Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Donatas Jatužis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjos R. K. skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016-07-05 nutarties, kuria atmestas jos skundas dėl Panevėžio apygardos prokuratūros prokurorės Jolitos Pocienės 2016-04-11 nutarimo, skirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą R. K. priklausančiam turtui, panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Panevėžio apskrities VPK atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-02765-16 pagal BK 182 str. 2 d. S. K. byloje pareikštas įtarimas.

Siekiant užtikrinti galimą įtariamojo S. K. turto konfiskavimą, Panevėžio apygardos prokuratūros prokurorė Jolita Pocienė 2016-04-11 nutarimu laikinai apribojo S. K. ir R. K. nuosavybės teisę sekančiam turtui: 1) žemės sklypui (unikalus Nr. (duomenys neskelbini)) ir pastatui – gyvenamajam namui (unikalus Nr. (duomenys neskelbini)), esančiam (duomenys neskelbini); 2) butui su rūsiu (unikalus Nr. (duomenys neskelbini)), esančiam (duomenys neskelbini); 3) žemės sklypui (unikalus Nr. (duomenys neskelbini)) ir pastatui – gyvenamajam namui (unikalus Nr. (duomenys neskelbini)), esantiems (duomenys neskelbini).

Šį sprendimą apskundus teismui, įtariamojo S. K. gynėjo advokato A. Mažeikos skundas dėl Panevėžio apygardos prokuratūros prokurorės 2016-04-11 nutarimo panaikinimo, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016-05-05 nutartimi, atmestas. 2016-06-10 Panevėžio apygardos teismo nutartimi sprendimas paliktas nepakeistas.

Panevėžio miesto apylinkės teisme 2016-06-28 gautas pareiškėjos R. K. skundas, kuriuo buvo prašoma panaikinti Panevėžio apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Jolitos Pocienės 2016-04-11 nutarimo dalį, kuria laikinai apribotos jos nuosavybės teisės į žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbini)) ir pastatą- gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbini)), esančius (duomenys neskelbini).

2016-07-05 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartimi pareiškėjos skundas buvo atmestas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Laikinas teisės į nuosavybę apribojimas yra viena iš BPK numatytų procesinės prievartos priemonių. BPK 151 str. 1 d. numato, jog civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui ar išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam arba pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba BK 72³ str. nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinasis nuosavybės teisės apribojimas.

S. K. įtariamas nusikalstamos veikos nuosavybei pagal BK 182 str. 2 d., kuri priskiriama sunkioms, padarymu. Iš bylos medžiagos matyti, kad S. K. įtariamas kartu su kitais įtariamaisiais neteisėtai užvaldęs didelės vertės (ne mažesnės kaip 250 MGL dydžio) svetimą turtą. Siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą, prokurorė nutarimu laikinai apribojo nuosavybės teises į įtariamajam S. K. ir jo sutuoktinei R. K. nuosavybės teise priklausantį turtą.

Teismas pažymi, kad prokurorės paskirto laikino nuosavybės teisės apribojimo pagrįstumas jau buvo patikrintas ir įtariamojo S. K. gynėjo, advokato, Aido Mažeikos skundas dėl paskirto laikino nuosavybės teisės apribojimo buvo atmestas galutine ir neskundžiama Panevėžio apygardos teismo 2016-06-10 nutartimi. Pareiškėja su nutarimu paskirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą buvo pasirašytinai supažindinta 2016-04-12, jos skunde nėra pateikta aplinkybių, kurios nebuvo žinomos nutarimo priėmimo metu.

Pareiškėja teismui kaip pagrindinį skundo argumentą nurodo, kad jai 2016-02-08 su sutuoktiniu S. K. pasirašius vedybinę sutartį, bet koks turtas, įgytas po šios sutarties pasirašymo vieno iš sutuoktinių vardu ir/arba registruotas vieno iš sutuoktinių vardu, yra atitinkamai sutuoktinio, kurio vardu turtas įgytas ir/ar registruotas asmeninė nuosavybė. Nurodo, kad (duomenys neskelbini), esantį žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbini)), ji įsigijo 2016-03-02 t. y. po vedybinės sutarties sudarymo, todėl žemės sklypas ir gyvenamasis namas laikytini jos asmenine nuosavybe. Ji nėra įtariama jokios nusikalstamos veikos padarymu, todėl šis turtas iš jos negali būti konfiskuotas kaip iš kaltininkės. Taip pat turtas negali būti konfiskuotas ir kaip kitam fiziniam asmeniui priklausantis turtas, nes turtas jai nebuvo perleistas kaltininko, jai nežinoma, kad jos įgytas nekilnojamas turtas būtų nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar jos rezultatas.

Teismas iš esmės sutinka su 2016-07-05 apylinkės teismo nutartyje išdėstytais argumentais, jų nekartoja bei papildomai nurodo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.103 str. 3 d., vedybų sutartis ir jos pakeitimai prieš trečiuosius asmenis gali būti panaudoti tik tada, jeigu sutartis ir jos pakeitimai buvo įregistruoti vedybų sutarčių registre.

Susipažinus su išrašu iš VĮ „Registrų centras“ vedybų sutarčių registro matyti, kad pareiškėjos su sutuoktiniu sudaryta vedybų sutartis nėra įregistruota vedybų sutarčių registre, todėl prieš trečiuosius asmenis negali būti naudojama.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus aukštesnysis teismas daro išvadą, kad minėta procesinė prievartos priemonė paskirta esant BPK 151 str. 1 d. numatytiems pagrindams, todėl naikinti skundžiamą teismo nutartį skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti pareiškėjos R. K. skundą ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016-07-05 nutartį.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.