2023 m. rugsėjo 18 d., ir kiekvieną kartą nuteistajam nustatyta vidutinė rizika. Nuteistojo padarytų nusikaltimų pobūdis ir pavojingumas, sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje ir jo pažangą pataisos proceso metu. Šios aplinkybės, įvertinus jas su kitomis anksčiau paminėtomis aplinkybėmis, leidžia abejoti tuo, kad paleidus nuteistąjį lygtinai iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, jis sugebės prisitaikyti prie bendrųjų visuomenėje priimtų elgesio normų ir jų laikytis lygtinio paleidimo laikotarpiu.

16. Teismas pažymi, kad laisvės atėmimo bausme taikomų suvaržymų ir ribojimų teigiamas poveikis nuteistojo elgesio korekcijai neturi kelti jokių abejonių, tačiau aptartos aplinkybės ir faktai kelia pagrįstas abejones dėl laisvės atėmimo bausme taikomų suvaržymų pakankamo ir ilgalaikio poveikio nuteistojo D. N. elgesio, mąstymo, požiūrio pokyčiams bei nuteistojo pasiruošimo laikytis įstatymų reikalavimų ir daugiau nebenusikalsti. Nors ir neabejotina, jog visais atvejais taikant asmeniui lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos siekiama jo tinkamos resocializacijos ir reintegracijos į visuomenę, tačiau toks sprendimas turi būti priimamas tik tinkamai įvertinus asmens, kurį ketinama paleisti į laisvę, asmenybę, jo elgesį laisvės atėmimo vietų įstaigoje bei jo elgesio korekciją, kuri turi sudaryti neabejotiną pagrindą manyti, jog išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nuteistojo neatliktos bausmės dalis, įvertinus aptartų aplinkybių kontekste, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti.

17. Analizuojamu atveju D. N. lygtinio paleidimo sąlygų neatitinka – jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vidutinė, taip pat nenustatyta akivaizdi pažanga, mažinant šią riziką, todėl tiek Komisija, tiek apylinkės teismas neturėjo pagrindo priimti sprendimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Aukštesniojo teismo nuomone, nuteistojo pataisos procesas vis dar tęstinas laisvės atėmimo vietų įstaigoje, įvertinant ankstesnį patyrimą bei įtvirtinant teigiamus socialinio elgesio išėjus į laisvę modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį. Teismo vertinimu, nuteistasis dar nepatyrė tokių suvaržymų, kurie leistų neabejotinai užtikrinti bausmės keliamus tikslus ir ypač teisingumo principo įgyvendinimą. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atmesdamas nuteistojo gynėjo skundą dėl Komisijos nutarimo netaikyti jam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Alytaus apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 17 d. nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu ir 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo D. N. gynėjo advokato Žygimanto Rutkausko skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2023 m. lapkričio 17 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.