Kauno apylinkės teismo sprendimas

2017-03-28 · Civilinė byla Nr. 2-1641-748/2017

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-03-28
Bylos Nr.
2-1641-748/2017
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-08225-2016-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Snieguolė Vilutienė
Ieškovas
R. G.
Atsakovas
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
Trečiasis asmuo
Lietuvos Respublikos įgalioto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, V. K., G. G., D. Ž., M. P., G. P., D. P., Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
Advokatai
Eglė Grucytė
Civilinė byla Nr. 2-1641-748/2017Teisminio proceso Nr. 2-69-3-08225-2016-6Procesinio sprendimo kategorijos: (S)
2.4.2.3; 2.4.2.5; 3.1.7.9; 3.2.4.4; 3.2.6.1. (N)KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. kovo 28 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo teisėja Snieguolė Vilutienė,sekretoriaujant Ievai Mikalauskaitei,

dalyvaujant ieškovui R. G., jo atstovei advokatei Eglei Grucytei, atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir trečiojo asmens Lietuvos Respublikos įgalioto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei A. B., trečiajam asmeniui V. K.,

nedalyvaujant tretiesiems asmenims G. G., D. Ž., M. P., G. P., D. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. G. patikslintą ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir tretiesiems asmenims Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, V. K., G. G., D. Ž., M. P., G. P., D. P. dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas prašė įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos sudaryti su ieškovu 375 kv. m žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį, įteisinančią 1996-12-16 jo išpirktą žemės sklypą, ir priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas patikslintame ieškinyje nurodė, kad 1996-10-03 UAB „Architektų pastogė“ parengė 5877 kv. m žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), planą, kuris 1996-11-14 buvo suderintas su visomis institucijomis ir įregistruotas VĮVŽ Kauno regioniniame Kadastro ir geodezijos centre. Šiame plane jam buvo skirtas bei pažymėtas 1947 kv. m ploto namų valdos žemės sklypas. Už jam skirtą žemės sklypo dalį 1996-12-16 jis sumokėjo 67,15 Lt investiciniais čekiais. Valstybinio žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis Nr. RK-8937 buvo sudaryta 2014-10-08 ir jam parduota tik 0,1572 ha ploto žemės sklypas už 46,10 Lt, kurie užskaityti iš 1996-12-16 sumokėtų piniginių lėšų. Likusi 375 kv. m ploto žemės sklypo dalis jam nebuvo parduota ir nebuvo grąžinta likusi dalis 21,05 Lt piniginių lėšų. Ieškovo nuomone, jis yra apmokėjęs ir už 375 kv. m ploto likusią žemės sklypo dalį, kuri niekam nėra parduota, nes jo sumokėti pinigai investiciniais čekiais yra užskaityti, o toks investicinių čekių užskaitymas buvo galimas tik iki 1998-12-31. Jam 2014 m. papildomai mokėti už žemės pirkimą nereikėjo. Ieškovas mano, kad 2013-04-10 įsakymu Nr. A-1098 patvirtintas detalusis planas neatitinka įstatymo keliamų reikalavimų, nes nebuvo laikomasi procedūros rengiant žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), detalųjį planą, ir tai daro šį planą negaliojančiu. Ieškovas teigė, kad jis visą laiką naudojosi 1947 kv. m žemės sklypo dalimi, dėl to niekas pretenzijų nereiškė ir 1947 kv. m žemės sklypas jam buvo suteiktas teisėtai. Jis išreiškė valią pirkti šį žemės sklypą, Kauno miesto valdyba prašymą priėmė, paskaičiavo žemės sklypo kainą, parengė potvarkius, parengė žemės sklypo planą ir kitus individualius aktus. Buvo pasiekta sutarta šalių valia, bet kita sandorio šalis atsisako įforminti sandorį (t.1, b.l. 39-43).

Teismo posėdyje ieškovas palaikė ieškinį, prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad 1996 m. sudarant planą jam paskirtas 19 arų sklypas ir jis faktiškai naudojosi 19 arų sklypu, tačiau ar jam buvo šis žemės sklypas paskirtas administraciniu aktu, nežino. Kai buvo daromas kitas planas, jam liepė pasirašyti ant tuščio lapo. Jis tik vėliau sužinojo, kad buvo sumažintas jam skirtas žemės sklypas iki 15 arų.

Šalies argumentai

Ieškovo atstovė paaiškino, kad 1996 m. padarius planą, juo, kaip vėlesniu aktu, buvo panaikintas ankstesnis aktas - 1993m. Alšėnų apylinkės viršaičio potvarkis Nr.28p. Jos nuomone, Lietuvos Respublika be pagrindo praturtėjo, nes Nacionalinė žemės tarnyba paėmė ieškovo pinigines lėšas, bet žemės atitinkamai neskyrė.

Atsiliepimas

Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė 2016-07-04 atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka tokiais motyvais: 1996-10-03 UAB „Architektų pastogė“ 5877 kv. m žemės sklypo planas buvo parengtas prie dviejų gyvenamųjų namų – (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), dėl to 2004-12-09 Kauno apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento Kauno žemėtvarkos skyrius kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentą su prašymu suformuoti du atskirus žemės sklypus prie gyvenamųjų namų. Apie žemės sklypo (duomenys neskelbtini) padalijimo detaliojo plano parengimo būtinumą gyvenamųjų namų savininkai buvo informuoti. Dar 1993-09-20 potvarkiu Nr.28p ieškovui buvo nustatyta 1572 kv. m žemės sklypo dalis. Žemės sklype (duomenys neskelbtini), pastatus bendrosios nuosavybės teise valdo R. P., V. K., D. Ž. ir ieškovas. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-04-10 įsakymu Nr.A-1098 patvirtintas prilyginamasis detalusis planas, kuriuo suformuotas 0,3105 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), prie nuosavybės teise priklausančių pastatų. Žemės sklypas suformuotas ir užregistruotas VĮ Registrų centro duomenų banke. Nuosavybės teisės į žemės sklypą priklauso atitinkamomis dalimis R. P., R. G., G. G. ir Lietuvos Respublikai. Žemės sklypas prie gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), nesuformuotas. Kauno miesto skyriaus vedėjo 2014-05-15 įsakymu Nr. 8VĮ-(14.8.2)-1100 nustatytos žemės sklypo dalys bendraturčiams ir R. G. nustatyta 1572/3105 žemės sklypo dalis. Lietuvos Respublikai priklausančią 0,0620 ha žemės sklypo dalį turi teisę privatizuoti V. K.. Su ieškovu buvo sudaryta 2014-10-08 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis, kuria ieškovui parduota žemės sklypo dalis 1572 kv. m iš bendro ploto 3105 kv.m. Detalusis žemės sklypo (duomenys neskelbtini), planas yra galiojantis, nustatyta tvarka nebuvo užginčytas. Su suformuoto žemės sklypo ribomis sutiko visi bendrasavininkai, taip pat ir ieškovas, yra jų parašai. Yra ieškovo pasirašytas sutikimas, kad žemės sklypo dalys būtų nustatytos pagal Alšėnų apylinkės viršaičio 1993-09-20 potvarkį Nr. 28p. (t.1, b.l. 98-104).

Teismo posėdyje atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir trečiojo asmens Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atstovė paaiškino, kad ieškovo sumokėti investiciniai čekiai buvo užskaityti kaip avansas. Jų grąžinti nėra galimybės, nuo 1998-12-31 yra beverčiai. Žemės pirkimo-pardavimo ieškovui procesas užtruko, nes tik 2013 m. buvo suformuotas žemės sklypas (duomenys neskelbtini).

Šalies argumentai

Trečiasis asmuo V. K. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Ji paaiškino, kad ieškovas buvo pasikvietęs du žmones, kurie padarė planą dviejų žemės sklypų: (duomenys neskelbtini). Toks planas, jos nuomone, negalioja. Jai priklauso išsipirkti 6 arų dydžio sklypo dalis, tačiau kol vyksta ginčas negali sudaryti pirkimo-pardavimo sutarties. Jeigu ieškovui būtų patenkintas ieškinys, jai nebeliktų laisvos žemės prie namų.

Trečiasis asmuo G. G. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant (t.1, b.l. 185).

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo D. Ž. pateikė prašymą, kuriame nurodė neturintis suinteresuotumo byloje, į teismo posėdį neatvyko, prašė nagrinėti bylą jam nedalyvaujant (t.1, b. l. 187).

Trečiasis asmuo R. P. (mirė 2016-08-26) atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Tretieji asmenys G. P., D. P. (mirusio trečiojo asmens R. P. teisių perėmėjai) atsiliepimų į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Šalių paaiškinimais nustatyta ir byloje nėra ginčo, kad žemės sklype (duomenys neskelbtini), esančius pastatus bendrosios dalinės nuosavybės teise dalimis valdo R. P. (jos teisių perėmėjai), V. K., D. Ž. ir ieškovas.

Iš rašytinių įrodymų matyti, kad sprendžiant naudojamų statiniams eksploatuoti žemės sklypų priskyrimo klausimus, 1993-09-20 Kauno rajono Alšėnų apylinkės viršaičio potvarkiu Nr. 28p „Dėl esamų valdų žemės sklypų plotų tvirtinimo“ ieškovui buvo nustatyta 1572 kv. m ploto namų valdos žemės sklypo dalis (t.1, b. l. 67, 107).

1996-10-03 UAB „Architektų pastogė“ parengė 5877 kv. m žemės sklypo planą, iš kurio matyti, kad planas yra parengtas prie dviejų gyvenamųjų namų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kurie plane dviejose vietose yra pažymėti topografiniu ženklu MG; plane nurodyta naudojimosi žemės sklypu tvarka 5 naudotojams (t.1, b. l. 33).

Iš Pranešimo apie nurašymą iš nebalansinės sąskaitos Nr. I-4337 matyti, kad 1996-12-06 iš ieškovui priklausančios nebalansinės sąskaitos nurašyta Kauno rajono žemėtvarkos tarnybai už žemę 67,15 Lt į sąskaitą Nr. 709801 (t.1, b. l. 16). Už kokią žemę buvo apmokėta 67,15 Lt suma, duomenų teismui nėra pateikta, parduodamos žemės kainos nustatymo ir mokėtinos sumos paskaičiavimo dokumentai teismui nepateikti.

2004-12-08 raštu Nr. 02-03-2305 Kauno apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento Kauno žemėtvarkos skyrius kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentą, informuodamas, kad UAB „Architektų pastogė“ 1996-10-03 suformavo vieną žemės sklypą prie dviejų gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) (buv. (duomenys neskelbtini)), ir prašė suformuoti atskirus žemės sklypus prie gyvenamųjų namų (t.1, b. l. 68).

2013-04-10 Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius įsakymu Nr.A-1098 „Dėl žemės sklypo prie pastatų (duomenys neskelbtini), plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, tvirtinimo“, patvirtino prilyginamąjį detalųjį planą, kuriuo suformavo 0,3105 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), prie nuosavybės teise priklausančių pastatų (t.1, b. l. 70, 71).

2013-05-20 UAB „Inventora“ matininko M. M. parengtame 3105 kv. m ploto žemės sklypo plane nurodyta, kad jis parengtas prie namo (duomenys neskelbtini), prilygintas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui. Šiame plane yra žemės savininkų (naudotojų), tarp jų ir ieškovo, parašai (t.1, b. l. 71).

Žemės sklypas (registro Nr. 44/1626252, unikalus Nr. 4400-2724-9354), esantis adresu (duomenys neskelbtini), plotas 0,3105 ha, suformuotas kaip naujas daiktas ir 2013-08-09 užregistruotas VĮ Registrų centro duomenų banke Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo 2013-08-06 sprendimo Nr. 8SK-(14.8.110.)-434 pagrindu pagal UAB „Inventora“ atliktus kadastrinius matavimus (t.1, b. l. 13-15).

2014-05-15 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjo įsakymu Nr. 8VĮ-(14.8.2)-435 „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjo 2013-10-30 įsakymo Nr. 8VĮ-(14.8.2)-923 pakeitimo (Kauno m.)“ nustatytos žemės sklypo dalys bendraturčiams. Ieškovui nustatyta 0,1572 ha žemės sklypo dalis (t.1, b. l. 73). VĮ Registrų centro duomenimis 0,3105 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso ieškovui ir tretiesiems asmenims atitinkamomis dalimis: R. P. – 543/3105 dalis, R. G. – 1572/3105 dalis, G. G. – 370/3105 dalis ir Lietuvos Respublikai – 620/3105 dalis (t.1, b. l. 13-15).

2014-05-22 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriui buvo pateiktas ieškovo ir kitų žemės sklypo naudotojų pasirašytas „Sutikimas dėl 2014-05-15 Nr. 8VĮ-(14.8.2.)-435“, iš kurio matyti, kad ieškovas išreiškė savo valią, jog žemės sklypo (duomenys neskelbtini), dalys būtų nustatytos pagal 2014-05-15 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjo įsakymą Nr. 8VĮ-(14.8.2)-435. Ieškovui šiuo įsakymu buvo nustatyta 0,1572 ha žemės sklypo dalis (t.1, b. l. 72, 73).

2014-10-08 valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutartimi ieškovui parduota žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) dalis 1572 kv. m iš bendro ploto 3105 kv. m (t.1, b. l. 75-76, 77). Už perkamą žemę buvo sumokėta 46,10 Lt valstybės vienkartinėmis išmokomis, sumokėtomis į Kauno rajono valdybos sąskaitą Nr. 709801 pagal 1996-12-06 pranešimą (t.1, b. l. 18, 74).

Ieškovas eilę kartų kreipėsi į atsakovą su skundais ir prašymais parduoti 375 kv. m žemės sklypo dalį arba grąžinti jo sumokėtus investiciniais čekiais 21,05 Lt pinigus, tačiau jo skundai ir prašymai nebuvo tenkinami. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2015-03-17 raštas Nr. 8SD-1417-(14.8.94.), 2015-06-17 raštas Nr. 8SD-3546-(14.8.94.), 2015-08-24 raštas Nr. 8SD-4574-(14.8.94.), 2015-09-14 raštas Nr. 8SD-4913-(14.8.94), 2015-11-24 raštas Nr. 8SD-6350-(14.8.94.), 2016-01-15 raštas Nr. 1SS-159-(8.5.) patvirtina, kad ieškovo prašymai ir skundai buvo atmetami tais pačiais motyvais ir argumentais, kuriais atsakovas remiasi ir šioje nagrinėjamoje byloje ( t. 1, b. l. 12, 19, 20-21, 78-79, 80, 81-82, 83-84, 85-86, 118-119, 120, 121-122, 123-124, 125-126).

Ieškovas 2015-03-23 kreipėsi į atsakovą su skundu, prašydamas panaikinti padalinio - Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus 2015-03-17 rašte Nr. 8SD-1417-(14.8.94.) priimtą sprendimą neparduoti jam 375 kv. m išpirktos sklypo dalies (t.1, b. l. 22). Atsakovas (centrinės institucijos vadovas) 2015-04-27 raštu Nr. 1SS-951-18.5 informavo ieškovą, kad žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta vadovaujantis teisės aktų nuostatomis, reglamentuojančiomis naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų perleidimą, netenkino skundo (t.1, b. l. 23-26).

Ieškinys atmestinas.

Žemės reformos ir žemės privatizavimo tvarką reglamentuoja Žemės reformos įstatymas (toliau – ŽRĮ). Vienas iš būdų, kaip asmenys gali įgyti nuosavybėn valstybinę žemę, yra jos pardavimas (ŽRĮ 5 straipsnio 3 punktas). Valstybinė žemė parduodama Vyriausybės nustatyta tvarka (ŽRĮ 8 straipsnio 7 dalis).

Asmenims prie nuosavybės teise priklausančių pastatų ir statinių parduodami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytų ploto ir ribų žemės sklypai (ŽRĮ 9 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos" (toliau - Nutarimas) patvirtintos Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklės (toliau - Taisyklės) nustato, kad nuosavybės teise priklausančių statinių ir įrenginių eksploatavimui parduodami ir išnuomojami žemės sklypai, kurie suformuoti pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka parengtus ir patvirtintus detaliuosius planus, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo nustatyta tvarka parengtus ir patvirtintus žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus arba Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo nustatyta tvarka parengtus ir patvirtintus žemės valdos projektus, ir yra naudojami šiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti (Taisyklių 3 punktas 1 dalis, Nutarimo 2.2 ir 2.4 punktai). Taisyklių 2.3 punktas nustato, kad asmenys gali įsigyti nuosavybėn <...> žemės sklypus, <...> už kuriuos iki Lietuvos Respublikos žemės įstatymo pakeitimo įstatymo (Žin., 2004, Nr. 28-868) įsigaliojimo dienos (2004 m. vasario 21 d.) įmokėtos įmokos valstybės vienkartinėmis išmokomis ar pinigais. Jeigu gyvenamasis namas ar kitos paskirties statinys arba įrenginys (statiniai arba įrenginiai), įregistruotas Nekilnojamojo turto registre atskiru objektu (pagrindiniu daiktu), kuriam eksploatuoti suformuojamas atskiras žemės sklypas, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso keliems asmenims (bendraturčiams), žemės sklypas gyvenamojo namo ar kito statinio arba įrenginio bendraturčiams parduodamas bendrosios dalinės nuosavybės teise. Tokiu atveju mokėjimo suma bendraturčiams paskirstoma proporcingai kiekvieno jų perkamai žemės sklypo daliai. Kiekvieno gyvenamojo namo ar kito statinio arba įrenginio bendraturčio perkama žemės sklypo dalis bendrojoje nuosavybėje nustatoma atsižvelgiant į kiekvienam bendraturčiui priklausančią gyvenamojo namo ar kito statinio arba įrenginio dalį, į kurią neįskaitomos gyvenamojo namo ar kito statinio (pagrindinio daikto) priklausinių bendraturčių nuosavybės teise turimos dalys (Taisyklių 7 punktas). Taisyklių 8 punktas nustato, kad tuo atveju, kai pagal teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą keliems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ar įrenginiams, Nekilnojamojo turto registre įregistruotiems atskirais objektais (pagrindiniais daiktais), eksploatuoti suformuotas vienas valstybinės žemės sklypas, kiekvieno statinio ar įrenginio savininkui, o jeigu statinys ar įrenginys priklauso keliems asmenims, – statinio ar įrenginio bendraturčiams parduodama žemės sklypo dalis, reikalinga šiam atskiram statiniui ar įrenginiui (pagrindiniam daiktui) su priklausiniais (jeigu jų yra) eksploatuoti.

Pagal Žemės reformos įstatymo 17 straipsnį ir 128 straipsnio 1 dalį, prašymus pirkti valstybinę žemę nagrinėja ir sprendimus priima Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, o šios institucijos sprendimus dėl valstybinės žemės įsigijimo asmenys gali apskųsti teismui.

Iš Kauno apygardos administracinio teismo 2016-02-08 nutarties administracinėje byloje Nr.I-2460-422/2016 matyti, kad ieškovas buvo kreipęsis su skundu, kuriuo prašė panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus 2015-11-24 raštą Nr. 8SD-6350-(14.8.94) ir įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos sudaryti su juo 375 kv. m žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį arba įpareigoti grąžinti vienkartinėmis išmokomis sumokėtus 21,05 Lt, tačiau šį skundą buvo atsisakyta priimti, nurodyta, kad ginčas yra civilinio teisinio pobūdžio ir nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme. Teismui nėra pateikta duomenų, kad ieškovas apskundė teismui atsakovo (jos vadovo ir padalinių) priimtus sprendimus, kuriais buvo netenkintas prašymas parduoti jam 375 kv. m žemės (duomenys neskelbtini), ir kad teisme jo skundas būtų buvęs išnagrinėtas. Taip pat teismui nepateikti įrodymai, kad būtų pripažintas negaliojančiu 2013-05-20 UAB „Inventora“ matininko M. M .parengtas 3105 kv. m ploto žemės sklypo planas, prilygintas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, kuriuo remiantis buvo žemės sklypas suformuotas kaip naujas daiktas ir 2013-08-09 užregistruotas VĮ Registrų centro duomenų banke. Šiuo ieškiniu taip pat nėra skundžiamas atsakovo priimtas sprendimas neparduoti ieškovui 375 kv. m žemės (duomenys neskelbtini). Tokiu atveju vertinama, kad įstatymu įgaliotos institucijos, priimančios sprendimus dėl valstybinės žemės įsigijimo - Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos - sprendimas neparduoti ieškovui 375 kv. m sklypo dalies (duomenys neskelbtini), yra galiojantis.

Ieškovas teigė, jog jam priklausanti 1947 kv. m ploto žemės sklypo dalis buvo paskaičiuota pagal 1996-10-03 UAB „Architektų pastogė“ parengtą 5877 kv. m žemės sklypo planą, jis už šią sklypo dalį apmokėjo 67,15 Lt investiciniais čekiais ir šiuo pagrindu prašė įpareigoti sudaryti 375 kv. m žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį.

Nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės patvirtina, kad 1996-10-03 UAB „Architektų pastogė“ parengus 5877 kv. m žemės sklypo planą, galutinai žemės sklypas pagal šį planą nebuvo suformuotas ir nebuvo įregistruotas kaip nekilnojamojo turto objektas, kadangi planas buvo parengtas žemės sklypui prie dviejų gyvenamųjų namų – (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Rašytiniai įrodymai patvirtina, kad nėra tokio žemės sklypo ploto 5877 kv. m nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), o šiuo adresu yra tik 3105 kv. m ploto žemės sklypas. Tik 2013-05-20 pagal UAB „Inventora“ matininko M. M. parengtą 3105 kv. m ploto žemės sklypo planą žemės sklypas (duomenys neskelbtini), buvo suformuotas kaip naujas daiktas ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre.

Ieškovas pasirašė 2013-05-20 UAB „Inventora“ matininko M. M. parengtame plane ir sutiko, kad nurodytų plane ribų ir dydžio žemės sklypas yra teisingai nustatytas kaip eksploatuoti pastatui reikalingas plotas ir jų neginčijo, be to ieškovas 2014-05-22 pasirašė sutikimą dėl dalių nustatymo. Nors ieškovas teigė, kad pasirašė ant tuščio lapo, tačiau įrodymų savo teiginiams pagrįsti nepateikė. Ieškovo duoti sutikimai, pasirašant plane ir 2014-05-22 „Sutikime dėl 2014-05-15 Nr. 8VĮ-(14.8.2.)-435“ yra nenuginčyti ir galiojantys.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsniu, visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Detalusis žemės sklypo (duomenys neskelbtini), planas yra galiojantis, įstatymų nustatyta tvarka nebuvo užginčytas.

Nustačius, kad žemės sklypas (duomenys neskelbtini), yra 3105 kv. m ploto, suformuotas pagal UAB „Inventora“ matininko M. M. parengtą planą, prilygintą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, o pagal 1996-10-03 UAB „Architektų pastogė“ parengtą planą 5877 kv. m ploto žemės sklypas šiuo adresu nebuvo suformuotas, nėra pagrindo pripažinti teisėtu ir pagrįstu ieškinio reikalavimo įpareigoti atsakovą sudaryti 375 kv. m žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį.

Ieškovas neįrodė savo reikalavimų teisėtumo ir pagrįstumo, todėl ieškinys yra atmetamas (CPK 185 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi ir proceso išlaidų

Ieškinį atmetus, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl teisinės pagalbos išlaidų priteisimo netenkinamas, bylinėjimosi išlaidos yra apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos taip pat nepriteisiamos iš ieškovo, nes jis nuo bylinėjimosi išlaidų atleistas (CPK 96 straipsnio 2 ir 4 dalys).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.

TeisėjaSnieguolė Vilutienė