Vilniaus apygardos teismo nutartis

atsakovo (apelianto) atstovams bendrijos pirmininkui L. K. (L. K.), advokatui J. Leikauskui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo 39-osios laikinų metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos „Karoliniškės“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. spalio 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Č. K. ieškinį atsakovams: 39-ajai laikinų metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrijai „Karoliniškės“ ir S. Ž. dėl žalos atlyginimo priteisimo, tretieji asmenys: J. P., K. K., A. K., V. M., G. Z., L. A., A. U..

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus m. 2 apylinkės teismas 2009-10-01 sprendimu ieškovo Č. K. ieškinį dėl žalos atlyginimo priteisimo, pareikštą atsakovams: 39-ajai laikinų metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrijai „Karoliniškės“ ir S. Ž. patenkino iš dalies;

priteisė ieškovui Č. K. iš atsakovo 39-osios laikinų metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos „Karoliniškės“ žalos atlyginimą – 9 720 Lt;

priteisė ieškovui Č. K. iš atsakovo 39-osios laikinų metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos „Karoliniškės“ bylinėjimosi išlaidas – 1 337,40 Lt;

kitus ieškovo Č. K. reikalavimus, pareikštus atsakovams 39-ajai laikinų metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrijai „Karoliniškės“ ir S. Ž. atmetė;

priteisė valstybei iš atsakovo 39-osios laikinų metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos „Karoliniškės“ išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu – 131,10 Lt;

priteisė valstybei iš ieškovo Č. K. išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu – 43,70 Lt.

Apeliaciniu skundu atsakovas 39-oji laikinųjų metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrija „Karoliniškės“ prašo Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2009-10-01 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apelianto nuomone, sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas, teismas nesivadovavo apeliacinės instancijos teismo nuorodomis tiriant konkrečias faktines bylos aplinkybes, neteisingai išaiškino ir taikė materialinės teisės normas bei procesinius įstatymus, neteisingai įvertino įrodymus byloje.

Dėl 39-osios laikinųjų metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos „Karoliniškės“ atsakomybės ginčo situacijoje. Nurodo, jog pagal įstatus bendrija negali užsiimti automobilių pasaugos paslaugos teikimu. Jeigu būtų visiškai nustatytas automobilio mokamos pasaugos faktas, už pasekmes atsakingas tas subjektas, kuris leido palikti automobilį bendrijos teritorijoje, o ne bendrija, kaip sprendė teismas. Teismo nuomonė, kad bendrija gali užsiimti bet kokia veikla, nors tai nenumatyta jos įstatuose, prieštarauja esminiams teisės principams, įstatymams, Konstitucijos 109 str. Pažymi, kad apeliacinė instancija, grąžindama bylą nagrinėti iš naujo, nurodė ištirti ir nustatyti, ar bendrijos teritorijoje yra automobilių stovėjimo aikštelė, tačiau teismas šios aplinkybės netyrė. Nurodo, kad spręsdamas ginčą kai nėra pasaugos sutarties, teismas privalėjo nustatyti, ar S. Ž. priėmė saugoti ieškovo automobilį. Iš ieškovo parodymų matyti, kad jis nėra prašęs S. Ž. priimti automobilį saugoti, o tik leisti palikti automobilį prie budėtojų namelio. Kadangi automobilio nebuvo prie budėtojų namelio, todėl automobilis nebuvo priimtas, apžiūrėtas saugojimui, todėl nebuvo perduotas saugoti ir bendrijos budėtojams. Nepagrįstas sprendimo motyvas, dėl to, kad automobilis buvo ką tik įsigytas, be signalizacijos ir kt., ieškovas žinojo, kad šalia bendrijos teritorijos yra dvi mokamos automobilių saugojimo aikštelės, todėl siekdamas išsaugoti automobilį galėjo jį atiduoti į mokamą saugojimo aikštelę. Byloje nėra konkrečių įrodymų, kad bendrija būtų ėmusi mokestį ar vykdžiusi saugomų automobilių apskaitą. Sutinka, kad sutartis gali būti sudaryta ir konkliudentiniais veiksmais, tačiau S. Ž. konkliudentinius veiksmus patvirtinančios aplinkybės sprendime nenurodytos.

Dėl įrodymų vertinimo sprendime. Nurodo, kad iš 5 apklaustų liudytojų bei 7 trečiųjų asmenų paaiškinimų, nei vienas nepatvirtino, kad bendrija jai priskirtoje teritorijoje teikė mokamas automobilių pasaugos paslaugas. Ieškovo brolio parodymai vertintini kritiškai, kadangi jis suinteresuotas bylos baigtimi. Taip pat, apelianto nuomone, teismas neturėjo pagrindo remtis antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolais, kadangi jie savo turiniu abstraktūs, neatitinka keliamų reikalavimų. Sprendime nurodoma, kad ieškovas su S. Ž. sudarė automobilio pasaugos sutartį, užfiksavo žurnale, kurio skiautė yra baudžiamojoje byloje ir ją laikė įrodymu, tačiau skiautės kilmė, jos atsiradimo aplinkybės, kieno padaryti įrašai – nebuvo tiriama. Nurodo, kad sprendime aptarti įrodymai ir aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti, kad bendrija ieškovo automobilio vagystės metu vykdė atlygintino automobilių saugojimo veiklą, šios bendrijos pirmininkui žinant ir pritariant tokiai veiklai.

Dėl priteistos žalos dydžio. Pažymi, kad teismas vadovavosi tik ieškovo pateiktais dingusio automobilio vertės nustatymo dokumentais, tačiau automobilio vertinimas atliktas nemačius automobilio, įvykio metu galiojusiomis kainomis. Nustatant automobilio kaimą teismas turėjo vadovautis CK 6.249 str. 5 d. nuostata, kad žala apskaičiuojama pagal kainas, galiojančias teismo sprendimo priėmimo metu. Apelianto vertinimu, automobilio kaina nustatyta ne reali, o sąlyginė. Teismas nesvarstė ir nepasisakė, dėl šalių įtakos žalai atsirasti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas.

Teisėjų kolegija remdamasi bylos medžiaga, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, dėl ko netinkamai išaiškino ir pritaikė šalių teisinius santykius reglamentuojančias materialinės teisės normas, kas sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą teismo sprendimo dalį ir priimti naują sprendimą – ieškinio reikalavimą atsakovui – 39 garažų statybos ir eksploatavimo bendrijai „Karoliniškės“ atmesti (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).

Pirmosios instancijos teismas be pagrindo konstatavo, kad 39 garažų statybos ir eksploatavimo bendrijoje „Karoliniškės“ buvo vykdoma automobilių saugojimo veikla, šios bendrijos pirmininkui žinant ir pritariant tokiai veiklai; teisėjų kolegija negali sutikti ir su teismo išvada, jog tai, kad su ieškovu nebuvo sudaryta automobilio pasaugos sutartis, atlygintinio automobilių saugojimo veikla nenumatyta bendrijos įstatuose kaip šios bendrovės veiklos tikslas, neturi įtakos nagrinėjamos bylos išsprendimui.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-12-05 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-634/2006 nurodyta, kad sprendžiant apie šalių teisinių santykių pobūdį tai, jog automobilių saugojimo veikla nenumatyta bendrijos įstatuose kaip šios bendrovės veiklos tikslas, neturi reikšmės; tačiau paminėtos bylos faktinės aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos ratio decidendi – kalbama apie situaciją, kai paslaugos tiekėjas buvo verslininkas, o ieškovas, palikęs savo automobilį aikštelėje – vartotojas. Nagrinėjos bylos ypatumas yra tai, kad atsakovas – garažų statybos ir eksploatavimo bendrija yra įsteigta grupės fizinių asmenų, pats ieškovas – bendrijos narys, todėl bendrovės įsteigimo tikslas ir bendrovės steigimo dokumentų turinys jam turėtų būti žinomas. Būdamas bendrijos nariu, ieškovas turėjo žinoti, kad garažų statybos ir eksploatavimo bendrija, kaip juridinis asmuo, atlygintinių paslaugų tiekimu komerciniais tikslais nesiverčia.

Laikinųjų garažų statybos ir eksploatavimo bendrija yra juridinis asmuo, todėl ji gali turėti ir įgyti tik tokias civilines teises ir pareigas, kurios neprieštarauja jos steigimo dokumentams ir veiklos tikslams. Juridiniai asmenys steigiami tam tikriems tikslams. Juridiniai asmenys gali turėti ne bet kokias civilines teises ir pareigas, bet tik tas, kurios neprieštarauja jų steigimo dokumentuose nurodytiems tikslams. Sudarant ir tvirtinant sandorius su juridiniais asmenimis, reikia tikrinti šių asmenų teisnumą ir veiksnumą, numatytą jų steigimo dokumentuose, šiuo atveju įstatuose. Pažymėtina, kad 39-osios laikinųjų garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos įstatų 1.1 str. šio juridinio asmens tikslus apibūdino siekimu aprūpinti jos narius laikinaisiais individualiais garažais ir šiuos garažus eksploatuoti; įstatų 2.1.3 str. bei 2.1.4 str. numato bendrijos teisę gauti kreditus bei sudaryti rangos sutartis dėl garažų projektavimo statybos arba projektuoti juos ir statyti ūkio būdu; kokios nors kitokios komercinės veiklos bendrijos įstatai nenumato (b.l. 16-18, t.1). Tokiu būdu, atlygintinis automobilio pasaugos sandoris, jeigu ir būtų sudarytas, prieštarautų atsakovo steigimo dokumentams ir veiklos tikslams, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, byloje neįrodyta, kad toks sandoris šiuo konkrečiu atveju buvo sudarytas. Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo byloje surinktų įrodymų vertinimu (CPK 185 str.). Bendrijos pirmininkas S. Ž. pripažino, kad leido ieškovui (bendrijos nariui) palikti automobilį bendrovės saugomoje teritorijoje, tačiau neigia, kad pasiėmė už automobilio saugojimą vieną parą 3 Lt; vienintelis įrodymas, kad 3 Lt buvo paimti – liudytojo M. K. (ieškovo brolio) parodymai. Kiti teismui pateiki įrodymai, teisėjų kolegijos vertinimu, nei fakto, jog bendrija be tiesioginės, įstatuose numatytos veiklos vertėsi dar ir atlygintinio automobilių saugomo paslaugų suteikimu, nei fakto, kad bendrija, veikdama per savo organą – bendrijos pirmininką 2005 m. spalio mėnesį sudarė su ieškovu atlygintinę automobilio pasaugos sutartį, neįrodo. Antstolio D. S. dvejuose faktinių aplinkybių konstatavimo protokoluose (b.l. 78-80, t.1) konstatuota, kad 2007 m. balandžio 27 d. ir 2007 m. birželio 1 d. antstoliui neprisistatę bendrijos darbuotojai sutiko priimti pasaugoti automobilius už užmokestį, automobilius užregistravo žurnale, tačiau rašytinės pasaugos sutarties nesudarė, pinigų priėmimo kvito neišdavė. Teisėjų kolegija pažymi, kad antstolio surašytuose faktų konstatavimo protokoluose nėra duomenų, jog asmenys, sutikę priimti automobilius saugoti bendrijos teritorijoje už tam tikrą atlygį, veikė bendrijos vardu; be to, ieškovui priklausantis automobilis buvo paliktas ir pagrobtas iš bendrijos teritorijos 2005 m. spalio mėnesį; tokiu būdu antstolio D. S. faktų konstatavimo protokolai neturi ryšio su nagrinėjamos bylos faktinėmis aplinkybėmis ir bylai reikšmingų faktų neįrodo. Dėl analogiškų motyvų teisėjų kolegija atmeta liudytojo I. J. parodymus; jis parodė, kad automobilio statymas bendrijos teritorijoje buvo mokamas, sargams per mėnesį reikėjo mokėti 40-50 Lt. Liudytojas taip pat parodė, kad dėl automobilio saugojimo ir apmokėjimo tarėsi tiesiogiai su budėtoju I. P. (b.l. 86, t.3). Šiuo liudytojo parodymai taip pat neįrodė, jog bendrijos darbuotojai – sargai, sudarydami sutartis, veikė bendrijos vardu. Pirmosios instancijos teismas ištyrė taip pat popieriaus skiautę, saugomą baudžiamojoje byloje; tikėtina, kad tai – sargų žurnalo (sąsiuvinio), kuriame 2005 m. spalio mėnesį saugomi automobiliai buvo registruojami, lapo dalis. Teismas apklausė automobilių, kurių valstybinai numeriai buvo užrašyti skiautėje, savininkus; liudytojai E. S., V. P., T. Z. bei V. K. neigė mokėję užmokestį už jų automobilių saugojimą, tačiau pirmosios instancijos teismas jais nepagrįstai nesirėmė, motyvuodamas, jog liudytojai galėjo neprisiminti 2005 m. spalio mėnesio įvykių. Budėtojas I. P. paliudijo, kad asmenys, palikę bendrijos teritorijoje savo automobilius, tardavosi tiesiogiai su sargais, už paslaugas duodavo „ant alaus“ (b.l. 35, t.3). Tokiu būdu, be M. K. (ieškovo brolio) parodymų apie tai, kad automobilį priėmė saugoti ir priėmė pinigus už saugojimo paslaugas bendrijos pirmininkas S. Ž., civilinėje byloje nėra objektyvių duomenų, kad bendrija teikė atlygintines automobilių saugojimo paslaugas savo teritorijoje; bendrijos darbuotojų – sargų, veiksmai – leidimas bendrijos nariams palikti automobilį bendrijos teritorijoje ir tam tikro atlygio už tai paėmimas arbatpinigių forma („ant alaus“) pasaugos santykių su paliktų automobilių savininkais bendrijai nesukuria. Liudytojo M. K. parodymai prieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams, vertintini kritiškai ir atmetami. Teisėjų kolegija, padariusi išvadą, jog nėra prielaidų atsakovo – 39 garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos „Karoliniškės“ civilinei atsakomybei kilti pagal CK 6.845 str. 2 d. nuostatas, dėl apelianto skundo argumentų dėl žalos atlyginimo dydžio nepasisako.

Atsakovas – 39 laikinų metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrija „Karoliniškės“ patyrė tokios išlaidos nagrinėjamoje byloje: žyminis mokestis už apeliacinio skundo padavimą – 291,60 Lt (b.l. 133,135, t.3) bei išlaidos advokato teisinei pagalbai: 944 Lt (b.l. 19,20, t.1) + 400 Lt (b.l. 103-104, t.1) + 600 Lt (b.l. 166-167, t.1). Pakeitusi iš dalies teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje, kolegija keičia bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, paskirstymą (CPK 93 str. 4 d., 98 str. 3 d.): atsakovui iš ieškovo priteisiamas žyminis mokestis už apeliacinio skundo padavimą bei atstovavimo išlaidos. Iš ieškovo valstybės biudžetui priteisiamos pašto išlaidos pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismuose (CPK 79, 88 str. 1 d. 3 p., 93 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 – 330 str., teismas

nutarė:

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. spalio 1 d. sprendimo dalį dėl ieškovo Č. K. reikalavimo dėl žalos atlyginimo atsakovui 39 laikinų metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrijai „Karoliniškės“ panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Pakeisti bylinėjimosi išlaidų paskirstymą: priteisti iš ieškovo Č. K. (Č. K.) atsakovui 39 laikinų metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos „Karoliniškės“ naudai 291,60 Lt žyminio mokesčio už apeliacinio skundo padavimą bei 1 944 Lt už advokato teisinę pagalbą, iš viso 2 235,60 Lt (du tūkstančius du šimtus trisdešimt penkis litus, šešiasdešimt centų).

Priteisti iš ieškovo Č. K. (Č. K.) valstybės biudžetui 131,10 Lt pašto išlaidų pirmosios instancijos teisme ir 50,30 Lt pašto išlaidų apeliacinės instancijos teisme; iš viso 181,10 Lt (vieną šimtą aštuoniasdešimt vieną litą, aštuoniasdešimt centų), sumokamų banke į Surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).