- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-04-12
- Bylos Nr.
- I2-1885-816/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00150-2021-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Jovita Einikienė (pirm.), Violeta Petkevičienė, Eglė Žulytė-Janulionienė
- Pareiškėjas
- O. S.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministerija
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Violetos Petkevičienės ir Eglės Žulytės-Janulionienės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo O. S. (O. S.) skundą atsakovei Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas O. S. kreipėsi į teismą su patikslintu skundu, kuriame prašo panaikinti Lietuvos Respublikos generalinio konsulato Almatoje, Kazachstano Respublikoje 2021 m. sausio 5 d. sprendimą Nr. LTU-30-00000000000000000000174076 atsisakyti išduoti nacionalinę vizą pareiškėjui ir įpareigoti Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministeriją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą išduoti nacionalinę vizą. Taip pat skunde prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad ginčijamame sprendime aplinkybės buvo įvertintos neteisingai. Paaiškina, kad ketino atvykti į Lietuvą dirbti pagal darbo sutartį, sudarytą su uždarąja akcine bendrove (toliau – ir UAB) „(duomenys neskelbtini)“, kuri užsiima statybine veikla. Ketino dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ tinkuotoju. Pareiškėjas yra įgijęs 4 kategorijos tinkuotojo kvalifikaciją, yra dirbęs (duomenys neskelbtini). Pažymi, kad, pateikus visus būtinus dokumentus, Lietuvos Respublikos generalinio konsulato Almatoje, Kazachstano Respublikoje, (toliau – ir Konsulatas) darbuotojas su juo nesusisiekė, į Konsulatą nekvietė, klausimų neuždavė, aplinkybių nesiaiškino. Nebuvo nustatyta kitų pagrindų neišduoti vizos, išskyrus pagrindą, nurodytą Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – Įstatymas) 19 straipsnio 1 dalies 10 punkte. Pabrėžia, kad nebuvo apklaustas, jam nebuvo leista pateikti paaiškinimus Konsulate.
Žemesnės instancijos teismas
Teismui 2021 m. balandžio 2 d. pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose pareiškėjas pabrėžia, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaip įmonė buvo registruota mažiau nei 2 mėnesius, nuo 2019 m. spalio 4 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. statybinės veiklos nevykdė, todėl finansinės atskaitomybės dokumentų neteikė, be to, tarpininkai, kurie teikė dokumentus Konsulatui, suklydo nurodydami ne tą gatvės pavadinimą ir kontaktinio asmens vardą ir pavardę.
Atsiliepimas
Atsakovė Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija atsiliepimu į pareiškėjo skundą su juo nesutinka, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime nurodo, kad 2020 m. gruodžio 22 d. pareiškėjas Konsulatui pateikė prašymą išduoti Lietuvos Respublikos nacionalinę vizą. Konsulas, vertindamas pareiškėjo prašymą, nagrinėjo viešoje erdvėje prieinamą informaciją apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei Migracijos departamento turimą informaciją, ir nustatė aplinkybes, leidusias pagrįstai įtarti dėl pareiškėją kviečiančios įmonės faktinės veiklos ir dėl pareiškėjo realaus ketinimo nelegaliai būti vienoje iš ES šalių. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įregistruota 2019 m. spalio 4 d., tačiau finansinės atskaitomybės dokumentų nėra pateikusi; UAB „(duomenys neskelbtini)“ buveinė registruota (duomenys neskelbtini), direktorė – I. J., tačiau pareiškėjo prašyme išduoti nacionalinę vizą kviečiančio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ adresas nurodytas (duomenys neskelbtini), o kaip kontaktinis asmuo kviečiančioje įmonėje pareiškėjo nurodytas R. Š., adresas: (duomenys neskelbtini). EPIS sistemoje įmonės pateiktame tarpininkavimo rašte nurodyta, jog pareiškėjas vyksta į Lietuvą dirbti, nenurodytos jokios specialybės ir kvalifikacijos ar būsimos pareigos (darbo). Įmonė Juridinių asmenų registre (toliau – ir JAR) yra nurodžiusi itin daug veiklos rūšių: apsaugos sistemų paslaugų veikla, architektūros ir inžinerijos veikla bei su ja susijusios techninės konsultacijos, atliekų tvarkymas ir šalinimas, baldų gamyba, betono, cemento ir gipso dirbinių gamyba, buitinių aparatų ir prietaisų gamyba, drabužių, išskyrus kailinius drabužius, siuvimas, didmeninė prekyba, elektros įrangos remontas, keleivinis sausumos transportas, medicininės ir odontologinės praktikos veikla, teisinė veikla ir kita; įmonėje dirba tik 5 darbuotojai, jų atlyginimas siekia 76 Eur. Įmonė JAR kaip vieną iš veiklos sričių yra nurodžiusi laikinojo įdarbinimo agentūrų veiklą ir įdarbinimo agentūrų veiklą; įmonė yra tarpininkavusi dėl 4 nacionalinių vizų gavimo. Pažymi, kad pareiškėjas nepateikė duomenų apie įmonės vykdomus statybos darbus, kuriuos atlikti kviečiamas, viešos informacijos apie įmonės vykdomus statybos rangovų darbus nerasta.
Konsulas, įvertinęs pareiškėjo pateiktus dokumentus ir surinktą informaciją, padarė išvadą, jog įmonė nevykdo veiklos statybų srityje, o užsienietis nepagrindžia numatomo buvimo Lietuvoje tikslo ir sąlygų arba kyla pagrįstų abejonių dėl jo pareiškimų patikimumo, ir priėmė sprendimą Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 10 punkto pagrindu.
Teigia, kad konsulinis pareigūnas teisingai įvertino surinktus duomenis bei susiklosčiusią teisinę situaciją, nes pareigūnui svarstant pareiškėjo prašymą išduoti vizą kilo pagrįstos abejonės dėl jo deklaruoto vykimo į Lietuvą tikslo ir buvimo sąlygų, kad pareiškėjas ketina išvykti iš valstybių narių teritorijos iki vizos galiojimo laikotarpio pabaigos. Pažymi, kad nagrinėjamu atveju konsulinis pareigūnas turėjo teisę atsisakyti pareiškėjui išduoti vizą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Byloje ginčas kilo dėl Konsulato 2021 m. sausio 5 d. sprendimo Nr. LTU-30-00000000000000000000174076, kuriuo pareiškėjui atsisakyta išduoti nacionalinę vizą Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 10 punkto pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas Konsulatui 2020 m. gruodžio 22 d. pateikė prašymą išduoti Lietuvos Respublikos nacionalinę vizą, jame nurodė šiuos duomenis: vedęs (9 punktas); dabartinė profesinė veikla – bedarbis (19–20 punktas); pagrindinis kelionės tikslas – darbas (21 punktas); prašoma leisti vykti – daug kartų (24 punktas); numatoma atvykimo į Lietuvą data – 2021 m. sausio 5 d. (29 punktas); numatoma išvykimo iš Lietuvos data – 2022 m. sausio 4 d. (30 punktas), kviečiantis asmuo – UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) (32 punktas). Pareiškėjas kartu su prašymu išduoti vizą pateikė dokumentus (paso kopiją, su UAB „(duomenys neskrlbtini)“ sudarytą 2020 m. lapkričio 18 d. darbo sutartį, lėktuvų bilietų rezervaciją, kvalifikacijos pažymėjimą, kelionės draudimą, išrašą iš banko sąskaitos). Konsulas Sprendimu atsisakė išduoti nacionalinę vizą pareiškėjui vadovaudamasis Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 10 punktu, nes yra pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Europos Parlamento ir Tarybos 2009 m. liepos 13 d. reglamentas (EB) Nr. 810/2009, nustatantis Bendrijos vizų kodeksą (toliau – ir Vizų kodeksas), Įstatymas ir Vizos išdavimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1V-899/V-330, (toliau – ir Tvarkos aprašas) nuostatos.
Vizų kodekse nurodyti pagrindiniai prašymų gauti vizą nagrinėjimo kriterijai. Vienu pagrindinių kriterijų įvardyta tai, kad diplomatinė atstovybė ar konsulinė įstaiga prisiima visą atsakomybę vertindamos imigracijos pavojų. Prašymų išduoti vizą nagrinėjimo tikslas – nustatyti tuos pareiškėjus, kurie, remdamiesi su turizmu, verslo reikalais, mokslu, darbu ar šeimos lankymu susijusiomis priežastimis, siekia imigruoti į Šengeno valstybes nares ir jose įsikurti. Konsulatai įpareigoti įvertinti, ar prašymą išduoti vizą pateikiantis asmuo neteisėtai imigruos į valstybių narių teritoriją (t. y. prašymą išduoti vizą pateikiantis asmuo, siekdamas neteisėtai ilgam laikui įsikurti valstybių narių teritorijoje, kaip kelionės tikslą nurodo turistinę kelionę, verslo reikalus, studijas ar pan.), atsižvelgti į vietos sąlygas ir aplinkybes, taip pat į bendrą padėtį gyvenamosios vietos šalyje (pvz., politiškai nestabilios vietovės, aukštas nedarbo lygis, plačiai paplitęs skurdas) prašymą pateikiančio asmens socialinės ir ekonominės padėties stabilumui. Kiekvienu atveju stabilumo lygis priklauso nuo tam tikrų veiksnių: šeimos ir kitų asmeninių ryšių gyvenamosios vietos šalyje, šeimos ar kitų asmeninių ryšių valstybėse narėse, šeiminės padėties, su darbu susijusios padėties (atlyginimo dydžio), socialinio statuso gyvenamosios vietos šalyje. Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog, siekiant nustatyti pareiškėjo kelionės tikslą, jei kyla abejonių dėl pateiktų ir patvirtintų dokumentų autentiškumo, įskaitant abejonę dėl jų turinio teisingumo arba pokalbio metu gautos informacijos patikimumo, diplomatinė atstovybė ar konsulinė įstaiga vizos neišduoda.
Europos Komisijos 2010 m. kovo 19 d. sprendimu Nr. K(2010)1620 galutinis patvirtintas Prašymų išduoti vizą tvarkymo ir išduotų vizų keitimo vadovas (toliau – ir Vadovas), jame konsuliniams pareigūnams išaiškinta tvarka dėl pateikiamų dokumentų vizoms į Šengeno zonos valstybes gauti formos, turinio ir pan. Vadove pažymėta, kad patvirtinamaisiais dokumentais dėl kelionės tikslo verslo reikalais turėtų būti įrodyta: a) numatomos kelionės tikslas; b) apgyvendinimo įrodymas arba įrodymas, kad turima pakankamai lėšų asmens apgyvendinimo išlaidoms padengti; c) kad asmuo turi pakankamai pragyvenimo lėšų tiek numatomo buvimo laikotarpio trukmei, tiek grįžimui į savo kilmės ar gyvenamosios vietos šalį, arba gali teisėtai gauti tokių lėšų; d) informacija, pagal kurią galima įvertinti, ar prašymą išduoti vizą pateikiantis asmuo ketina išvykti iš valstybių teritorijos iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos (6.2 punktas). Vadovo 6.2.1 papunktyje nustatyta, kad vertinimas, ar prašymą išduoti vizą pateikiantis asmuo ketina iš valstybės narių teritorijos išvykti iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos, iš esmės priklauso nuo to asmens socialinės ir ekonominės padėties jo gyvenamosios vietos šalyje, t. y. su darbu, finansine padėtimi, šeimos ryšiais susijusio stabilumo. Pagal šį vertinimą nustatomas migracijos pavojus. Tokiais dokumentais laikoma: atgalinis bilietas arba užsakymo patvirtinimas, finansines lėšas gyvenamosios vietos šalyje patvirtinantis dokumentas (pateikiant nesenas banko pažymas, kuriose parodytas lėšų judėjimas mažiausiai tris paskutinius mėnesius), įdarbinimą patvirtinantis dokumentas (darbo sutartis, darbo pažymėjimas, banko pažymos, socialinio draudimo įmokų mokėjimo įrodymas), nekilnojamojo turto nuosavybę patvirtinantis dokumentas, integravimąsi gyvenamosios vietos šalyje patvirtinantis dokumentas: giminystės ryšiai, profesinė padėtis. Pagal Vadovo 6.2.2 papunktį, pragyvenimo lėšų įrodymas gali būti: nesenos banko pažymos, kuriose parodytas lėšų judėjimas per tam tikrą laiką (mažiausiai per tris paskutinius mėnesius), kreditinė kortelė ir kreditinės kortelės sąskaitos išrašas, grynieji pinigai konvertuojama valiuta, kelionės čekiai, algalapiai, darbo pažymėjimas. Vadovo 7.5 papunktyje nurodoma, kokie pareigūno veiksmai turi būti atlikti tikrinant pareiškėjo numatomo buvimo tikslą ir buvimo sąlygas. Konsulatas privalo patikrinti numatomo buvimo tikslą ir teisėtumą, taip pat prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens numatomo buvimo tikslo ir jo teisėtumo pagrindimą.
Iš ginčijamo sprendimo matyti, kad sprendimas atsisakyti pareiškėjui išduoti nacionalinę vizą priimtas kilus rimtam pagrindui manyti, kad jis gali kelti nelegalios migracijos grėsmę (Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Nagrinėjant pareiškėjo prašymą išduoti nacionalinę vizą, buvo nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buveinė registruota (duomenys neskelbtini), o pareiškėjo prašyme išduoti nacionalinę vizą kviečiančio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ adresas nurodytas (duomenys neskelbtini). Be to, nors pareiškėjas kaip kontaktinį asmenį kviečiančioje įmonėje nurodė R. Š., tačiau 2020 m. lapkričio 18 d. darbo sutartis patvirtina, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė – I. J.. Pažymėtina, kad pareiškėjas prašyme nenurodė specialybės ir kvalifikacijos ar būsimų pareigų, kurias jis eis UAB „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įregistruota 2019 m. spalio 4 d., tačiau nevykdo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.66 straipsnio 4 dalyje nustatytos prievolės, t. y. JAR tvarkytojui nėra pateikusi 2019 m. finansinės atskaitomybės ataskaitų. Be to, nustatyta, kad įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirba 5 darbuotojai, nors bendrovė Juridinių asmenų registre nurodžiusi nemažai veiklos rūšių.
Pareiškėjas pateikė teismui rašytinius įrodymus, prie kurių pridėjo UAB „duomenys neskelbtini)“ paaiškinimus. Įmonė, be kita ko, nurodė, kad daugelis įmonių JAR nurodo kuo daugiau veiklos rūšių, kuriomis ateityje galima užsiimti, kad nereikėtų papildomai iš naujo tvarkyti dokumentų. Neturėdama savų statybos darbuotojų, įmonė samdė subrangovus. Įmonė atliko administracinį darbą, kuris nereikalavo didelių darbo sąnaudų, todėl vidutinė alga buvo atitinkama. Paaiškino, kad, kai įmonė užregistravo darbo vietas, į ją kreipėsi (duomenys neskelbtini) piliečiai, vienas iš jų buvo ir pareiškėjas. Įmonė nutarė juos priimti į darbą, kadangi atitiko nustatytus reikalavimus darbuotojams. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodė, kad pareiškėjo atvykimo į Lietuvą tikslas yra darbas statybos srityje Lietuvos objektuose. Pažymi, kad nuo 2021 m. kovo mėn. įmonėje įdarbinti du ukrainiečiai.
Teismo manymu, Konsulato nustatytos faktinės aplinkybės sudarė pagrindą abejoti, kad tikrieji pareiškėjo kelionės į Lietuvą tikslai gali būti kitokie, nei nurodyti prašyme išduoti vizą. Pareiškėjui nepateikus patikimų ir objektyvių įrodymų apie buvimo Lietuvoje tikslą, sąlygas, turimas pragyvenimo lėšas buvimo Lietuvoje laikotarpiu, Konsulatas, atsižvelgęs į prieštaringą planuojamą darbo vietą suteikiančios įmonės viešai nurodomą ir pareiškėjo pateiktą informaciją, neviršydamas savo diskrecijos ribų, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą neišduoti pareiškėjui vizos.
Pareiškėja skunde nurodo, kad atsakovo sprendimas nemotyvuotas. Pagal Vizų kodekso 32 straipsnio 2 dalį asmuo apie sprendimą neišduoti vizos yra informuojamas naudojant Vizų kodekso VI priede nustatytą standartinę formą, kurioje aiškiai įtvirtinti ir pažymimi konkretūs kiekvienam atvejui atsisakymo pagrindai, kuriuos detalizuoja ambasados ar konsulato rašytinės pastabos, komentarai ir motyvai informacinėje sistemoje.
Nagrinėjamu atveju skundžiamą sprendimą priėmė kompetentingas subjektas, jį priimant nebuvo pažeistos pagrindinės procedūros, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Kaip minėta, pareiškėjo pateikta informacija ir dokumentai bei Konsulato surinkta informacija buvo prieštaringi. Vizų kodekse 32 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad vizą atsisakoma išduoti, jei egzistuoja viena iš šio straipsnio 1 dalies a punkte išvardintų sąlygų arba jei kyla pagrįstų abejonių dėl vienos iš tos dalies b punkte išvardintų aplinkybių. Būtent užsienietis, siekiantis gauti vizą, turi pateikti visus dokumentus, kurie patvirtintų atitiktį vizai gauti keliamiems reikalavimams arba nebuvimą pagrindų, sudarančių pagrindą atsisakyti išduoti vizą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra nurodęs, kad vien pareiškėjo dokumentų pateikimas nenulemia vizos gavimo, kadangi turi būti vertinamos visos su vizos prašančiu asmeniu susijusios aplinkybės, o dėl vizų išdavimo sprendžiantis tarnautojas neturi pareigos reikalauti papildomus dokumentų ar paaiškinimų, patvirtinančių prašyme išduoti vizą nurodytus duomenis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. birželio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-822-184/2014). Teismas daro išvadą, kad buvo priimtas teisėtas ir pagrįstas sprendimas atsisakyti išduoti pareiškėjui nacionalinę vizą, jo panaikinti nėra pagrindo.
Pripažinus, kad ginčijamas sprendimas atsisakyti išduoti vizą yra teisėtas ir pagrįstas, nėra teisinio pagrindo įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus dėl vizos išdavimo. Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 140 straipsniu,
nusprendžia:
atmesti pareiškėjo O. S. (O. S.) skundą kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 (keturiolika) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Jovita Einikienė Violeta Petkevičienė Eglė Žulytė-Janulionienė