Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Viktoras Preikšas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs A. B. skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 21 d. nutarimo A. B. administracinio teisės pažeidimo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

administracinio teisės pažeidimo protokolas A. B. buvo surašytas už tai, kad jis 2016 m. kovo 19 d. 18 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, neprisisegęs saugos diržu.

Kėdainių rajono apylinkės teismas 2016 m. balandžio 21 d. nutarimu nubaudė A. B. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straips­nio 4 dalį – 579 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejų metų laikui; pagal ATPK 134 straipsnio 1 dalį – 28 Eur bauda. Remiantis ATPK 33 straipsniu paskirtos nuobaudos subendrintos apėmimo būdu ir galutinė nuobauda paskirta 579 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejų metų laikui.

A. B. apeliacinis skundas netenkinamas.

Esminio ginčo dėl to, kad A. B. padarė administracinės teisės pažeidimus, numatytus ATPK 126 straipsnio 4 dalyje ir 134 straipsnio 1 dalyje, nėra. Apeliantas neginčija savo kaltės dėl pa­žeidimų, tačiau, jo nuomone, ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatytą pažeidimą jis padarė veik­damas būtinojo reikalingumo sąlygomis.

Nagrinėjamu atveju, apeliantas skunde neginčija, kad padarė administracinį teisės pažei­di­mą, numatytą ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, tačiau nurodo, kad tokiais savo veiksmais siekė užkirsti kelią kilti daug didesnei žalai – siekė apsaugoti savo vaiko sveikatą ar net gyvybę esant realiai ir akivaizdžiai grėsmei. Dėl šios priežasties jo veiksmai turi būti traktuojami kaip veikimas būtinojo rei­kalingumo sąlygomis. Skunde apeliacinės instancijos teismui A. B. nurodo iš esmės ana­lo­giš­kas aplinkybes, kurias nurodė bylos nagrinėjimo pirmos instancijos teisme metu.

Motyvuojamoji dalis

Su tokiais apelianto argumentais sutikti negalima. ATPK 17 straipsnis numato, kad admi­nis­traciniu teisės pažeidimu nelaikomas veikimas, kuris, kad ir numatytas šiame kodekse arba kituose norminiuose aktuose dėl administracinių teisės pažeidimų, bet padarytas būtinojo reikalingumo būk­lėje, tai yra siekiant pašalinti pavojų, gresiantį valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių tei­sėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai, jeigu šis pavojus tomis aplinkybėmis negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga negu išvengtoji žala.

Kaip nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, būtinojo reikalin­gu­mo situacija atsiranda susidūrus dviem teisės apsaugomiems interesams, kurių vieną galima apsau­go­ti tik darant žalą antram. Veiksmai, padaryti esant būtinajam reikalingumui, yra socialiai vertingi, nes jais siekiama išsaugoti žymiai vertingesnį interesą. Tam, kad būtinasis reikalingumas būtų tei­sė­tas, yra būtinos sąlygos: gresiantis pavojus pačiam asmeniui, kitiems asmenims, jų teisėms, vi­suo­menės ar valstybės interesams; realus ir akivaizdus pavojus; gresiantis pavojus, kurį galima pašalinti tik darant žalą teisės saugomiems interesams, trečiajam asmeniui; padaryta žala, kuri yra mažesnė nei išvengta. Tačiau A. B. veiksmai negali būti prilyginami veikimu būtinojo reikalingumo są­ly­gomis.

Pažymėtina, kad Kelių eismo taisyklėse yra įtvirtinta imperatyvi norma, kuri nurodo, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Nors A. B. teigia, kad auto­mo­bi­lį vairavo esant būtinajam reikalingumui, nes reikėjo gelbėti savo mažametį sūnų nuo jo sveikatai ar net gyvybei gresiančio pavojaus, tačiau tokia jo versija teismo vertinama kritiškai. Kaip teisingai pažymėta skundžiamame nutarime, A. B. mažametis vaikas jau buvo pristatytas į PSPC (ne į li­goninę), kur vaikui ir be dokumentų buvo atliekami būtini tyrimai, kaip tai galima spręsti iš asmens ambulatorinio gydymo apskaitos kortelės, tai yra vaikui buvo suteikiama reikiama pagalba, teismo įsitikinimu, toliau būtinybės vairuoti neblaiviam, ypač, kai buvo nustatytas 1.76 promilių girtumas, tai yra toks neblaivumas, kuris vairuojant kelia ypatingai didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, A. B. nebereikėjo.

Nors apeliaciniame skunde teigiama, jog kai A. B. dar buvo ligoninėje ir reikėjo vykti į namus atvežti dokumentus, savo pažįstamam neprisiskambino, todėl vyko pats, tačiau teismas at­mes­damas šiuos skundo argumentus visgi pažymi, kad A. B. turėjo galimybę dokumentų atga­benimo klausimą išspręsti pats toliau nebevairuodamas. Byloje nėra duomenų, jog A. B. ėmėsi kitokių priemonių tinkamai išspręsti susiklosčiusią situaciją nepažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimų ir nesukeldamas grėsmės nei sau, nei eismo saugumui, nei kitiems eismo dalyviams. Teismas taip pat pažymi, kad apelianto sūnus jau buvo pristatytas į gydymo įstaigą ir prižiūrimas me­dicinos darbuotojų, todėl teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismo išvadai, sprendžia, kad dokumentų vežimas gydymo įstaigoje jau esančiam vaikui nėra ta aplinkybė, kuri galėtų būti vertinama būtinojo reikalingumo aspektu. Įvertinęs šioje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, ape­lia­cinės instancijos teismas, A. B. versiją dėl jo veikimo būtinojo reikalingumo būklėje, vertina tik kaip jo gynybinę taktiką, siekiant išvengti administracinės atsakomybės.

Esant byloje nustatytoms aplinkybėms, teismas neturi pagrindo vertinti, kad pažeidimas buvo padarytas dėl susiklosčiusių ypatingų aplinkybių, darančių pažeidimą mažai pavojingu, jokio akivaizdaus ir realaus pavojaus būtinojo reikalingumo situacijai, kaip ji apibrėžta ATPK 17 straips­ny­je, atsirasti nebuvo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, gydytojų prašymas atvežti vaiko do­kumentus, nepateisina A. B. neteisėtų veiksmų.

Esant šioms aplinkybėms, sutinkama su apylinkės teismo padaryta išvada, kad A. B. veikoje yra visi ATPK 126 straipsnio 4 dalies pažeidimo požymiai ir jis teisingai pripažintas kaltu dėl šio pažeidimo.

ATPK 126 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatyta bauda nuo penkių šimtų septyniasdešimt devynių iki aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų su teisės vairuoti transporto priemones atė­mi­mu nuo dvejų iki trejų metų arba administracinį areštą nuo dešimties iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas A. B. nuobaudą, įvertino tai, kad yra at­sa­ko­my­bę lengvinanti ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, į A. B. charakterizuojančią me­džia­gą, į jo šeiminę padėtį ir pagrįstai paskyrė minimalią nuobaudą su teisės vairuoti transporto prie­mo­nės atėmimu minimaliam laikotarpiui. Taigi, paskirta nuobauda nelaikytina per griežta.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad Kėdainių rajono apy­lin­kės teismas, priimdamas 2016 m. balandžio 21 d. nutarimą A. B. administracinio teisės pažeidimo by­loje, tinkamai pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, todėl skundžiamo nutarimo nai­kinti apeliaciniame skunde nurodytais mo­ty­vais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

A. B. apeliacinio skundo netenkinti, palikti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 21 d. nutarimą nepakeistą.

Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja jos paskelbimo dieną.