Kauno apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danguolė Šiugždinytė, sekretoriaujant Ingai Levinskienei, dalyvaujant prokurorei Genei Ramanauskienei, kaltinamajam N. K., jo gynėjai advokatei Aušrai Ručienei, teisiamajame posėdyje nagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje N. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dalinai darbingas, dirba (duomenys neskelbtini), gyvena (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso(toliau tekste BK) 24 straipsnio 6 dalyje, BK 260 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. K., panaudojęs fizinę ir psichinę prievartą, savavaldžiavo, o būtent, jis, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos savavališkai vykdė pripažįstamą, bet nerealizuotą kito asmens tikrą teisę, tai yra 2005 m. kovo 30 d., (duomenys neskelbtini), tiksli vieta nenustatyta, S. M. prašymu išreikalauti iš E. M. skolą, susitikęs su E. M., sudavė jam smūgį ranka į galvą, grasino ginklu, reikalaudamas, kad E. M. grąžintų skolą S. M.. Tuo padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso 294 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamojo N. K. kaltumas padarius nusikaltimą patvirtinamas šiais įrodymais.

Kaltinamasis N. K. kaltu neprisipažino. Kaltinamasis paaiškino, kad jis nusikaltimo nepadarė, S. M. suburtoje organizuotoje grupėje nedalyvavo, nepadėjo disponuoti narkotine medžiaga, E. M. atžvilgiu fizinio smurto nenaudojo ir jo nemušė. Nurodė, kad S. M., R. B. jis pažinojo, šiems asmenims buvo paskolinęs pinigų (2000 Eurų). Šią skolą minėti asmenys atidavinėjo dalimis. Jam žinoma, jog S. M. neteisėtai disponavo narkotinėmis medžiagomis, jam yra tekę įsigyti S. M. platintas narkotines medžiagas. Kaltinamasis tvirtina, kad su S. M. nesitarė, jog padės jai platinti narkotines medžiagas, bei kad saugos ją nuo kitų asmenų neteisėtų veiksmų.

Kaltinamasis N. K. paaiškino, kad 2005 m. pradžioje S. M. skundėsi, kad E. M. jai yra skolingas pinigų, jų negrąžina, prašė su juo pakalbėti dėl skolos. Jam nežinoma dėl kokių priežasčių buvo skola, tačiau tuo tikslu, kad E. M. grąžintų skolą S. M., buvo su juo susitikęs ir kalbėjo. Susitikimo metu E. M. nemušė, jam negrąsino, fizinio smurto jo atžvilgiu nenaudojo, nesužalojo.

Nuteistoji S. M. paaiškino, kad ji yra nuteista už neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis ir šiuo metu atlieka bausmę. Paaiškino, kad N. K. jos nusikalstamoje veikoje nedalyvavo ir nepadėjo disponuoti narkotinėmis medžiagomis. Tvirtina, kad N. K. jos šeimai buvo paskolinęs pinigus, kuriuos kaltinamajam ji ir R. B. grąžindavo dalimis. Nurodė, kad buvo prašiusi N. K. pakalbėti su E. M. dėl skolos grąžinimo, kaltinamasis nežinojo už ką yra skola.

Nuteistasis E. M. paaiškino, kad jis yra nuteistas už neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis ir šiuo metu atlieka bausmę. Jam nežinoma kokie ryšiai siejo S. M. ir N. K.. Taip pat, nežinoma, kad N. K. būtų taręsis ar padėjęs S. M. disponuoti narkotinėmis medžiagomis. S. M. niekada nesiskundė, kad kiti asmenys jai trukdo disponuoti narkotinėmis medžiagomis ir, kad jai reikalinga pagalba bei apsauga. E. M. nurodė, kad yra buvęs skolingas S. M. už narkotines medžiagas, bet skolą atidavė geruoju, nebuvo atvejo, kad N. K. jį būtų už tai sumušęs. Ikiteisminio tyrimo metu ir teisme aiškino apie tai, kad N. K. buvo jį sumušęs. Duodamas tokius parodymus, N. K. apkalbėjo. Melagingus parodymus davė, nes spaudimą jam darė policijos darbuotojas, jo bijojo.

Liudytoja L. M. paaiškino, kad 2005 metais, tikslios datos nepamena, sutuoktinis E. M. grįžo į namus sumuštas. E. M. sakė, kad jį sumušė asmuo pravarde „N“, konflikto priežasties neaiškino.

Nuteistasis V. V. paaiškino, kad jis yra nuteistas už neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis ir šiuo metu atlieka bausmę. Jam nežinoma, kad N. K. būtų padėjęs disponuoti narkotinėmis medžiagomis S. M., ją saugojęs ar už tai gavęs atlygį. S. M. niekada nesiskundė, kad jai reikalinga apsauga, kad kiti asmenys trukdo disponuoti narkotikais. S. M. jam nesakė, kad N. K. rūpinsis tuo atveju, jei bus parduoti narkotikai ir negrąžinti pinigai. E. M. nesiskundė, kad N. K. jį mušė. Ikiteisminio tyrimo metu jo duoti parodymai apie tai, kad N. K. buvo S. M. „stogas“ ir esant problemų su pirkėjais, S. M. nurodė kreiptis į N. K., yra neteisingi, nes policijos darbuotojai darė jam spaudimą.

Liudytojas K. O. paaiškino, kad jis dirba (duomenys neskelbtini) miesto VPK kriminalinės policijos ONTT vyresniuoju tyrėju. Jam žinoma, kad buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas byloje, kurioje nusikaltimo padarymu kaltinama S. M. ir kiti asmenys. Techninių priemonių pagalba buvo nustatyta, kad S. M. bendrauja su N. K.. Taip pat, klausantis telefoninių pokalbių, buvo sužinota, kad N. K. padeda S. M. prižiūrėti narkotikų platintojus ir už tai gauna atlygį. Kaltinamasis buvo sumušęs E. M. dėl to, kad šis neatsiskaitė su S. M. už parduotus narkotikus. Turėjo operatyvinės informacijos, kad N. K. buvo S. M. „stogas“, tai yra prižiūrėjo, kad S. M. nebūtų trukdoma pardavinėti narkotikus.

Liudytojas V. T. paaiškino, kad jis yra pirkęs, pardavęs narkotikus, gautus iš S. M.. Jam žinoma, kad S. M. neteisėtai disponavo narkotinėmis medžiagomis. Ji yra sakiusi, kad N. K. yra jos „stogas“, tačiau jam neaiškino ką tai reiškia ir jis to nesuprato. Nuteistieji E. M., V. V., E. L. jam nepasakojo kokį vaidmenį atliko N. K. S. M. nusikalstamoje veikoje. S. M. niekada nepasakojo, kad ji kam nors moka duoklę už disponavimą narkotikais, ar kad jai kas nors trukdytų vystyti šią veiklą.

Iš akistatos protokolo matyti, kad akistatos tarp S. M. ir E. M. metu, pastarasis patvirtino, kad už skolą S. M., buvo sumuštas N. K., jo atžvilgiu N. K. naudojo fizinį ir psichinį poveikį. (t. 9. b.l. 163-164)

Techninių priemonių panaudojimo atliekant operatyvinius veiksmus protokolais, suvestinėmis patvirtinama, kad buvo kontroliuojami ir įrašyti telekomunikacijų tinklais perduodami S. M. ir N. K. telefoniniai pokalbiai, taip pat ir kitų asmenų telefoniniai pokalbiai. (t. 1. b.l. 93-194) Telefoninių pokalbių suvestinėse esantys duomenys patvirtina aplinkybę, kad N. K. informavo S. M. apie tai, kad sumušė E. M.. (t.1. b.l.153-154) Teisme apklausti S. M. ir N. K. patvirtino, kad tarp jų vyko telefoniniai pokalbiai, pripažino pokalbių dalyvių autentiškumą, pokalbių turinio tikrumą.

Paminėti įrodymai duoda pagrindą daryti išvadą, kad E. M. buvo skolingas S. M.. Pastaroji prašė N. K. padėti atgauti skolą iš E. M.. Kaltinamasis N. K. susitiko su E. M., sudavė jam smūgį į galvą, grasino ginklu, reikalavo grąžinti skolą. Nors kaltinamasis neigia atlikęs smurtinius veiksmus E. M. atžvilgiu, tačiau byloje surinkti duomenys patvirtina aplinkybę, kad kaltinamasis panaudojo fizinę ir psichinę prievartą E. M. atžvilgiu. Iš nuteistosios S. M. parodymų nustatyta, kad ji prašė N. K. pakalbėti su E. M. dėl skolos jai grąžinimo. Kaltinamasis N. K. paaiškino, kad 2005 m. pradžioje S. M. skundėsi, kad E. M. jai yra skolingas pinigų, jų negrąžina, prašė su juo pakalbėti dėl skolos. Jam nežinoma dėl kokių priežasčių buvo skola, tačiau tuo tikslu, kad E. M. grąžintų skolą S. M., buvo su juo susitikęs ir kalbėjo. Susitikimo metu E. M. nemušė, jam negrąsino, fizinio smurto jo atžvilgiu nenaudojo, nesužalojo. Taigi, iš kaltinamojo N. K. ir nuteistosios S. M. parodymų matyti, kad N. K. buvo žinoma, kad E. M. yra skolingas S. M., pastaroji prašė kaltinamojo padėti atgauti skolą, tuo tikslu kaltinamasis susitiko su E. M. ir tarp jų vyko tuo klausimu pokalbis.

Teisme 2009-08-28 apklaustas E. M. neigė, kad N. K. jį mušė ar jam grasino pistoletu. Tačiau tokius parodymus teismas vertina kritiškai, nes jie prieštarauja kitiems bylos duomenims ir nustatytoms aplinkybėms, bei pačio E. M. parodymams, duotiems ikiteisminio tyrimo metu ir teisme kito posėdžio metu (t. 9. b.l. 159-160, t. 12. b.l. 88, t. 14. b.l. 121-122) , kur jis aiškino, kad N. K. jo atžvilgiu panaudojo fizinį ir psichinį smurtą ir reikalavo grąžinti skolą S. M.. Tokiu aiškinimu, kad smurtas buvo panaudotas yra pagrindas tikėti, nes ikiteisminiame tyrime akistatos tarp S. M. ir E. M. metu. (t. 9. b.l. 163-164), pastarasis patvirtino, kad buvo likęs skolingas S. M., neatidavęs jai pinigų, tai N. K. jį susirado, sumušė, prirėmė pistoletą prie galvos, liepė atidirbti skolą. Be to, aplinkybę, kad E. M. buvo kaltinamojo sumuštas, patvirtina telefoninio pokalbio, vykusio 2005-03-30 tarp S. M. ir N. K. metu, kur N. K. kalba, kad pagavo E. M., jį sudaužė, tai matė jo žmona. (t.1. b.l. 153-154)

Teismui yra pagrindas daryti išvadą, kad kaltinamasis N. K. sumušė E. M., nes apklausta teisme liudytoja L. M. patvirtino, kad 2005 metais, tikslios datos nepamena, atvykus pas ją sutuoktiniui E. M., matėsi, kad jis sumuštas ir sakė, kad jį sumušė asmuo pravarde „N“. Byloje nustatyta, kad N. K. pravardė ir buvo „N“.

Teismas daro išvadą, kad E. M. teisme pakeitė parodymus N. K. naudai ir tokiu būdu siekia palengvinti jo padėtį. Byloje nėra duomenų, kad policijos darbuotojai darė poveikį ir siekė, kad E. M. duotų neteisingus parodymus, todėl tokiu E. M. aiškinimu nėra pagrindo tikėti. Todėl įvertinus visus E. M. parodymus, kuriuos jis davė ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, tikima ta E. M. duotų parodymų dalimi, kur jis aiškina aplinkybes apie N. K. panaudotą smurtą, nes tokius jo parodymus patvirtina kiti byloje esantys įrodymai ir duomenys, kurie surinkti baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka ir nepažeidus baudžiamojo proceso kodekse įtvirtintų normų reikalavimų.

Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo veiksmai atitinka BK 294 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo - savavaldžiavimo sudėtį. Savavaldžiavimo nusikaltimą sudaro savavališkas, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, ginčijamos arba pripažįstamos, bet nerealizuotos savo ar kito asmens tikros ar tariamos teisės vykdymas, padaręs didelės žalos asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Civilinis kodeksas nustato, kad įgyvendindami teises ir pareigas asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Draudžiama piktnaudžiauti teise, t. y. įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai (CK 1.137 str.). Teisės vykdymo savavališkumas reiškia veikimą priešingai šiems įstatymo reikalavimams. Teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės rodo, kad kaltinamasis pasirinko agresyvų, civilinės teisės ir geros moralės principų neatitinkantį skolos reikalavimo būdą – naudojo fizinį, psichinį smurtą, reikalavo grąžinti skolą, pasirinko neteisėtą būdą spręsti iškilusius teisinius santykius. Konstatuojama, kad toks veikimo būdas laikytinas savavališku teisės vykdymu. Kaltinamojo nusikalstama veika atitinka LR BK 294 straipsnio 2 dalį.

Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo nusikalstama veika iš BK 24 straipsnio 6 dalies, BK 260 straipsnio 3 dalies turi būti perkvalifikuota į BK 294 straipsnio 2 dalį dėl šių aplinkybių. Darant išvadas dėl to ar buvo padarytas BK 24 str. 6 d., BK 260 str. 3 d. numatytas nusikaltimas (padėjimas neteisėtai disponuoti labai dideliu kiekiu narkotinės medžiagos) ar BK 294 str. 2 d. (savavaldžiavimas), teismas įvertino visus bylos duomenis ir visus byloje esančius įrodymus, ypatingą dėmesį atkreipdamas į kaltinamojo, kitų nuteistųjų parodymus, kurių parodymai yra tiesioginiai įrodymai byloje ir būtent, tų asmenų, kurie buvo betarpiški nusikaltimo dalyviai ir šiuo metu jau nuteisti. Kaltinamojo, nuteistų asmenų parodymus teismas vertina kitų byloje surinktų duomenų kontekste.

Byloje N. K. kaltinamas tuo, kad jis, veikdamas S. M. suburtoje organizuotoje grupėje asmenų-su R. B., R. P., A. E. Š., V. V., E. L., E. M., - kaip padėjėjas, padėjo S. M. neteisėtai disponuoti labai dideliu kiekiu narkotinės medžiagos-heroinu. Kaltinime nurodyta, kad kaltinamojo N. K. nusikalstama veika pasireiškė tuo, kad organizuotos grupės veikloje jo vaidmuo buvo šis : šalinti platinant heroiną galinčias kilti kliūtis, tai yra užtikrinti, kad narkotinės medžiagos pirkėjai atsiskaitytų su V. V., E. M., E. L. už parduotą heroiną, o V. V., E. M., E. L. gautus pinigus grąžintų S. M.. Taip pat, kaltinamas tuo, kad 2005 m. kovo 30 d. S. M. nurodymu, N. K. panaudojo fizinį ir psichinį smurtą E. M. atžvilgiu, sudavė ne mažiau kaip vieną smūgį kumščiu į galvos sritį, bei grasino pistoletu, kad E. M. grąžintų S. M. pinigus už parduotą narkotinę medžiagą, taip pašalino kliūtis labai didelio kiekio narkotinės medžiagos-heroino-platinimui. Kaltinamojo N. K. nusikalstama veika kvalifikuota pagal LR BK 24 straipsnio 6 d., BK 260 straipsnio 3 dalį. Teismas daro išvadą, kad toks veikos vertinimas bei kvalifikavimas pateiktas nepagrįstai. Nėra pagrindo daryti išvadai, kad byloje surinkta pakankamai duomenų, kurie patvirtintų kaltinamojo padėjimą daryti nusikaltimą.

Baudžiamojo kodekso 2 straipsnyje reglamentuojamos pagrindinės baudžiamosios atsakomybės nuostatos. Baudžiamojo kodekso 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio. Vienas pamatinių Baudžiamojo proceso principų yra nekaltumo prezumpcijos principas. Baudžiamojo proceso kodekso 44 straipsnio („Asmens teisių apsauga baudžiamojo proceso metu“) 6 dalyje nustatyta, kad kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas šio Kodekso nustatyta tvarka ir nepripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Baudžiamojo kodekso 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamuosius įstatymus atsako tik tas asmuo, kurio veika atitinka Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytai nusikalstamos veikos sudėtį. Dėl kaltės priimant nuosprendį neturi kilti abejonių. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą” 3.1.8 punkte teismams išaiškinta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Taigi, vykdant įstatymo reikalavimus, viena iš būtinų sąlygų nuteisti asmenį pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, yra asmens kaltės nustatymas.

Iš kaltinimo seka, kad N. K. kaltinamas veikęs organizuotoje grupėje ir kaip bendrininkas-padėjėjas darant nusikaltimą. Teismas daro išvadą, kad byloje nesurinkta įrodymų bei duomenų, jog kaltinamasis veikė organizuotoje grupėje ir padėjo neteisėtai disponuoti narkotine medžiaga. Nusikalstama organizuota grupė konstatuojama tik esant BK 25 straipsnio 3 dalyje nustatytų požymių visumai. Taikant baudžiamąjį įstatymą padarytai veikai, organizuotos grupės požymiai nustatomi vadovaujantis BK 25 straipsnio 3 dalimi, pagal kurią organizuota grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį. Bendrininkavimas pagal BK 24 straipsnio 1 dalį yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių BK 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Bendrininkavimo būtinieji subjektyvieji požymiai yra tyčia ir susitarimas. Tyčia bendrininkavimo atveju yra tada, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis darant jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas įvairiomis formomis: žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais. Veikti bendrai gali būti susitariama iki baigtos nusikalstamos veikos stadijos, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas. Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai (BK 25 straipsnio 2 dalis). BK 24 straipsnio 2 dalis numato, kad nusikalstamos veikos bendrininkai yra vykdytojas, organizatorius, kurstytojas ir padėjėjas. BK 24 straipsnio 6 dalyje apibrėžiama sąvoka vienos iš bendrininkų rūšių, tai yra padėjėjo. Baudžiamajame įstatyme pateiktas išsamus baudžiamų padėjimo padaryti nusikaltimas veikas būdų sąrašas. Padėjėju laikomas asmuo, padėjęs daryti nusikalstamą veiką duodamas patarimus, nurodymus, teikdamas priemones arba šalindamas kliūtis, saugodamas ar pridengdamas kitus bendrininkus, iš anksto pažadėjęs paslėpti nusikaltėlį, nusikalstamos veikos darymo įrankius ar priemones, šios veikos pėdsakus ar nusikalstamu būdu įgytus daiktus, taip pat asmuo, iš anksto pažadėjęs realizuoti iš nusikalstamos veikos įgytus ar pagamintus daiktus (BK 24 straipsnio 6 dalis). Padėjėjo veiksmų ypatumas yra tame, kad jo padaryta veika palengvina vykdytojams realizuoti nusikaltimo sudėtį. Sisteminis bendrininkavimo instituto nuostatų aiškinimas suponuoja išvadą, kad padėjėjo veiksmų pobūdis, paskirtis, kryptingumas, susitarimas veikti bendrai, jo veiklos rezultatai ir kt. rodo, kad bendrininkas siekia sudaryti galimybes numatytai BK specialiojoje dalyje bendrai nusikalstamai veikai padaryti, nori ir siekia, kad vykdytojas (vykdytojai) ją padarytų. Pažymėtina, kad padėjėjas savo veiksmais bendros nusikalstamos veikos, numatytos BK specialiojoje dalyje, sudėties požymių nerealizuoja, šio bendrininko nusikalstamos veikos aprašytos BK bendrojoje dalyje (BK 24 straipsnis). Taigi bendrininkų veikla iki bendros nusikalstamos veikos sudėties, numatytos BK specialiojoje dalyje, požymių realizavimo galima tik tiesiogine tyčia. Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas iš esmės yra ypatinga tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo nustatytą nusikalstamos veikos sudėtį (BK 2 straipsnio 4 dalis). Todėl, kaltinant bendrininkavimu darant ar padarius konkrečią nusikalstamą veiką, taip pat turi būti nustatyta tos veikos objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma. Ši visuma yra sudėtingesnė, palyginus su veikos požymiais, kai nusikalstamą veiką daro vienas asmuo. Pagrindžiant kaltininko baudžiamąją atsakomybę už bendrininkavimą darant konkrečios rūšies nusikalstamą veiką, turi būti konstatuota ne tik nusikalstamos veikos, dėl kurios padarymo yra sujungiamos kelių asmenų pastangos, sudėtis, numatyta konkrečiame BK specialiosios dalies straipsnyje, bet kartu ir tos veikos darymo formos – bendrininkavimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma – bendrininkavimo sudėtis, numatyta atitinkamuose BK 24, 25 straipsnių nuostatose. Taigi kiekvieno bendrininkavimo atveju atitinkamų požymių visumoje turi būti konstatuota ir tai, kad visi bendrininkai atitinka įstatyme nustatytus subjekto bendruosius ir (ar) specialiuosius požymius, kad yra bent dviejų asmenų susitarimas veikti bendrai, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog kėsinasi į tą patį objektą, taip pat supranta ir kitus bendrai daromos veikos sudėties, numatytos BK specialiojoje dalyje, požymius. Būtinu bet kurios bendrininkavimo formos požymiu yra ir bendrininkų tarpusavio susitarimas (BK 24 straipsnio 1 dalis). Įstatymas nenurodo, kaip bendrininkai turi susitarti dėl bendros nusikalstamos veikos, kad būtų konstatuotas bendrininkų susitarimas. Vadinasi, kiekvieno bendrininkavimo atveju teismas privalo konstatuoti šį būtiną bendrininkavimo požymį, atsižvelgęs į konkrečios bylos aplinkybes. Vien tik susitarimo, kad asmenys veiks bendrai, bendram vykdymui konstatuoti nepakanka. Bendras vykdymas turi būti pagrįstas veiklos ir vaidmenų bendrame nusikaltime pasidalijimu. Taip pat, norint veiką kvalifikuoti kaip bendrininko, reikia įrodyti, kad asmuo suvokė, jog savo veiksmais padeda kitiems asmenims (nusikaltimo vykdytojams). BK 260 str. veika padaroma tik tiesiogine tyčia. Padėjėjas turi būti informuotas apie nusikaltimą. Padėjėjo pagalba visada nukreipta į konkretaus nusikaltimo padarymą ir sudaro realias galimybes veikti kitiems bendrininkams. Tokiu būdu, padėjėjo veiksmai prisideda prie bendros veiklos priežastinio ryšio su nusikalstamomis pasekmėmis. Priežastinis ryšys tarp padėjo veiksmų ir atsiradusio rezultato yra būtina sąlyga atsakomybei kilti. Norint pripažinti asmenį padėjėju būtina nustatyti ir tyčia jo veikoje. Pagalba visuomet teikiama konkrečiam bendrininkui arba visiems bendrininkams.

N. K. kaltinamas, kad veikė organizuotoje grupėje su kitais asmenimis, bendrininkų grupėje jo vaidmuo buvo kaip padėjėjo. Kaltinime (t. 15. b.l. 10) teigiama, kad N. K. vykdė S. M. jam pavestą funkciją : šalinti platinant heroiną galinčias kilti kliūtis, tai yra užtikrinti, kad narkotinės medžiagos pirkėjai atsiskaitytų su V. V., E. M., E. L. už parduotą heroiną, o V. V., E. M., E. L. gautus pinigus grąžintų S. M.. Daroma išvada, kad toks kaltinimas tik abstraktus, o ne konkretus. Nėra pateikta konkreti nusikaltimo padarymo vieta, laikas, kitos aplinkybės. Iš kaltinimo neaišku kur, kada ir kokiu laiku bei būdu šalino kliūtis. Kaltinime teigiama, kad N. K. vykdė S. M. jam pavestą funkciją, bet nėra pateiktas kaltinimas apie tai ką kaltinamasis konkrečiai atliko ir kokius veiksmus, vykdydamas pavestą funkciją. Kaltinime nenurodyta, kad būtų atlikti ir kokie konkretūs veiksmai, vykdant nurodytą funkciją. Kaltinimo formuluotė, kad kaltinamasis privalėjo “šalinti galinčias kilti kliūtis“ yra tik tikimybinio pobūdžio veiksmų atlikimui. Įstatymas įpareigoja, kad nusikalstamos veikos aprašyme būtų nurodyta : padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės. Taigi, galima konstatuoti, kad N. K. kaltinime nesuformuotos nusikalstamos veikos esminės faktinės aplinkybės. Teismas konstatuoja, kad asmuo privalo atsakyti už konkrečius veiksmus, bet ne abstraktaus pobūdžio teiginius, kurie pateikti kaltinime. Konstatuotina, kad kaltinamasis neatliko konkrečių veiksmų kaip padėjėjo, nenustatytas ir jo susitarimas veikti bendrai su kitais organizuotos grupės nariais, nenustatyta, kad jis šalino kliūtis platinant narkotikus.

Ikiteisminio tyrimo metu ir teisme kaltinamasis N. K. nepripažino bendrininkavęs nusikaltimo padaryme. Nurodė, kad jis nepadėjo disponuoti narkotine medžiaga, su kitais asmenimis nesitarė kad padės daryti nusikaltimą bei kaltinime nurodytas veikas. Kiti nusikalstamoje veikoje dalyvavę ir šiuo metu jau nuteisti asmenys (S. M., R. B., A.E. Š., R. P., E. M., V. V., E. L.) nepatvirtino, kad tarėsi su N. K. daryti nusikalstamą veiką ar kad kaltinamasis savo veiksmais padės ją daryti. Taip pat, nepatvirtino aplinkybių, kad kaltinamasis atliko padėjėjo veiksmus ir šalino kliūtis narkotikų platinimui.

Byloje nenustatyta, kad kaltinamasis būtų konkrečiai žinojęs kada, kur ir kokiomis aplinkybėmis, kokiais kiekiais bus platinami narkotikai, kad jis galėtų šalinti kliūtis juos platinant kitiems asmenims. Teisme apklaustos S. M. parodymai nepatvirtina aplinkybės, kad organizuotos grupės veikloje ji pavedė N. K. vykdyti konkrečią funkciją - šalinti galinčias kilti kliūtis darant nusikaltimą. Byloje nustatyta ir tai konstatuota Kauno apygardos teismo 2008-07-04 nuosprendyje, kad S. M. veikė organizuotoje grupėje su R. B., R. P., A.E. Š., V. V., E. M., E. L.. Kiekvieno jų vaidmuo atskleistas teismo nuosprendyje, asmenys nuteisti už neteisėtą narkotinių medžiagų disponavimą - įgijimą, gabenimą, laikymą, pardavimą. (t. 17. b.l. 2-42)

Byloje negalima daryti kategoriškos išvados apie tai, kad N. K. dalyvavo organizuotos grupės veikloje, padėjo darant nusikaltimą, kur veikė S. M., R. B., R. P., A.E. Š., V. V., E. M., E. L..

Byloje nustatyta, kad N. K. pažinojo S. M., R. B., V. V., E. M., E. L., su šiais asmenimis bendravo telefonu ar susitikdavo. Nustatyta, kad kurį laiką N. K. vartojo narkotines medžiagas ir jas pirkdavo iš nurodytų asmenų.

Byloje nepaneigtas kaltinamojo aiškinimas, kad jis buvo paskolinęs R. B. pinigus ir skolą atsiimdavo dalimis iš R. B. ar S. M.. Telefoninių pokalbių stenogramos patvirtina tą aplinkybę, kad tarp S. M. ir N. K. vyko pokalbiai apie pinigus, skolą. Tačiau nėra neginčijamų duomenų, patvirtinančių, kad kaltinamasis pinigus gaudavo iš S. M. ne kaip skolą, o kaip už jos neteisėtos veiklos apsaugą ar pagalbą vykdant nusikaltimą. Net ir tuo atveju, jeigu kaltinamasis gaudavo iš S. M. pinigus ne kaip skolą, vien šios aplinkybės nepakanka, kad jis būtų nuteistas kaip padėjėjas nusikaltimo padaryme, nes turi būti nustatyta, jog jis šalino kliūtis nusikaltimo darymui. Tačiau ši aplinkybė(kliūčių šalinimas) nenustatyta. Byloje nėra įrodymų, kad jis buvo S. M. „stogas“, tai yra saugojo ją nuo kitų nusikalstamų grupuočių ir jų narių įtakos ar reketo.

Iš R. P., A.E. Š., R. B. parodymų matyti, kad jie nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nepatvirtino pažinoję N. K.. Šie asmenys nepatvirtino, kad N. K. dalyvavo nusikalstamoje veikoje ar padėjo neteisėtai disponuoti narkotinėmis medžiagomis. Nepatvirtino ir N. K. vaidmens nusikalstamoje veikoje.

Teisme S. M. neigė aplinkybę, kad N. K. jai padėjo disponuoti heroinu ir šalino kliūtis darant nusikaltimą. Teisme S. M. paneigė tyrimo metu duotus parodymus apie tai, kad N. K. buvo „stogas“, mokėjo jam duoklę. Taigi, S. M. parodymai nebuvo nuoseklūs tyrime ir teisme. Šiuo klausimu nebuvo nuoseklūs parodymai ir E. M. bei V. V.. Teismui nėra pagrindo grįsti nuosprendį nenuosekliais ir ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, nes jų nepatvirtina kiti duomenys. Juo labiau, kad juose nėra konkrečios informacijos apie konkrečius kaltinamojo veiksmus kaip padėjėjo darant nusikaltimą (disponuojant narkotine medžiaga). Iš turinio telefoninių pokalbių, vykusių tarp S. M. ir N. K. matyti, kad pokalbiuose kaltinamasis žada pagalbą, klausia ar jos reikia, diskutuoja apie narkotikus, tai rodo, jog jis žino kokią veiklą vykdo S. M., tačiau nenustatyta, kad jis būtų atlikęs konkrečius veiksmus padedant S. M. ar kitiems bendrininkams disponuoti narkotikais ir kaip teigiama kaltinime - šalinęs galinčias kilti kliūtis platinant heroiną. Byloje nėra duomenų, kad N. K. būtų kontaktavęs su narkotikų pirkėjais ir rūpinęsis, kad jie atsiskaitytų su narkotikų pardavėjais : E. M., V. V., E. L.. Nenustatyta, kad tokios problemos buvo kilę tarp narkotikų pirkėjų ir narkotikų pardavėjų : E. M., V. V., E. L.. Vien kaltinamojo N. K. telefonu išreikštas S. M. pažadas padėti ar jo užduoti klausimai ta tema S. M., negali sudaryti nusikaltimo sudėties inkriminuoto kaltinimo prasme, nes nebuvo atlikta veika padėjimo prasme.

Liudytojas V. T. nurodė, kad S. M. yra sakiusi, jog N. K. yra jos „stogas“, tačiau jam neaiškino ką tai reiškia ir jis to nesuprato. Nuteistieji E. M., V. V., E. L. jam nepasakojo kokį vaidmenį atliko N. K. S. M. nusikalstamoje veikoje. S. M. niekada nepasakojo, kad ji kam nors moka duoklę už disponavimą narkotikais, ar kad jai kas nors trukdytų vystyti šią veiklą. Taigi, įvertinus šio liudytojo parodymus, negalima daryti išvados, kad šie parodymai patvirtina aplinkybę, jog kaltinamasis buvo S. M. ir kitų asmenų bendrininkas nusikaltimo padaryme.

Iš liudytojo K. O. parodymų seka, kad išvadą apie tai, kad N. K. rūpinasi narkotikų pardavėjais ir S. M. nusikalstama veika, jis padarė įvertinęs telefoninius pokalbius, vykusius tarp N. K. ir S. M., kitų asmenų. Daroma išvada, kad liudytojo parodymai yra išvestiniai ir nepatvirtina pačio nusikaltimo fakto bei aplinkybių, kurioms esant būtų galima tvirtinti, kad kaltinamasis padėjo daryti nusikaltimą ar šalino kliūtis platinant heroiną. Teismas, vertindamas šio liudytojo parodymus, taip pat įvertina byloje esančius telefoninius pokalbius, vykusius tarp kaltinamojo ir kitų asmenų, kurie yra nuteisti byloje. Taip pat, vertina duomenis ir telefoninių pokalbių, vykusių tarp pačių nuteistų asmenų (S. M., E. M., V. V., E. L., R. P., A.E. Š.). Iš telefoninių pokalbių matyti, kad narkotikų platinimo klausimais S. M. pagrinde bendravo su narkotikų pardavėjais : E. M., V. V., E. L.. Šie asmenys nekalba apie tai, kad jiems kyla kliūtys platinant narkotikus ar, kad jiems reikalinga ar teikiama N. K. pagalba. Todėl nėra pagrindo tvirtinti, kad kaltinamasis vykdė S. M. jam pavestą funkciją ir užtikrino, kad narkotinės medžiagos pirkėjai atsiskaitytų su narkotikų pardavėjais. Telefoninių pokalbių įrašai vertinami visų byloje surinktų duomenų kontekste. Vertinimo išdavoje galima daryti išvadą, kad N. K. veiklos, įsikišimo ar prisidėjimo prie atsiskaitymo už narkotikus procesą neužfiksuota. Kaltinimo dalis, kad kaltinamasis „turėjo šalinti platinant heroiną galinčias kilti kliūtis ir užtikrinti, kad narkotikų pirkėjai atsiskaitytų su V. V., E. M., E. L.“ yra deklaratyvi, nekonkreti ir nepatvirtinta įrodymais. Apklausti V. V., E. M., E. L. nepatvirtino, kad jiems kada nors būtų kilę problemų dėl pirkėjų neatsiskaitymo už narkotikus ar kad dėl to būtų kreipęsi pagalbos pas N. K., o šis būtų sprendęs su tuo susijusius klausimus.

Be to, iš pateikto kaltinimo seka, kad N. K. kaltinamas padėjimu daryti nusikaltimą ir pašalinimu kliūties labai didelio kiekio narkotinės medžiagos-heroino platinimui, tuomet kai atliko neteisėtus veiksmus E. M. atžvilgiu (jį sumušė ir reikalavo grąžinti skolą).

Byloje nėra surinkta įrodymų, kad kaltinamasis šalino kliūtis kuomet kiti asmenys (E. M., E. L., V. V.) platino narkotikus, tai yra kiti asmenys darė nusikaltimą. Kaip nustatyta byloje jis atliko neteisėtus ir nusikalstamus veiksmus (savavaldžiavo) jau po to kai nusikaltimas (BK 260 str. 3 d.) buvo užbaigtas, tai yra narkotikai įgyti ir parduoti. Nepriklausomai nuo kaltinamojo atliktų veiksmų (E. M. sumušimo ir reikalavimo grąžinti skolą), nusikaltimas (BK 260 str. 3 d.) buvo padarytas, užbaigtas kitų asmenų veiksmais, jo pasekmės jau buvo įvykusios, narkotikai parduoti kitų asmenų veiksmais. Nusikaltimo (BK 260 str. 3 d.) užbaigimui kaltinamojo įsikišimas nebuvo būtinas, jo veiksmai nepadėjo padaryti nusikaltimą ir neturėjo priežastinio ryšio su kilusiomis pasekmėmis.

Kaltinamojo veiksmais buvo realizuota kito nusikaltimo sudėtis (savavaldžiavimo), o ne BK 24 str. 6 d., BK 260 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis.

Taigi, įvertinus visus duomenis, negalima daryti išvados, kad kaltinamasis savo veiksmais padėjo padaryti nusikaltimą ir šalino kliūtis nusikaltimo darymui.

Teismų praktikoje ir teisės doktrinoje pripažinta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis. Iš nekaltumo prezumpcijos kyla reikalavimas, jog visos abejonės, kurių byloje negalima pašalinti, aiškinamos kaltinamojo naudai. Byloje esant abejonių dėl bendrininkavimo aplinkybių buvimo ir negalinti jų pašalinti, bendrininkavimas organizuotoje grupėje kaip padėjo negali būti inkriminuotas.

Esant šioms aplinkybėms, kaltinamojo nusikalstama veika perkvalifikuojama iš BK 24 str. 6 d., BK 260 str. 3 d. į BK 294 str. 2 d. ir kaltinamasis baustinas.

Skiriant bausmę N. K. atsižvelgiama į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus, kaltininko asmenybę bei kitas aplinkybes. Vertinama ta aplinkybė, kad nusikalstamos veikos metu kaltinamojo elgesys buvo grubus, jo metu naudotas fizinis ir psichinis smurtas, atliktos nusikalstamos veikos pasekoje nukentėjusysis buvo sužalotas. Kaltinamojo padarytas nusikaltimas yra apysunkis, tyčinis ir baigtas. N. K. neteistas, teisiamas pirmą kartą. Charakterizuojamas teigiamai.(t. 14. b.l. 71) Kaltinamasis iš dalies darbingas, įvertinama sveikatos būklė. Lengvinančių ir sunkinančių atsakomybę aplinkybių nenustatyta.

BK 294 straipsnio 2 dalis numato, kad asmeniui už šio nusikaltimo padarymą gali būti skiriama bausmė areštas arba laisvės atėmimas. BK 55 straipsnis reglamentuoja taisykles kai bausmė skiriama asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą. BK 55 straipsnyje nurodyta, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Skirdamas laisvės atėmimo bausmę, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą.

Teismas daro išvadą, kad kaltinamajam skirtina bausmė laisvės atėmimas, nes paskyrus šią bausmės rūšį bus pasiekti bausmės tikslai ir paskirtis. Kaltinamasis padarė tyčinį, apysunkį nusikaltimą. Nusikalstamos veikos metu naudotas fizinis ir psichinis smurtas, suduotas smūgis, naudotas ginklas, veikos pasekoje nukentėjusysis buvo sužalotas. Tokiu būdu, nukentėjusysis buvo pažemintas morališkai ir patyrė fizinį skausmą. Vertinamas veikos, atliktų veiksmų pavojingumas, pasekmės ir visos kitos aplinkybės. Todėl skiriama laisvės atėmimo bausmė.

Kardomosios priemonės kaltinamajam paliekamos tos pačios iki įsiteisės nuosprendis.

Kaltinamajam į bausmės laiką įskaitytinas suėmime išbūtas laikas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Proceso Kodekso 297, 301-303 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

N. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso 294 straipsnio 2 dalyje ir skirti bausmę laisvės atėmimą 1(vieneriems) metams. Laisvės atėmimo bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti pradėjus vykdyti nuosprendį. Į bausmės laiką įskaityti sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2006-04-12 iki 2006-04-27.

Kardomąsias priemones N. K. palikti nepakeistas iki įsiteisės nuosprendis.

Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, o nuteistajam per 20 dienų nuo nuosprendžio nuorašo gavimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos Apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.